Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1454-480/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
e2S-1454-480/2020
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00582-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
P. G., M. V. U.
Ieškovas
M. U.
Trečiasis asmuo
R. U., J. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1454-480/2020Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00582-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4464-1023/2020 pagal ieškovės M. U., atstovaujamos įstatyminės atstovės G. Č., patikslintą ieškinį atsakovams M. V. U. ir P. G., tretiesiems asmenims R. U., J. U., atstovaujamiems įstatyminės atstovės L. D., ir D. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. U., atstovaujama įstatyminės atstovės G. Č., kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2018 m. lapkričio 15 d. automobilio AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjas yra atsakovas M. V. U., negaliojančia ir sutarties šalimi (pirkėju) pripažinti Ž. U.; 2) pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 19 d. automobilio AUDI 6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo M. V. U. ir P. G.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 4) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – automobilio AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) areštą nutartį pavedant vykdyti ieškovės pasirinktam antstoliui.

2. Ieškovė nurodė, kad siekiant, jog automobilis nebūtų perleistas tretiesiems asmenims ar kitaip paslėptas, ar sunaikintas, dėl ko sprendimo būtų neįmanoma įvykdyti ir sandorio pripažinimas negaliojančiu praktiškai taptų beprasmiu, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – automobilio areštą, pavedant nutartį vykdyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Taip pat nurodė, kad automobilis yra perleistas P. G.. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, automobilis gali būti perleistas dar kitiems tretiesiems asmenims, o tuomet pirminio pirkimo–pardavimo sandorio nuginčijimas taptų praktiškai sunkiai įgyvendinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui P. G. priklausantį automobilį, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), tačiau paliekant teisę turtą valdyti ir naudotis juo.

4. Teismas konstatavo, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, ir pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės.

5. Kadangi teismas nustatė, jog ieškovės pareikštas patikslintas ieškinys yra aiškus tiek dėl jo teisinio, tiek dėl faktinio pagrindo, todėl laikė, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, gali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas.

6. Teismas pažymėjo, kad tokio kaip nagrinėjamu atveju pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, jog nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, kad atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims.

7. Teismas konstatavo, kad ginčo objektas yra neatsiejamai susijęs su prašomomis taikyti laikinosiomis priemonėmis, todėl pagrįstai tikėtina, jog teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, jeigu atsakovas P. G., kuriam šiuo metu priklauso minėtas automobilis, minėtą kilnojamąjį turtą – automobilį – perleis tretiesiems asmenims.

8. Teismas padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimo užtikrinimui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui galimai sudarius naujus sandorius dėl ginčo objekto reiktų ginčyti ir paskesnius sandorius, o tai neatitiktų proporcingumo, ekonomiškumo bei trečiųjų asmenų apsaugos principų, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones taip pat būtų apsisaugoma nuo trečiųjų sąžiningų įgijėjų teisių pažeidimo, nekiltų naujų ginčų dėl nuostolių atlyginimo ir pan.

III. Atskirojo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą skundo argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovas P. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį, netenkinus atskirojo skundo ir palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškovę sumokėti 1 000 Eur dydžio sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl manytina, jog nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent prielaidą, jog atsakovas ketina parduoti ar kitaip realizuoti ginčo objektą.

9.2. Ieškinys paremtas nuogirdomis, asmenine nuomone ir faktais, kurių nepagrindžia jokie įrodymai, todėl tokiu atveju negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės bylos nagrinėjimo stadijoje, kuomet ieškinys yra tik priimtas, byloje nepateikti atsakovų ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimai, paaiškinimai, įrodymai ir faktinės aplinkybės.

9.3. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė remdamasis prielaidomis, o ne objektyviais leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nustatytais duomenimis, o spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalėjo įvertinti prašymo teisinius bei faktinius argumentus, kurie turi būti pakankami, kad patvirtintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti patenkintas.

9.4. Teismas negalėjo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nepranešęs atsakovui, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas ketina imtis konkrečių veiksmų, kurie apsunkintų turimą turtą. Tokiu būdu taip pat buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas.

9.5. Teismo išvada, kad atsakovas nesąžiningais veiksmais apsunkins savo padėtį, yra visiškai nemotyvuota ir padaryta remiantis ieškovės deklaratyviais teiginiais, todėl šiuo atveju būtinumas imtis laikinųjų apsaugos priemonių apskritai nepagrįstas jokiais reikšmingais argumentais.

9.6. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškovė nebuvo sumokėjusi žyminio mokesčio už jų taikymą, pateiktose ieškovės atstovės paaiškinimuose taip pat neginčijamas žyminio mokesčio nesumokėjimo faktas, todėl priimta nutartis nėra teisėta ir šiuo aspektu.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė M. U. prašo netenkinti atskirojo skundo, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

Šalies argumentai

10.1. 2020 m. birželio 25 d. ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančia ne tik 2018 m. lapkričio 15 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria automobilio pirkėju buvo įvardintas netinkamas asmuo ir kuria automobilis buvo įsigytas pirmąjį kartą, bei tuo pačiu ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančia ir kitą – 2019 m. rugpjūčio mėn. –automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kuria automobilis jau ir taip neteisėto savininko – atsakovo M. V. U. – buvo perleistas kitam asmeniui – taip pat atsakovui šioje byloje – P. G.. Taigi vien ši aplinkybė pati savaime rodė grėsmę, jog ginčo automobilis, vieną kartą perleistas trečiajam asmeniui, pakartotinai gali būti perleistas ir kitiems tretiesiems asmenims, dėl ko būsimas ir galimai ieškovei palankus teismo sprendimas taptų beprasmiu ir sunkiai įvykdomu.

10.2. Nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, vien tuo pagrindu, kad atsakovas neteisingai interpretuoja įstatyme įtvirtintas nuostatas, susijusias su prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimu.

10.3. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje buvo pareikštas kartu su 2020 m. birželio 25 d. dienos ieškiniu, todėl ieškovė minėtąjį ieškinį teikdama teismui, jį apmokėjo įstatymų nustatytu reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu, kartu prie šios sumos pridėdama ir žyminio mokesčio dalį, tenkančią reikalavimui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovo argumentai dėl nesumokėto žyminio mokesčio už prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra visiškai nepagrįsti ir padaryti remiantis vien spėjimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovės ieškinyje išdėstyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai bei detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Be to, ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.

16. Atsakovo nurodomi argumentai dėl ieškinio pagrindimo ieškovės pateiktais įrodymais bei jų įrodomosios reikšmės negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad šie klausimai yra išsprendžiami galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai yra visapusiškai įvertinami į bylą pateikti įrodymai ir jais pagrindžiamos aplinkybės.

17. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1369-236/2018).

18. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad M. V. U. automobilį yra perleidęs P. G., todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, automobilis gali būti perleistas dar kitiems tretiesiems asmenims, o tuomet pirminio pirkimo–pardavimo sandorio nuginčijimas taptų praktiškai sunkiai įgyvendinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo atsižvelgtina į patį ieškinio dalyką, kadangi ieškiniu prašoma automobilio pirkimo–pardavimo sutarties dalį pripažinti negaliojančia ir pakeisti sutarties šalį (pirkėją) bei pripažinti negaliojančia vėliau sudarytą dar vieną to paties automobilio pardavimo sutartį, o patenkinus ieškinį, pasikeistų automobilio savininkas, todėl neabejotinai svarbu užtikrinti status quo ir užkirsti kelią galimam fiziniam šios transporto priemonės perleidimui, perėjimui kitų asmenų dispozicijon ir pan., kad galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas būtų realus ir galimas.

19. Atsakovės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių teismo sprendimo neįvykdymo riziką, o atsakovo argumentai, jog nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti prielaidą, jog atsakovas ketina parduoti ar kitaip realizuoti ginčo objektą, t. y. nekyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į proporcingumo principo reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis), parinko laikinąją apsaugos priemonę, kuri užtikrina būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir kartu sukelia atsakovui tik minimalius jo, kaip ginčo automobilio savininko suvaržymus, kadangi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė laikinai apriboja tik vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu.

20. Atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą, pareiškė prašymą, netenkinus atskirojo skundo ir palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškovę sumokėti 1 000 Eur dydžio sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2020 m. liepos 8 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė