- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1206-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10254-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- E. G., D. G.
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. G. ir D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovams E. G. ir D. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 1 310,64 Lt skolos, 79,84 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; iš atsakovo E. G. 69,26 Lt skolos, 9,50 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; iš atsakovės D. G. 138,52 Lt skolos, 18,98 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius ir teikia šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas. Atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Iki 2009-03-03 ginčo butas atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovų prievolė tuo laikotarpiu yra solidari, o nuo 2009-03-03 butas buvo padalintas ir atsakovei D. G. priklauso 2/3 buto dalys, o E. G. – 1/3 dalis minėto buto. Nurodė, jog gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę administruoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu. Teigė, kad atsakovai nuo 2004-10-01 neatliko nė vieno mokėjimo už namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Nuo 2004-10-01 iki 2009-07-31 už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas tenkantys atsakovų butui mokesčiai sudaro 1 518,41 Lt, atsakovams taip pat yra priskaičiuota 108,32 Lt palūkanų pagal CK 6.210 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovė D. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, jog faktiškai 2/3 dalies ginčo buto savininkės funkcijas perėmė nuo 2009 metų vidurio, tuo tarpu ieškinyje nurodytu periodu ji buto nevaldė ir nenaudojo, šios patalpos buvo atsakovo E. G. nuosavybė.
Atsakovas E. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovą 2000-01-26 pranešimu informavo, kad nuo 2000-01-01 butas yra negyvenamas, todėl senojo CK 96 str., 165-173 str. pagrindu su šia bendrove nutraukiami santykiai dėl paslaugų teikimo. Paaiškino, jog per visą 2004-10-01 – 2009-07-31 laikotarpį ginčo butas nebuvo naudojamas. Papildomai pažymėjo, kad dar nuo 1994-04-05 atsijungė nuo šildymo bei dujų naudojimo sistemų. Nurodė, kad ieškovas nevykdė savo pareigos ir neteikė administruojamo namo gyventojams metinių ataskaitų. Be to, jie nedavė jokių sutikimų dėl kokių nors darbų, tuo tarpu prievolės dalyku negali būti tai kas neįvykdyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė solidariai iš atsakovų 1 310,64 Lt skolos, 79,84 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 310,64 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai; priteisė iš atsakovo E. G. 69,26 Lt skolos, 9,50 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 69,26 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai; priteisė iš atsakovės D. G. 138,52 Lt skolos, 18,98 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 138,52 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 184 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai bei lygiomis dalimis 64, 68 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad ieškovas ginčo laikotarpiu (2004-10-01 – 2009-07-31) buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius ir teikė bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas. Taip pat nustatė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad nuo 2004-10-05 atsakovei D. G. priklauso 2/3 dalys buto, o atsakovui E. G. 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - apylinkės teismo 2004-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-495-16/2004. Teismas nustatė, jog procesas aukščiau minėtoje civilinėje byloje buvo atnaujintas ir ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo išnagrinėtas tik 2009-02-23, todėl laikė, kad butas tarp atsakovų galutinai padalintas tik įsiteisėjus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-23, t.y. 2009-03-03, todėl sprendė, kad atsakovų prievolė atlyginti ieškovui išlaidas už suteiktas paslaugas iki 2009-03-03 buvo solidari, o nuo 2009-03-03 – asmeninė, priklausomai nuo buto dalies (atsakovei D. G. paskirtos 2/3 dalys, atsakovui E. G. - 1/3 dalis ginčo buto). Teismas nurodė, jog ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas suteikė namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nurodytas administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas, jų išlaidas paskaičiavo teisės aktuose nustatyta tvarka, tuo tarpu atsakovai nepateikė tai paneigiančių įrodymų ar faktų, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus dalyje dėl administravimo paslaugų nesuteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), pastate 2A3p, teismas nurodė, jog jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1Ap/3, 2Ap/3 ir 3Ap/3 korpusų bendrojo naudojimo objektai, kurie yra bendri visiems korpusams –bendra inžinerinė įranga, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika teismas nurodė, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, tuo tarpu šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
