Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovių Lietuvos valstybės ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovei E. M.,

atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ministerijos nuomone, pareiškėja skunde neįrodė Susisiekimo ministerijos neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp konkrečių neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos įvardintų neturtinio pobūdžio išgyvenimų, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Atsakovų atstovai teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjos teisės atkurti valstybės tarnautojo statusą.

2018 m. liepos 5 d. pareiškėja, vadovaudamasi VTĮ 16 straipsnio 3 dalimi, pateikė Valstybės tarnybos departamentui prašymą dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo. Prie prašymo pateiktoje anketoje nurodė, kad pageidauja, kad jai būtų siūlomos ne žemesnės kaip A lygio 12 kategorijos pareigos Susisiekimo ministerijoje ir Užsienio reikalų ministerijoje, Vilniaus mieste.

Pareiškėja teigia, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Susisiekimo ministerijoje buvo laisva Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, kurią pareiškėja užėmė iki jos atleidimo iš valstybės tarnybos. Pareiškėjos teigimu, ši pareigybė, kuriai anksčiau buvo nustatyta A lygio 12 kategorija, tapo A lygio 14 kategorijos pareigybe, nors iš esmės pareigybė nepasikeitė, naujų funkcijų neatsirado. Jos teigimu, tik sistemiškai įvertinus pareiškėjos iki išvykimo užimtos pareigybės aprašymo ir kitų pareiškėjos skyriuje esamų (buvusių) laisvų valstybės karjeros tarnautojų pareigybių pokyčius būtų galima įvertinti, ar šie pokyčiai yra esminiai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pažymėjo, jog būtina įvertinti pareiškėjos skundo argumentus dėl A lygio 14 kategorijos pareigybės paskirties, veiklos srities, funkcijų, specialiųjų reikalavimų skirtumus, lyginant su iki atleidimo pareiškėjos užimtomis A lygio 12 kategorijos pareigomis, proceso šalims siūlytina pateikti papildomus paaiškinimus, atsakovus įpareigojant pateikti papildomus įrodymus, nurodytus LVAT nutarties 41, 42, 46, 50 punktuose (Sprendimą dėl pareigybės, kurią iki išvykimo ėjo pareiškėja, panaikinimo; Susisiekimo ministerijos pareigybių sąrašą, galiojusį pareiškėjos valstybės tarnautojo statuso atkūrimo laikotarpiu ar kitus dokumentus (pvz., kiti SM Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus pareigybių aprašymai), kurių pagrindu būtų galima nustatyti pareiškėjos iki išvykimo užimtos pareigybės panaikinimo ar pakeitimo aplinkybes ir pašalinti abejones dėl to, kuri pareigybė buvo įsteigta vietoje tos, kurią pareiškėja užėmė iki išvykdama; duomenis apie visas A lygio 12 kategorijos pareigybes, dėl kurių Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gautas prašymas paskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, kurių reikalavimus pareiškėja atitinka).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo, Diplomatinės tarnybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintų Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės tarnautojui taisyklių nuostatos.

Ginčo teisinių santykių susiformavimo metu galiojusioje Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo Nr. IX-2520 redakcija) nustatyta, kad diplomato sutuoktinis, išvykęs kartu su diplomatu į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, turi teisę per 3 mėnesius nuo diplomato atšaukimo iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo kartu su diplomatu į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Tais atvejais, kai nėra galimybės grįžti į tas pačias pareigas, diplomato sutuoktinis per šioje dalyje nustatytą terminą turi teisę grįžti į kitas pareigas, apmokamas ne mažiau nei iki išvykimo su diplomatu, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo su sutuoktiniu.

Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nustatyta, kad diplomatų sutuoktiniai, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu, paskirtu dirbti užsienyje, turi teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šie asmenys turi teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui. VTĮ 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti asmenys priimami į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus; šie asmenys nėra tikrinami dėl atitikimo šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams; asmenys, siekiantys atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, gali būti priimti į šias pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, patikrinus jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

LVAT 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje pažymėjo, jog iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad diplomato sutuoktinis, išvykęs kartu su diplomatu į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, grįžęs pirmiausia turi teisę grįžti į tas pačias pareigas, kurias ėjo iki išvykimo kartu su diplomatu. Tuo atveju, kai nėra galimybės grįžti į tas pačias pareigas, diplomato sutuoktinis turi teisę grįžti į kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

Be to, LVAT pažymėjo, kad DTĮ yra specialusis įstatymas VTĮ atžvilgiu, todėl valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikytinos tiek, kiek nėra sureguliuota Diplomatinės tarnybos įstatymu. Dėl to, nors VTĮ ir nėra nustatyta sąlyga dėl nemažesnio pareigų, į kurias grįžtama, apmokėjimo nei iki išvykstant, tai nepaneigia 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės grįžti į ne mažiau nei iki išvykimo su diplomatu apmokamas pareigas.

