Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. K., A. S. ir O. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K., A. S. ir O. Z. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkų statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

3. Trečiasis asmuo R. S. su ieškovių prašymu nesutiko, kadangi jis teikiamas trečią kartą, o išdėstyti argumentai nėra pagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovių R. K., A. S. ir O. Z. prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (pratęsimo) netenkino.

5. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atidėti (pratęsti) 2014 m. lapkričio 17 d. teismo sprendimo vykdymą, kadangi teismas nenustatė, o ieškovės neįrodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių nebuvo įvykdytas teismo sprendimas, ir kad turi būti suteiktas papildomas terminas. Pažymėjo, kad ieškovės turėjo daugiau nei 2,5 metų terminą (nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d.) įvykdyti sprendimą, tačiau savavališka statyba nebuvo nei įteisinta, nei pašalinti savavališkos statybos padariniai. Teismo įsitikinimu, toks ieškovių procesinis elgesys negali būti teismo toleruojamas. Teismo nuomone, prašymo tenkinimas neatitiktų ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo, teismo sprendimo privalomumo principų.

6. Teismo vertinimu, ieškovių prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą negali būti tenkinamas ir todėl, kad terminas yra jau praėjęs - ieškovės turėjo sprendimą įvykdyti iki 2017 m. rugsėjo 10 d. Pažymėjo, kad net teismams paskyrus baudas, ieškovės ir toliau nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, siekia išvengti taikomų procesinių nuobaudų. Be to, teismo įsitikinimu, nėra pagrįstų rašytinių įrodymų, kad 2021 m. pirmajame ketvirtyje bus patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas, ir kad jį patvirtinus, ieškovės tikrai galės įvykdyti 2014 m. lapkričio 17 d. teismo sprendimą. Teismo vertinimu, teismo sprendime nustatytas terminas, leidžiantis įteisinti neteisėtą statybą, turi būti vertinamas kaip suteikta išimtinė teisė per trumpą terminą pašalinti pažeidimus, o ne kaip absoliuti teisė neribotą laiką naudotis šia teise. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovių prašymo dėl sprendimo atidėjimo, todėl jį atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7. Ieškovės R. K., A. S. ir O. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atidėti 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-27289-933/2014, vykdymą dalyje, kurioje leista ieškovams per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, kuri susijusi su garažų paskirties pastatu išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) - plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, papildomam 4 (ketverių) metų terminui, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. (ankstesnio teismo sprendimo įvykdymo termino pabaigos) iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismo argumentai dėl ieškovių neveikimo priimti nevertinus visų pateiktų duomenų. Ieškovės sumokėjo rinkliavą už savavališkos statybos įteisinimą, parengė projektinę dokumentaciją, kreipėsi į teismą dėl teisės gauti SLD be kitų bendraturčių sutikimo, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, 2018 m. rugpjūčio 31 d. gavo statybos leidimą, kuris be ieškovių valios ir nuo jų objektyviai nepriklausančių priežasčių buvo panaikintas. Vienintelė aplinkybė, užkertanti kelią ieškovėms gauti statybas leidžiantį dokumentą - per didelis žemės sklypo užstatymo intensyvumas. Ieškovės teismo sprendimo neturėjo galimybės įvykdyti ne dėl nuo jų priklausančių objektyvių priežasčių. Vieno iš savininkų liga ir mirtis sudarė itin sudėtingas ir nepalankias aplinkybes garažų įteisinimo procesui.

7.2. Patvirtinus naują Vilniaus miesto bendrąjį planą su dabartiniais sprendiniais, atsiras galimybė gauti SLD ir įteisinti garažo paskirties pastato statybą, įvykdyti teismo sprendimą. Teismas nepagrįstai teigia, kad tenkinus ieškovių prašymą, sprendimo vykdymas būtų atidėtas neapibrėžtam (neribotam) laikui. Ieškovės konkretų terminą suformulavo, atsižvelgdamos į naujo miesto plano priėmimo ir tvirtinimo procedūras, pateikusios užklausą Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiajam miesto architektui.

7.3. Ieškovių įpareigojimas nedelsiant įvykdyti 2014 m. lapkričio 17 d. teismo sprendimą ir likviduoti savavališkos statybos padarinius, kai yra žinoma, kad artimoje ateityje bus priimtas Vilniaus miesto naujasis bendrasis planas, kurį patvirtinus ieškovės įgytų realią galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius, būtų per daug formalus ir neproporcingas ieškovių atžvilgiu, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principų, būtų nepagrįstai apribota bei iš esmės paneigta ieškovių nuosavybės teisė. Prioritetas turėtų būti teikiamas realiam teisingumo įvykdymui, kuris labiausiai atspindėtų proceso šalių teisėtus interesus.

7.4. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, ieškovės siekia išvengti jiems taikomų procesinių nuobaudų. Teismo skirtas baudas ieškovės sumokėjo tinkamai ir laiku.

7.5. Teismas netinkamai nustatė esmines teisines ir faktines bylos aplinkybes, ignoravo ir iš esmės nenagrinėjo ieškovių argumentų. Patenkinus ieškovių prašymą nebūtų paneigtos kitų dalyvaujančių asmenų teisės. Patvirtinus miesto bendrąjį planą, atsirastų galimybė trečiajam asmeniui R. S. pasistatyti nuosavą garažų paskirties pastatą. Patenkinus prašymą būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, įgyvendintas civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas.

2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantės nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų teismo nutarties pagrįstumą.

8.2. Per teismo nustatytus terminus teismo sprendimas neįvykdytas ir nuo jo įsiteisėjimo dienos yra nevykdomas daugiau kaip ketverius metus, o nuo savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo dienos pažeidimai nešalinami daugiau kaip šešerius metus. Atskirajame skunde ieškovės nenurodo jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą. Be to, didžioji dalis aplinkybių teismų jau buvo vertintos ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatuota, kad jos nesudaro pagrindo nustatyti papildomus teismo sprendimo vykdymo terminus; priešingu atveju nebus užtikrinamas tinkamas sprendimo vykdymas, jis bus iš esmės paneigiamas, o taip pat bus pažeidžiami šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

8.3. Ieškovių veiksmai, gauti dokumentai, kurie pažeidžia teisės aktus, taip pat besitęsiantys ginčai su bendraturčiais negali būti pateisinimu nevykdyti teismo sprendimo, ar nepagrįstai prailginti teismo sprendimo vykdymo terminus.

8.4. Ieškovės po statybos leidimo išdavimo (jau negaliojančio) ir tam tikrų statybos darbų atlikimo, nebeatliko jokių veiksmų ir teismo sprendimo toliau nebevykdo bei nesiekia vykdyti iki naujojo Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo. Tai reiškia, kad faktiškai situacija nuo buvusios bylos nagrinėjimo metu yra nepasikeitusi, sprendimas iki šiol neįvykdytas ir neaišku, kada bus įvykdytas.

8.5. Žemės sklypo užstatymo reikalavimai nėra aplinkybė neplanuotai atsiradusi vykdant teismo sprendimą, nes į tokius reikalavimus, kartu su kitais teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, buvo privalu atsižvelgti, juos įvertinti ir jų laikytis vykdant statybos darbus.

8.6. Ieškovių prašomas terminas grindžiamas tik prielaidomis; nėra pagrįstų rašytinių įrodymų, kad 2021 m. pirmajame ketvirtyje bus patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas, kuriam patvirtinus bus įvykdytas teismo sprendimas. Be to, nėra įrodymų, kad net ir patvirtinus Vilniaus miesto bendrąją planą, ieškovės tikrai galės įvykdyti teismo sprendimą.

8.7. Ieškovės įrodinėja, kad egzistuoja labai nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą, tačiau nenurodo, kokios aplinkybės joms trukdo įvykdyti teismo sprendimą kitu jame numatytu būdu. Teismo sprendimu buvo suteikta ieškovams papildoma galimybė, bet ne pareiga, gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai pastatyto statinio įteisinimui. Tokios teisės įgyvendinimas negali trukti nepateisinamai ilgai.

8.8. Teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai, skolininkams savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, suvaržoma išieškotojo teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą. Jeigu teismo sprendimo vykdymas ir būtų atidedamas, tai galėtų būti nukreipiama tik į ateitį, t. y. ne nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. Ieškovių prašymo tenkinimas neatitiktų ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo, teismo sprendimo privalomumo principų, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 284 straipsnio nuostatų, teismų praktikos.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S. atsiliepime prašo netenkinti ieškovių R. K., A. S. ir O. Z. atskirojo skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Tai, jog ieškovės sumokėjo valstybinę rinkliavą už savavališkos statybos įteisinimą bei parengė projektinę dokumentaciją, nėra išimtinė aplinkybė, dėl ko turėtų būti pratęstas teismo sprendimo įvykdymo terminas.

9.2. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas lemia naujus ginčus tarp bendraturčių.

9.3. Teismas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo atidėti (pratęsti) teismo sprendimo vykdymą, kadangi ieškovės neįrodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių nebuvo įvykdytas teismo sprendimas.

9.4. Ieškovė klaidina teismą, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. Statybos leidimas be ieškovių valios ir nuo jų objektyvių nepriklausančių priežasčių buvo panaikintas - jų panaikinimą inicijavo jos pačios, pateikdamos savivaldybės administracijai 2018 m. lapkričio 19 d. prašymą.