Teismas nurodė, jog ieškovas į bylą pateikė įrodymus – Techninės priežiūros žurnalus, atliktų darbų priėmimo aktus, PVM sąskaitas – faktūras, iš kurių matyti, jog ginčo laikotarpiu nurodytame pastate buvo atliekami namo priežiūros bei remonto darbai. Nurodė, jog ieškovo vykdomą namo priežiūrą patvirtina ir pateikti inžinerinės įrangos apžiūros aktai, aktas dėl techninės būklės įvertinimo, gyvenamojo namo kasmetinės apžiūros aktai, techninės priežiūros patikrinimo aktas, ieškovo 2004 bei 2005 metų veiklos ataskaitos dėl administruojamo objekto (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė atsakovo teiginį, kad ieškovas realiai jokių paslaugų, už kurias ieškovas skaičiuoja mokesčius, nevykdė. Teismas nurodė, jog ieškovas pateikė detalų išrašą apie mokesčius už elektros energiją, sunaudotą ginčo namo bendrosioms reikmėms, iš kurios matyti, kad nuo 2004-10-01 iki 2009-07-31 atsakovams tenkanti suma yra 50,56 Lt, išraše yra nurodytas sunaudotos energijos kiekis, kaina ir suma, kurios nepagrįstumo atsakovai neįrodė. Taip pat nurodė, jog teismui buvo pateikta 2007-06-29 sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. F8-722A-(543), sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Ecoservice“, kuri patvirtina ieškovo argumentus dėl jo patirtų išlaidų dėl atliekų (tame tarpe ir didžiųjų atliekų) išvežimo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog ieškovas, grįsdamas administravimo mokesčio skaičiavimą, pateikė Vilniaus miesto tarybos 2006-06-07 sprendimą Nr. 1-1206, kuriuo buvo patvirtinta Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika, iš kurios nustatyta, kad ieškovo paskaičiuotas administravimo mokestis neviršijo leistino maksimalaus (0,15 Lt/m²) tarifo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu nepateikė bylai reikšmingų papildomų įrodymų, realiai patvirtinančių reikalavimų pagrįstumą. Teismas ignoravo byloje esančius įrodymus, kad adresu Kaštonų g. 4, Vilniuje, yra trys atskiri, savarankiški namai, turintys atskiras: centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų, miesto vandentiekio ir miesto kanalizacijos sistemas, kas nulemia skirtingą namų eksploatavimo komunalinių ir priežiūros paslaugų poreikį bei mokesčių dydį. Tuo tarpu teismas vien tik ieškovo atstovės pareikšto žodinio teiginio apie tariamai esamą bendrą visiems namams inžinerinę įrangą, nepagrįstai konstatuoja, kad atsakovams šioje byloje bendros dalinės nuosavybės teise priklauso visų trijų namų bendro naudojimo objektai;
2. Byloje nepateikta naujų objektyvių ieškinio reikalavimams pagrįsti reikšmingų įrodymų ar duomenų. Apeliacinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad ieškovas į bylą pateikė nagrinėjimo dalykui nereikšmingus dokumentus: techninės apžiūros žurnalus, techninės būklės įvertinimo aktus, kasmetinės apžiūros aktus. Teigia, jog patikslintame ieškinyje pridėtos „Papildomų darbų“ atliktų Vilniaus m. gyvenamųjų namų daugėte sąrašinės lentelės, kurio vienoje 2001 eilutėje yra vienintelis visoje byloje esantis įrodymas, kad ginčo name 2009-04-01 atlikti šalto vandens uždarymo veiksmai (krano ir sklendės užsukimas), už kuriuos priskaičiuota 43, 09 Lt;
3. Teismo sprendime privalomųjų namo statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų užtikrinimui padaromos išlaidos sutapatinamas su namo bendro naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidomis. Apeliantų teigimu, ieškovas nevykdė apeliacinės instancijos teismo nutarties reikalavimo pateikti pakankamus dokumentinius įrodymus atsakovų skolai identifikuoti ir jos paskaičiavimo teisingumui įvertinti. Teismas minėtų papildomų įrodymų negavęs priėmė nepagrįstą ir todėl neteisėtą sprendimą;
