- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- eA-3528-552/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03700-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija, SM) 2018 m. spalio 4 d. raštą, kuriuo atsisakoma pareiškėjai atkurti valstybės karjeros tarnautojo statusą, nepasiūlant jai užimti jokių pareigų be konkurso; 2) įpareigoti Susisiekimo ministeriją priimti pareiškėją į ne žemesnes kaip A lygio 12 kategorijos valstybės karjeros tarnautojo pareigas; 3) įpareigoti Valstybės tarnybos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės tarnybos departamentas, VTD) atstatyti pareiškėjai karjeros valstybės tarnybos statusą netaikant 3 mėn. termino; 4) nesant Susisiekimo ministerijoje ne žemesnių kaip A lygio 12 kategorijos pareigų, įpareigoti Valstybės tarnybos departamentą surasti atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą ir surasti kitas lygiavertes, atitinkančias pareiškėjos kvalifikaciją, darbo stažą, valstybės tarnautojo pareigas ir užtikrinti, jog pareiškėja būtų į jas priimta be konkurso ir be jokių kitų papildomų sąlygų; 5) priteisti iš Susisiekimo ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką – nuo 2018 m. liepos 9 d. iki pareiškėjai bus atkurtas valstybės karjeros tarnautojo statusas ir bus pasiūlyta užimti jos kvalifikaciją atitinkančios ne žemesnės kaip A lygio 12 kategorijos pareigas toje pačioje arba kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje, įmonėje ar organizacijoje; 6) priteisti pareiškėjai iš Susisiekimo ministerijos 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėja paaiškino, kad, būdama diplomato sutuoktine ir išvykdama kartu su juo į užsienio valstybę jo tarnybos užsienio valstybėje laikui, 2014 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą savo darbovietei dėl atleidimo iš darbo ir nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo atleista iš Susisiekimo ministerijos vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento vandens transporto skyriaus specialistės pareigų (A lygis, 12 kategorija). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 3 dalimi, 2018 m. liepos 5 d. pateikė Valstybės tarnybos departamentui prašymą dėl karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo. Kadangi iki spalio mėnesio pareiškėja negavo jokios informacijos apie galimybę grįžti į buvusią ar kitą atitinkamą pareigybę, pareiškėjos advokatė pateikė Susisiekimo ministerijai ir Valstybės tarnybos departamentui paklausimus, kaip ir kada yra ketinama įgyvendinti įstatymo imperatyvias nuostatas dėl diplomato sutuoktinės grąžinimo į valstybės karjeros tarnautojo pareigas, ir gavo skundžiamą Susisiekimo ministerijos atsakymą, kuriame nurodoma, kad Susisiekimo ministerija neprivalo teikti informacijos apie laisvas A lygio 12 kategorijos valstybės tarnautojų pareigybes Susisiekimo ministerijoje bei kad šiuo metu pareiškėjai nėra galimybių atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą Susisiekimo ministerijoje.
3. Pareiškėjos teigimu, Susisiekimo ministerijai įrodžius teismui, jog ministerijoje nuo 2018 m. liepos 9 d. iki šiol nebuvo ir nėra jokių pareiškėjos kvalifikaciją atitinkančių pareigybių, Valstybės tarnybos departamentas įpareigotinas surasti kitas, atitinkančias pareiškėjos kvalifikaciją valstybės tarnautojo pareigas ir užtikrinti, jog pareiškėja būtų į jas priimta be konkurso, nes tai garantuoja VTĮ 11 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjos grąžinimas į buvusias karjeros tarnautojo pareigas, arba tik išimtiniais atvejais nesant išlikusios pareigybės – į lygiavertes ir ne mažiau apmokamas valstybės karjeros tarnautojo pareigas, yra ne tik VTĮ 16 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė, bet ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau – ir DTĮ) garantija nustatyta diplomato, paskiriamo dirbti į kitą valstybę, sutuoktiniui. Tačiau valstybės institucijos, pareiškėjos nuomone, vilkina įstatymo nustatytų pareigų vykdymą.
4. Pareiškėja teigė, jog 2018 m. liepos mėnesį jos buvusioje darbovietėje atsilaisvino karjeros valstybės tarnautojo A lygio pareigybė, į kurią ji galėjo grįžti, tačiau ši informacija buvo nuslėpta nuo Valstybės tarnybos departamento ir nuo pareiškėjos. Dėl Susisiekimo ministerijos teiginio, kad nėra laisvų A lygio 12 kategorijos valstybės tarnautojų pareigybių, kurias galima būtų pasiūlyti, pareiškėja pažymėjo, kad išvykdama kartu su sutuoktiniu jo tarnybos laikui į kitą valstybę ji neturėjo galimybės dalyvauti įprastose procedūrose, kurios yra reikalingos valstybės tarnautojui suteikiant kitą, aukštesnę kategoriją, tačiau savo kvalifikacijos ji neprarado. Laikėsi pozicijos, jog atsakovas turi pagrįsti, kokiais kriterijais remiantis yra nustatyta, jog pareigos, į kurias pretenduoja sugrįžti pareiškėja, priskirtinos A lygio 14 kategorijai, kokių konkrečiai kompetencijų, keliamų šiai kategorijai, neatitinka pareiškėja. Nustačius, jog keičiant valstybės tarnautojo pareigybę ji buvo papildyta naujomis funkcijomis, būtina išsiaiškinti, ar šių naujų funkcijų įrašymas turi esminės reikšmės pareigybės lygiui ir kategorijai.
5. Pareiškėja nurodė, kad atsakovų elgesys sukėlė ir toliau kelia labai skaudžias socialines pasekmes, moralines kančias. Ji, pasikliaudama valstybės jai įstatymais suteiktomis garantijomis, savanoriškai (laikinai) atsisakė valstybės tarnybos ir išvyko gyventi su į užsienio valstybę paskirtu sutuoktiniu diplomatu. Ši aplinkybė jai užkirto kelią bet kokioms galimybėms realizuoti save kylant karjeros laiptais, įgyti aukštesnes valstybės tarnautojo kategorijas. Paaiškino, jog šeimoje yra trys vaikai, vienas iš jų nepilnametis, kiti du iki 24 metų ir studijuoja dieninėse aukštosiose mokyklose, dėl to išlieka tėvų pareiga juos materialiai remti ir rūpintis, be to, šeima turi finansinių įsipareigojimų bankams, kuriuos prisiėmė tikėdama, jog sąžiningai ir atsidavus dirbant valstybės tarnyboje negali kilti tokios grėsmės kaip šiuo konkrečiu atveju, kai tiesiog ignoruojamas įstatymuose nustatytų garantijų taikymas ir įgyvendinimas.
6. Pareiškėja pažymėjo, kad nuo jos sutuoktinio grįžimo į darbą Lietuvoje ir kreipimosi į Valstybės tarnybos departamentą dienos nuolat jaučia įtampą, stresą dėl visiškos nežinios, dėl kokių priežasčių nėra vykdomi įstatymai ir kada tai pagaliau baigsis.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Susisiekimo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovas nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu informavo Valstybės tarnybos departamentą, kad pareiškėjai pasiūlyti kitas pareigas ar kitas tos pačios kategorijos pareigas šiuo metu galimybės neturi, tačiau, jei atsilaisvins karjeros valstybės tarnautojo 12 kategorijos pareigybė, informuos VTD atskiru pranešimu. Taip pat Susisiekimo ministerija, gavusi pareiškėjos 2018 m. spalio 1 d. prašymą, atsakė jai 2018 m. spalio 4 d. raštu.
9. Susisiekimo ministerijos nuomone, ji nėra įpareigota pagal VTĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintas Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės tarnautojui taisykles (toliau – ir Taisyklės) asmeniškai informuoti pareiškėją apie esamas laisvas karjeros valstybės tarnautojų pareigas Susisiekimo ministerijoje, tokia informacija turi būti pateikta tik VTD, kuriam tokia informacija ir buvo pateikta.
10. Atsakovas pažymėjo, kad VTĮ 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą nėra absoliuti ir besąlygiška. Tai nėra prievolė buvusiam darbdaviui išlaikyti valstybės tarnautojo pareigybę ar sukurti naują pareigybę, kad buvęs valstybės tarnautojas grįžtų į eitas pareigas. Aplinkybė, kad Susisiekimo ministerijoje VTĮ nustatytu 3 mėnesių valstybės tarnautojo statuso atkūrimo laikotarpiu nebuvo laisvų pareigybių, kurių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitiktų pareiškėja, neužkirto kelio pareiškėjai gauti ir priimti kitus Valstybės tarnybos departamento pateiktus pasiūlymus dėl valstybės tarnautojo pareigų, tačiau pareiškėja pati pasirinko tokį savo elgesio modelį (galimai nepriėmė kitų pasiūlymų užimti pareigas), todėl pati ir turi prisiimti atsakomybę dėl tokio elgesio neigiamų pasekmių.