9.5. Ieškovės prašydamos atidėti teismo sprendimą iki 2021 m. rugsėjo 10 d. nurodo, kad atsižvelgia į naujo bendrojo Vilniaus miesto plano priėmimo ir svarstymo procedūras, tačiau įrodymų, kokiomis konkrečiomis procedūromis jos remiasi (kas pradėta ar baigta institucijų svarstyti), nepateikė. Ieškovės remiasi prielaidomis, siekia, kad teismo sprendimo vykdymas būtų nukeltas neapibrėžtam terminui.

9.6. Šioje byloje nėra nagrinėjama, ar ieškovės moka baudas sąžiningai, laiku ar iš viso jų nemoka; baudos ieškovėms skiriamos dėl teismo sprendimo nevykdymo. Teismas ir nurodė, kad ieškovės net per keturių metų laiko terminą neįvykdė teismo sprendimo, todėl pagrindžia ieškovių neveikimą ir siekį užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.

9.7. Šiuo metu statybą leidžiantis dokumentas žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini),, išduodamas tik savavališkos statybos padariniams pašalinti. Ieškovėms trečiojo asmens interesai nėra aktualūs; jos atsisakė duoti sutikimą aikštelės statybai. Termino pratęsimas neužtikrins trečiojo asmens teisėtų interesų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovių prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą procesą dalis. Pareiga įvykdyti teismo sprendimą skolininkui atsiranda nuo teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo. CPK 284 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

7. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu leido ieškovams V. K. (teisių perėmėja – R. K.), A. S. ir O. Z. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, kuri susijusi su garažų paskirties pastatu <...> adresu (duomenys neskelbtini),, ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, <...>. Neįvykdžius šio nurodymo per nustatytą terminą, teismas įpareigojo ieškovus likviduoti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014 m. gegužės 6 d. surašyti savavališkos statybos aktai, padarinius, nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Iš dalies patenkinęs gautą ieškovų prašymą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi atidėjo (pratęsė) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. teismo sprendimu nustatytą 6 mėnesių terminą iki 2017 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. 2017 m. rugsėjo 11 d. ieškovai pateikė teismui naują prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, prašydami terminą pratęsti iki 2018 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovų prašymo netenkino, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Pastarojoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovų prašyme nurodomos aplinkybės neleidžia daryti tikėtinų išvadų, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog iki ieškovų prašyme nurodyto termino, teismo sprendimas bus įvykdytas. Teismas akcentavo, kad ieškovai (apeliantai) nepagrindė jų nurodomo pratęsimo termino pagrįstumo (vieno iš esminių tokio prašymo kriterijų), ir sutiko su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog papildomo termino suteikimas iš esmės reikštų savavališkos statybos padarinių toleravimą bei atsakovo, vykdančio įstatymų kontrolę tam tikroje srityje, teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimą, neturint tikėtinų garantijų, jog daugkartinis teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimas tikrai pateisinamas.

9. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieškovams Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. bei 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimis buvo skirtos baudos už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27289-933/2014 nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1742-794/2019, spręsdamas dėl 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties teisėtumo, pažymėjo, kad apeliantai neįrodė, jog per privalomame nurodyme nustatytą terminą ėmėsi visų galimų priemonių įteisinti savavališką statybą.

10. Ieškovės, ignoruodamos aplinkybę, kad teismas 2017 m. spalio 11 d. bei 2018 m. sausio 11 d. nutartyse jau konstatavo netoleruotiną ilgesnio teismo sprendimo nevykdymą, kad už tokį elgesį buvo taikytos baudos, 2020 m. birželio 12 d. kreipėsi su dar vienu prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismas ieškovių prašymo netenkino. Ieškovės pateikė atskirąjį skundą.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją bei ieškovių motyvus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovės neįrodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių nebuvo įvykdytas teismo sprendimas, ir kad turi būti suteiktas papildomas terminas jo įvykdymui, taip pat išvadai, kad prašymo patenkinimas ir termino pratęsimas dar ilgesniam papildomam terminui neatitiktų ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo, teismo sprendimo privalomumo principų.

12. Apeliantės teigia, kad teismo argumentai dėl ieškovių neveikimo priimti neįvertinus visų į bylą pateiktų duomenų. Tačiau kaip ir nurodė atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, didelę dalį aplinkybių (projektinės dokumentacijos rengimas, ginčai su trečiuoju asmeniu ir pan.) teismai jau vertinto ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatavo, kad jos nesudaro pagrindo nustatyti papildomus teismo sprendimo vykdymo terminus. Kiti ieškovių minimi veiksmai (pavyzdžiui 2018 m. rugpjūčio 31 d. statybos leidimo gavimas, kuris buvo panaikintas) atlikti nepaisant nepratęsto termino statybų įteisinimui. Minėta, kad teismo sprendimu ieškovėms buvo suteikta galimybė įteisinti savavališkos statybos padarinius laikantis teisės aktų reikalavimų, gaunant statybą leidžiančius dokumentus, kurie atitiktų teisės normas. Naujos iniciatyvos bei veiksmai, naujų sąlygų bei aplinkybių atsiradimas, ar juolab jų laukimas, nepateisina užsitęsusio sprendimo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog teismo sprendime nustatytas terminas leidžiantis įteisinti neteisėtą statybą, turi būti vertinamas kaip suteikta išimtinė teisė per trumpą terminą pašalinti pažeidimus, o ne kaip absoliuti teisė neribotą laiką naudotis šia teise. Sutiktina su atsakovės atsiliepime išdėstytu pastebėjimu, kad teismo sprendimu buvo suteikta ieškovams papildoma galimybė, bet ne pareiga, gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai pastatyto statinio įteisinimui. Šios galimybės neįgyvendinus, ieškovės nėra atleidžiamos nuo prievolės šalinti savavališkos statybos padarinius. Kliūčių pasinaudojant teise įteisinti savavališką statybą atsiradimo rizika ir dėl to patiriamos neigiamos pasekmės išimtinai tenka neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui.

13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais ir dėl ieškovių nurodomo termino apibrėžtumo. Apeliantės neįrodė, kad iki jų nurodyto termino ne tik neabejotinai būtų sudarytos sąlygos teismo sprendimo vykdymui, bet ir kad jis realiai būtų įvykdytas. Ieškovės pačios nurodo, kad patvirtinus naują Vilniaus miesto bendrąjį planą su dabartiniais sprendiniais, tik atsirastų galimybė gauti SLD ir įteisinti garažo paskirties pastato statybą. Atskirajame skunde abstrakčiai teigdamos, kad teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas apibrėžtam terminui, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 10 d., šio termino su konkrečiais veiksmais, procedūromis bei jų terminais ir pan., nesusiejo. Argumentai, kad terminas nustatytas, atsižvelgiant į naujo miesto plano priėmimo ir tvirtinimo procedūras, yra abstraktaus pobūdžio, juolab, apeliantės pačios pripažįsta, kad atitinkamos aplinkybės gali lemti ir užsitęsusią bendrojo miesto plano priėmimo procedūrą. Apeliančių minimame savivaldybės vyriausiojo miesto architekto M. P. atsakyme nurodyta miesto bendrojo plano patvirtinimo prognozė 2021 metų I ketvirtyje, tik esant palankioms derinančių ir tikrinančių institucijų išvadoms. Taigi, nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad ieškovės tikrai galės ir iki nurodyto termino įvykdys teismo sprendimą.

14. Atskirojo skundo teiginiai, kad sprendimo įvykdymas šiuo metu būtų nulemtas vien formalių pagrindų, neatsižvelgiant į realią faktinę padėtį, kad teismas turėjo apginti ieškovių turtinius ir neturtinius interesus, kad patenkinus ieškovių prašymą būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, taip užtikrinant ir žemės sklypo bendraturtės teisėtus interesus, yra subjektyvus ieškovių vertinimas, nepaneigiantis skundžiamos nutarties išvadų.

15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

16. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną, t. y. 2021 m. sausio 21 d., teisme gautas ieškovių R. K., A. S. ir O. Z. prašymas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išreikalauti rašytinius įrodymus - duomenis (informaciją) dėl tikslios datos/termino, kada bus svarstomas ir tvirtinamas naujasis Vilniaus miesto bendrasis planas; atidėti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas civilinės bylos Nr. e2S-108-577/2021 rašytinį teismo posėdį, numatytą 2021 m. sausio 21 d., 8:30 val. Ieškovės nurodė, kad turimais neoficialiais duomenimis naujasis Vilniaus miesto bendrasis planas turėtų būti svarstomas ir tvirtinamas 2021 m. pirmajame ketvirtyje (galimai kovo mėn.). Siekdama gauti oficialią informaciją, ieškovių atstovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama nurodyti tikslų terminą/datą, per kurį nurodytas naujasis Vilniaus miesto bendrasis planas bus svarstomas ir tvirtinamas. Pažymi, kad atsakymas iki šio prašymo pateikimo teismui nėra gautas.

17. Iš prašymo turinio matyti, kad ieškovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą sieja su naujų įrodymų pateikimu. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Šiuo atveju, ieškovės, prašydamos išreikalauti atitinkamus įrodymus, ir su tuo siedamos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nenurodė argumentų dėl aplinkybių, ribojusių įrodymus išsireikalauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tokį prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išsiuntė tik 2021 m. sausio 18 d., t. y. prieš nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės neįrodė CPK 314 straipsnyje nustatytų pagrindų, prašymas išreikalauti naujus įrodymus ir atidėti bylos nagrinėjimą, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.