- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- eA-1810-261/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03700-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija, SM) 2018 m. spalio 4 d. raštą, kuriuo atsisakoma pareiškėjai atkurti valstybės karjeros tarnautojo statusą, nepasiūlant jai užimti jokių pareigų be konkurso; 2) įpareigoti Susisiekimo ministeriją priimti pareiškėją į ne žemesnes kaip A lygio 12 kategorijos valstybės karjeros tarnautojo pareigas; 3) įpareigoti Valstybės tarnybos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės tarnybos departamentas, VTD) atstatyti pareiškėjai karjeros valstybės tarnybos statusą netaikant 3 mėn. termino; 4) nesant Susisiekimo ministerijoje ne žemesnių kaip A lygio 12 kategorijos pareigų, įpareigoti Valstybės tarnybos departamentą atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą ir surasti kitas lygiavertes, atitinkančias pareiškėjos kvalifikaciją, darbo stažą, valstybės tarnautojo pareigas ir užtikrinti, jog pareiškėja būtų į jas priimta be konkurso ir be jokių kitų papildomų sąlygų; 5) priteisti iš Susisiekimo ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką – nuo 2018 m. liepos 9 d. iki pareiškėjai bus atkurtas valstybės karjeros tarnautojo statusas ir bus pasiūlyta užimti jos kvalifikaciją atitinkančias ne žemesnės kaip A lygio 12 kategorijos pareigas toje pačioje arba kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje, įmonėje ar organizacijoje; 6) priteisti pareiškėjai iš Susisiekimo ministerijos 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėja paaiškino, kad būdama diplomato sutuoktine ir išvykdama kartu su juo į užsienio valstybę jo tarnybos užsienio valstybėje laikui, 2014 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo ir nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo atleista iš Susisiekimo ministerijos vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento vandens transporto skyriaus specialistės pareigų (A lygis, 12 kategorija). 2018 m. liepos 5 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 3 dalimi, ji pateikė Valstybės tarnybos departamentui prašymą dėl karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo. Kadangi iki spalio mėnesio pareiškėja negavo jokios informacijos apie galimybę grįžti į buvusią ar kitą atitinkamą pareigybę, pareiškėjos advokatė pateikė Susisiekimo ministerijai ir Valstybės tarnybos departamentui paklausimus, kaip ir kada yra ketinama įgyvendinti įstatymo imperatyvias nuostatas dėl diplomato sutuoktinio grąžinimo į valstybės karjeros tarnautojo pareigas, ir gavo skundžiamą Susisiekimo ministerijos atsakymą, kuriame nurodyta, kad SM neprivalo teikti informacijos apie laisvas A lygio 12 kategorijos valstybės tarnautojų pareigybes Susisiekimo ministerijoje bei kad šiuo metu pareiškėjai nėra galimybių atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą SM.
3. Pareiškėjos teigimu, Susisiekimo ministerijai įrodžius teismui, jog ministerijoje nuo 2018 m. liepos 9 d. nebuvo ir iki šiol nėra jokių pareiškėjos kvalifikaciją atitinkančių pareigybių, Valstybės tarnybos departamentas įpareigotinas surasti kitas, atitinkančias pareiškėjos kvalifikaciją valstybės tarnautojo pareigas ir užtikrinti, jog pareiškėja būtų į jas priimta be konkurso. Tai garantuoja VTĮ 11 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjos grąžinimas į buvusias karjeros tarnautojo pareigas, arba tik išimtiniais atvejais nesant išlikusios pareigybės – į lygiavertes ir ne mažiau apmokamas valstybės karjeros tarnautojo pareigas, yra ne tik VTĮ 16 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė, bet ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau – ir DTĮ) garantija, nustatyta diplomato, paskiriamo dirbti į kitą valstybę, sutuoktiniui.
4. Pareiškėja teigė, kad 2018 m. liepos mėnesį jos buvusioje darbovietėje atsilaisvino karjeros valstybės tarnautojo A lygio pareigybė, tačiau ši informacija buvo nuslėpta nuo VTD ir pareiškėjos. Pareiškėjos eitos pareigos tapo nebe A lygio 12 kategorijos, o A lygio 14 kategorijos, tačiau iš esmės pareigybė nepasikeitė, naujų funkcijų neatsirado. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas turi pagrįsti, kokiais kriterijais remiantis nustatyta, jog pareigos, į kurias pretenduoja sugrįžti pareiškėja, priskirtinos A lygio 14 kategorijai, kokių konkrečiai kompetencijų, keliamų šiai kategorijai, neatitinka pareiškėja. Nustačius, jog keičiant valstybės tarnautojo pareigybę ji buvo papildyta naujomis funkcijomis, būtina išsiaiškinti, ar šių naujų funkcijų įrašymas turi esminės reikšmės pareigybės lygiui ir kategorijai.
5. Pareiškėja nurodė, kad atsakovų elgesys sukėlė ir toliau kelia labai skaudžias socialines pasekmes, moralines kančias. Ji, pasikliaudama valstybės jai įstatymais suteiktomis garantijomis, savanoriškai (laikinai) atsisakė valstybės tarnybos ir išvyko gyventi į užsienio valstybę su sutuoktiniu paskirtu diplomatu. Tai jai užkirto kelią bet kokioms galimybėms realizuoti save kylant karjeros laiptais, įgyti aukštesnes valstybės tarnautojo kategorijas. Šeima turi išlaikyti tris vaikus, be to, turi finansinių įsipareigojimų bankams, kuriuos prisiėmė tikėdama, jog sąžiningai dirbant valstybės tarnyboje negali kilti tokios grėsmės, kaip šiuo atveju. Pareiškėja nuo jos sutuoktinio grįžimo į darbą Lietuvoje ir kreipimosi į VTD dienos nuolat jaučia įtampą, stresą dėl nežinios. Ši situacija ne mažiau streso ir įtampos kelia ir jos sutuoktiniui, demotyvuoja visą Lietuvos Respublikos diplomatiniame korpuse dirbantį personalą, kadangi iš esmės pažeidžia jų šeiminio gyvenimo stabilumą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Susisiekimo ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Susisiekimo ministerija nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu informavo Valstybės tarnybos departamentą, kad pareiškėjai pasiūlyti eitas pareigas ar kitas tos pačios kategorijos pareigas šiuo metu galimybės neturi, tačiau, jei atsilaisvins karjeros valstybės tarnautojo 12 kategorijos pareigybė, informuos VTD atskiru pranešimu. Taip pat Susisiekimo ministerija, gavusi pareiškėjos 2018 m. spalio 1 d. prašymą, atsakė jai 2018 m. spalio 4 d. raštu.
8. Susisiekimo ministerijos nuomone, ji nėra įpareigota pagal VTĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintas Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės tarnautojui taisykles (toliau – ir Taisyklės) asmeniškai informuoti pareiškėją apie esamas laisvas karjeros valstybės tarnautojų pareigas Susisiekimo ministerijoje, tokia informacija turi būti pateikta tik VTD, kuriam tokia informacija ir buvo pateikta.
9. SM pažymėjo, kad VTĮ 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą nėra absoliuti ir besąlygiška. Tai nėra prievolė buvusiam darbdaviui išlaikyti valstybės tarnautojo pareigybę ar sukurti naują pareigybę, kad buvęs valstybės tarnautojas grįžtų į eitas pareigas. Aplinkybė, kad Susisiekimo ministerijoje VTĮ nustatytu 3 mėnesių valstybės tarnautojo statuso atkūrimo laikotarpiu nebuvo laisvų pareigybių, kurių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitiktų pareiškėja, neužkirto kelio pareiškėjai gauti ir priimti kitus Valstybės tarnybos departamento pateiktus pasiūlymus dėl valstybės tarnautojo pareigų, tačiau pareiškėja pati pasirinko tokį savo elgesio modelį (galimai nepriėmė kitų pasiūlymų užimti pareigas), todėl pati ir turi prisiimti atsakomybę dėl tokio elgesio neigiamų pasekmių.
10. Susisiekimo ministerija nurodė, kad pareiškėja iš SM Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyresniosios specialistės A lygio 12 kategorijos pareigų buvo atleista savo noru. Be to, pagal VTĮ 43 straipsnio 5 dalį buvusiems valstybės tarnautojams, siekiantiems atkurti valstybės tarnautojo statusą, einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis nėra garantuojami.
11. Susisiekimo ministerijos nuomone, pareiškėja skunde neįrodė Susisiekimo ministerijos neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp konkrečių neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos įvardintų neturtinio pobūdžio išgyvenimų, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
13. Valstybės tarnybos departamentas nurodė, kad ginčo teisinių santykių reglamentavimas nuo 2006 m. liepos 1 d. yra pasikeitęs. Anksčiau buvo garantuojamos einamos pareigos, o šiuo metu galiojančioje VTĮ redakcijoje buvusi garantija sugrįžti į buvusias pareigas buvo pakeista į teisę būti sugrąžintam. VTĮ 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta asmens teisė atkurti valstybės tarnautojo statusą nėra absoliuti ir negarantuoja asmeniui teisės grįžti būtent į buvusias pareigas. VTĮ 16 straipsnio 3 dalis teisę atkurti buvusias (turėtas) arba kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas sieja su tokių pareigų buvimu laisvomis. DTĮ 28 straipsnis taip pat įtvirtina tik teisę, o ne garantiją grįžti į pareigas.
14. VTD pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas atkurti statusą Valstybės tarnybos departamente buvo gautas 2018 m. liepos 9 d. Prie prašymo pridedamoje anketoje pareiškėja nurodė siūlyti ne žemesnės nei A lygio 12 kategorijos pareigas Susisiekimo ministerijoje ir Užsienio reikalų ministerijoje, Vilniaus mieste. Atsižvelgiant į Susisiekimo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašte pateiktą informaciją bei remiantis Valstybės tarnautojų registro duomenimis, Susisiekimo ministerijoje nebuvo A lygio 12 kategorijos pareigų, kurias galima būtų pasiūlyti, remiantis VTĮ 16 straipsnio 3 dalimi. Iki termino pabaigos Valstybės tarnybos departamentas negavo iš SM papildomos informacijos dėl laisvų A lygio 12 kategorijos valstybės tarnautojų pareigų. Atsižvelgęs į tai, kad SM laisvų pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitiktų, nebuvo, VTD siūlė pareiškėjai atkurti statusą ir kitose įstaigose (ne vien Susisiekimo ministerijoje ir Užsienio reikalų ministerijoje). Iš viso buvo teikti 24 pasiūlymai įvairiose įstaigose Vilniaus mieste. Be to, pareiškėja papildomai buvo informuota, kad pagal VTĮ 14 straipsnį, ji gali būti priimama į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas ir toks laikas neįskaičiuojamas į VTĮ 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėja iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. ėjo A lygio 12 kategorijos Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento vandens transporto skyriaus vyresniosios specialistės pareigas ir iš šių pareigų buvo atleista pagal jos 2014 m. gegužės 28 d. prašymą (b. l. 24). Pareiškėjos sutuoktinis nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2018 m. liepos 12 d. ėjo Lietuvos Respublikos generalinio konsulato patarėjo pareigas (b. l. 25–29). 