Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. e2-99-516/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
e2-99-516/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02113-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „PILIUONA“, Danske Bank A
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „PEGAMA“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-99-516/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02113-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „PILIUONA“, Danske Bank A/S Lietuvos filialui, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „PEGAMA“ dėl reikalavimo teisių perleidimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. S. pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo pat jos sudarymo 2011 m. spalio 25 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PILIUONA“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2011/10/25, kuria Danske Bank A/S Lietuvos filialas naujajam kreditoriui UAB „PILIUONA“ perleido reikalavimo teises į 640 943,92 Eur ( 2 213 051,28 Lt) dydžio finansinį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog ieškovas yra UAB „PEGAMA“ vadovas ir akcininkas nėra pagrindas ginčyti atsakovų sudarytą sutartį. Tuo atveju, jei pažeidžiamos UAB „PEGAMA“ teisės, tai ji ir turėtų inicijuoti bylą.

4. Pirmosios instancijos teismas, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 atsakovė UAB „PEGAMA“ buvo, be kita ko, pareiškusi priešieškinį UAB „PILIUONA“, „Danske Bank“ ir kitiems atsakovams prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, tuo pagrindu, kad užbaigus bankroto procedūras 2009 m. gruodžio 3 d. UAB „Saulės lietus“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, visos prievolės (kaip skolininko ir kaip kreditoriaus) pasibaigė. Šis priešieškinio reikalavimas Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovo dėstomos pozicijos galima suprasti, jog iš esmės ieškiniu siekiama kvestionuoti priimtus įsiteisėjusius teismo sprendimus, o tokia ieškovo teisė negali būti ginama.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovas atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Ieškovas pasirinko ir nurodė savo civilinių teisių gynimo būdą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje, kuriuo iš esmės prašoma pripažinti niekinio sandorio faktą.

6.2. Ieškinį ieškovas grindžia ne tiek tuo, kad jis yra UAB „PEGAMA“ akcininkas ir vadovas, o tuo, kad jis yra tapęs asmeniu, į kurį yra nukreiptas UAB „PEGAMA“ kreditoriaus –įmonės UAB „PILIUONA“ finansinis reikalavimas, kuris A. S. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1119-601/2012 Kauno apygardos teisme nebuvo pareikštas. Atsakove minėtoje civilinėje byloje buvo UAB „PEGAMA“, ieškove – UAB „PILIUONA“. Ieškovas negalėjo ir neturėjo teisės ginčyti 2011 m. spalio 25 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Ieškovas suinteresuotumą įgijo tada, kai įmonė UAB „PILIUONA“ nukreipė savo reikalavimo teisę į jį ir su netiesioginiu ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

6.3. Teismas iš esmės išnagrinėjo bylą, nes sprendė klausimus, kurie nespręstini ieškinio priėmimo stadijoje. Teismas taip pat aiškiai nepaaiškino ir nemotyvavo, kodėl ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, jei reikalavimas kyla iš pažeistų civilinių teisių ir civilinių interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę pareikšti ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

10. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., 2008 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04).

11. Taigi, teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu ieškinį atsisakoma priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

12. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai priklauso teismo kompetencijai.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, atsižvelgęs į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties nuginčijimo kyla iš civilinių teisinių santykių, o tokie ginčai yra nagrinėtini teisme (CPK 22 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

14. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, teismas atsisakė priimti ieškinį iš esmės dėl jo galimo tapatumo, motyvuodamas tuo, kad civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 atsakovė UAB „PEGAMA“ buvo pareiškusi priešieškinį prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo ieškiniu siekiama kvestionuoti priimtus įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka.

15. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad anksčiau nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai patenka ne į CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sritį, o į CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, t. y. kai atsisakoma priimti ieškinį jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Būtent šis pagrindas užkerta kelią pakartotinai nagrinėti tapačius ieškinius.

16. Kasacinis teismas yra suformulavęs praktiką tapataus ieškinio aiškinimo ir taikymo klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų – ieškinių tapatumas vertinamas remiantis trimis kriterijais – ginčo šalių, ieškinio dalyko ir pagrindo, ir tik konstatavus šių trijų elementų sutaptį, galima daryti išvadą, kad ieškiniai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-187/2014; ir kt.).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad pareikštas ieškinys yra tapatus reikalavimams, nagrinėtiems įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012, šios išvados nepagrindė, remiantis anksčiau aptartais tapataus ieškinio konstatavimo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje jis nebuvo šalimi, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti ieškinio tapatumą, nes ginčo šalys nesutampa.

18. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį netinkamai taikęs ir išaiškinęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, skundžiama teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė