Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkų statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, R. S.) įvykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27289-933/2014 nustatytą 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir leisti iki 2018-09-10 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, kuri susijusi su garažų paskirties pastatu, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu Vilnius, D. P. g. 32, ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovai nurodė, kad iki šiol vyksta procedūros dėl R. S. sutikimo gavimo. Ieškovai buvo parengę projektinę dokumentaciją statybas leidžiančiam dokumentui gauti, kreipėsi į R. S. dėl sutikimo, o nesulaukus jokios reakcijos, jie ieškiniu kreipėsi į teismą dėl sutikimo už R. S. gavimo, tačiau toks sutikimas nėra gautas – ieškinys atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19002-937/2015, kurį Vilniaus apygardos teismas 2016-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-716-257/2016 paliko galioti. Teismai nurodė, kad jie negali duoti sutikimo už R. S. pagal pateiktus dokumentus, nes jų parengta projektinė dokumentacija, padaryti pakeitimai ir patikslinimai, ieškovų patvirtinimai dėl statybų apimties nepakankami padaryti kategoriškai išvadai, kad planuojamos statybos bus vykdomos (įskaitant darbus dėl garažų statinio kaip savavališkos statybos pertvarkymo) tik žemės sklypo B, C, D dalyse, kurios priskirtos ieškovų individualiam naudojimuisi pagal 1996-11-30 žemės sklypo planą, registruotą Nekilnojamojo turto registre, o ant žemės sklypo išorinės ribos, kuri taip pat yra atsakovės naudojimuisi priskirtos žemės sklypo A dalies riba, nebus statoma tvora (ji bus nugriauta). Taigi teismai pasisakė, kad neduoda sutikimo už R. S. ne todėl, kad garažų statinio statyba žemės sklypo B, C, D dalyse pažeistų jos interesus ar iš viso ten negalimas, bet tik dėl to, kad byloje buvusi projektinė dokumentacija nėra pakankamai tiksli tuo įsitikinti. Ieškovai inicijavo naujos, tikslesnės projektinės dokumentacijos parengimą, be to, pašalino bet kokias abejones dėl minėtos tvoros statybos – ji šiuo metu nugriauta ir tinkamas jos, kaip savavališkos statybos pasekmių, pašalinimas, nugriaunant ją, patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016-09-07 aktu. Nauja projektinė dokumentacija R. S. buvo pateikta sutikimui gauti ieškovų atstovo raštu, į kurį atsakydama prašė suteikti papildomo laiko sprendimui priimti, tačiau nenurodydama, koks papildomas laikas jai reikalingas, be to, grąžino projektinę dokumentaciją. Todėl ieškovai dar kartą teikia ieškinį dėl R. S. sutikimo pagal naujai parengtą projektinę dokumentaciją. Ieškovai ne dėl savo kaltės negalėjo užbaigti visų reikiamų dokumentų surinkimo statybas leidžiančiam dokumentui gauti, nors darė viską, kas nuo jų priklausė, be to, statybas leidžiančio dokumento gavimo procesas nėra pasibaigęs (3 t., 116-119 b. l.)Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo tenkino iš dalies. Atidėjo (pratęsė) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 teismo sprendimo įvykdymą dalyje, kurioje leista ieškovams per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, kuri susijusi su garažų paskirties pastatu, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu Vilnius, D. P. g. 32, ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, vienerių metų (dvylikos mėnesių) terminui, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 10 d.Teismas nurodė, kad teismui pateikti ieškovų siekį įteisinti statybą pagrindžiantys įrodymai: R. S. adresuotas 2016-08-19 prašymas dėl sutikimo projektui (3 t., 120 b. l.), jos 2016-08-25 atsakymas (pranešimas) dėl prašymo sutikimui projektui (3 t., 123 b. l.), prašyme minimi teismų procesiniai sprendimai (3 t., 124-127, 131-133 b. l.), duomenys apie savavališkai pastatyto statinio – tvoros – nugriovimą (3 t., 128 b. l.), taip pat duomenys apie Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. e2-40268-905/2016 pagal ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. ieškinį atsakovei R. S. dėl sutikimo statybos projektui pagal naują, t. y. 2016-08-19 architektės M. M. parengtą dokumentaciją (3 t., 141-143 b. l.).Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas padarė išvadą kad ieškovai realiai siekia įteisinti savavališką statybą. Reikalavimas ieškovams pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį, įvertinus jau atliktus veiksmus siekiant įteisinti savavališką statybą, šioje teismo sprendimo vykdymo stadijoje neatitiktų interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendimo vykdymo atidėjimas ieškovų nurodytam terminui, t. y. iki 2018-09-10, neatitiktų šalių lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Dar kartą pažymėtina, kad teismo sprendimas, kurio įvykdymą prašoma atidėti, yra įsiteisėjęs. Vertinant šią aplinkybę, teismas sutinka su atsakovo atstove, jog ieškovų prašomas sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas yra pernelyg ilgas. Įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus, byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ieškovų prašomoje dalyje vieneriems metams (dvylikai mėnesių) atitiktų šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismo vertinimu, toks terminas yra realus sprendime nurodytiems veiksmams atlikti, be to, skatinantis ieškovus veikti operatyviai.Suinteresuotas asmuo R. S. atskiruoju skundu (b.l. 1-3, 3 tomas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-12 nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovai teismui pateikė ieškinį dėl leidimo gavimo 2016-09-13, tačiau tai dar nereiškia kad jau pradėta įteisinimo procedūra, kad nėra jokios garantijos, kad atidėjus teismo sprendimą užtikrintai jis bus įgyvendintas. Nurodo, kad atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus paneigti trečiojo asmens teisėti lūkesčiai, ignoruojami jo teisėti interesai, kai bendraturtės R. S. yra nenumaldomas noras nuo nusipirkimo dienos nevaržomai naudotis, šiandien ir dabar, žemės sklypu ant kurio yra ieškovų savavališki statiniai. Teismas tenkindamas ieškovų prašymą iš dalies, tik dar labiau prailgins pažeidimo laikotarpį bendraturtės R. S. sąskaita.Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareikštą skundą, prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad prašydami atidėti teismo sprendimo vykdymą ieškovai nurodo iš esmės tapačias priežastis dėl negalimumo gauti statybą leidžiantį dokumentą ginčo statiniui priežastims, minėtoms ir procesiniuose dokumentuose bei žodiniuose paaiškinimuose teismui nagrinėjant ginčą dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo. Sutinka su trečiojo asmens pastebėjimais, kad ieškovai turėjo pakankamai laiko savavališkos statybos padariniams pašalinti, tačiau faktiškai situacija nuo buvusios bylos nagrinėjimo metu yra iki šiol nepasikeitusi. Nurodė, jog nesant pakankamai duomenų, leidžiančių teismui daryti neabejotiną išvadą, kad sprendimas bus įvykdytas ir nesikartos situacija, analogiška esančiai prašymo nagrinėjimo metu, prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo neturėtų būti tenkinamas. Be to, Inspekcijos nuomone, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti ne tik išieškotojo bet ir trečiųjų asmenų teisėti interesai. Nurodo, kad ieškovų prašymas galėtų būti tenkinamas tik nustačius, kad tam yra įrodymais grįstas pagrindas, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimo instituto taikymas šiuo atveju atitiks jo tikslus, nepažeis išieškotojo teisėtų lūkesčių, trečiųjų asmenų teisėtų interesų dėl įsiteisėjusio galutinio teismo procesinio sprendimo vykdymo.Ieškovai V. K., A. S. ir O. Z. atsiliepimu (b.l. 9-12, 3 tomas) prašo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad nors apeliantė savo procesiniuose dokumentuose mėgsta nurodyti, kad jos interesai ieškovams visada ir seniai žinomi, tačiau niekada jokiame dokumente, įskaitant ir pagal ieškovų paklausimus raštu, ir net teiktuose nagrinėtose bylose, nėra tiksliai nurodžiusi, koks Garažų statinys jai būtų priimtinas ir kodėl. Ji visada besąlygiškai siekė jo nugriovimo, net ir tų dalių, kurios yra pastatytos ieškovams naudotis priskirtose Žemės sklypo dalyse, ir tik ieškovams užvedus civilinę bylą dėl jos sutikimo Garažų statinio projektui (ji baigta Vilniaus apygardos teismo 2016-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-716-275/2016), R. S. buvo priversta bent jau netiesiogiai pasisakyti dėl tų jos turimų interesų, t.y. ji tada jau nurodė, kad jos interesai nebus pažeisti, jeigu pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą 1996-11-30 datos Žemės sklypo planą jai (jos butui) individualiam naudojimui priskirta Žemės sklypo A dalis bus neužstatyta. Taigi, tokie esminiai pačią R. S. teisiškai įpareigojantys sprendiniai dėl Garažų statinio sutvarkymo faktiškai buvo įvardinti tik 2016 m. vasarą - Vilniaus apygardos teismo 2016-06-30 nutartimi, tačiau nežiūrint to, tretysis asmuo R. S. nenurodė jokių konkrečių duomenų, techninių sprendimų, pagal kuriuos ieškovai galėtų faktiškai atlikti statybos darbus dėl savavališkų statybų padarinių Šalinimo iki teismo nustatyto termino (2016-09-13). Nurodo, kad R. S. tikėdamasi, kad ieškovų pareiga pašalinti savavališkas statybas nugriovimo būdu atsiras ir turės būti įvykdyta greičiau, visus veiksmus atlieka taip, kad tų procesų būtų kuo daugiau ir kad jie tęstųsi kuo ilgiau, visiškai neatlieka jokių veiksmų, kad tuos sprendimus galima būtų įforminti kuo paprasčiau. Tokie veiksmai sudaro pagrindą teigti, kad R. S. piktnaudžiauja savo teise ir vien dėl to teismas jos neturėtų ginti (CK 1,137 str. 3 d.). Nurodo, kad pirmos instancijos pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad R. S. elgesys taip pat turėjo esminės reikšmės negalėjimui pašalinti savavališkos statybos padarinius per nustatytą terminą, nes buvo sąlygos nepriklausančios nuo ieškovų valios - sutikimo Garažų statinio įteisinimui išdavimas priklauso išimtinai R. S. valiai ir priklauso nuo jos apsisprendimo elgtis sąžiningai ir protingai. Atskirojo skundo argumentai, kad jau nustatyto termino ieškovams turėjo pakakti Garažo statinio projektiniai dokumentacijai sutvarkyti ir pagal ją gauti statybas leidžiantį dokumentą, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes tokio dokumento gavimas pagal šiuo metu Žemės sklypui taikomą teisinį režimą įmanomas tik turint R. S. kaip Žemės sklypo bendraturtės, sutikimą, kurio ji neduoda, neargumentuodama atsisakymo arba argumentuodama ne konkrečiomis sąlygomis, kurios galėtų būti pildomos. Be to, pirmos instancijos teismo nutarties panaikinimas reikštų, kad pirmenybė teikiama asmeniui, kuris piktnaudžiauja savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, o ne elgiasi protingai, bendradarbiaudamas, ieško visų pusių interesus atitinkančių sprendimų, ypač situacijoje, kai jau yra konstatuota ir kitos šalies teisė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“, bylos Nr. 3K-7-83/2013). Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Byloje nustatyta, kad 2014-11-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu be kita ko buvo nuspręsta: Ieškovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimą dėl 2014-05-06 privalomų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-140506-00066, PRN-00-140506-00067, PRN-00-140506-00068 tenkinti iš dalies – panaikinti 2014-05-06 privalomus nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-140506-00066, PRN-00-140506-00067, PRN-00-140506-00068 ir leisti ieškovams per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, kuri susijusi su garažų paskirties pastatu, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu Vilnius, D. P. g. 32, ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą.Neįvykdžius šio nurodymo per nustatytą terminą, įpareigoti ieškovus V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014-05-06 surašyti savavališkos statybos aktai, padarinius, nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę: garažų paskirties pastatą, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu (duomenys neskelbtini).Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-396-833/2016 ieškinį patenkino ir nustatė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoksis“ 2015-11-18 parengtą žemės sklypo planą, nustatant, kad teismo sprendimu patvirtinta naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), tvarka ir tvarkos sąlygos registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir privalomos kiekvienam asmeniu, kuris įsigys nuosavybės teisę į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), ar jo dalį; priešieškinį atmetė. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, bei išklausęs šalis bei ištyrus jų argumentus teismo posėdžių metu, teismas darė išvadą, kad ieškovų siūloma naudojimosi sklypu tvarka pagal UAB „Geoksis“ 2015-11-18 parengtą žemės sklypo planą labiau atitinka visų šalių interesus bei faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl ją patvirtino. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kokiu būdu ieškovų siūloma žemės sklypu naudojimosi tvarka pažeis jos interesus ar apsunkins jos naudojimąsi žemės sklypu, todėl priešieškinyje nurodytus argumentus laikė nepagrįstais.Tačiau apeliacinės instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui. Čia teismas nurodė, kad teismas priėmė neaiškų teismo sprendimą, tačiau 2016-11-29 nutartimi iš esmės ne aiškino ar ištaisė rašymo apsirikimą, o tik ja ir išsprendė byloje pareikštą reikalavimą, tuo buvo pažeistas CPK 258 straipsnio reikalavimas, nes byla nebuvo išspręsta, priimant teismo sprendimą, ji buvo išspręsta tik priimant nutartį, kuri neatitiko civilinio proceso reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad Byloje pateiktas J. M. 2015-11-18 planas nėra aiškus, nes pagal jį nėra galimybės daryti išvadų, kokiu atstumu nuo gyvenamojo namo yra asmeninėn nuosavybėn priskirti siūlomų sklypai bendraturčiams, pažymėti indeksais A1, B1, C1 ir D1, ar atsakovė dėl šio atstumo turės galimybę privažiuoti prie jai priskiriamo sklypo. Priešieškiniu siūlomas patvirtinti atsakovės žemės sklypu naudojimosi planas neatitinka visų bendraturčių interesų, nes atsakovė siūlo jai priskirti naudojimuisi didesnę sklypo dalį, nei kitiems bendraturčiams, neatsižvelgdama į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje.Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra susidariusios išimtinės aplinkybės, leidžiančios atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Tokios išvados apeliacinės instancijos teismas priėjo įvertinęs šios nutarties 11-14 punktuose išdėstytas aplinkybes, t.y. kad ieškovai V. K., A. S. ir O. Z. deda maksimalias pastangas, siekdami išspręsti žemės sklypo, adresu D. P. g. 32, Vilnius, bendraturčių naudojimosi tvarkos ginčus patvirtinant šio sklypo naudojimosi planą, po kurio patvirtinimo tikėtina priverstinis 2014-11-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymas taps nebeaktualus. Jų pateiktas planas iki šiol nėra patvirtintas ne dėl ieškovų kaltės, o dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso klaidų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas įvertino ir aplinkybę, jog ne vienas teismas byloje atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantė R. S. teikdama siūlymus sprendžiant bendraturčių naudojimosi tvarkos ginčus neatsižvelgia į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, ko pasėkoje kyla nauji ginčai ir yra vilkinamas teismo procesas.Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.