4. Nagrinėjant bylą antrą kartą pagal ieškovo patikslintus reikalavimus, visos prievolės mokėti už namo bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, bendro naudojimo elektros energiją ir šiukšles, įrodinėjamas tais pačiais teisiškai nereikšmingais dokumentais, iš kurių turinio akivaizdu, kad tai vieno iš dviejų kitų arba visų trijų to paties adreso namų atžvilgiu sudaryti ir pasirašyti dokumentai bei mokesčių už konkrečiai nenurodomas ir neišvardijamas paslaugas lentelės;
5. Įmokos, tenkančio namo, unikalus Nr.1094-0163-1016, pažymėto plane: 2A3p bendrasavininkams – atsakovams turi būti paskaičiuojamos proporcingai jų daliai. Buto savininkams priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir namo naudingo ploto santykiui. Byloje nebuvo pateikti paskaičiavimai tenkantys atsakovų bendrai dalinei nuosavybei, kuris būtų pagrįstas ne tik nuoroda į tarifus, bet ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius darytų išlaidų pagrįstumą, susitarimų su tiekėjais, jų taikomų įkainių, sąskaitų – faktūrų apmokėjimo dokumentų;
Šalies argumentai
6. Ieškovo reikalavimų nepagrįstumą labiausiai patvirtina 2008-05-12 kasmetinės apžiūros aktos, kuriame nurodomos namo stogo problemos apie kaminus, kai tuo tarpu ant ginčo namo stogo kaminų nėra; taip pat nurodyta, kad yra trys namo balkonai, nors faktiškai yra keturi; nurodoma, kad yra 4 lauko durys, nors yra tik vienerios; nurodoma, kad yra trys laiptinės, tačiau yra tik viena. Anot apeliantų, dėl nurodyto galima spręsti apie visų ieškovo pateiktų į bylą įrodymų nepatikimumo;
7. Teismas ignoravo 2013-06-30 atsiliepimo į ieškinį argumentaciją, nevertino jų bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų ir atsikirtimų santraukai. Sprendime ignoruoti ir neįvertinti liudytojos – namo bendrasavininkės N. R. išsamūs ir objektyvūs parodymai;
8. Dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių yra Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-776-464/2012.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:
1.Teismas pažymėjo, jog adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, yra įregistruoti trys nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas 2A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir administracinis pastaras 3B4p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovų butas pastate, plane pažymėtame 2A3p. Teismas taip pat pažymėjo, kad šis namas savarankiškos inžinerinės sistemos neturi – ji yra vieninga su kitais dviem namais, todėl visų trijų namų bendraturčiam proporcingai jų turimai nuosavybei tenka bendrojo naudojimo objektų, įskaitant inžinerinę įrangą, išlaikymo, išsaugojimo ir atstatymo kaštai. Pažymi, jog atsakovai minėto fakto neginčijo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, o apeliaciniame skunde jie suformulavo naują argumentą, kad (duomenys neskelbtini), yra trys atskiri, savarankiški gyvenamieji namai, turintys atskiras centrinio šildymo ir centralizuotų sistemų, miesto vandentiekio ir miesto kanalizacijos sistemas;
2. Visoms susidariusioms išlaidoms pagrįsti buvo pateikti dokumentai: išlaidas už namo bendro naudojimo objektų eksploatavimą patvirtina pateikti namų, esančių (duomenys neskelbtini), 1A3/p ir (duomenys neskelbtini), 2A3/p techninės apžiūros žurnalai, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai, PVM sąskaitos – faktūros, iš ko matyti, kad ginčo name buvo atlikti remonto darbai. Vykdomą namo priežiūrą patvirtina pateikti inžinerinės įrangos apžiūros aktai, techninės būklės įvertinimo aktas, gyvenamojo namo kasmetinės apžiūros aktai, ieškovo veiklos ataskaitos. Eksploatavimo išlaidoms pagrįsti taip pat buvo pateikti gyvenamųjų namų bendro naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika, patvirtina Vilniaus miesto valdybos 1999-07-08 sprendimu Nr.1283V. Ieškovo teigimu, jis pateikė visus patirtas išlaidas ir apskaičiuotus mokesčius pagrindžiančius dokumentus;
3. Apeliantai nepagrįstai siekia išvengti imperatyvios, įstatymais nustatytos prievolės apmokėti atsakovui už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninė priežiūrą, suteiktas komunalines bei kitas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1-2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, Valstybės žinios, 2006-09-26, Nr. 102-3957). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta; tačiau pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias namo bendraturčio pareigas (CK 6.38 str.), kas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei sumažinti priteistų išlaidų sumą (CPK 185, 326 str. 1 d. 3 p.).
Ginčo esmė – atsakovų, kaip namo bendraturčių prievolė mokėti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2004-10-01 iki 2009-07-31. Pagrindinis atsakovų argumentas – ieškovas be pagrindo administruoja tris nekilnojamuosius daiktus, įregistruotus vienu adresu –(duomenys neskelbtini)– gyvenamąjį namą 1Ap/3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą 2Ap/3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir administracinį pastatą 3B4p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip vieną namą, dėl ko gyvenamojo namo 1Ap/3 ir administracinio namo bendrasavininkų išlaidos be pagrindo priskiriamos atsakovams – gyvenamojo namo 2Ap/3 bendraturčiams. Anot apeliantų, iš tikrųjų atsakovų name nebuvo atliekama jokių remontų (latakų, pašto dėžučių ir pan.), nebuvo atliekama periodinė gyvenamojo namo techninė apžiūra ir pan. t.y. ieškovas faktiškai neteikė namo administravimo paslaugų.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų argumentu, kad nagrinėjamos bylos kontekste Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-776-464/2012, yra reikšmingas nagrinėjamoje byloje, tačiau, priešingai, nei teigia apeliantas, šis sprendimas nepagrindžia atsakovų prievolės mokėti mokesčių už namo bendrųjų objektų eksploatavimą, bendrosios nuosavybės administravimą ir kt. nebuvimo. Civilinėje byloje Nr. 2A-776-464/2012 išnagrinėtas analogiškas šalių ginčas – dėl mokesčių už namo bendrųjų objektų eksploatavimą, skolos už elektros energiją, sunaudotą namo bendroms reikmėms, už komunalinių atliekų išvežimą, bendrosios nuosavybės administravimą ir kt. už laikotarpį nuo 1993-12-10 iki 2004-09-30, priteisimo. Ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje – analogiškos skolos priteisimas už laikotarpį nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d., t.y. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtas ginčas yra ginčas tarp tų pačių šalių, tačiau jo dalykas yra kitas – atsakovų prievolė mokėti mokesčius už namo bendrųjų objektų eksploatavimą, skolą už elektros energiją, sunaudotą namo bendroms reikmėms ir kt. už kitą laikotarpį. Be to pažymėtina, kad nors ieškinys civilinėje byloje 2A-776-464/2012 buvo atmestas, kaip neįrodytas, sprendime padaryta išvada, kad atsakovai kaip namo bendrasavininkiai, neabejotinai turi vykdyti namo bendraturčio pareigas (CK 6.38 str.), nepriklausomai nuo to, kokia paskirtimi naudoja ir ar apskirtai naudojasi ginčo patalpomis. Teismas minėtoje byloje atmetė atsakovų skundo argumentus, kuriais atsakovai visiškai neigia savo pareigą prisidėti prie bendrosios nuosavybės išlaikymo ir apmokėti įmokas, rinkliavas ir išlaidas, susijusias su bendromis namo gyventojų ar savininkų reikmėmis.
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai - auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kartu Konstitucinio teismo nutarime pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Sprendžiama, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-776-464/2012 yra precedentas, taikytinas nagrinėjamoje byloje. Išnagrinėtoje byloje nustatytas faktas, teisiškai reikšmingas nagrinėjamoje byloje – Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad visi trys namai, esantys (duomenys neskelbtini) (du gyvenamieji ir vienas – administracinės paskirties), yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nepaisant adreso bendrumo, taigi gali turėti ir atskiras energijos tiekimo sistemas, atskirus jų apskaitos prietaisus, gali turėti skirtingus poreikius jų priežiūrai ir skirtingus įmokų bei mokesčių dydžius dėl nevienodo buto ir negyvenamųjų patalpų skaičiaus kiekviename iš dviejų gyvenamųjų namų. Ši teismo išvada suponuoja namo administruojančios organizacijos pareigą įrodinėti kokios įmokos už kokias konkrečias paslaugas, suteiktas atsakovams, kaip konkretaus namo, (duomenys neskelbtini), plane žymimu 2A3p, bendrasavininkiams, buvo priskaičiuotos.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat konstatavo, kad nagrinėjamos bylos dalykas – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2A-3p, bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, bendrosios nuosavybės administravimo mokesčių, remonto, statybos darbų, avarinės tarnybos, komunalinių ir didžiųjų atliekų vežimo paslaugų ir namo reikmėms sunaudotos elektros energijos išlaidų, tenkančių atsakovams padengimas. Teisėjų kolegija nurodė būtinumą ieškovui teikti byloje įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimų pagrįstumą – gyvenamojo namo, plane pažymėto 2Ap/3, esančio (duomenys neskelbtini), remonto, statybos darbų išlaidų, susitarimų su paslaugų tiekėjais ir bei jų taikomų įkainių, PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimo dokumentus ir pan.. Ieškovo į bylą pateikus įrodymus, susijusius su gyvenamuoju namu, plane pažymėto 1A3/p (namo 1A3/p techninės priežiūros žurnalas, šio namo techninės būklės vertinimo aktas), teisėjų kolegija įvertino kaip nesusijusius su ginčo dalyku ir teisiškai nereikšmingus, tuo tarpu kitus įrodymus įvertino kaip nepakankamus atsakovų skolai identifikuoti (3 t., b.l. 80-84).
Pakartotinai nagrinėjant bylą, ieškovas patikslino ieškinį, kuriuo pabrėžė, kad jis eksploatuoja vieną namą, kuris turi tris korpusus – 1Ap/3, 2Ap/3 ir 3Ap/3; atsakovų butas yra 2Ap/3 korpuse, tačiau minėtas korpusas savarankiškos inžinerinės aprangos (sistemų) neturi – ji yra vieninga su kitais dviem korpusais, todėl atsakovų susidariusios skolos už bendro naudojimo objektų administravimo ir kitas paslaugas susiejimas tik su korpusu 2Ap/3 būtų neteisingas ir pažeistų kitų korpusų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. ieškovas grindė patikslintą ieškinį aplinkybe, jog visi trys korpusai turi bendrąją inžinerinę įrangą, kurios išlaikymo, išsaugojimo bei atstatymo kaštai visų trijų korpusų bendraturčiams taikomi proporcingai.
Skundžiamame sprendime bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgęs į ieškovo paaiškinimus, jog elektros apskaitos skaitiklis, šilumos punktas, šalto vandens vandentiekio tinklas, kanalizacija visiems nurodytiems pastatams yra bendri, t.y. visi trys namai yra susiję bendrais inžineriniais tinklais (atsakovai šių aplinkybių nepaneigė), visas objektas turi vieną adresą, padarė išvadą, kad namas buvo administruojamas kaip vienas objektas, todėl visų trijų statinių išlaikymo, išsaugojimo bei atstatymo kaštai buvo pagrįstai paskirstyti visiems šių namų bendraturčiams proporcingai.
Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo logika nesutinka. Prievolę mokėti ieškovo reikalaujamas įmokas ir mokesčius kildinama iš bendrosios nuosavybės (CK 6.38 str.), tačiau inžinerinių tinklų bendrumo ir bendro adreso nepakanka siekiant pripažinti, jog visų trijų pastatų, įregistruotų kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, bendro naudojimo patalpos ir pagrindinės pastatų konstrukcijos priklauso visų trijų pastatų bendrasavininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Lietuvos Respublikos CK 4.82 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.
Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia bendrojo naudojimo objektus; aptariamos dalies 3 punktas nustato, jog bendrojo naudojimo patalpos tai – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Kartu CK įtvirtinta speciali taisyklė, taikoma savininkams parduodant bendrosios dalinės nuosavybės objektus. CK 4.82 straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu parduodama dalis bendrosios nuosavybės teise turimo daikto, kuris yra ar gali būti naudojamas tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje jo dalyje (laiptinė ir pan.) esančių patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių patalpų savininkų teisių, tai apie dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, pardavimą turi būti pranešta toje namo dalyje esančių patalpų savininkams ir tik jiems leidžiama pasinaudoti pirmenybės teise ją pirkti. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad kiekvieno iš trijų pastatų (1Ap/3, 2Ap/3 ir administracinio pastato 3Ap/3) bendro naudojimo patalpos ir pagrindinės namo konstrukcijos yra tik to konkretaus namo bendrasavininkių bendroji nuosavybė, todėl nėra pagrindo konkretaus pastato bendro naudojimo patalpų ir pagrindinių namo konstrukcijų išlaikymo, išsaugojimo bei atstatymo kaštus paskirstyti visų trijų pastatų bendrasavininkams proporcingai jų turimų butų (patalpų) plotui.