Dėl pareiškėjos teisės grįžti į tas pačias pareigas, kurias ji ėjo iki išvykdama su sutuoktiniu diplomatu

Byloje nustatyta, kad pareiškėja iš Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento vandens transporto skyriaus specialistės A lygio 12 kategorijos pareigų buvo atleista Susisiekimo ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 3P-162 „Dėl J. P. atleidimo“, atsižvelgiant į jos 2014 m. gegužės 28 d. prašymą.

Pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta SM 2015 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 3-42 „Dėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 3-4439 „Dėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų tvirtinimo“ pakeitimo 1 punktu. To paties Įsakymo 2 punktu nuo 2015 m. vasario 3 d. buvo įsteigta nauja Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 13 kategorijos pareigybė.

Kaip matyti iš pareiškėjos eitų valstybės tarnautojo pareigų pareigybės aprašymo, patvirtinto Susisiekimo ministro 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3-474, turinio, buvo numatyta, jog Vandens transporto skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė reikalinga įgyvendinti saugios laivybos ir taršos prevencijos reikalavimus Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo specialiosios veiklos srities – saugios laivybos vidaus vandenyse funkcijas. Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi turėti aukštąjį universitetinį (magistro kvalifikacinį laipsnį) technologijos ar socialinių mokslų studijų srities arba jam prilygintą išsilavinimą. Beje, pagal bylos duomenis matyti, jog pareiškėja 2003 metais baigė Vilniaus Gedimino technikos universitete transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos programą ir jai buvo suteiktas vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnis. Taigi pareiškėjos eitos pareigos atitiko jos įgytą išsilavinimą.

Atsakovas pažymi, jog atleidus pareiškėją iš pareigų, buvo įsteigta visiškai nauja, aukštesnės kategorijos pareigybė, kito nei pareiškėjos - teisės krypties išsilavinimo reikalavimo, taip pat atsirado reikalavimas turėti ne mažesnį nei vienerių metų teisinio darbo patirtį ir kitos nei pareiškėjos pareigybės funkcijos. Be to, atsakovas paaiškino, jog šias pareigas ėjo S. V. (R.) nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. S. V. (R.) išėjus iš tarnybos, jos pareigybė buvo pakeista Susisiekimo ministro 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 3-608, t. y. vietoje Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 13 kategorijos pareigybės įsteigta Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 12 kategorijos pareigybė. Analogiškai minėta pareigybė taip pat turėjo teisės krypties išsilavinimo reikalavimą. Į šias pareigas Susisiekimo ministro 2018 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3P-1 tarnybinio kaitumo būdu nuo 2018 m. sausio 3 d. buvo perkelta G. K., kuri ministerijoje dirba iki šiol, eina Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės patarėjos pareigas.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta 2015 m. vasario 2 d. Įsakymu Nr. 3-42, o vietoje jos sukurta visiškai kita pareigybė, turėjusi ne tik kitus specialiuosius reikalavimus (teisininko išsilavinimo ir teisinio darbo patirties), bet ir buvusi aukštesnės kategorijos (A-13 kategorijos). Susisiekimo ministro 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 3-43 „Dėl pareigybės aprašymo patvirtinimo“ patvirtintas Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 13 kategorijos pareigybės aprašymas. Šios pareigybės aprašyme nurodyta, jog Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė reikalinga prekybinės laivybos ir integruotos jūrų politikos reikalavimams įgyvendinti. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo specialiosios veiklos srities – vandens transporto – funkcijas. Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinis laipsnis) socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą bei turėti ne mažesnę nei 1 metų teisinio darbo patirtį.

Susisiekimo ministro 2015 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3P-29 esant tarnybinei būtinybei nuo 2015 m. vasario 6 d. laikinai perkelta S. R. iš Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Saugos ir sąveikos skyriaus vyriausiojo specialisto (A-13 kategorijos) pareigų į Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyriausiojo specialisto (A-13 kategorijos) pareigas. SM 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3P-204 „Dėl S. V. atleidimo“ S. V. atleista iš Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyriausiojo specialisto (A-14 kategorijos) (atsistatydino savo noru).

Susisiekimo ministras 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 3-514 „Dėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos administracijos struktūros, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo, pakeitė SM valstybės tarnautojų sąrašą ir jį išdėstė nauja redakcija.

Išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje A-1053-662/2017).

Atsakovas teisingai nurodė, jog vietoje Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 13 kategorijos pareigybės įsteigta Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 12 kategorijos pareigybė. Šios naujai įsteigtos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 12 kategorijos pareigybės aprašyme nurodytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį laipsnį) socialinių mokslų studijų teisės krypties išsilavinimas. Į šias pareigas Susisiekimo ministro 2018 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3P-1 tarnybinio kaitumo būdu nuo 2018 m. sausio 3 d. buvo perkelta G. K..

Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo argumentą, jog vietoje pareiškėjos užimtos pareigybės, kuriai buvo nustatyta A lygio 12 kategorija, buvo įsteigta A lygio 13 kategorijos pareigybė ir paneigia pareiškėjos teiginį, jog jos užimta pareigybė, kuriai anksčiau buvo nustatyta A lygio 12 kategorija, tapo A lygio 14 kategorijos pareigybe.

Tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjos statuso atkūrimo metu buvo laisva Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 14 kategorijos pareigybė. Tai patvirtina duomenys iš Valstybės tarnautojų registro, jog nuo 2018 m. birželio 1 d. buvo laisva ši pareigybė. Tačiau, kaip jau nustatyta byloje, ji nebuvo pareiškėjos pareigybė, o visiškai kita pareigybė, kuri buvo įsteigta dar pareiškėjai einant pareigas ministerijoje 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3-474, kuri buvo laisva pareiškėjos statuso atkūrimo laikotarpiu, nes valstybės tarnautojas (P. P.) ėjęs šias pareigas, buvo atleistas suėjus Valstybės tarnybos įstatyme nustatytam amžiui.

Kadangi minima Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 14 kategorijos pareigybė yra aukštesnės kategorijos nei pareiškėjos turėta (A-12), todėl darytina išvada, jog atsakovė SM pagrįstai nurodė, jog pareiškėjos statuso atkūrimo metu negalėjo siūlyti pareiškėjai tuo metu buvusių laisvų aukštesnės kategorijos pareigų, nes tai prieštarautų imperatyvioms Valstybės tarnybos įstatymo normoms.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad jai nepagrįstai nebuvo siūlomos kitos laisvos pareigos Susisiekimo ministerijoje, pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pagal pareiškėjos prašymą jai siūlytinų pareigų Susisiekimo ministerijoje nebuvo. Pažymėtina, jog iš SM patvirtinto pareigybių sąrašo matyti, jog visoje ministerijoje A-12 kategorijos pareigybės tik kelios, o kitos – gerokai aukštesnės kategorijos. Vertinant atsakovės į bylą pateiktus išrašus iš Valstybės tarnautojų registro matyti, kad ginčo laikotarpiu laisva buvo A lygio 12 kategorijos teisininko pareigybė, kurios užimti pareiškėja negalėjo, nes nepateikė įrodymų, kad turi reikiamą išsilavinimą. Kitos pareigybės - A lygio 12 kategorijos Biudžeto ir investicijų departamento Strateginio vyriausiojo specialisto pareigų užimti pareiškėja negalėjo, nes jos laisvos tapo tik nuo 2018 m. spalio 18 d., t. y. po ginčo laikotarpio pabaigos.

Pažymėtina, jog SM, gavusi pareiškėjos 2018 m. spalio 1 d. prašymą, pareiškėjai atsakė 2018 m. spalio 4 d. raštu „Dėl J. P. valstybės nustatytos garantijos grįžti į valstybės tarnautojo pareigas“, todėl darytina išvada, jog į pareiškėjos prašymą skundžiamu raštu buvo atsakyta nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginys dėl jos netinkamo informavimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrinant darytina išvada, jog SM nepažeidė pareiškėjos teisių atkurti valstybės tarnautojo statusą, nes vien faktinė aplinkybė, kad Susisiekimo ministerijoje VTĮ nustatytu trijų mėnesių valstybės tarnautojo statuso atkūrimo laikotarpiu (nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. spalio 9 d.) nebuvo laisvų pareigybių, kurių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitiktų pareiškėja (kaip nustatyta Taisyklių 3 punkte), neužkirto kelio pareiškėjai gauti ir priimti kitus Valstybės tarnybos departamento pateiktus pasiūlymus dėl valstybės tarnautojo pareigų.

Dėl pareiškėjos teisės grįžti į kitas pareigas, nei ji ėjo iki išvykdama

Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2018 m. liepos 5 d. pateikusi Valstybės tarnybos departamentui prašymą dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo kartu pateiktoje anketoje nurodė, kad pageidauja, kad jai būtų siūlomos ne žemesnės kaip A lygio 12 kategorijos pareigos Susisiekimo ministerijoje ir Užsienio reikalų ministerijoje, Vilniaus mieste.

LVAT, grąžindamas bylą naujam nagrinėjimui, pažymėjo, jog šioje byloje svarbu įvertinti, ar visą valstybės tarnautojo statuso akūrimo laikotarpį VTD tinkamai vykdė pareigas, susijusius su laisvų, kitų nei ji užėmė iki išvykdama, pareigybių pareiškėjai siūlymu, be kita ko, ar po pokalbių institucijose, kuriose ji siekė atkurti valstybės tarnautojo statusą jai buvo pasiūlytos kitos pareigos, kurių reikalavimus ji atitinka, ir ar ji turėjo galimybę rinktis.

Teismo posėdyje atsakovės VTD atstovas pažymėjo, jog pareiškėja savo prašyme atkurti statusą pati suformulavo konkrečius reikalavimus, pagal kuriuos VTD turėjo atitinkamai siūlyti pareiškėjai pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad toje pačioje įstaigoje, t. y. Susisiekimo ministerijoje laisvų pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitiktų, nebuvo, VTD gavęs kitų įstaigų prašymus skelbti konkursus, ir geranoriškai siekdamas, jog pareiškėja visgi atkurtų statusą nors ir kitose įstaigose (galvojant, jog pareiškėja galbūt persigalvos ir pakeis prašyme nurodytas konkrečias pareigybes, t. y. ne vien Susisiekimo ministerijoje ir Užsienio reikalų ministerijoje, kurias anketoje pareiškėja nurodė) įvertindavo ar pareiškėja atitinka tų pareigybių specialiuosius reikalavimus ir nustačius, jog atitinka – teikdavo siūlymus. Pažymėjo, jog pareiškėja prašyme nustatytų savo pageidavimų nepakeitė.

Be to, atsakovas VTD pateikė papildomai į bylą duomenis apie visas A lygio 12 kategorijos pareigybes, dėl kurių Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gautas prašymas paskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, kurių reikalavimus pareiškėja atitinka.

Karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo (t. y. priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas be konkurso) tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintose Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės tarnautojui taisyklėse. Taisyklių (2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1048 redakcija) 2 punkte nustatyta, kad teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą turi VTĮ 16 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys. Šie asmenys priimami į pasiūlytas pareigas, jeigu jie atitinka VTĮ 31 straipsnyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, taip pat 9 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose ir 3 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Taisyklių 4 punktas numato, jog buvęs valstybės tarnautojas, siekiantis atkurti valstybės tarnautojo statusą, kreipiasi į Valstybės tarnybos departamentą ir pateikia rašytinį prašymą atkurti valstybės tarnautojo statusą (toliau – prašymas). Buvęs valstybės tarnautojas, siekiantis atkurti valstybės tarnautojo statusą, prašymą ir Taisyklių 5 punkte nurodytus dokumentus pateikia Valstybės tarnybos departamentui paštu, elektroniniu paštu arba tiesiogiai atvykęs į Valstybės tarnybos departamentą.

Taisyklių 6 punkte nustatyta VTD pareiga informuoti buvusį valstybės tarnautoją, siekiantį atkurti valstybės tarnautojo statusą, kad atsiradus galimybei grįžti į eitas arba, jeigu tokios galimybės nėra, eiti kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje jam bus pranešta jo anketoje nurodytu elektroninio pašto adresu; jeigu galimybės grįžti į eitas arba tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje įstaigoje nėra, po to, kai Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje bus gautas prašymas paskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, kurių reikalavimus jis atitinka, anketoje nurodytu elektroninio pašto adresu jam bus pranešta apie galimybę atkurti valstybės tarnautojo statusą kitoje įstaigoje. Taisyklių 8 punkte įtvirtinta, kad esant prašymui, Valstybės tarnybos departamentas 3 mėnesius nuo VTĮ 16 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos teikia buvusiam valstybės tarnautojui, siekiančiam atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, rašytinius pasiūlymus grįžti į eitas arba, jeigu tokios galimybės nėra, eiti kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje.

Byloje nustatyta, jog Valstybės tarnybos departamentas 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. 27D-1479 kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydamas informuoti apie galimybę pareiškėjai grįžti į eitas pareigas, arba jeigu nėra galimybės – į kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas Susisiekimo ministerijoje. Jei nėra laisvų karjeros valstybės tarnautojo pareigų, prašė iki 2018 m. spalio 9 d. informuoti apie įsteigtas naujas ar atsilaisvinusias karjeros valstybės tarnautojo 12 kategorijos pareigybes. Be to, 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. 27D-1480 Valstybės tarnybos departamentas informavo pareiškėją, kad apie galimybę grįžti į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba, jei nebus galimybės – į kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ji bus informuojama el. paštu 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą pateikimo dienos. Be to, pareiškėjai išaiškinta teisė dalyvauti atrankose į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas.

2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 2-12414 Susisiekimo ministerija informavo VTD, kad pareiškėjai pasiūlyti eitas pareigas ar kitas tos pačios kategorijos pareigas (vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo A lygio 12 kategorijos) SM Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamente šiuo metu galimybės neturi, tačiau, atsilaisvinus karjeros valstybės tarnautojo 12 kategorijos pareigybei, informuos atskiru pranešimu.

2018 m. spalio 1 d. pareiškėjos atstovė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydama iki 2018 m. spalio 5 d. pateikti išsamų atsakymą į pareiškėjos prašymą dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir nurodyti visas laisvas ir tinkamas užimti pareigybes Susisiekimo ministerijoje, į kurią teisę sugrįžti turi pareiškėja. Šio prašymo kopiją pareiškėja nusiuntė ir Valstybės tarnybos departamentui.

2018 m. spalio 4 d. raštu Nr. 2-13488 Susisiekimo ministerija nurodė pareiškėjai, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu informavo Valstybės tarnybos departamentą, jog neturi galimybės pasiūlyti pareiškėjai jos eitas pareigas ar kitas tos pačios kategorijos pareigas Susisiekimo ministerijoje.

VTD taip pat pateikė pareiškėjai atsakymą 2018 m. spalio 5 d. raštu, nurodydamas, kad, atsižvelgiant į Susisiekimo ministerijos pateiktą informaciją bei remiantis Valstybės tarnautojų registro duomenimis, Susisiekimo ministerijoje nebuvo A lygio 12 kategorijos pareigų, kurias būtų galima pasiūlyti pareiškėjai, bei atkreipė dėmesį, jog nuo 2018 m. liepos 9 d. Valstybės tarnybos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka siūlo pareiškėjai valstybės tarnautojo pareigas ir kitose valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose, kai gauna Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje prašymą paskelbti konkursą ir asmuo atitinka pareigybes aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Taigi, byloje nustatyta, jog VTD valstybės tarnautojo statuso atkūrimo laikotarpiu pareiškėjai pateikė 24 pasiūlymus dėl pareigų kitose įstaigose Vilniaus mieste. Pareiškėja pati nusprendė dauguma pasiūlymų nepasinaudoti dėl jos nurodytų įvairių priežasčių (dėl neatitikimo pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, būsimo institucijos perkėlimo į kitą miestą, mažesnio nei buvęs atlyginimo ir kt.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja sutiko su dviem iš jai pateiktų pasiūlymų, tačiau į pareigas nebuvo priimta, nes nesurinko reikiamo balų skaičiaus pokalbiuose. Taip pat pareiškėja byloje neginčijo aplinkybių, susijusių su jos vertinimu minėtų dviejų pokalbių metu.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad ji savo prašyme atkurti valstybės tarnautojo statusą išreiškė pageidavimą atkurti valstybės tarnautojo statusą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, o Valstybės tarnybos departamentas nepagrįstai nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją su prašymu pateikti laisvų pareigybių sąrašą. Teismas pritaria atsakovo Valstybės tarnybos departamento pozicijai, kad tokios pareigos teisės aktai (įskaitant VTĮ ir Taisykles) nenustato. Taisyklės nustato pareigą Valstybės tarnybos departamentui po to, kai Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje bus gautas prašymas paskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, kurių reikalavimus jis atitinka, anketoje nurodytu elektroninio pašto adresu pareiškėjai pranešti apie galimybę atkurti valstybės tarnautojo statusą kitoje įstaigoje, kurią nagrinėjamoje byloje valstybės tarnybos departamentas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atžvilgiu vykdė tinkamai – jokių prašymų paskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Valstybės tarnybos departamente per ginčo laikotarpį negauta.

VTD, siekdamas, kad pareiškėja atkurtų statutą, ir nustatęs, jog pareiškėja atitinka specialiuosius reikalavimus, teikė jai pasiūlymus įvairiose įstaigose Vilniaus mieste. Tokia išvada darytina įvertinus atsakovo į bylą pateiktus papildomus duomenis apie visas A lygio 12 kategorijos pareigybes, dėl kurių Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gautas prašymas paskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, kurių reikalavimus pareiškėja atitinka. Išanalizavęs į bylą pateiktus siūlytų pareigybių aprašymus, teismas daro išvadą, kad kai kurių pareigybių specialiųjų reikalavimų pareiškėja neatitinka (pavyzdžiui, gamtotvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nurodyto reikalavimo turėti 1 metų darbo patirtį rengiant ar įgyvendinant valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ar kitomis tarptautinių finansinių instrumentų lėšomis finansuojamus projektus, projektų valdymo vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nurodyto reikalavimo turėti patirties viešųjų pirkimų organizavimo srityje, Administravimo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nurodyto 1 metų darbo patirties viešųjų pirkimų srityje reikalavimo). Tačiau kitų pasiūlytų pareigybių reikalavimus pareiškėja visiškai atitinka (pavyzdžiui, Ekonominių interesų departamento nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto pareigybė ir kt.). Pareiškėja atmetė šiuos pasiūlymus, nes atlyginimas būtų mažesnis nei jos ankstesnis darbo užmokestis. Taigi pareiškėjai buvo pasiūlytos jos kvalifikaciją atitinkančios pareigos ir netgi pateikta daugiau pasiūlymų, taigi nenustatyta pagrindo vertinti Valstybės tarnybos departamento elgesio kaip neteisėto.

Apibendrinant darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2018 m. spalio 4 d. raštas „Dėl J. P. valstybės nustatytos garantijos grįžti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas (valstybės tarnautojo statuso atkūrimo)“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti Valstybės tarnybos departamentą atstatyti pareiškėjai karjeros valstybės tarnybos statusą netaikant 3 mėn. termino, tačiau teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė jokių teisinių motyvų šiam terminui atstatyti, todėl šį pareiškėjos prašymą atmeta. Teismo posėdyje VTD atstovas pažymėjo, jog gana dažnai pasitaiko, kad valstybės tarnautojui siekiant statuso atkūrimo priimami pasiūlymai dėl pareigų užėmimo ir kitose įstaigose pagal tuo metu susiklosčiusią situaciją. Vis dėlto nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pareiškėja, nepasinaudodama jai pateiktais pasiūlymais, veikė savo rizika ir jai tenka termino pasibaigimo pasekmės. Taip pat kaip išvestinius iš pagrindinio reikalavimo teismas atmeta ir pareiškėjos reikalavimus įpareigoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją priimti ją į ne žemesnes kaip A lygio 12 kategorijos valstybės karjeros tarnautojo pareigas, nesant Susisiekimo ministerijoje ne žemesnių kaip A lygio 12 kategorijos pareigų, įpareigoti Valstybės tarnybos departamentą surasti atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą ir surasti kitas lygiavertes, atitinkančias pareiškėjos kvalifikaciją, darbo stažą, valstybės tarnautojo pareigas ir užtikrinti, jog pareiškėja būtų į jas priimta be konkurso ir be jokių kitų papildomų sąlygų, priteisti iš Susisiekimo ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką – nuo 2018 m. liepos 9 d. iki pareiškėjai bus atkurtas valstybės karjeros tarnautojo statusas ir bus pasiūlyta užimti jos kvalifikaciją atitinkančios ne žemesnės kaip A lygio 12 kategorijos pareigas toje pačioje arba kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje, įmonėje ar organizacijoje.

Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai iš Susisiekimo ministerijos 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė Susisiekimo ministerijos neteisėtų veiksmų, todėl nenustačius visų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir šis pareiškėjos reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.