2018 m. liepos 5 d. pareiškėja pateikė Valstybės tarnybos departamentui prašymą dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo (b. l. 14–15). Prie prašymo pateiktoje anketoje nurodė, kad pageidauja, kad jai būtų siūlomos ne žemesnės kaip A lygio 12 kategorijos pareigos Susisiekimo ministerijoje ir Užsienio reikalų ministerijoje, Vilniaus mieste (b. l. 20–22). 2018 m. spalio 1 d. pareiškėjos atstovė kreipėsi į SM, prašydama iki 2018 m. spalio 5 d. pateikti išsamų atsakymą į pareiškėjos prašymą dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir nurodyti visas laisvas ir tinkamas užimti pareigybes Susisiekimo ministerijoje, į kurias teisę sugrįžti turi pareiškėja (b. l. 10–11). SM 2018 m. spalio 4 d. raštu Nr. 2-13488 (b. l. 82–85) nurodė pareiškėjai, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu informavo VTD, jog neturi galimybės pasiūlyti pareiškėjai jos eitas pareigas ar kitas tos pačios kategorijos pareigas SM. Taip pat atkreipė dėmesį, kad SM neturi teisės pagal VTĮ ir Taisyklių nuostatas informuoti asmeniškai pareiškėją apie esamas laisvas A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybes Susisiekimo ministerijoje, tokia informacija yra pateikiama tik Valstybės tarnybos departamentui. Pažymėjo, kad šiuo metu nėra galimybių pareiškėjai atkurti valstybės tarnautojo statusą Susisiekimo ministerijoje.
17. Iš bylos duomenų teismas taip pat nustatė, kad VTD valstybės tarnautojo statuso atkūrimo laikotarpiu pareiškėjai buvo pateikęs 24 pasiūlymus dėl įvairių pareigų kitose įstaigose Vilniaus mieste. Pareiškėja sutiko tik su 2 iš nurodytų pasiūlymų, tačiau į pareigas nebuvo priimta, nes nesurinko reikiamo balų skaičiaus pokalbyje (b. l. 53–54).
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nurodė, jog kadangi pareiškėja yra diplomato sutuoktinė, atsistatydinusi savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu, paskirtu dirbti užsienyje, ji turi teisę pasinaudoti VTĮ 16 straipsnio 3 dalyje suteikta teise, tačiau vadovaujantis minėta teisės norma, taip pat ir pagal DTĮ 28 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai suteikiama teisė, o ne garantija atkurti valstybės tarnautojo statusą ir grįžti į tas pačias ar kitas pareigas.
19. Teismas sprendė, kad pareigybės kategorija yra ne formalus, o esminis eitas pareigas apibūdinantis kriterijus. Pareigybės kategorija nustatoma ne formaliai, o iš esmės įvertinus pareigybę pagal pareigybių vertinimo kriterijus. Teismas nurodė, kad pareiškėjos iki atleidimo iš darbo eitų A lygio 12 kategorijos pareigų nebeliko realiai, buvo sukurtos naujos A lygio 14 kategorijos pareigos. Teismas pabrėžė, kad išanalizavus į bylą pateiktus A lygio 12 kategorijos pareigybės aprašymą (b. l. 30–32) ir A lygio 14 kategorijos aprašymą (b. l. 161–162) matyti, jog skiriasi pareigybės paskirtis, veiklos sritis, specialieji reikalavimai, funkcijos.
20. Teismas nustatė, kad pagal pareiškėjos prašymą pareiškėjai siūlytinų pareigų Susisiekimo ministerijoje nebuvo. Ginčo laikotarpiu laisvos buvo A lygio 12 kategorijos teisininko pareigos (b. l. 65), kurių užimti pareiškėja negalėjo, nes nepateikė įrodymų, kad turi reikiamą išsilavinimą. A lygio 12 kategorijos Biudžeto ir investicijų departamento Strateginio vyriausiojo specialisto pareigų užimti pareiškėja negalėjo, nes jos laisvos tapo tik nuo 2018 m. spalio 18 d., t. y. po ginčo laikotarpio pabaigos.
Šalies argumentai
21. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad VTD nepagrįstai nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją su prašymu pateikti laisvų pareigybių sąrašą, teismas nurodė, kad teisės aktai nustato pareigą Valstybės tarnybos departamentui po to, kai Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje gautas prašymas paskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, kurių reikalavimus jis atitinka, anketoje nurodytu elektroninio pašto adresu pareiškėjai pranešti apie galimybę atkurti valstybės tarnautojo statusą kitoje įstaigoje. Šią pareigą VTD, kiek susiję su Užsienio reikalų ministerija, vykdė tinkamai – jokių prašymų paskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms iš Užsienio reikalų ministerijos Valstybės tarnybos departamente per ginčo laikotarpį negauta.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas nustatė, kad VTD pareiškėjai teikė pasiūlymus. Išanalizavęs į bylą pateiktus siūlytų pareigybių aprašymus, teismas daro išvadą, kad kai kurių pareigybių, kurias pareiškėjai siūlė VTD, specialiųjų reikalavimų pareiškėja neatitinka (pvz., gamtotvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto), tačiau kitų pasiūlytų pareigybių reikalavimus pareiškėja visiškai atitinka (pvz., Ekonominių interesų departamento nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, Vilniaus miesto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė ir kt.). Pareiškėja atmetė šiuos pasiūlymus, nes atlyginimas būtų mažesnis nei jos ankstesnis darbo užmokestis. Taigi pareiškėjai buvo pasiūlytos jos kvalifikaciją atitinkančios pareigos ir net pateikta daugiau pasiūlymų. Tokio VTD elgesio teismas nevertino kaip neteisėto.
23. Teismas priėjo prie išvados, kad SM 2018 m. spalio 4 d. raštas „Dėl J. P. valstybės nustatytos garantijos grįžti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas (valstybės tarnautojo statuso atkūrimo)“ yra teisėtas ir pagrįstas.
24. Pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Valstybės tarnybos departamentą atstatyti jai karjeros valstybės tarnybos statusą netaikant 3 mėn. termino, teismas atmetė, nenustatęs jokių teisinių motyvų šiam terminui atstatyti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, nepasinaudodama jai pateiktais pasiūlymais, veikė savo rizika ir jai tenka minėto termino pasibaigimo pasekmės. Taip pat kaip išvestinius iš pagrindinio reikalavimo teismas atmetė ir pareiškėjos reikalavimus įpareigoti SM priimti ją į ne žemesnes kaip A lygio 12 kategorijos valstybės karjeros tarnautojo pareigas, nesant Susisiekimo ministerijoje ne žemesnių kaip A lygio 12 kategorijos pareigų, įpareigoti VTD atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą ir surasti kitas lygiavertes, atitinkančias pareiškėjos kvalifikaciją, darbo stažą, valstybės tarnautojo pareigas ir užtikrinti, jog pareiškėja būtų į jas priimta be konkurso ir be jokių kitų papildomų sąlygų, priteisti iš Susisiekimo ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Nenustatęs neteisėtų SM veiksmų, teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
III.
25. Pareiškėja J. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
26.1. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus – A lygio 12 kategorijos pareigybės aprašymą (b. l. 30–32) ir A lygio 14 kategorijos aprašymą (b. l. 161–162) ir padarė nepagrįstą išvadą, jog skiriasi pareigybės paskirtis, veiklos sritis, specialieji reikalavimai, funkcijos. Tokia išvada akivaizdžiai prieštarauja analizuojamų dokumentų turiniui, nes abiejų pareigybių paskirtis, veiklos sritis, specialieji reikalavimai ir funkcijos iš esmės sutampa, skiriasi tik jų tekstinė išdėstymo tvarka.
26.2. Teismas nepagrįstai vertino, jog kitų Valstybės tarnybos departamento pareiškėjai pasiūlytų pareigybių reikalavimus pareiškėja visiškai atitinka (pvz.,, Ekonominių interesų departamento nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, Vilniaus miesto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė ir kt.), ir kad atmesdama šiuos pasiūlymus dėl ženkliai mažesnio darbo užmokesčio, pareiškėja veikė savo rizika. Teismas netinkamai taikė DTĮ 28 straipsnio 1 dalį, kur yra aiškiai nustatyta, kad diplomato sutuoktinis per šioje dalyje nustatytą terminą turi teisę grįžti į kitas pareigas, apmokamas ne mažiau nei iki išvykimo su diplomatu, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo su sutuoktiniu.
26.3. Susisiekimo ministerija dėl formalių pareigybės aprašymo pakeitimų tik pakeitė jos iki išvykimo eitų pareigų kategoriją iš 12 į 14 ir šiuo formaliu pagrindu atsisakė priimti ją į laisvą pareigybę, o VTD per visą 3 mėnesių laikotarpį nepateikė nei vieno alternatyvaus pasiūlymo, atitinkančio tiek pareiškėjos kvalifikaciją, tiek ir iki išvykimo su diplomatu buvusį darbo apmokėjimo dydį. 2018 m. spalio 9 d. pasibaigus 3 mėn. laikotarpiui, jau 2018 m. spalio 18 d. Susisiekimo ministerijoje atsirado laisva A lygio 12 kategorijos pareigybė, į kurią galėjo pretenduoti pareiškėja, taigi galbūt atsakovas vengė paskelbti apie šią pareigybę tol, kol pareiškėja būtų galėjusi į ją pretenduoti.
26.4. DTĮ 28 straipsnio 1 dalies norma negali būti suprantama kaip nors kitaip, negu skelbia atitinkamo straipsnio pavadinimas, t. y. kad tai yra garantija, o ne galimybė, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Šis straipsnis detalizuoja, kaip ši teisė gali būti įgyvendinta (grįžtant į tas pačias ar kitas pareigas, toje pačioje ar kitoje institucijoje, tačiau visais atvejais į ne mažiau apmokamą valstybės ar savivaldybės tarnybą), tačiau šiame straipsnyje nėra užsimenama, jog galima situacija, kuomet teisė gali taip ir likti neįgyvendinta, net jei diplomato sutuoktinis įgyvendino visas sąlygas, būtinas pasinaudoti šia garantija.
26.5. VTD privalo užtikrinti, kad nesant pareigų buvusioje darbovietėje, būtų realiai užtikrinta diplomato sutuoktinio teisė grįžti į kitas pareigas kitoje institucijoje, ir ši diplomato sutuoktinio teisė (įstatymo pagrindu suteikta garantija) nėra ribojama jokiais papildomais reikalavimais ar sąlygomis, kaip pvz., būtinybė dalyvauti atrankose, gauti pasiūlymus tik dėl paskelbtų viešai pareigybių. VTD privalo būti aktyvus.
26.6. Nei SM, nei VTD iki paskutinės 3 mėnesių terminio dienos neatsakė pareiškėjai, jog laisvų vietų, į kurias ji galėtų pretenduoti, Susisiekimo ministerijoje nėra ir nebus. Tokiu būdu buvo suvaržyta jos teisė į informaciją ir apribotos galimybės svarstyti kitus pasirinkimus, tarp jų ir dėl papildomų kvalifikacijų įgijimo.
26.7. VTD ar kita Vyriausybės įgaliota institucija nėra nustačiusi tvarkos, kaip asmeniui realiai įgyvendinti aptariamą garantiją (teisę). Tačiau tai nereiškia, jog tokios tvarkos nebuvimas šalina valstybės atsakomybę dėl įstatymais nustatytų pareigų suteikti asmeniui garantiją realiai.
26.8. 3 mėn. terminas nėra naikinamasis ir per šį terminą nepasiūlius pareiškėjai tinkamų, atitinkančių DTĮ nurodytus kriterijus, pareigų, šis terminas turi būti atitinkamai pratęstas tol, kol valstybės suteikta garantija bus realiai įgyvendinta. Nei DTĮ, nei VTĮ nenustatyta, jog per 3 mėnesius neatsiradus vienos iš dviejų nurodytų alternatyvų, diplomato sutuoktinis prarastų įstatyminę garantiją.
26.9. Teismas be jokių motyvų, nenurodydamas teisinių pagrindų ir nenurodydamas, kaip susiklosčiusioje teisinėje situacijoje turi būti apgintos pareiškėjos teisės, nepagrįstai atmetė jos reikalavimus įpareigoti Susisiekimo ministeriją priimti pareiškėją į ne žemesnes kaip A lygio 12 kategorijos valstybės karjeros tarnautojo pareigas, nesant Susisiekimo ministerijoje ne žemesnių kaip A lygio 12 kategorijos pareigų, įpareigoti VTD atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą ir surasti kitas lygiavertes, atitinkančias pareiškėjos kvalifikaciją, darbo stažą, valstybės tarnautojo pareigas ir užtikrinti, jog pareiškėja būtų į jas priimta be konkurso ir be jokių kitų papildomų sąlygų; bei atmetė reikalavimą priteisti iš Susisiekimo ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
26.10. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatinėjo ir sprendime nevertino Susisiekimo ministerijos veiksmų teisėtumo, o tik padarė nemotyvuotą ir niekuo nepagrįstą išvadą, jog neteisėtų veiksmų nenustatyta, nors pareiškėjai pateikus prašymą, Susisiekimo ministerijoje buvo laisvos jos buvusios pareigos. Be to, teismas nepasisakė dėl VTD, kuris yra tiesiogiai atsakingas už pareiškėjos teisės (garantijos), kurią prašoma apginti, įgyvendinimą, veiksmų (neveikimo), nenustatinėjo šio atsakovo kaltės. Todėl teismo teiginys, jog byloje nėra viešosios atsakomybės sąlygų, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
26.11. Sprendimas šioje byloje yra labai svarbus ir viešojo intereso aspektu, kadangi Užsienio reikalų ministerijos valstybės tarnautojai, vykstantys atlikti valstybės tarnybą į užsienio valstybes, negali gyventi teisinio neapibrėžtumo dėl savo šeimos narių įstatyminių garantijų sąlygomis. Į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo prašoma įtraukti Lietuvos diplomatų šeimos narių asociaciją, kadangi ši visuomeninė organizacija gina diplomatų šeimos narių teises, stebi teisėkūros procesus ir tokiu būdu atstovauja viešąjį interesą, tačiau pirmosios instancijos teismas šiai organizacijai nesuteikė procesinio statuso byloje ir taip apribojo galimybę ginti viešąjį interesą.
27. Atsakovas Susisiekimo ministerija atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą nepateikė (vietoje jo pateiktas SM atsiliepimas į apeliacinį skundą kitoje administracinėje byloje).
Atsiliepimas
28. Atsakovas VTD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
29. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be VTD atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
29.1. Pareiškėjos nurodomos ir teismo analizuotos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyriausiojo specialisto (A 14) pareigos buvo užimtos dar nuo 2012 metų (šias pareigas ėjo 2 asmenys). Pareiškėjos užimtos pareigos (A 12) pasikeitė 2015 m. vasario 2 d., nustatant vyresniojo specialisto (A 13) pareigas, kurias nuo 2015 m. vasario 6 d. pradėjo eiti kitas asmuo.
29.2. Valstybės tarnybos departamentas, siekdamas, kad pareiškėja atkurtų valstybės tarnautojo statusą, siūlė pareiškėjai jį atkurti ir kitose įstaigose (ne vien Susisiekimo ministerijoje ir Užsienio reikalų ministerijoje, kurias anketoje pareiškėja nurodė) – iš viso buvo teikti 24 pasiūlymai. Pareiškėja neatmetė Valstybės tarnybos departamento siūlomų pareigų ir dalyvavo pokalbiuose įstaigose, tačiau per pokalbius nesurinko pereinamojo balo. Pagal pareiškėjos prašymą (Vilniaus miestas, Susisiekimo ministerija arba Užsienio reikalų ministerija) VTD galėjo ir visai nesiūlyti pareiškėjai pareigų kitose įstaigose. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, VTD kaip tik siekė, kad pareiškėja atkurtų valstybės tarnautojo statusą.
29.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-883/2007, kuria remiasi pareiškėja, teismas, priešingai nei akcentuoja pareiškėja, nurodė, jog byloje aptariamos socialinės garantijos apimtis pagal savo turinį laike kito. Pirmuoju atveju buvo „garantuojamos einamos pareigos“, antruoju atveju – numatyta galimybė „Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje arba kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo, Diplomatinės tarnybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintų Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės tarnautojui taisyklių nuostatos.
31. Ginčo tiesinių santykių susiformavimo metu galiojusioje Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo Nr. IX-2520 redakcija) nustatyta, kad diplomato sutuoktinis, išvykęs kartu su diplomatu į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, turi teisę per 3 mėnesius nuo diplomato atšaukimo iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo kartu su diplomatu į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Tais atvejais, kai nėra galimybės grįžti į tas pačias pareigas, diplomato sutuoktinis per šioje dalyje nustatytą terminą turi teisę grįžti į kitas pareigas, apmokamas ne mažiau nei iki išvykimo su diplomatu, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo su sutuoktiniu.
32. Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nustatyta, kad diplomatų sutuoktiniai, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu, paskirtu dirbti užsienyje, turi teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šie asmenys turi teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui. VTĮ 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti asmenys priimami į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus; šie asmenys nėra tikrinami dėl atitikimo šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams; asmenys, siekiantys atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, gali būti priimti į šias pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, patikrinus jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
33. Taigi iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad diplomato sutuoktinis, išvykęs kartu su diplomatu į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, grįžęs pirmiausia turi teisę grįžti į tas pačias pareigas, kurias ėjo iki išvykimo kartu su diplomatu. Tuo atveju, kai nėra galimybės grįžti į tas pačias pareigas, diplomato sutuoktinis turi teisę grįžti į kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
34. Taip pat pažymėtina, kad DTĮ yra specialusis įstatymas VTĮ atžvilgiu, todėl valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikytinos tiek, kiek nėra sureguliuota Diplomatinės tarnybos įstatymu. Dėl to, nors VTĮ ir nėra nustatyta sąlyga dėl nemažesnio pareigų, į kurias grįžtama, apmokėjimo nei iki išvykstant, tai nepaneigia 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės grįžti į ne mažiau nei iki išvykimo su diplomatu apmokamas pareigas.
Dėl pareiškėjos teisės grįžti į tas pačias pareigas, kurias ji ėjo iki išvykdama su sutuoktiniu diplomatu
35. Pareiškėja skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, be kita ko, teigė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Susisiekimo ministerijoje buvo laisva Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, kurią pareiškėja užėmė iki jos atleidimo iš valstybės tarnybos. Pareiškėjos teigimu, ši pareigybė, kuriai anksčiau buvo nustatyta A lygio 12 kategorija, tapo A lygio 14 kategorijos pareigybe, nors iš esmės pareigybė nepasikeitė, naujų funkcijų neatsirado. Pareiškėja teigė, kad tik sistemiškai įvertinus pareiškėjos iki išvykimo užimtos pareigybės aprašymo ir kitų pareiškėjos skyriuje esamų (buvusių) laisvų valstybės karjeros tarnautojų pareigybių pokyčius būtų galima įvertinti, ar šie pokyčiai yra esminiai.
36. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjos argumentų, skundžiamame sprendime nurodė, kad pareigybės kategorija yra ne formalus, o esminis eitas pareigas apibūdinantis kriterijus. Aptaręs Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685, 16 punkte ir 3 priede įtvirtintas nuostatas teismas pažymėjo, kad pareigybės kategorija nustatoma ne formaliai, o iš esmės įvertinus pareigybę pagal pareigybių vertinimo kriterijus. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjos iki atleidimo eitų A lygio 12 kategorijos pareigų nebeliko realiai, buvo sukurtos naujos A lygio 14 kategorijos pareigos. Teismas pabrėžė, kad analogiška išvada darytina išanalizavus į bylą pateiktus A lygio 12 kategorijos pareigybės aprašymą ir A lygio 14 kategorijos aprašymą: skiriasi pareigybės paskirtis, veiklos sritis, specialieji reikalavimai, funkcijos.
37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
38. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.
39. Nagrinėjant šios Nutarties 34 punkte nurodytus pareiškėjos skundo argumentus šioje byloje būtina įvertinti A lygio 14 kategorijos pareigybės paskirties, veiklos srities, funkcijų, specialiųjų reikalavimų skirtumus, lyginant su iki atleidimo pareiškėjos užimtomis A lygio 12 kategorijos pareigomis. Toks naujai įsteigtos ir panaikintos pareiškėjos pareigybės lyginamasis vertinimas yra būtinas, kad būtų nustatyta, ar naujai įsteigtai aukštesnės kategorijos pareigybei priskirtos darbo funkcijos ir joms atlikti būtini specialieji reikalavimai yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja negali užimti šių pareigų įgyvendindama įstatymu jai suteiktą garantiją, nes vien tai, kad pareigybei suteikta aukštesnė kategorija, turint galvoje specifinę faktinę ir teisinę situaciją, kai pareiškėja objektyviai negalėjo pretenduoti į aukštesnės kategorijos pareigybę VTĮ nustatyta tvarka ir pagrindais, teisėjų kolegijos nepripažintina pakankamu pagrindu paneigti jai suteiktą garantiją taikant vien šį formalų (aukštesnės kategorijos) kriterijų. Pripažinus, kad įsteigtosios pareigybės funkciniai elementai iš esmės atitinka pareiškėjos iki atleidimo užimtos pareigybės funkcinius kriterijus, būtų teisinis pagrindas prieiti prie išvados, kad šiuo konkrečiu atveju kategorijos skirtumas nėra lemiantis veiksnys, dėl kurio pareiškėja negalėtų grįžti būtent į šias pareigas. Pažymėtina, kad aukštesnės kategorijos pareigybė aktualiu šiai bylai laikotarpiu galėjo būti užimama valstybės tarnautojo vertinimo arba konkurso būdu (VTĮ 18 str., 22 str. 14 d. 2 p.). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl objektyvių priežasčių – buvimo užsienio valstybėje, nei vienu iš nurodytų būdų įgyvendinti valstybės tarnautojo teisės užimti aukštesnės kategorijos pareigas negalėjo, t. y., objektyviai negalėjo būti atliekamas pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, vertinamas, be to, būdama užsienyje ji faktiškai negalėjo dalyvauti ir konkurse aukštesnės kategorijos pareigoms užimti. Todėl šioje konkrečioje teisinėje situacijoje, užtikrinant ne formalų pareiškėjai įstatymu nustatytų garantijų įgyvendinimą, teisingumo principą atitiktų būtent toks situacijos vertinimas, kad jeigu būtų nustatyta, jog naujai įsteigtai aukštesnės kategorijos (A lygio 14 kategorijos) pareigybei priskirtos funkcijos iš esmės yra tapačios ar jas pareiškėja de facto (lot. iš tikrųjų) vykdė iki išvykdama, jos teisė grįžti į tas pačias pareigas turėtų būti ginama ir dėl jos specifinės padėties ji turėtų būti grąžinta į A lygio 14 kategorijos pareigas.
40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko ir tik abstrakčiai nurodė, kad skiriasi į bylą pateiktame A lygio 12 kategorijos pareigybės aprašyme ir A lygio 14 kategorijos pareigybės aprašyme nurodyta pareigybės paskirtis, veiklos sritis, specialieji reikalavimai, funkcijos, nepateikdamas jokių argumentų, kuriais remdamasis priėjo prie šios išvados. Išvadą, jog pareiškėjos iki atleidimo eitų A lygio 12 kategorijos pareigų nebeliko realiai, teismas grindė ne konkrečių pareigybių analize ir palyginimu, o pirmiausia tuo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareigybės kategorija turi būti nustatoma ne formaliai, iš esmės įvertinus pareigybę pagal pareigybių vertinimo kriterijus ir kad pareigybės kategorija yra esminis eitas pareigas apibūdinantis kriterijus.
41. Be to, teismas nenurodė, kuo remdamasis sprendė, kad vietoje pareiškėjos užimtos A lygio 12 kategorijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės buvo sukurta būtent teismo analizuota A lygio 14 kategorijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė. Paminėtina ir tai, kad VTD atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pareiškėjos užimta A lygio 12 kategorijos pareigybė pasikeitė 2015 m. vasario 2 d., patvirtinant ne A lygio 14 kategorijos, o A lygio 13 kategorijos vyresniojo specialisto pareigybę. Byloje nėra pateiktas sprendimas dėl pareigybės, kurią iki išvykimo ėjo pareiškėja, panaikinimo, taip pat nepateiktas Susisiekimo ministerijos pareigybių sąrašas, galiojęs pareiškėjos valstybės tarnautojo statuso atkūrimo laikotarpiu, (byloje pateiktas pareigybių sąrašas, patvirtintas tik Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3-540, t. y. patvirtintas jau pasibaigus valstybės tarnautojo statuso atkūrimo laikotarpiui) ar kiti dokumentai (pvz., kiti SM Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus pareigybių aprašymai), kurių pagrindu būtų galima nustatyti pareiškėjos iki išvykimo užimtos pareigybės panaikinimo ar pakeitimo aplinkybes ir pašalinti abejones dėl to, kuri pareigybė buvo įsteigta vietoje tos, kurią pareiškėja užėmė iki išvykdama. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu šioje byloje būtų nustatyta, kad vietoje pareiškėjos užimtos pareigybės iš tiesų buvo įsteigta ne A lygio 14 kategorijos pareigybė, o kita (pvz., VTD nurodyta A lygio 13 kategorijos pareigybė), vertinant tos pareigybės paskirties, veiklos srities, funkcijų, specialiųjų reikalavimų skirtumus, lyginant su iki atleidimo pareiškėjos eitomis pareigomis, taip pat aktualus šios nutarties 39 punkte nurodytas aiškinimas.
42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad byloje esančių duomenų pagrindu nėra galimybės išsamiai įvertinti pareiškėjos argumentų dėl dirbtino pareigybės panaikinimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareigybės, kurią iki išvykimo užėmė pareiškėja, panaikinimo realumo neatitinka šios ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų teismo sprendimo turiniui ir šios Nutarties 37 ir 38 punktuose nurodytų teismų jurisprudencijoje suformuotų kriterijų. Nagrinėjant bylą būtina išreikalauti šios Nutarties 39 ir 41 punktuose nurodytoms aplinkybėms nustatyti reikalingus įrodymus.
43. Be to, pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjant šią bylą teismas turėtų svarstyti klausimą dėl asmens, kuris šiuo metu užima pareigybę, kuri buvo sukurta vietoje pareiškėjos iki išvykimo užimtosios (Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyriausiojo specialisto (A 14) pareigybę ar kitą, kaip nurodyta šios Nutarties 41 p.), įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Dėl pareiškėjos teisės grįžti į kitas pareigas, nei ji ėjo iki išvykdama
44. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėją grąžinti į pareigas Susisiekimo ministerijoje, vertintina, ar buvo užtikrinta pareiškėjos teisė grįžti į kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nei ji ėjo iki išvykdama, toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje (VTĮ 16 str. 3 d.).
45. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis VTD pateikta informacija, VTD valstybės tarnautojo statuso atkūrimo laikotarpiu pareiškėjai pateikė 24 pasiūlymus dėl pareigų kitose įstaigose Vilniaus mieste. Pareiškėja pati nusprendė dauguma pasiūlymų nepasinaudoti dėl jos nurodytų įvairių priežasčių (dėl neatitikimo pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, būsimo institucijos perkėlimo į kitą miestą, mažesnio nei buvęs atlyginimo ir kt.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja sutiko su 2 iš jai pateiktų pasiūlymų, tačiau į pareigas nebuvo priimta, nes nesurinko reikiamo balų skaičiaus pokalbiuose. Pareiškėja byloje neginčijo aplinkybių, susijusių su jos vertinimu minėtų dviejų pokalbių metu, todėl teisėjų kolegija, paisydama skundu apibrėžtų ginčo ribų, šiuo aspektu nepasisako.
46. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertiniu, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta ne tik tai, ar VTD apskritai teikė pareiškėjai pasiūlymus dėl įvairių pareigybių, bet ar jis tai darė laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir ar nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės VTD siūlant jai užimti kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
47. Karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo (t. y. priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas be konkurso) tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintose Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės tarnautojui taisyklėse. Taisyklių (2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1048 redakcija) 2 punkte nustatyta, kad teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą turi VTĮ 16 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys. Šie asmenys priimami į pasiūlytas pareigas, jeigu jie atitinka VTĮ 31 straipsnyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, taip pat 9 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose ir 3 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Valstybės tarnybos departamentas pagal asmens pateiktus Taisyklių 5 ir 7 punktuose nurodytus dokumentus nustato, ar šis asmuo atitinka VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytus bendruosius ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija (toliau – valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo) atsako, kad į pasiūlytas valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik VTĮ 31 straipsnyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys.
48. Taisyklių 6 punkte nustatyta VTD pareiga informuoti buvusį valstybės tarnautoją, siekiantį atkurti valstybės tarnautojo statusą, kad atsiradus galimybei grįžti į eitas arba, jeigu tokios galimybės nėra, eiti kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje jam bus pranešta jo anketoje nurodytu elektroninio pašto adresu; jeigu galimybės grįžti į eitas arba tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje įstaigoje nėra, po to, kai Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje bus gautas prašymas paskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, kurių reikalavimus jis atitinka, anketoje nurodytu elektroninio pašto adresu jam bus pranešta apie galimybę atkurti valstybės tarnautojo statusą kitoje įstaigoje. Taisyklių 8 punkte įtvirtinta, kad esant prašymui, Valstybės tarnybos departamentas 3 mėnesius nuo VTĮ 16 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos teikia buvusiam valstybės tarnautojui, siekiančiam atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, rašytinius pasiūlymus grįžti į eitas arba, jeigu tokios galimybės nėra, eiti kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje.
49. Kaip matyti iš šios Nutarties 31 ir 32 punktuose nurodyto teisinio reguliavimo, asmens teisė atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą ir atitinkamai VTD pareiga teikti buvusiam valstybės tarnautojui, siekiančiam atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, rašytinius pasiūlymus grįžti į eitas pareigas arba, jeigu tokios galimybės nėra, eiti kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje nėra absoliuti ir neterminuota, jai taikomas 3 mėnesių įgyvendinimo terminas. Todėl šioje byloje, be kita ko, svarbu įvertinti, ar visą valstybės tarnautojo statuso atkūrimo laikotarpį VTD tinkamai vykdė pareigas, susijusias su laisvų, kitų nei ji užėmė iki išvykdama, pareigybių pareiškėjai siūlymu. Be kita ko, vertintina, ar po to, kai pareiškėja po pokalbių institucijose, kuriose ji siekė atkurti valstybės tarnautojo statusą be konkurso, tačiau nesurinko pakankamo balų kiekio, pareiškėjai buvo pasiūlytos kitos pareigos, kurių reikalavimus ji atitinka, ir ar ji turėjo galimybę jas rinktis. Tuo atveju, jei VTD netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su pareigybių siūlymu pareiškėjai, pirmosios instancijos teismas turėtų svarstyti klausimą dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo termino atnaujinimo ir naujai nustatomo termino trukmės. Tuo atveju, jeigu pareiškėjos teisės, siūlant jai pareigas, buvo pažeistos tik po to, kai ji dalyvavo pokalbiuose, šiuo konkrečiu atveju naujai nustatomo termino trukmė turėtų atitikti laikotarpį, kuris buvo likęs po paskutinio pokalbio iki valstybės tarnautojo statuso atkūrimo laikotarpio pabaigos.
50. Taip pat nagrinėjamu atveju turi būti vertinama, ar VTD pareiškėjai pateikė pasiūlymus eiti visas tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje Vilniaus mieste, dėl kurių Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje ginčui aktualiu laikotarpiu (valstybės tarnautojo statuso atkūrimo laikotarpiu) buvo gautas prašymas paskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, kurių reikalavimus pareiškėja atitinka (VTĮ 16 str. 3 d., Taisyklių 2, 6, 8 p.). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir neišreikalavo joms nustatyti reikšmingų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjant bylą iš naujo būtina išreikalauti duomenis apie visas A lygio 12 kategorijos pareigybes, dėl kurių Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gautas prašymas paskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, kurių reikalavimus pareiškėja atitinka.
Dėl procesinės bylos baigties
51. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, tinkamai nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinko įrodymų, reikšmingų bylai išspręsti, aiškiai nemotyvavo savo išvadų, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą bei tuo pagrindu galėjo priimti neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikintinas.
52. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).
53. Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimas iš esmės perduotas pirmosios instancijos teismui, šis prašymas nenagrinėtinas, pateiktas prašymas turi būti išnagrinėtas sprendžiant bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.