Kaip nurodė analogišką ginčą tarp tų pačių šalių sprendęs Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-776-464/2012, kiekvienas iš gyvenamųjų namų ir administracinės paskirties pastatas gali turėti skirtingus poreikius jų priežiūrai ir skirtingus įmokų bei mokesčių dydžius dėl nevienodo buto ir negyvenamųjų patalpų skaičiaus kiekviename iš dviejų gyvenamųjų namų. Pažymėtina, kad ieškovo pateikto 2007-05-15 statinio techninės priežiūros patikrinimo akto duomenimis (4 t., b.l. 58), gyvenamasis namas 1Ap/3 turi 12 butų ir 7 negyvenamosios paskirties patalpas, gyvenamasis namas 2Ap/3 turi 1 negyvenamosios paskirties patalpą, administracinis pastatas – 4 tokias patalpas. Taigi šiuo atveju ženkliai skiriasi būtų skaičius ir pastatų bendras plotas. Nors negyvenamųjų patalpų plotas neišskirtas, šio akto duomenis patvirtina tokia teismo išvada. Sutiktina, kad esant bendriems dviejų namų ir administracinio pastato inžineriniams tinklams jų išlaikymo, remonto, priežiūros ir pan. kaštai turi būti paskirstomi proporcingai visų trijų pastatų bendrasavininkiams, tačiau administracinio pastato remonto išlaidų paskirstymas gyvenamųjų namų bendrasavininkams arba vieno konkretaus gyvenamojo namo remonto (stogo, latakų, balkonų ir kt.) išlaidų paskirstymas kito namo ir administracinio pastato bendrasavininkams prieštarauja CK bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatoms ir nėra teisingas.
Patikslintame ieškinyje ieškovas detalizavo prašomą priteisti sumą ir nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovų 550,77 Lt mokesčių už namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, 26,59 Lt mokesčių už atliktus remonto darbus, dalį išlaidų – už vandentiekio remonto darbus, kitą – už latakų ir pašto dėžučių keitimą; 1,86 Lt už avarinės tarnybos paslaugas (bendros kanalizacijos trapo valymą), 15, 73 Lt – už bendrų magistralinių vamzdynų keitimą, 50,56 Lt – už sunaudotą bendroms reikmėms elektros energiją, 532,12 Lt – už komunalinių atliekų išvežimą (bendras konteineris), 19,45 Lt – už išvežtas didžiąsias atliekas, 321,33 Lt už bendrosios nuosavybės administravimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad dalis išlaidų be pagrindo priskirta prie bendrųjų visų trijų pastatų išlaidų. Apeliantai nuosekliai neigė, kad jų name buvo atliktas latakų remontas; jų poziciją patvirtina ir atsakovo pateikti dokumentai – nei viename iš ieškovų pateiktų aktų dėl pastatų būklės įvertinimo nėra paminėta, kad pastate 2Ap/3 būtina atlikti latakų remontą (4 t., b.l. 56-75). Taigi ieškovo pateiktas 2004 m. spalio mėn. atliktų darbų aktas (latakų pakeitimas, t. 4, b.l.116) negali būti priskiriamas prie pastato 2Ap/3 bendrasavininkų išlaidų. Analogiškai su pašto dėžučių keitimo išlaidomis – byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, kad pašto dėžutės buvo keičiamos pastate 2Ap/3, kas patvirtina atsakovų teiginį, jog jų name pašto dėžutės keičiamos nebuvo ir išlaidos pagal 2006 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą (4 t., b.l. 47) negali būti priskiriamos jiems. Kitos remonto darbų išlaidos yra susijos su bendro visiems 3 pastatams vandentiekio remonto darbais, bendros kanalizacijos trapo valymu ir pan., šių darbų atlikimą įrodo pateikti atliktų darbų aktai (4 t. b.l. 43, 44, 46, 49, 51). Dėl išdėstyto mokesčiai už atliktus darbus mažinami nuo 26,59 Lt iki 24,25 Lt, 1,86 Lt už avarinės tarnybos paslaugas (bendro kanalizacijos trapo valymą), 15,73 Lt – už bendrų magistralinių vamzdynų keitimą priteisiami visa apimtimi. Dėl analogiškų motyvų priteisiamos išlaidos už faktiškai sunaudotą elektros energiją namo bendroms reikmėms (50,56 Lt) ir už komunalinių atliekų išvežimą (532,12 Lt ir 19,45 Lt). Atsakovai nepaneigė, kad visų trijų pastatų elektros energijos apskaitos prietaisas yra bendras, kaip ir komunalinių atliekų konteineriai, dėl ko šios išlaidos laikytinos bendromis visų trijų pastatų bendrasavininkų išlaidomis.
Dėl jau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos sprendimo dalies motyvais dėl reikalavimo dėl namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimas – tai namo būklės nuolatinis stebėjimas, smulkiųjų defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, gaisrinės saugos palaikymas. Kaip ne kartą pažymėjo analogiškus ginčus tarp tų pačių šalių nagrinėję teismai, ieškovo pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas nuolat atlieka gyvenamojo namo 1Ap/3 techninės būklės stebėjimą, neįrodo, kad ieškovas rūpinosi gyvenamojo namo 2Ap/3 bendro naudojimo objektų eksploatavimu. Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl nepakankamo rūpinimosi gyvenamojo namo 2Ap/3 bendro naudojimo objektais – byloje pateiktas vienintelis statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriame paminėtas atsakovų gyvenamasis namas 2Ap/3, kaip apžiūros objektas (4 t., b.l. 58), bei gyvenamojo namo 2Ap/3 techninės priežiūros žurnalas. Žurnalo duomenimis per ginčo laikotarpį (nuo 2004-10-01 iki 2009-07-31) namo techninė būklė buvo patikrinta 6 kartus. 2005 m. spalio mėn. padarytas įrašas apie balkonų avarinę būklę (t. 4, b.l. 27), tačiau jokių duomenų apie ieškovo pastangas išspręsti šią problemą nėra. Tačiau negalima sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovas neatlieka jokių veiksmų, nukreiptų į namo 2Ap/3 bendro naudojimo objektų tinkamą eksploatavimą. Bylos duomenimis bendra visų trijų ieškovo administruojamų pastatų inžinerinė įranga periodiškai apžiūrima (apžiūros aktai, 4 t., b.l.60-75), ginčijamu laikotarpiu buvo atliekami šios įrangos remontai, kviečiama avarinė tarnyba. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų argumentai dėl ieškovo nepakankamu rūpinimosi jų namo bendrų objektų eksploatavimu nepaneigė fakto, kad ieškovas vykdo bendros inžinerinės įrangos priežiūrą, eksploatavimą ir remontą. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti 550,77 Lt mokesčių už namo bendrojo naudojimo objektų (bendros inžinerinės įrangos) eksploatavimą.
Dėl analogiškų motyvų atmetamas skundo argumentas dėl neva nepagirsto reikalavimo dėl administravimo išlaidų priteisimo tenkinimo. Pagal bylos medžiagą ieškovas prižiūrėjo bendrų inžinerinių įrenginių būklę, rūpinosi jų remontais, sudarė komunalinių atliekų išvežimo sutartį ir pan., t.y. pastato 2Ap/3 administravimo paslaugos atsakovams buvo teikiamos.
Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu teismo sprendimu priteista solidariai iš abiejų skolininkų bendra suma (už laikotarpį iki 2009-03-03) mažinama 2,39 Lt (atliktų 2006 m. latakų remonto ir pašto dėžučių pakabinimo darbų vertės dalis), t.y. iki 1 308,25 Lt, atitinkamai mažinama priteistų palūkanų suma iki 79,69 Lt.
Apeliantų argumentas, kad įmokos, tenkančios namo pažymėto plane indeksu 2Ap/3 bendrasavininkams – atsakovams turi būti paskaičiuojamos proporcingai jų daliai, tuo tarpu byloje
nebuvo pateikti paskaičiavimai tenkantys atsakovų bendrai dalinei nuosavybei, atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai įrodinėjo prievolės mokėti bet kokius mokesčius nebuvimą, argumentuodami, kad namo 2Ap/3 bendro naudojimo objektams eksploatavimo paslaugos ir namo administravimo paslaugos nebuvo teikiamos, be to, atsakovams priklausančios patalpos nebuvo naudojamos; netinkamu įmokų paskirstymu atsakovai nesirėmė. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.), todėl argumentas dėl netinkamo įmokų paskirstymo atmetamas.
Kiti atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai prašo priteisti 97,60 Lt žyminio mokesčio už paduotus 2 apeliacinius skundus. Ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio; atsakovų apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, priteista suma buvo sumažinta nežymiai, 2,39 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nedidelis priteistos sumos sumažinimas nesukuria atsakovams teisės į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 242 Lt už UAB „Skolos Lt“ suteiktas teisines paslaugas – atsilepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau kartu su atsiliepimu išlaidas pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti, todėl ieškovo prašymas netenkinamas.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti solidariai iš atsakovų E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 308,25 Lt skolos ir 79,69 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 308,25 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „Naujamesčio būstas“ j.a.k. 121452091, naudai.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.