Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-867-826/2016

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-10
Bylos Nr.: 2A-867-826/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00568-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis (pirm.), Alona Romanovienė, Giedre Seselskytė
Trečiasis asmuo: G. K., R. K., V. B., UAB „Brevvita“, notarei D
Ieškovas: UAB „Pitlius“, V. P.
Atsakovas: Šilalės rajono savivaldybės tarybai, VĮ Registrų centro

Kategorijos

2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-867-826/2016

Teisėja Daina Dyburienė (Proceso Nr. 2-42-3-00568-2013-6)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1.; 3.1.7.5.; 3.1.7.9.; 3.3.1.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. birželio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Giedrės Seselskytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „Pitlius“ ir V. P. ieškinį atsakovams Šilalės rajono savivaldybės tarybai, VĮ Registrų centro Tauragės filialui, G. A., tretiesiems asmenims R. K., G. K., V. B., UAB „Brevvita“, notarei D. S. dėl administracinių aktų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, pirkimo–pardavimo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto pripažinimo iš dalies negaliojančiais, restitucijos taikymo, 12,28 kv. m koridoriaus patalpų, esančių Šilalės m., (duomenys neskelbtini), I aukšte, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, įpareigojimo panaikinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės UAB „Pitlius“ ir V. P. patikslintu ieškiniu prašė atnaujinti praleistą procesinį terminą administraciniams aktams ginčyti ir pripažinti iš dalies negaliojančiais šiuos administracinius aktus: 1) Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 15 d. sprendimą dėl UAB „Šilalės komunalinis ūkis“ įstatinio kapitalo mažinimo Nr. T1-93 ir UAB „Šilalės komunalinis ūkis“ 2003 m. rugpjūčio 10 d. materialinių vertybių perdavimo ir priėmimo akto dalį dėl I a. koridoriaus, 26,43 kv. m, pažymėto 7, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo Šilalės rajono savivaldybei; 2) Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. T1-308 „Dėl gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kurių remontas savivaldybei ekonomiškai nenaudingas, sąrašo patvirtinimo ir leidimo juos parduoti“ ir Gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kurių remontas savivaldybei ekonomiškai nenaudingas, sąrašo dalį dėl leidimo parduoti I a. koridorių, 26,43 kv. m, pažymėtą plane 7, esantį (duomenys neskelbtini); 3) Šilalės rajono savivaldybės direktoriaus 2008 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. DĮV-1182 „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto pardavimo“ dalį dėl I a. koridoriaus, 26,43 kv. m, pažymėto plane 7, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo G. A.; taip pat ieškovai prašo pripažinti negaliojančia 2008-11-11 pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl koridoriaus, 26,43 kv. m, pažymėto 7, esančio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), I aukšte, pardavimo G. A., ir 2008-11-11 nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo akto dalį dėl koridoriaus, 26,43 kv. m, pažymėto 7, esančio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), I aukšte, perdavimo G. A., taikyti niekinio sandorio pasekmes – restituciją; pripažinti 12,28 kv. m koridoriaus patalpas, esančias Šilalės m., (duomenys neskelbtini), I aukšte, ieškovių UAB „Pitlius“, V. P. ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos bendrąja daline nuosavybe; įpareigoti atsakovę Šilalės rajono savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, t. y. 12,28 kv. m koridoriumi, esančiu Šilalės m., (duomenys neskelbtini), I aukšte; pagal UAB „Šilalės projektas“ sudarytą techninį projektą ir planą atidalyti bendraturčių UAB „Pitlius“, V. P. ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos, kurios yra patalpų savininkės, dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 12,28 kv. m ploto koridoriaus, esančio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Šilalė, I aukšte, tokiu santykiu: UAB „Pitlius“ tenka – 5,34 kv. m (45 proc.), V. P. – 3,32 kv. m (28 proc.) ir Šilalės rajono savivaldybei – 3,24 kv. m (27 proc.) koridoriaus ploto, pavedant ieškovams ir atsakovei Šilalės rajono savivaldybės tarybai per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsitverti pagal nurodytą projektą jiems atidalytą koridoriaus dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-02-24 sprendimu ieškinį tenkino visiškai bei priteisė iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos 1655,57 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Pitlius“, taip pat priteisė iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos valstybės naudai 71,93 Eur teismo turėtų pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad Šilalės rajono savivaldybės taryba 2008-04-30 sprendimu leido Šilalės rajono savivaldybės administracijai 10 metų laikotarpiui išnuomoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šilalėje, su teise naudotis bendro naudojimo patalpomis. 2008-06-20 Šilalės rajono savivaldybės administracija sudarė savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuo 2008-07-01 iki 2018-07-01, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui nuomos sutartį ir ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui išnuomojo 15,95 kv. m patalpas G. K.. 2008-11-28 papildomu susitarimu nuomotoja Šilalės rajono savivaldybės administracija ir nuomininkė G. K. susitarė, kad nuomininkei perduodamas naudoti ilgalaikis materialusis turtas 15,95 kv. m ploto patalpa ir suteikiama teisė naudotis 12,47 kv. m ginčo koridoriumi. Nuomininkė atsitvėrė minėtą koridoriaus dalį ir naudojasi ja kaip savo. 2009 m. kovo 4 d. Šilalės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į VĮ Registrų centro Tauragės filialą su prašymu įregistruoti 12,28 kv. m ploto koridoriaus patalpą, esančią Šilalės m., (duomenys neskelbtini), Šilalės rajono savivaldybės vardu, priskiriant jai registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 350. Ginčo patalpos buvo įregistruotos G. A. vardu, po to Šilalės rajono savivaldybės vardu. Tačiau 2012-02-10 šie duomenys buvo ištaisyti ir įrašas panaikintas. Teismas, spręsdamas termino ginčyti savivaldybės priimtus administracinius aktus atnaujinimo klausimą, nurodė, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks jo turinys. 2015-02-04 įvykusio teismo posėdžio metu atsakovė Šilalės rajono savivaldybės taryba buvo įpareigota pateikti papildomus dokumentus iki 2015-03-16, o ieškovės įpareigotos pateikti patikslintą ieškinį. Ruošdamos patikslintą ieškinį ieškovės gavo naujų dokumentų, kuriuos ir prašo pripažinti negaliojančiais. Apie priimtus ginčijamus aktus ieškovėms tapo žinoma 2015 m. vasario, kovo ir rugpjūčio mėn., ieškinys pateiktas 2015-09-01, dėl to terminas nėra praleistas.

