Kauno apygardos teismo sprendimas

2024-08-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-205-919/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2024-08-02
Bylos Nr.
AN2-205-919/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00450-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Pažeidėjas
V. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-205-919/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00450-2024-9Procesinio sprendimo kategorija: 16.11; 21.11.10 (S)
Kaunoapygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 10 d. nutarties V. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 65 Eur bauda už tai, kad jis 2024 m. sausio 10 d. 14.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti ne automobilių stovėjimui skirtoje vietoje. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.5 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2024 m. balandžio 25 d. nutarimu V. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. birželio 10 d. nutartimi skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad V. G. automobilis stovėjo tam neskirtoje vietoje, ant pievos, kuri užsnigta. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios nuotraukos, kuriose yra aiškiai užfiksuotas V. G. automobilis, jo stovėjimo vieta, matoma, jog šalia automobilio yra pėsčiųjų takas. Pažymima, kad palyginus pažeidimo padarymo metu darytas nuotraukas su Institucijos atsiliepime pateiktomis nuotraukomis iš Google Maps tinklalapio (darytomis, kai nėra sniego), matyti, kad automobilis stovėjo tam neskirtoje vietoje, ant pievos, šalia automobilio yra pėsčiųjų takas. Apylinkės teismo įsitikinimu, byloje esančios nuotraukos yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog V. G. automobilis 2024 m. sausio 10 d. buvo užfiksuotas stovintis KET draudžiančioje vietoje, o būtent daugiabučio namo kiemo teritorijoje, kuri nėra automobilių stovėjimo aikštelė ir, kuri nėra pažymėta, kaip vieta leidžianti stovėti automobiliams.

Šalies argumentai

3. V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta prielaidomis, administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai duomenų patvirtinančių jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

3.2. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas konstatavo, jog jam priklausantis automobilis 2024 m. sausio 10 dieną buvo užfiksuotas KET draudžiančioje vietoje, daugiabučio namo kiemo teritorijoje, kuri nėra automobilių stovėjimo aikštelė ir, kuri nėra pažymėta, kaip vieta leidžianti stovėti automobiliams. Šias išvadas apylinkės teismas padarė remdamasis tik praeivio padaryta nuotrauka. Apelianto nuomone, apylinkės teismas neturėdamas jokių įrodymų nustatė, kad automobilis paliktas ant žalios vejos, kadangi nuotraukose nesimato nei žalios vejos, nei kur ji prasideda ir baigiasi.

3.3. Apeliantas skunde nurodo, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone 18 metų. Visuomet statydavo automobilį daugiabučio namo teritorijoje. Automobilius mikrorajone taip stato daug gyventojų. Daugiabučių namų kiemai nuo jų atsiradimo, tai yra nuo 1984 metų, niekada ir niekaip nebuvo pažymėti jokiais KET ženklais. Taip pat KET ženklais ir taisyklėmis nenurodyta, kad daugiabučio namo teritorija yra automobilių aikštelė. Taip pat nenurodytas automobilio pastatymo būdas ar vieta leidžianti stovėti automobiliams. Todėl, vadovaujantis apylinkės teismo teisėjos supratimu, visi mikrorajonų gyventojai privalo išvaryti savo automobilius iš daugiabučių namų kiemų, nes ten nėra atitinkamų KET ženklų, kurie pažymi, jog daugiabučių namų kiemas yra vieta leidžianti stovėti automobiliams. Apeliantas pažymi, jog jo atžvilgiu nagrinėjant administracinę nusižengimo bylą apylinkės teisme, jis bandė paaiškinti, jog visi daugiabučių namų kiemai yra pilnai neįrengti nuo sovietmečio, nėra pilnai įrengtos stovėjimo aikštelės, nėra jokių ženklų, bet teisėja šias aplinkybes interpretavo savaip.

3.4. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, jog apylinkės teismas įvertinęs byloje esančias nuotraukos padarė išvadą, kad apeliantas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai, nes pažeidimo padarymo nuotraukas palygino su Institucijos, surašiusio jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepime pateiktomis nuotraukomis iš Google Maps tinklapio. Apelianto nuomone, Institucijos pateiktos nuotraukos nesuteikia apylinkės teismui jokio pagrindo manyti, kad jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai, nes nuotraukose nėra užfiksuota jo automobilio ir nėra nustatyta, kurioje vietoje jis stovėjo.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti viršininkės funkcijas A. U. atsiliepimu į V. G. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos nuomone apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai patikrino ir ištyrė bylos medžiagą, bei priėmė teisėtą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir pagrindais nėra teisinio pagrindo.

4.2. Atsiliepime pažymima, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, kurios nebūtų įvertintos ir tirtos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme. Be to, Institucija apylinkės teismui teikė išsamų atsiliepimą į šio asmens skundą bei prašo remtis apylinkės teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstyta Institucijos pozicija, kuri nekinta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucijos 2024 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti teismo procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas V. G. atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties panaikinimui.

8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Vadovaujantis KET 150.5 punktu, sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. V. G. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad pažeidė KET 150.5 punktą, tai yra, sustojo ir paliko stovėti automobilį KET draudžiamoje vietoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje – žaliajai zonai priskirtiname plote, kuris buvo apsnigtas.

9. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

10. Nagrinėjamu atveju V. G. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis sustojo ir savo automobilį paliko stovėti KET draudžiamoje vietoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, tuo pažeisdamas KET 150.5 punktą. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos pareiškėjo automobilis stovi ant vejos, kuri yra apsnigta. Nors vieta, kurioje stovi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. automobilis yra padengta sniegu, tačiau yra aiškiai matyti, kad automobilis stovi ant apsnigtos vejos, dešinėje automobilio pusėje matyti pėsčiųjų takas, už automobilio galinės dalies matyti automobilių parkavimo aikštelė. Aiškiai matyti, kad plotas, kuriame stovi apelianto automobilis yra žolė, kuri iš dalies matoma net ir esant sniegui. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismui Institucijos atsiliepime pateiktos nuotraukos iš Google Maps tinklalapio (šiltuoju metų laiku), neabejotinai patvirtina, kad apelianto automobilis stovėjo tam neskirtoje vietoje, ant pievos, šalia automobilio yra pėsčiųjų takas. Palyginus administracinio nusižengimo padarymo metu darytas nuotraukas su Institucijos atsiliepime pateiktomis nuotraukomis yra akivaizdu, kad jose užfiksuota ta pati vieta (dešinėje pusėje eina pėsčiųjų takelis, daugiabučiai namai, medžiai išdėstyti analogiškai). Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančios nuotraukos yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą ir tuo pačiu pėsčiųjų takelio bei ir automobilių parkavimo aikštelės požymių bei žaliosios zonos atskyrimo nustatymą. Vieta, kurioje stovėjo apelianto automobilis (apsnigta veja) aiškiai yra su skirtinga nei pėsčiųjų takelis ar automobilių parkavimo aikštelės danga, net ir dengiant ją sniegui. Šiuo atveju matomas dangų atskyrimas - pėsčiųjų takelis ir automobilių parkavimo aikštelė padengta betonu, o vieta, kurioje užfiksuotas apelianto automobilis apsnigta veja, turėjo apeliantui suponuoti pakankamai aiškią išvadą, kad vieta, kurioje jis paliko savo automobilį priskiriama žaliajai zonai, nepaisant to, kad ji yra padegta sniegu. KET 150.5 papunktyje numatytų išimčių (stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu) nenustatyta. Taigi, nagrinėjamu atveju, vieta, kurioje stovėjo apelianto automobilis nėra skirta automobilių eismui ar jų stovėjimui, kadangi pėsčiųjų takelis ir automobilių parkavimo aikštelė yra aiškiai atskirtos nuo vejos, todėl konstatuojama, kad apeliantas automobilį pastatė stovėjimui neskirtoje vietoje, tokiu būdu pažeisdamas ANK 417 straipsnio 2 dalį bei KET 150.5 punktą.

11. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į aplinkybes susijusias su kelio ženklų įrengimu daugiabučių namų teritorijoje bei tai, kad automobilius mikrorajone taip stato daugelis gyventojų. Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendresnės KET nuostatos. KET 150 punkte nustatyti bendro pobūdžio draudimai dėl sustojimo ar stovėjimo bei sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų. KET 150.5 punkte nustatyta, kad ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o šioje vietoje tokių nebuvo, todėl ir teisė stovėti nebuvo suteikta.

12. Šiuo atveju V. G. automobilis stovėjo tam neskirtoje vietoje, ant apsnigtos vejos, žaliosios zonos teritorijoje, t. y. KET draudžiančioje vietoje. V. G. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo medžiaga, teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Konstatavus, jog administracinis nusižengimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai, atsižvelgus į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantui paskirta administracinė nuobauda tinkamai individualizuota. Byloje nustatyti, ištirti ir įvertinti įrodymai yra pakankami apelianto kaltei pagrįsti, o jo lūkesčių neatitinkantis bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimas bei įstatymo taikymas, kas yra teismo prerogatyva, nesuponuoja absoliutaus pagrindo aukštesnės instancijos teismui daryti priešingas išvadas nei jas padarė pirmosios instancijos teismas ir tenkinti skundą taip, kaip to prašoma.

13. Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįsta išvadą, kad V. G. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl nutraukti administracinę teiseną nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda V. G. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų, todėl V. G. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis