Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-577-653/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-09
Bylos Nr.: e2A-577-653/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12156-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jelena Šiškina
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Eivora“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Limoris“

Kategorijos

2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-577-653/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12156-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivora“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Limoris“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Limoris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eivora“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Limoris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Eivora“ 295 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė pagal su atsakove 2018 m lapkričio 8 d. sudarytą krovinio pervežimo užsakymą – sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė atsakovei krovinio pervežimo paslaugas ir už suteiktas paslaugas 2018 m. lapkričio 30 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur sumai už prastovas, 41 Eur už transporto deklaraciją bei 225 Eur už garantą. Sąskaitą už pervežimą atsakovas apmokėjo, tačiau pagal antrąją sąskaitą pilnai neatsiskaitė iki šiol, t.y. sumokėjo tik 971 Eur, teigdamas, kad neprivalo kompensuoti visų ieškovo reikalaujamų garanto išlaidų, be to, mokėtina suma mažintina dėl ieškovo vėlavimo atvykti į pakrovimo vietą. Nesutikdamas su atsakovo argumentais ieškovas reikalauja 295 Eur skolos likučio. Dublike ieškovė nurodė, kad ieškovės transporto priemonė į pakrovimo vietą nevėlavo daugiau kaip 24 val., todėl atsakovė neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo netesybų pagal sutarties 22 punktą taikymui, kadangi pati atsakovė pripažįsta, kad ieškovės transporto priemonę į pakrovimo vietą atvyko 2018 m. lapkričio 15 d. 8:45 val. vietos laiku, taigi ieškovė nevėlavo pateikti transporto priemonę į pakrovimo vietą daugiau kai 24 val. Taip pat nurodė, kad faktinis vežėjas UAB „Perspektas“ už krovinio garantiją sumokėjo 225 Eur sumą, nei ieškovei, nei faktiniam vežėjui nebuvo grąžinta 145,00 Eur permoka. Pabrėžė, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo atimti 50 Eur iš sutarties kainos dėl TIR knygelės neturėjimo, kadangi nei sutartyje, nei šalių taikytiniems teisiniams santykiams taikytinuose teisės aktuose tokia galimybė nenumatyta.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Eivora“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ieškovė pagal susitarimo sąlygas į pakrovimą turėjo atvykti iki 2018 m. lapkričio 14 d. 9 val., vadinasi, turėjo būti faktiškai pakrautas iki 2018 m. lapkričio 14 d. 17 val. Tačiau faktiškai buvo pakrautas tik 2018 m. lapkričio 15 d. Darytina išvada, kad ieškovė vėlavo atvykti į pakrovimo vietą daugiau nei parą. Ieškovė neprašė kompensuoti už prastovą, tuo pripažindama, kad parovimas nebuvo uždelstas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi pagrindą reikalauti iš ieškovės 100 Eur už prastovą pakrovime, kurią, kaip nurodė 2018 m. gruodžio 14 d. pretenzijoje dėl nepagrįstos sąskaitos ir pavėluoto transporto priemonės pateikimo pakrovimui įskaitė į mokėtiną ieškovei sumą pagal užsakymą. Veždamas krovinį ieškovė turėjo turėti arba TIR kortelę, arba vežti krovinį su garantija. Ieškovė pasirinko pastarąjį variantą, o atsakovė sutiko garantijos išlaidas kompensuoti atimant ieškovės nepatirtas išlaidas TIR knygelei įsigyti. Ieškovė pateikė UAB „Perspektas“ mokėjimo dokumentą bendrai 225 Eur sumai už garantiją. Gavusi SIA „VK Logistika“ raštą, atsakovė suprato, kad garantija buvo perrašyta ir realios ieškovės išlaidos tesiekia 80 Eur, todėl atsakovė neturi pagrindo mokėti ieškovei 225 Eur garantijos įsigijimo išlaidų. Ieškovė, vykdama į Rusijos Federaciją, kaip vežėjas turėjo turėti TIR knygelę. Kadangi jos neturėjo ir buvo būtina pirkti garantiją, atsakovė, patvirtinusi garantijos įsigijimo išlaidų apmokėjimą, turėjo pagrindą atimti 50 Eur, kurių ieškovė nepatyrė. Triplike atsakovė nurodė, kad iš ieškovės pateiktų vilkiko navigacijos duomenų matyti, kad nebuvo ir objektyviai net negalėjo būti pasikrovimo vietoje anksčiau kaip 2018 m. lapkričio 15 d. 9 va., t.y. vėlavo į pasikrovimo vietą daugiau kaip 24 val., todėl atsakovė pagrįstai skaičiavo sutartines sankcijas už pavėlavimą į pasikrovimą. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. pretenzijoje dėl nepagrįsto sąskaitos ir pavėluoto transporto priemonės pateikimo pakrovimui atsakovė nurodė, kad šią sumą įskaitė į mokėtiną ieškovei sumą pagal užsakymą, kas pagal CK 6.130 straipsnį sudaro pagrindą laikyti, kad pasibaigė ieškovės prievolė sumokėti sutartines prastovas, o tuo pačiu 100 Eur suma sumažėjo ieškovei mokėtino frachto suma. Taip pat nurodė, kad ieškovės realios išlaidos vežto krovinio garantijos įsigijimui sudarė 80,00 Eur, o ne 225 Eur kaip nurodo ieškovė. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad šias išlaidas yra kompensavęs faktiniam vežėjui, t.y. nepateikė duomenų, kad faktiškai šias išlaidas yra patyręs. Nurodė, jog, kadangi ginčo krovinį ieškovė atvyko vežti be TIR knygelės ir dėl to buvo būtina pirkti garantiją, todėl atsakovė patvirtinusi garantijos įsigijimo išlaidų apmokėjimą pagrįstai atėmė 50 Eur sumą, kurios ieškovė nepatyrė, kas sudarė atsakovei papildomas – garantijos įsigijimo kompensavimo išlaidas,

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Limoris“ iš atsakovės UAB „Eivora“ 150 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (150 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 353,23 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Eivora“ 5,22 Eur pašto išlaidų valstybei.

2. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad šalys 2018 m. lapkričio 8 d. šalys sudarė krovinio pervežimo užsakymą Nr. R63682, kuriuo ieškovė UAB „Limoris“ įsipareigojo atsakovei UAB „Eivora“ nuvežti krovinį iš Osimo, Italijos Respublikos, į Sankt Peterburgą, Rusijos Federaciją. Ieškovė įsipareigojo būti pakrovimo vietoje 2018 m. lapkričio 14 d. Iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio, faktiškai į pakrovimo vietą ieškovė atvyko 2018 m. lapkričio 15 d. Ieškovė 2018 m. lapkričio 30 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje dalį sumos, t.y. 225 Eur pareikalavo sumokėti už garantą, 1 000 Eur už prastovą. Gavusi šią sąskaitą, atsakovė pateikė pretenziją, kurioje nurodė, jog iš pervežimo kainos išskaitys 100 Eur už vėlavimą į pakrovimo vietą bei nesutiko mokėti 50 Eur už TIR knygelę, kurią turėjo turėti pats vežėjas, o atsakovė įsipareigojo tik kompensuoti garanto išdavimo ir TIR knygelės skirtumą. Ieškovė su tuo nesutiko ir tarp šalių vyko ginčas elektroniniais laiškais dėl ieškovei atsakovės mokėtinos sumos. 2019 m. vasario 20 d. atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą – faktūrą serija PRT Nr. (duomenys neskelbtini) 295 Eur sumai, nurodęs, kad 100 Eur reikalauja už vėlavimą į pakrovimą, 50 Eur už TIR knygelės neturėjimą, 145 Eur už nepagrįstai paskaičiuotas išlaidas, tačiau ieškovė šią sąskaitą atsakovei grąžino, nurodžiusi, kad ji išrašyta be pagrindo.

3. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad atvykimo į pakrovimą data sutartyje buvo ranka pakoreguota ieškovės, išbraukus atsakovės siūlytą laiką 2018 m. lapkričio 13 d. 9 val. ir įrašius 2018 m. lapkričio 14 d. Atsakovė su tuo sutiko. Dėl nurodytų priežasčių teismas darė išvadą, kad galutinis šalių susitarimas dėl atvykimo laiko apsiribojo diena be konkrečios valandos. Šalims nesusitarus dėl terminų skaičiavimo ir tarp šalių kilus ginčui, kada vėliausiai turėjo atvykti į pakrovimą ieškovė, teismas vadovavosi CK 1.122 straipsnio 1 dalimi. Teismas iš bylos duomenų sprendė, kad krovimo dabai buvo atliekami bent jau iki 18 val., todėl ieškovės atvykimas į pakrovimo vietą iki 2018 m. lapkričio 15 d. apytiksliai 10.30 val. (8:46 val.+1,5 val.) neužtraukė ieškovei sankcijų mokėti 100 Eur už vėlavimą, nes ji ne tik atvyko į pakrovimą, bet ir buvo pakrauta 2018 m. lapkričio 15 d., t.y. nepraėjus daugiau nei 24 val. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovė neturėjo pagrindo užskaityti 100 Eur pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip jo paties mokėtinos sumos už vėlavimą.

4. Teismas taip pat nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieškovei garanto išlaidas. Teismas nurodė, kad nors atsakovė teigia, kad iš šių išlaidų turi būti atimta TIR knygelės kaina, tačiau jokio šalių susitarimo ar kito pagrindo tai daryti byloje nėra, todėl sprendė, kad atsakovė neturi pagrindo nemokėti ieškovei 50 Eur, jas išskaitydama iš garanto sumos.

5. Teismas nurodė, kad nors atsakovė įsipareigojo padengti ieškovei garanto išlaidas, kurių bylos duomenimis ieškovė faktiškai patyrė 225 Eur, tačiau pastaroji aplinkybė savaime nepatvirtina atsakovės pareigos visas jas apmokėti, t.y. visų šių išlaidų pagrįstumą ieškovė turi įrodyti. Teismas vadovaudamasis muitinės tarpininko SIA „VK Logistika“ 2019 m. vasario 14 d. aiškinamame rašte išdėstyta informacija, kad 2018 m. lapkričio 24 d. vežėjo UAB „Perspektas“ automobilis (duomenys neskelbtini) formino dokumentų rinkinį, reikalingą RF sienos kirtimui – EPI (IEI) mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimą muitinėje (garantiją) ir tranzito deklaraciją pagal bendrą dviem automobiliam sąskaitą – faktūrą, dėl ko įforminimo kaina sudarė 225 Eur, kuriuos vairuotojas apmokėjo pasienio biure, tačiau vėliau garantija buvo perrašyta ir įforminimo kaina automobiliui (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) sudarė 80 Eur, sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovė turi sumokėti visą garantijos sumą, kadangi UAB „Perspektas“ nėra ieškovei kompensavęs jokios šių išlaidų dalies. Ieškovei nepaneigus aplinkybės, kad garantijos suma sumažėjo, teismas neturi pagrindo priteisti visą ieškovės reikalaujamą garanto sumą, todėl laiko, kad priteistina 80 Eur suma.

6. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ieškovei iš atsakovės priteisė 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 150 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Taip pat teismas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytais dydžiais, priteisė ieškovei iš atsakovės priteisiama 353,23 Eur bylinėjimosi išlaidų (51 procentą).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Eivora“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20563-964/2019 ir ieškovės UAB „Limoris“ ieškinį atmesti visiškai bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje, kuria ieškinys buvo tenkintas, netinkamai aiškino užsakymo krovinio pervežimui turinį ir netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.122 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nurodė, kad atsakovė UAB „Eivora“ ieškovei UAB „Limoris“ 2018 m. lapkričio 8 d. dieną pateikė Krovinio pervežimo užsakymą (duomenys neskelbtini), kurį ieškovės atstovas pakoregavo išbraukdamas jo netenkinusias užsakymo nuostatas ir įrašydamas pakeistas sąlygas, viena kurių - pasikrovimo laikas pakeistas iš 2018 m. lapkričio 13 d. 9 val. į 2018 m. lapkričio 14 d., koreguoto 2018 m. lapkričio 8 d. užsakymo ieškovė nepasirašė. Pagal ieškovės pastabas atsakovė parengė ir 2018 m. lapkričio 9 d. elektroniniu paštu pateikė galutinę užsakymo redakciją, kurioje pakrovimo data 3 grafoje nurodoma „2018 m. lapkričio 14 d. 09:00“. Ieškovė jokių prieštaravimų tokiai paskutinei užsakymo redakcijai nereiškė, atvyko į pasikrovimo vietą, priėmė krovinį ir jį nuvežė, t.y. akceptavo paskutinės redakcijos sąlygas. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teisme ieškovė tokio elektroninio laiško autentiškumo neginčijo. Todėl šalims turėjo būti taikomas paskutinės redakcijos užsakymo (2018 m. lapkričio 9 d.) turinys. Todėl priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal užsakymo nuostatas ieškovė į pasikrovimo vietą turėjo atvykti ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 14 d. 9 val., o ne kaip nurodė sprendime teismas – iki 2018 m. lapkričio 14 d. darbo pabaigos (18.val.). Taigi ieškovė į pasikrovimo vietą vėlavo daugiau kai 24 valandas, todėl atsakovė pagrįstai skaičiavo ir vėliau išskaitė iš ieškovei mokėtinos sumos sutartines sankcijas už pavėlavimą į pasikrovimą.

9.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo išskaičiuoti 50 Eur iš sutarties kainos dėl TIR knygelės neturėjimo. Nurodo, kad Sutarties 16 punktą vežėjas privalo turėti visus vežimui reikalingus dokumentus (t.y. CMR, licenciją, leidimus, galiojantį CMR draudimą ir kitus). Vienas iš dokumentų, kurį vykdamas į Rusijos Federaciją iš ES turi turėti vežėjas yra TIR knygelė, kurį Lietuvos vežėjams išduoda Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir kurios kaina yra 50 Eur. Kadangi ieškovė krovinį atvyko vežti be TIR knygelės, todėl būtina buvo pirkti garantiją, todėl atsakovė, patvirtinusi garantijos įsigijimo išlaidų apmokėjimą, pagrįstai išskaičiavo 50 Eur sumą, kurios ieškovė nepatyrė, nors turėjo patirti, kas sudarė atsakovei papildomas – garantijos įsigijimo kompensavimo išlaidas.

Atsiliepimas

10. Ieškovė UAB „Limoris“ atsiliepime į atsakovės UAB „Eivora“ apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atsakovės UAB „Eivora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20563-964/2019 atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nurodo, kad teismas sprendime teisingai nurodė, kad šiuo atveju nekilo ginčo, kad atvykimo į krovinio pakrovimą data atsakovės ieškovei pateiktame užsakyme buvo ranka pakoreguota ieškovės, išbraukus atsakovės siūlytą laiką 2018 m. lapkričio 13 d. 9 val., ir įrašius 2018 m. lapkričio 14 d. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sutiko su tuo, kad šalys šiuo atveju vadovavosi ieškovės atliktomis korekcijomis. Todėl apeliantės pozicija vertintina kaip nauji argumentai, dėl kurių nebuvo pasisakyta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir kurie neleistini ir nevertinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pabrėžė, kad ieškovės transporto priemonė nevėlavo į pakrovimą daugiau kai 24 val., todėl atsakovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo netesybų pagal sutarties 22 punktą taikymui.

11.2. Nurodė, kad atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pagal sutarties 16 punktą vežėjas privalo turėti visus vežimui reikalingus dokumentus (t.y. CMR, licenciją, leidimus, galiojantį CMR draudimą ir kitus), todėl ieškovė pabrėžė, kad šis sutarties punktas neabejotinai yra įvykdytas, kadangi krovinys buvo pervežtas ir dėl to ginčo byloje nėra. Nurodė, kad nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad vežant krovinius į Rusijos Federaciją būtina turėti TIR knygelę, kadangi joks teisės aktas tokios būtinybės ar prievolės nenumato. Nurodo, kad TIR knygelė – tai muitinės tranzito dokumentas, naudojamas įrodyti muitų ir mokesčių sumokėjimo tarptautinę garantiją, t.y. dokumentas, atliekantis krovinio garanto funkciją. Pabrėžė, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad kroviniui buvo įformintas garantas – tai reiškia, kad iš esmės TIR knygelė dubliuotų funkciją, kurią vykdant užsakymą atliko krovinio garantija. Todėl su prievole turėti TIR knygelę susiję atsakovės argumentai vertintini kritiškai. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės argumentai, susiję su 50 Eur TIR knygelės kainos išskaičiavimo yra nepagrįsti.

Šalies argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Limoris“ prašo kartu su apeliaciniu skundu pateikiamą papildomą įrodymą – 2019 m. rugsėjo 18 d. UAB „Perspektas“ raštą ir prijungti jį prie bylos; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20563-964/2019 dalyje, kurioje ieškovės UAB „Limoris“ ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Limoris“ ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu toje dalyje, kurioje ieškovės reikalavimai buvo atmesti. Apeliantės vertinimu, atitinkamoje dalyje sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis tiek materialinės teisės normoms, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijai, priimant sprendimą buvo pažeistos CPK įtvirtintos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Nurodo, kad šalys sutartimi susitarė, kad ieškovei bus kompensuojamos faktinės patirtos išlaidos, susijusios su aktualaus krovinio pervežimu, kurios suderintos su atsakove. Šalių susitarimas reiškia, kad ieškovei įrodžius, kad patyrė konkretaus dydžio išlaidas, susijusias su krovinio pervežimu, ir atsakovei nepateikus įrodymų, kad faktinės išlaidos yra mažesnės, jos privalo būti atlygintos. Nurodo, kad ieškovė į bylą pateikė faktinio krovinio vežėjo UAB „Perspektas“ ieškovei pateiktą banko sąskaitos išrašą, liudijantį, kad faktinis vežėjas už krovinio garantiją sumokėjo 225 Eur, taip pat UAB „Perspektas“ ieškovei išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija PER Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje aiškiai išskirta ieškovės faktiniam vežėjui už krovinio garantiją mokėtina kompensuotina suma – 225 Eur, šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad garanto suma buvo suderinta su atsakovės atstovu. Byloje bėra jokių įrodymų, kad ieškovei ar faktiniam vežėjui būtų buvusi grąžinta kokia nors garanto dalis. Todėl turėjo būti konstatuota, kad ieškovės reikalavimas dėl garanto išlaidų kompensavimo privalo būti tenkinamas visa apimtimi. Atsakovė nepaneigė faktinių ieškovės išlaidų krovinio garantui dydžio, todėl pagrindo netenkinti šie ieškovės reikalavimo nebuvo. Nurodo, kad byloje esantį SIA „VK Logistika“ raštas turėjo būti vertinamas kritiškai, kadangi byloje nėra duomenų apie SIA „VK Logistika“ vaidmenį krovinio vežime, nėra duomenų apie SIA „VK Logistika“ vardu raštą pasirašiusio asmens įgaliojimų apimtį, nėra duomenų apie faktinį garanto kainos sumažinimą. Nurodo, jog net ir laikant, kad SIA „VK Logistika“ rašto turinys atitinka faktinę situaciją, toks turinys nereiškia, kad faktinės ieškovės išlaidos, susijusios su krovinio garanto gavimu, yra mažesnės nei nurodyta ieškinyje. Nurodo, kad šiuo atveju, esmė yra ne tai, buvo ar nebuvo garantija perrašyta, bet tai, kokias faktines krovinio garanto išlaidas yra patyrusi ieškovė.

13.2. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo, kad garantija nebuvo perrašyta, naštą perkėlė ieškovei. Nepaisant to, reaguodama į pirmosios instancijos teismo motyvus ir siekdama išvengti analogiškų interpretacijų aukštesnės instancijos teisme, kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Perspektas“ 2019 m. rugsėjo 18 d. raštą, kuriame patvirtinta, kad garantija vežėjui kainavo 225 Eur.

13.3. Nurodo, kad atsakovė 2019 m. vasario 21 d. sumokėdama ieškovei 971 Eur ir mokėjimo paskirtyje nurodydama „pagal dok. Nr. (duomenys neskelbtini)“, reiškia, kad atsakovė šį dokumentą įsitraukė į buhalterinę apskaitą, todėl neturi jokio pagrindo nemokėti dokumente nurodytos krovinio garantijos išlaidų sumos, todėl teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 145 Eur krovinio garanto išlaidų dalies priteisimo.

Atsiliepimas

14. Atsakovė UAB „Eivora“ atsiliepime į ieškovės UAB „Limoris“ apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

15. Atsakovė patvirtino, kad su ieškove buvo sutarta dėl faktinių ieškovės patirtų vežimo išlaidų kompensavimo, tačiau paaiškėjus, kad ieškovė siekia gauti kompensaciją už išlaidas, kurios nėra susijusios su ieškovės vežtu kroviniu, tai daryti griežtai atsisakė. Nurodė, kad SIA „VK Logistika“ yra muitinės tarpininkas, kuris teikia muitinės formalumų įforminimo paslaugas ir šias paslaugas 2018 m. lapkričio 24 d. suteikė vežėjui UAB „Perspektas“. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovės UAB „Liromis“ apeliacinį skundą pateikė teismui 2019 m. spalio 18 d. raštą, kurį prašo prijungti prie bylos. Minėtame rašte nurodyta, kad vežėjo vairuotojo sumokėta suma, viršijanti mokėtiną 80,00 Eur sumą, vežėjui buvo grąžinta, tačiau su vežėjo sutikimu buvo įskaityta už kitas šiam vežėjui suteiktas muitinės tarpininkavimo paslaugas. Aplinkybė, kad ieškovė savo subvežėjui sumokėjo 225 Eur papildomų išlaidų sumą, savaime neįpareigoja ir atsakovės ieškovei kompensuoti tokią pačią sumą, nes ieškovė, mokėdama 225 Eur papildomų išlaidų neišsiaiškinusi, kas jas sudaro, veikė savo rizika.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos.

17. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

18. Nagrinėjamu atveju, ieškovė UAB „Limoris“ kartu apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. rugsėjo 18 d. UAB „Perspektas“ patvirtinimą, kuriuo patvirtino, kad faktinis vežėjas už garantiją sumokėjo 225 Eur, kad neturi duomenų apie garantijos perrašymą. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo pagrindas atsirado po teismo sprendimo priėmimo, kadangi tik priėmus teismo sprendimą atsirado būtinybė šiuos įrodymus pateikti. Taip pat atsakovė UAB „Eivora“ kartu su atsiliepimu į ieškovės UAB „Limoris“ apeliacinį skundą pateikė 2018 m. spalio 18 d. SIA „VK Logistika“ raštą, kuriame nurodyta, kad SIA „VK Logistika“ 2018 m. lapkričio 24 d. suteikė vežėjui UAB „Perspektas“ muitinės dokumentų forminimo paslaugas, t.y. formino dokumentų komplektą sienos su Rusija Federacija kirtimui, kad automobiliui (duomenys neskelbtini) / LM336 pagal vežamą krovinį pagal dalinį invoisą Nr. 504/E/2018-B mokėtina suma sudaro 80 Eur. Šį dokumentą prašo prijungti prie bylos, kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl papildomos informacijos, susijusios su garantijos įsigijimo aplinkybėmis išreikalavimu, be to, šis dokumentas jokių naujų aplinkybių nenurodo, tačiau detalizuoja.

19. Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo turinį, į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą, naujai ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus prie nagrinėjamos bylos prijungia.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 8 d. ieškovė UAB „Limoris“ ir atsakovė UAB „Eivora“ sudarė krovinio pervežimo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė įsipareigojo pervežti atsakovės nurodytu maršrutu IT-RU krovinį, sutartyje numatyta pakrovimo data 2018 m. lapkričio 14 d. (ranka ištaisyta vietoj 2018 m. lapkričio 13 d. 9.val.), iškrovimo data 2018 m. lapkričio 21-22 d., o atsakovė įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti 4 500,00 Eur sumą, taip pat papildomas suderintas išlaidas (e.b.l. 23). Ieškovė atlikusi pervežimo paslaugas 2018 m. lapkričio 30 d. išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 500 Eur sumai už krovinio pervežimą bei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 266 Eur sumai, kurią sudaro 1 000 Eur už prastovas, 41 Eur už deklaraciją bei 225 Eur už garantą (e.b.l. 26, 44). Atsakovė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo 2019 m. sausio 22 d. (e.b.l. 43), o PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo iš dalies, t.y. 2019 m. vasario 21 d. sumokėjo 971 Eur, liko nesumokėta 295 Eur suma (e.b.l. 32). Atsakovė 2019 m. vasario 20 d. atsakyme į ieškovės 2019 m. vasario 7 d. elektroninį laišką nurodė, kad ieškovė į pakrovimo vietą atvyko ne sutartą 2018 m. lapkričio 14 d., o vieną parą pavėlavusi – 2018 m. lapkričio 15 d., todėl pagal sutarties 22 punktą turi sumokėti 100 Eur; kad garantija pagal SIA „VK Logistika“ 2019 m. vasario 14 d. aiškinamąjį raštą ieškovei kainavo ne 225 Eur, o 80 Eur; taip pat nurodė, jog kadangi įmonė neturėjo TIR knygelės (kaina 50 Eur), kuri yra būtinas vežėjo dokumentas pervežimui į Rusijos Federaciją, todėl iš sumokėtos garantijos sumos išskaičiavo 50 Eur bei išrašė ieškovei sąskaitą-pretenziją Serija PRT Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 29, 30).

21. Byloje kilo ginčas dėl 295 Eur sumos pagal ieškovės atsakovei pateiktą 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjimo, atsakovei nurodant, kad ji neturi mokėti nurodytos sumos: 100 Eur pagal sutarties 22 punktą, kadangi ieškovė vėlavo į pakrovimo vietą daugiau kaip parą; 145 Eur už garantiją, kadangi garantija realiai sudarė 80 Eur; 50 Eur suma turi būti išskaičiuota iš mokėtinos garantijos kainos, kadangi ieškovė neturėjo TIR knygelės, t.y. būtino dokumento vežant krovinius į Rusijos Federaciją.

22. Civilinės bylos teismuose yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.).

Dėl atsakovės UAB „Eivora“ apeliacinio skundo.

23. Šioje byloje apeliantė (atsakovė) UAB „Eivora“ kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė nepagrįstai iš ieškovei mokėtinos sumos išskaitė 100 Eur už pavėlavimą į pasikrovimo vietą bei 50 Eur už TIR knygelės neturėjimą.

24. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad šalių pasirašytos krovinio pervežimo sutarties 22 punktu šalys susitarė, kad už pavėlavimą į pakrovimą/iškrovimą daugiau negu 24 val. vežėjas moka po 100 Eur už parą, skaičiuojant nuo privalomos atvykti dienos, kas laikoma šalių iš anksto sutartais ir atskirai neįrodinėjimais užsakovo minimaliais nuostoliais.

25. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad šalys 2018 m. lapkričio 8 d. krovinio pervežimo užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, kad krovinio pakrovimo data yra 2018 m. lapkričio 14 d. 9:00 val., todėl ieškovei iki 2018 m. lapkričio 15 d. 9:00 val. neatvykus į pakrovimo vietą, atsakovė turi teisę į 100 Eur nuostolių pagal šalių pasirašytos krovinio vežimo sutarties 22 punktą. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančią 2018 m. lapkričio 8 d. krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sutartyje nurodyta pakrovimo data 2018 m. lapkričio 14 d. (ranka nubraukta 13 d. ir 9:00 val. ir įrašyta 14 d.). Aplinkybę, kad pakrovimo data šalių sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje yra nurodyta be konkrečios valandos, teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovės atstovas (2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:02:00 – 1:06:17). Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad galutinis šalių susitarimas dėl atvykimo į pakrovimo vietą apsiribojo diena be konkrečios valandos.

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 1.122 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas baigiasi tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas. Kadangi pakrovimas turėjo vykti atitinkamoje organizacijoje, todėl vadovaujantis CK 1.122 straipsnio 1 dalies nuostata sutartyje nustatytas ieškovės transporto priemonė į pakrovimo vietą turėjo būti pristatyta iki 2018 m. lapkričio 14 d. darbo dienos toje organizacijoje pabaigos. Taigi krovinio pervežimo užsakymo 22 punkte nustatytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2014 m. lapkričio 14 d. darbo dienos pabaigos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės transporto priemonė į pakrovimo vietą atvyko 2015 m. lapkričio 15 d. apie 10.30 val. (transporto priemonė 2018 m. lapkričio 15 d. 8.46 val. buvo 102 km. atstumu nuo pakrovimo vietos, vykimo laikas apie 1:27 val. (e.b.l. 84, 89)). Taigi nuo 2018 m. lapkričio 14 d. darbo dienos pabaigos (pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis darė išvadą, krovimo darbai buvo atliekami bent jau iki 18 val.) iki 2018 m. lapkričio 15 d. 10:30 val. nepraėjo daugiau kaip 24 val. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovės transporto priemonė į pakrovimo vietą ne tik atvyko, bet ir buvo pakrauta 2018 m. lapkričio 15 d., todėl atsakovė neturėjo pagrindo pagal krovinio pervežimo užsakymo 22 punktą užskaityti 100 Eur pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas ir atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė pagrįstai patvirtinusi garantijos įsigijimo išlaidų apmokėjimą išskaičiuoja 50 Eur sumą už tai, kad ieškovė neturėjo TIR knygelės. Šalių sudarytos krovinio vežimo užsakymo 16 punkte yra nustatyta, kad vežėjas privalo turėti visus vežimui reikalingus dokumentus (t.y. CMR, licenciją, leidimus, galiojantį CMR-draudimą ir kitus). Nurodytas vežėjo turėtinų dokumentų sąrašas nėra baigtinis, tačiau jame nėra nurodyta privalomai turėti TIR knygelę. Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinys krovinio pervežimo užsakyme nurodytu maršrutu buvo pristatytas. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad vežėjas turėjo visus kroviniui vežti į Rusijos Federaciją būtinus dokumentus. Byloje nėra ginčo, kad krovinius vežant į Rusijos Federaciją vežėjui yra būtina turėti arba TIR knygelę, arba garantiją. Byloje taip pat nėra ginčo, kad krovinys buvo vežamas su garantija, kurios įsigijimo išlaidų atlyginimo atsakovė neginčijo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, krovinio pervežimo užsakyme nebuvo tiesiogiai nurodyta, kad vežėjas privalo turėti TIR knygelę, taip pat byloje nėra jokio susitarimo ar kito pagrindo iš garantijos kainos atimti TIR knygelės kainą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturi pagrindo nemokėti ieškovei 50 Eur, šią sumą išskaitydamas iš garantijos kainos.

Dėl ieškovės UAB „Limoris“ apeliacinio skundo.

28. Apeliantė (ieškovė) UAB „Limoris“ kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ne 225 Eur krovinio garantijos kainą, o 80 Eur.

29. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovės patirtas faktines išlaidas, susijusias su aktualaus krovinio pervežimu, kurios suderintos su atsakove. Kad ieškovė sumokėjo faktiniam vežėjui UAB „Perfektas“ už garantiją 225 Eur patvirtina byloje esanti 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita-faktūra Serija PER Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo (e.b.l. 94, 95). Byloje taip pat yra duomenys, kad UAB „Perspektus“ 2018 m. lapkričio 24 d. SIA „VK Logistika“ sumokėjo už paslaugas 225 Eur (e.b.l. 37). Taip pat su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė 2019 m. rugsėjo 18 d. UAB „Perspektas“ patvirtinimą, kuriuo pastarasis patvirtino, kad garantija, įforminta 2018 m. lapkričio 24 d. vežėjo UAB „Perspektas“ automobiliui (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) vežėjui kainavo 225 Eur bei, kad UAB „Perspektas“ neturi duomenų apie garantijos perrašymą ar garantijos kainos sumažinimą (e.b.l. 145). Tuo tarpu atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė muitinės tarpininko SIA „VK Logistika“ 2019 m. spalio 18 d. raštą, kuriame nurodyta, kad SIA „VK Logistika“ 2018 m. lapkričio 24 d. suteikė muitinės formalumų įforminimo paslaugas UAB „Perspektus“. Rašte taip pat nurodyta, kad iš pradžių vežėjas pateikė bendrą keliems kroviniams 2018 m. lapkričio 6 d. išrašytą invoisą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo apskaičiuota bendra 225 Eur mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo muitinėje garantijos ir tranzito deklaracijos įforminimo suma, kurią vairuotojas sumokėjo kortele; pastebėjus klaidą, t.y., kad vežėjas UAB „Perspektas“ veža tik vieną iš minėtame invoise nurodytų krovinių, o kitą veža kitas vežėjas (UAB „Varsoja“) buvo susisiekta su vežėjo UAB „Perspektas“ vairuotoju ir pranešta, kad automobiliui (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) pagal jo vežamą krovinį pagal dalinį invoisą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtina suma sudaro tik 80 Eur; nurodyta, kad vairuotojo sumokėta suma, viršijanti mokėtiną 80 Eur sumą (145 Eur) vežėjui nebuvo grąžinta, tačiau buvo įskaityta už kitas šiam vežėjui suteiktas muitinės tarpininko paslaugas, kam vežėjas neprieštaravo.

30. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė vežė tik vieną atsakovės krovinį. Atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovei su krovinio vežimu susijusias suderintas išlaidas. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė įsipareigojo atlyginti bet kokio dydžio išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė iš pradžių, neturėdama informacijos apie garantijos perrašymą, sutiko atlyginti 225 Eur garantijos išlaidų atėmus 50 Eur už TIR knygelės neturėjimą, nesudaro pagrindo teigti, kad išaiškėjus aplinkybei, kad reali garantijos kaina sudaro 80,00 Eur, atsakovė turi pareigą atlyginti visą ieškovės nurodytą garantijos kainą. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė privalo atlyginti tik realias su krovinio vežimu susijusias išlaidas. Aplinkybė, kad ieškovei faktinis vežėjas UAB „Perspektas“ galimai nėra grąžinęs už garantiją permokėtos 145,00 Eur sumos (pažymėtina kad ieškovės ir UAB „Perspektas“ teisniai santykiai nėra šios bylos dalykas), ir esant byloje įrodymams, kad reali už ieškovės vežtą atsakovės krovinį garantijos kaina yra 80,00 Eur, nepaneigia atsakovės pareigos atlyginti realias garantijos apmokėjimo išlaidas bei nesudaro pagrindo šias išlaidas viršijančią 145,00 Eur sumą priteisti iš atsakovės.

31. Kiti apeliantės nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui.

32. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio vadovaujantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo nei keisti nei naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

33. Atmetus abu apeliacinius skundus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos vienodo dydžio ir tarpusavyje nepaskirstomos.

34. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad abiejų šalių pateikti įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas turi trūkumų.

35. Atsakovės UAB „Aivora“ atstovas pateikė teismui prašymą priteisti 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 600,00 Eur buvo patirtos pirmosios instancijos teisme, o 600,00 Eur patirtos apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė tris mokėjimo nurodymus: 2019 m. spalio 4 d., patvirtinantį 300,00 Eur sumos sumokėjimą, 2019 m. rugpjūčio 23 d., patvirtinantį 600,00 Eur sumos sumokėjimą, bei 2019 m. rugsėjo 13 d., patvirtinantį 300,00 Eur sumos sumokėjimą. Atsakovės atstovas nurodo, kad iki bylos nagrinėjimo pabaigos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikti negalėjo, kadangi jos buvo apmokėtos tik teismo posėdžio dieną, todėl prašo priteisti visas 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

36. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

37. Byloje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nebuvo pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai, t.y., nebuvo pateiktos sąskaitos, suteiktų paslaugų ataskaitos, iš kurių būtų galima spręsti, kokio dydžio išlaidos ir už kokias konkrečias suteiktas paslaugas buvo patirtos, jų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai, todėl pirmosios instancijos teismas nesprendė atsakovės byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi priimti papildomą sprendimą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė ir jos atstovas apie teismo posėdį buvo informuoti teismo šaukimais (atsakovei teismo šaukimas įteiktas 2019 m. rugpjūčio 8 d. (e.b. priedo l. 2), atsakovės atstovui teismo šaukimas įteiktas per EPP 2019 m. rugpjūčio 8 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. rugpjūčio 23 d., atsakovės atstovas dalyvavo. Atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus pateikti iki bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, iš atsakovės pateiktų mokėjimo nurodymų nėra aišku, ar sumokėtos sumos yra sumokėtos už nagrinėjamoje byloje suteiktas teisines paslaugas.

38. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 439,90 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš teismui pateiktos 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidos sudaro apeliacinio skundo bei atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą paruošimo išlaidos, tačiau nėra detalizuota, kokia išlaidų dalis sudaro už apeliacinio skundo paruošimo išlaidas, kokia išlaidų dalis sudaro ir kieki buvo konkrečiai sumokėta už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aivora“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Limoris“ apeliacinius skundus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėja Jelena Šiškina