Teismas, spręsdamas dėl administracinių aktų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, nustatė, kad kilus ginčui dėl patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti ištirta tų patalpų funkcinė paskirtis ir pagal tai įvertinta, ar jos yra visų daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) priklausinys, ar individualaus naudojimo patalpos (savarankiškas nuosavybės teisės objektas). Per ginčo koridorių galima patekti į visus I aukšto butus / patalpas. Pagal savo technines savybes, paskirtį ir funkcinį ryšį koridorius yra bendrojo naudojimo patalpa, kuri tarnauja visam pastatui (I aukšto patalpoms) ir neturi savarankiškos paskirties, dėl to negali būti savarankišku daiktu (patalpomis) kitame daikte (daugiabučiame name) ir būti atskirai nuo vieno ar visų butų. Ginčo koridorius nėra priskirtas naudotis individualiai kokiam nors butui, jis nebuvo privatizuotas su konkrečiu butu kaip jo priklausinys. Ginčo patalpą pripažinus daugiabučio namo (I aukšto) visų butų ir kitų patalpų priklausiniu, privatizuojant butus ir kitas patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, ji tapo visų (I aukšto) butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe ir negalėjo būti perleista pagal kitus įstatymus kitų asmenų nuosavybėn. Dėl to administracinių aktų dalys, pagal kurias ginčo patalpos priskirtos atsakovės Šilalės rajono savivaldybės nuosavybėn, pripažintinos negaliojančiomis.

Teismas spręsdamas dėl 2008-11-11 pirkimo–pardavimo sutarties ir nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo akto, notarinio registro Nr. 2-6876, pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir restitucijos taikymo nurodė, kad Šilalės rajono savivaldybė, priėmusi anksčiau nurodytus administracinius aktus ir tokiu būdu įgijusi nuosavybės teisę į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Šilalės mieste, I aukšte esančias 26,43 kv. m ploto koridoriaus patalpas, 2008-11-11 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovui G. A. butą Nr. 15 su II a. koridoriumi, 17,14 kv. m, pažymėtu 33, I a. koridoriumi, 26,43 kv. m, pažymėtu 7, patalpomis rūsyje: R-20, R-23, R-1, R-22, adresu (duomenys neskelbtini), Šilalė. Tačiau atsakovė negalėjo parduoti G. A. minėtų I aukšto koridoriaus patalpų, nes nebuvo teisėta šių patalpų savininkė, o nuo 1998-06-23 šių patalpų valdymo ir naudojimosi teisės jau buvo perduotos kitiems asmenims. Todėl G. A. taip pat negalėjo įgyti nuosavybės teisių į ginčo turtą, o jo kaip sąžiningo įgijėjo teisės negali būti ginamos, nes niekinio sandorio pagrindu jis negalėjo įgyti civilinės teisės ginamų objektinių teisių.

Spręsdamas klausimą dėl 12,28 kv. m koridoriaus patalpų pripažinimo ieškovių UAB „Pitlius“, V. P. ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos bendrąja daline nuosavybe teismas nurodė, kad I aukšto koridorius buvo padalytas šalia esančių patalpų savininkams, kurie atsitvėrė jiems nuosavybės teise priklausančią koridoriaus dalį ir suformavo patalpas. Kita koridoriaus dalis – 12,57 kv. m ploto – palikta kaip bendrojo naudojimo patalpa, nes 15,95 kv. m patalpa, tuo metu priklausiusi UAB „Šilalės komunalinis ūkis“, buvo naudojama kaip socialinis būstas ir koridoriaus dalijimo metu neturėjo atskiro išėjimo. Ginčo koridorius nebuvo padalytas patalpų savininkams, dėl to jie pagrįstai prašo šias patalpas pripažinti bendrąja daline nuosavybe. Teismas įpareigojo atsakovę Šilalės rajono savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, nes vienašališkai panaikindama nuomos sutarties papildomą susitarimą dėl ginčo koridoriaus nuomos trečiajam asmeniui G. K., atsakovė nepašalino kliūčių kitų butų savininkams naudotis bendrojo naudojimo patalpa – koridoriumi. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl ginčo patalpų atidalijimo ieškovams, nes atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Ieškovai pateikė ginčo koridoriaus padalijimo ir patalpų perplanavimo techninį projektą, jame ginčo patalpos padalytos pagal ieškovams priklausančių patalpų plotą. Su prašomu ieškovų koridoriaus atidalijimo būdu atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija sutinka, kitokių pasiūlymų dėl atidalijimo nepateikta. Duomenų, kad nėra galimybės koridoriaus padalyti natūra, nepateikta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visi trys butai turi atskirus išėjimus, todėl koridoriaus padalijimas nepažeis butų savininkų interesų.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. K. dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-02-24 sprendimo pateikė apeliacinį skundą, prašė sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino administracinius aktus negaliojančiais, nes ieškovės turėjo įrodyti, kad ginčo koridorius yra susijęs su jų įgytomis patalpomis ir skirtas tarnauti jų patalpoms. Tačiau ginčo koridorius buvo priskirtas tarnauti atsakovei Šilalės rajono savivaldybei priklausančioms 15,95 kv. m patalpoms, į kurias patekti buvo galima tik per ginčo koridorių. Ieškovai patalpas įsigijo be įėjimo į ginčo koridorių. Buvusi ieškovei UAB „Pitlius“ priklausančių patalpų savininkė įėjimą buvo įsirengusi iš gatvės pusės ir ginčo koridoriumi nesinaudojo, durų/angų? buvo atsisakiusi jas užmūrydama. Kiti ieškovai patalpas taip pat buvo įsigiję be įėjimo į ginčo koridorių. Nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai taikė ir restituciją, nes ieškovai nebuvo pateikę įrodymų, jog jiems priklausė ginčo patalpos, kai vyko ieškovų patalpų privatizavimas. Ginčo koridorius priklauso tik G. A.. Padalijus ginčo patalpas nebebus galimybės patekti į nuomojamas patalpas, nes apeliantė pasibaigus nuomos sutarčiai išmontuos įrengtus laikinus laiptus ir įeiti į patalpas bus galima tik per ginčo koridorių. Teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas G. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ginčo koridorius niekada nebuvo bendrojo naudojimo patalpos, jis priklausė Šilalės rajono savivaldybei ir ji jį pagrįstai pardavė atsakovui. Nurodo, kad Šilalės rajono savivaldybė jam perdavė ir ginčo patalpas, dėl to jas apskritai nepagrįstai išnuomojo apeliantei. Ieškovai nepagrįstai nori jam priklausančio ginčo koridoriaus sąskaita pasididinti savo patalpas.

Ieškovės UAB „Pitlius“ ir V. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino administracinių aktų dalis dėl ginčo koridoriaus perdavimo negaliojančiomis, nes ginčo patalpos yra ieškovų nuosavybė. Teismas teisingai nurodė, kad ginčo koridorius yra bendrojo naudojimo patalpa ir nėra priskirta jokiam kitam butui individualiai naudotis. Kadangi ginčo patalpos yra kitų patalpų priklausiniai, dėl to privatizuojant ieškovų patalpas jos tapo privatizuotų butų nuosavybe. I aukšto koridorius buvo padalytas dar 1998-06-23, tačiau ginčo koridorius nebuvo padalytas tik dėl to, kad į savivaldybei priklausantį socialinį būstą nebuvo kito įėjimo, įeiti buvo galima tik per ginčo koridorių. Ieškovai laikinai buvo užtvėrę įėjimus į ginčo koridorius dėl socialiniame būste besilankančių asocialių žmonių. Ginčo patalpos tik per klaidą buvo įregistruotos Šilalės rajono savivaldybės vardu, tačiau vėliau ši klaida buvo ištaisyta. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, jog savivaldybė negalėjo parduoti patalpų G. A., nes jos savivaldybei nepriklausė. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad taikius restituciją ginčo patalpos turėjo būti grąžintos savivaldybei, nes savivaldybei šios patalpos nepriklauso. Pažymi, kad apeliantė net nėra ginčo patalpų savininkė, jos teisių ginčo patalpų atidalijimas niekaip nepažeis, be to, su ja 2012-09-02 buvo nutrauktas nuomos sutarties papildomas susitarimas dėl ginčo koridoriaus nuomos.

Atsakovė VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nurodė, kad prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nuo 2008-12-23 ginčo koridorius buvo įregistruotas G. A. vardu, kurio butas yra 3 aukšte, o ginčo koridorius – pirmame. Taigi ginčo koridorius yra susijęs tik su pirmo aukšto patalpomis, bet ne su patalpomis trečiame aukšte.

Atsakovė Šilalės rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, jame nurodė teismo sprendimo motyvus bei nustatytas aplinkybes ir prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl administracinių aktų, kuriais ginčo patalpos buvo parduotos kitiems asmenims, pripažinimo negaliojančiais, pirkimo–pardavimo sutarties dėl ginčo patalpų pardavimo pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, dėl pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Pirmosios instancijos teismas pripažino Šilalės rajono savivaldybės administracinius aktus, kuriais ginčo patalpos, kaip priklausančios Šilalės rajono savivaldybei, buvo parduotos G. A., negaliojančiais, nes konstatuota, kad ginčo patalpos priklausė butams, kurie buvo privatizuoti kitų asmenų. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino administracinius aktus negaliojančiais, nes ieškovės turėjo įrodyti, kad ginčo koridorius yra susijęs su jų įgytomis patalpomis ir skirtas tarnauti jų patalpoms. Apeliantės teigimu, ginčo koridorius buvo priskirtas tarnauti atsakovei Šilalės rajono savivaldybei priklausančioms 15,95 kv. m patalpoms, į kurias patekti buvo galima tik per ginčo koridorių. Ieškovai patalpas įsigijo be įėjimo į ginčo koridorių, todėl šios patalpos jiems nepriklausė. Ši apeliacinio skundo nuostata nepagrįsta.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šilalės rajono savivaldybės taryba 2008-04-30 priėmė sprendimą leisti išnuomoti 10 metų laikotarpiui 15,95 kv. m negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Šilalė (t. 1, b. l. 16). 2008-06-20 savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi apeliantei išnuomota ir perduota naudoti neprekybinei veiklai vykdyti 15,95 kv. m patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), Šilalė (t. 1, b. l. 17–19), sutartis sudaryta 10 metų laikotarpiui, nuomos mokestis apskaičiuotas už 15,95 kv. m patalpas. 2008-06-20 sudarytas paminėtos nuomos sutarties pakeitimo papildomas susitarimas, pagal kurį apeliantei perduotos naudotis 15,95 kv. m patalpos ir teisė naudoti 12,47 kv. m koridorių (t. 1, b. l. 21, toliau – ginčo koridorius), plane pažymėtą Nr. 1 (t. 1, b. l. 23). Šilalės rajono savivaldybės administracija 2009-03-04 kreipėsi į VĮ Registrų centro Tauragės filialą su prašymu įregistruoti ginčo koridorių Šilalės rajono savivaldybės vardu, nes šios patalpos naudotojas yra savivaldybei priklausantis, apeliantei išnuomotas butas ir kitų šios patalpos naudotojų nėra (t. 1, b. l. 25). Pagal 2009-03-23 Nekilnojamojo turto registro duomenis, šios patalpos buvo įregistruotos Šilalės rajono savivaldybės vardu (t. 2, b. l. 46–47). Atitinkamai savivaldybė pakeitė su apeliante sudarytą 2008-06-20 nuomos sutartį, nurodydama, kad išnuomojama ir perduodama naudotis 28,23 kv. m patalpa, t. y. į išnuomotos patalpos plotą įtrauktas ir ginčo koridorius. 2012-02-10 ieškovė UAB „Pitlius“ pateikė prašymą VĮ Registrų centro Tauragės filialui dėl registracijos įrašo panaikinimo ir prašė panaikinti įrašą apie 12,28 kv. m įregistravimą Šilalės rajono savivaldybės vardu, nes šis turtas nepagrįstai, nesant jokio pagrindo, priskirtas savivaldybei, o turėjo būti padalytas proporcingai patalpų savininkams. 2012-02-24 duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo ištaisyti, konstatuojant, kad nėra jokių duomenų apie ginčo koridoriaus priskyrimą Šilalės rajono savivaldybės butui, kuris išnuomotas apeliantei (t. 1, b. l. 35, t. 2, b. l. 48–49). Ištaisius registro duomenis ieškovės kreipėsi dėl bendrojo naudojimo patalpų, t. y. ginčo koridoriaus, pasidalijimo. Dėl ginčo patalpų pasidalijimo patalpų bendraturtė Šilalės rajono savivaldybės administracija neprieštaravo, buvo paruoštas ginčo patalpų – koridoriaus padalijimo ir perplanavimo projektas (t. 1, b. l. 39–43). Nuo 2012-09-01 Šilalės rajono savivaldybė nutraukė su apeliante nuomos sutartį dėl 12,28 kv. m ginčo koridoriaus nuomos, nes šios patalpos nepriklausė jai vienai ir ji negalėjo jų nuomoti (t. 1, b. l. 50).

Apibendrinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ginčo patalpos, kaip ir visas I aukšto koridorius, niekuomet nepriklausė tik Šilalės rajono savivaldybei ir nebuvo priskirtos tik apeliantei išnuomotoms patalpoms naudoti. Ginčo koridorius įregistruotas Šilalės rajono savivaldybės vardu ir išnuomotas apeliantei tik per klaidą, kuri buvo ištaisyta, ir Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad Šilalės rajono savivaldybei priklauso apeliantei išnuomota patalpa, bet ne ginčo koridorius. Tuo labiau kad dar 1998-06-23 patalpų padalijimo plane ginčo koridorius nurodytas kaip bendrojo naudojimo patalpa, skirta naudotis šalia jos esančių patalpų savininkams (t. 1, b. l. 182). Šalia ginčo patalpos esančios patalpos priklausė jas privatizavusiems asmenims ir Šilalės rajono savivaldybei, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Byloje esant duomenims apie tai, kad ginčo koridorius bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ir ieškovėms, darytina išvada, jog ginčo patalpos buvo priskirtos ieškovėms priklausančioms patalpoms naudoti, tačiau nebuvo atidalytos. Konstatavus, jog ginčo patalpos niekuomet po patalpų privatizavimo nepriklausė išimtinai tik atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ji negalėjo ginčijamais administraciniais aktais ar jų dalimis perleisti kito asmens nuosavybėn ir sudaryti nuomos sutarties su apeliante dėl turto, kuris jai nepriklausė. Konstatavus, kad ginčijamais administraciniais aktais (jų dalimis) buvo perleistas turtas, kuris negalėjo būti perleistas, tokie administraciniai aktai pagrįstai pripažinti negaliojančiais (CPK 185 straipsnis).

Atmesdama apeliantės argumentą, kad teismas nepagrįstai taikė restituciją, nes ieškovės nebuvo pateikusios įrodymų, kad jos privatizavo ginčo patalpas – koridorių, teisėjų kolegija pažymi, jog restitucijos taikymas niekaip nesusijęs su tuo, ar ieškovės buvo privatizavusios ginčo koridorių. Šiuo atveju, pripažinus administracinius aktus (jų dalis) negaliojančiais ir konstatavus, kad atsakovui G. A. buvo parduota tai, kas negalėjo būti parduota, jam buvo grąžinta tai, ką šis perdavė pagal pirkimo–pardavimo sandorį (CK 6.145–6.147 straipsniai), t. y. atsakovui G. A. buvo grąžinti už ginčo patalpas sumokėti pinigai, o ginčo patalpos grąžintos jų teisėtiems savininkams, kad šie galėtų įgyvendinti savo, kaip patalpų bendraturčių, teises. Tuo labiau kad restitucijos taikymas niekaip nepažeidžia atsakovo G. A. teisių. G. A. ginčo patalpomis niekuomet nesinaudojo, nes ginčo patalpos yra pastato I aukšte, o atsakovo G. A. butas – trečiame aukšte. Be to, jis dėl ginčo patalpų naudojimosi, perdavimo ar nuomojimo kitiems asmenimis pretenzijų nereiškė, taip pat neteikė nei apeliacinio skundo, nei pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsakovo G. A. atsiliepime į apeliacinį skundą formuluojamas prašymas panaikinti sprendimą ir ieškinį atmesti nelaikytinas reikalavimu, nes reikalavimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo gali būti reiškiami tik apeliaciniu skundu.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai, detaliai ir aiškiai nurodė motyvus, kuriais remiantis buvo patenkintas ieškinys, panaikinti neteisėti aktai, jų pagrindų sudaryti sandoriai ir taikyta restitucija, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai nebekartotini.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad padalijus ginčo patalpas apskritai nebebus galimybės patekti į nuomojamas patalpas, nes apeliantė pasibaigus nuomos sutarčiai išmontuos įrengtus laikinus laiptus ir įeiti į patalpas bus galima tik per ginčo koridorių. Atmesdama šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog ieškovai nesinaudoja ginčo koridoriumi ar kad buvo pasistatę laikinus atitvarus nuo ginčo patalpų, tai, kad į nuomojamas patalpas po ginčo koridoriaus atidalijimo nebebus galimybės patekti, nepaneigia ieškovų, kaip bendraturčių, nuosavybės teisės į jas. Ieškovai, kaip patalpų bendraturčiai, kartu su atsakove Šilalės rajono savivaldybe nutarę bendrojo naudojimo patalpas atsidalyti ir įregistruoti savo nuosavybės teisę į jas, pasinaudojo CK 4.80 straipsnyje nustatytu vienu iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų – atidalijimu iš bendrosios nuosavybės. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį ir ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis. Galimas ir santykinis atidalijimas, kai sumažinamas bendraturčių skaičius, atskyrus vieno bendraturčio dalį, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Taigi ginčo patalpas – koridorių atidalijus kiekvienam iš bendraturčių jie galės laisvai disponuoti savo kaip savininkų teisėmis, panaikinti atitvarus ar suformuoti atskirus įėjimus. Taip pat pažymėtina, kad apeliantei dar 2012-03-15 (t. 1, b. l. 49) buvo pranešta apie ketinimą nutraukti 2008-06-20 nuomos sutarties 2009-03-12 papildomą susitarimą dėl ginčo koridoriaus nuomos. Pakartotinai pranešimas dėl atvykimo pasirašyti susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo išsiųstas apeliantei 2012-07-16 (t. 1, b. l. 50) ir nurodyta, kad neatvykus pasirašyti nuomos sutarties nutraukimo, nuomos sutartis dėl ginčo koridoriaus nuomos bus vienašališkai nutraukta nuo 2012-09-01. Taigi apeliantė jau nuo 2012-09-01 nebeturėjo teisinio pagrindo eksploatuoti ginčo koridorių ar daryti jame pakeitimus. Vykdydama patalpose veiklą (įrengdama soliarumą) apeliantė veikė savo rizika, tačiau tai nėra pagrindas neteisėtus administracinius teisės aktus palikti galioti ir taip varžyti teisėtų savininkų teises į ginčo patalpas.

Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Apeliantė į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės Šilalės rajono savivaldybės pusėje. Taigi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ji įgytų tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas arba patenkintas iš dalies (CPK 93 straipsnis). Šiuo atveju ieškinys buvo patenkintas visiškai, dėl to apeliantei, kaip bylos dalyvei atsakovės pusėje, nebuvo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylose dėl pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendžiama dėl ginčo patalpų bendraturčių (savininkų) teisių ir pareigų. Apeliantė yra tik ginčo patalpų nuomininkė, su kuria nuomos sutartis nutraukta nuo 2012-09-01, dėl to teismo sprendimas nėra susijęs su jos teisėmis ir pareigomis tiesiogiai, nes patalpų bendraturčiai turi teisę savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teisę (CK 4.80, 4.83 straipsniai). Tuo labiau kad nagrinėjamu atveju visi ginčo patalpų savininkai sutiko su ieškovių reikalavimais ir net neteikė apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 3626 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas, motyvuojamojoje sprendimo dalyje atnaujinęs ieškovėms terminą ginčyti administracinius aktus, rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad terminas atnaujintas, dėl to pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis patikslintina, nekeičiant sprendimo esmės.

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė UAB „Pitlius“ pateikė byloje atsiliepimą į apeliacinį skundą ir turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis), dėl to atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš apeliantės priteistina 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad ieškovėms UAB „Pitlius“ ir V. P. atnaujinamas terminas ginčyti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2003-07-15 sprendimą Nr. T1-93 „Dėl UAB „Šilalės komunalinis ūkis“ įstatinio kapitalo mažinimo“ ir UAB „Šilalės komunalinis ūkis“ 2003 m. rugpjūčio 10 d. materialinių vertybių perdavimo ir priėmimo akto dalį dėl I a. koridoriaus, 26,43 kv. m, pažymėto 7, esančio Šilalės r. sav., Šilalės m., (duomenys neskelbtini), perdavimo Šilalės rajono savivaldybei; Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. T1-308 „Dėl gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kurių remontas savivaldybei ekonomiškai nenaudingas, sąrašo patvirtinimo ir leidimo juos parduoti“ ir Gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kurių remontas savivaldybei ekonomiškai nenaudingas, sąrašo dalį dėl leidimo parduoti I a. koridorių, 26,43 kv. m, pažymėtą plane 7, esantį Šilalės r. sav., Šilalės m., (duomenys neskelbtini), bei Šilalės rajono savivaldybės direktoriaus 2008 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. DĮV-1182 „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto pardavimo“ dalį dėl I a. koridoriaus, 26,43 kv. m, pažymėto plane 7, esančio Šilalės r. sav., Šilalės m., (duomenys neskelbtini), pardavimo G. A..

Priteisti ieškovei UAB „Pitlius“ iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje G. K. 300,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Marius DobrovolskisKolegijos teisėjos Alona RomanovienėGiedre Seselskytė