11. Susisiekimo ministerija nurodė, kad pareiškėja iš SM Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyresniosios specialistės A lygio 12 kategorijos pareigų buvo atleista savo noru. Be to, pagal VTĮ 43 straipsnio 5 dalį, buvusiems valstybės tarnautojams, siekiantiems atkurti valstybės tarnautojo statusą, einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis nėra garantuojami.
12. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėja skunde neįrodė Susisiekimo ministerijos neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp konkrečių neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos įvardintų neturtinio pobūdžio išgyvenimų, todėl reikalavimą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
14. Valstybės tarnybos departamentas nurodė, kad ginčo teisinių santykių reglamentavimas nuo 2006 m. liepos 1 d. yra pasikeitęs. Anksčiau buvo garantuojamos einamos pareigos, o šiuo metu galiojančioje VTĮ redakcijoje buvusi garantija sugrįžti į buvusias pareigas buvo pakeista į teisę būti sugrąžintam. VTĮ 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta asmens teisė atkurti valstybės tarnautojo statusą nėra absoliuti ir negarantuoja asmeniui teisės grįžti būtent į buvusias pareigas. VTĮ 16 straipsnio 3 dalis teisę atkurti buvusias (turėtas) arba kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas sieja su tokių pareigų buvimu laisvomis. DTĮ 28 straipsnis taip pat įtvirtina tik teisę, o ne garantiją grįžti į pareigas.
15. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas atkurti statusą Valstybės tarnybos departamente buvo gautas 2018 m. liepos 9 d. Prie prašymo pridedamoje anketoje pareiškėja nurodė siūlyti ne žemesnės nei A lygio 12 kategorijos pareigas Susisiekimo ministerijoje ir Užsienio reikalų ministerijoje, Vilniaus mieste. Atsižvelgiant į Susisiekimo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašte pateiktą informaciją bei remiantis Valstybės tarnautojų registro duomenimis, Susisiekimo ministerijoje nebuvo A lygio 12 kategorijos pareigų, kurias galima būtų pasiūlyti, remiantis VTĮ 16 straipsnio 3 dalimi. Iki termino pabaigos Valstybės tarnybos departamentas negavo iš SM papildomos informacijos dėl laisvų A lygio 12 kategorijos valstybės tarnautojų pareigų. Atsižvelgęs į tai, kad SM laisvų pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitiktų, nebuvo, VTD siūlė pareiškėjai atkurti statusą ir kitose įstaigose (ne vien Susisiekimo ministerijoje ir Užsienio reikalų ministerijoje). Iš viso buvo teikti 24 pasiūlymai įvairiose įstaigose Vilniaus mieste. Be to, pareiškėja papildomai buvo informuota, kad pagal VTĮ 14 straipsnį, ji gali būti priimama į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas ir toks laikas neįskaičiuojamas į VTĮ 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus.
Žemesnės instancijos teismas
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą.
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pažymėjo, jog byloje esančių duomenų pagrindu nėra galimybės išsamiai įvertinti pareiškėjos argumentų dėl dirbtino pareigybės panaikinimo pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi išreikalauti naujus įrodymus. Be to, nagrinėjant pareiškėjos skundo argumentus būtina įvertinti A lygio 14 kategorijos pareigybės paskirties, veiklos srities, funkcijų, specialiųjų reikalavimų skirtumus, lyginant su iki atleidimo pareiškėjos užimtomis A lygio 12 kategorijos pareigomis, proceso šalims siūlytina pateikti papildomus paaiškinimus, atsakovus įpareigojant pateikti papildomus įrodymus, nurodytus LVAT nutarties 41, 42, 46, 50 punktuose (Sprendimą dėl pareigybės, kurią iki išvykimo ėjo pareiškėja, panaikinimo; Susisiekimo ministerijos pareigybių sąrašą, galiojusį pareiškėjos valstybės tarnautojo statuso atkūrimo laikotarpiu ar kitus dokumentus (pvz., kiti SM Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus pareigybių aprašymai), kurių pagrindu būtų galima nustatyti pareiškėjos iki išvykimo užimtos pareigybės panaikinimo ar pakeitimo aplinkybes ir pašalinti abejones dėl to, kuri pareigybė buvo įsteigta vietoje tos, kurią pareiškėja užėmė iki išvykdama; duomenis apie visas A lygio 12 kategorijos pareigybes, dėl kurių Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gautas prašymas paskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, kurių reikalavimus pareiškėja atitinka). Taip pat svarstyti klausimą dėl asmens, kuris šiuo metu užima pareigybę, kuri buvo sukurta vietoje pareiškėjos iki išvykimo užimtosios (Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyriausiojo specialisto (A 14) pareigybę ar kitą, kaip nurodyta šios Nutarties 41 p.), įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties išaiškinimus, 2020 m. lapkričio 28 d. nutartimi pasiūlė proceso šalims pateikti papildomus paaiškinimus bei įpareigojo pateikti papildomus įrodymus.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Susisiekimo ministerija pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta Susisiekimo ministerijos 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 3-42 „Dėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 3-4439 „Dėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) pakeitimo. Tuo pačiu Įsakymu buvo įsteigta nauja Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 13 kategorijos pareigybė. Pažymėjo, jog įsteigta visiškai nauja, aukštesnės kategorijos pareigybė, kito nei pareiškėjos - teisės krypties išsilavinimo reikalavimo, taip pat reikalavimo turėti ne mažesnį nei vienerių metų teisinio darbo patirtį ir kitų nei pareiškėjos pareigybės funkcijų. Šias pareigas ėjo S. V. (R.) nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. S. V. (R.) išėjus iš tarnybos, jos pareigybė buvo pakeista Susisiekimo ministro 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 3-608, t. y. vietoje Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 13 kategorijos pareigybės įsteigta Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 12 kategorijos pareigybė. Analogiškai minėta pareigybė taip pat turėjo teisės krypties išsilavinimo reikalavimą. Į šias pareigas Susisiekimo ministro 2018 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3P-1 tarnybinio kaitumo būdu nuo 2018 m. sausio 3 d. buvo perkelta G. K., kuri ministerijoje dirba iki šiol, eina Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės patarėjos pareigas.
21. Susisiekimo ministerija nesutiko su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstyta nuomone. Pažymėjo, jog pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta Įsakymu Nr. 3-42, o vietoje jos sukurta visiškai kita (teisininko) pareigybė, turėjusi ne tik kitus reikalavimus (teisininko išsilavinimo ir teisinio darbo patirties), bet ir buvusi aukštesnės kategorijos (A-13 kategorijos). Pareiškėjos statuso atkūrimo laikotarpiu minėta A-13 kategorijos pareigybė be kita ko dar ir buvo užimta. Pareiškėjos statuso atkūrimo metu buvo laisva Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 14 kategorijos pareigybė. Tačiau ji nebuvo pareiškėjos pareigybė, o visiškai kita pareigybė, kuri buvo įsteigta dar pareiškėjai einant pareigas ministerijoje 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3-474, kuri buvo laisva pareiškėjos statuso atkūrimo laikotarpiu, nes valstybės tarnautojas (P. P.) ėjęs šias pareigas, buvo atleistas suėjus Valstybės tarnybos įstatyme nustatytam amžiui. Pažymėjo, kad pareiškėjos statuso atkūrimo metu negalėjo siūlyti pareiškėjai tuo metu buvusių laisvų aukštesnės kategorijos pareigų, nes tai prieštarautų imperatyvioms Valstybės tarnybos įstatymo normoms.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog pareiškėja savo prašyme atkurti statusą pati suformulavo konkrečius reikalavimus, pagal kuriuos VTD turėjo atitinkamai siūlyti pareiškėjai pareigas. Pažymėjo, jog VTD neturėjo pareigos siūlyti kitų nei prašyme nurodytų pareigų. Atsižvelgiant į tai, kad toje pačioje įstaigoje, t. y. Susisiekimo ministerijoje laisvų pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitiktų, nebuvo, VTD gavęs kitų įstaigų prašymus skelbti konkursus, ir geranoriškai siekdamas, jog pareiškėja visgi atkurtų statusą nors ir kitose įstaigose (galvojant, jog pareiškėja galbūt persigalvos ir pakeis prašyme nurodytas konkrečias pareigybes, t. y. ne vien Susisiekimo ministerijoje ir Užsienio reikalų ministerijoje, kurias anketoje pareiškėja nurodė) įvertindavo ar pareiškėja atitinka tų pareigybių specialiuosius reikalavimus ir nustačius, jog atitinka – teikdavo siūlymus – viso buvo pateikti 24 pasiūlymai įvairiose įstaigose Vilniaus mieste. Teigė, jog yra nepagrįstai VTD kaltinama tuo, jog pareiškėjai neatkūrė statuso ir siūlė atkurti statusą žemesnėse pareigose. VTD teigimu, teisė atkurti statusą nėra absoliuti, t. y. asmuo turėjo teisę atkurti statusą į tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybių aprašymuose bei atitinkamai patikrinus gebėjimą eiti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
II.
23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja iš Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento vandens transporto skyriaus specialistės A lygio 12 kategorijos pareigų buvo atleista Susisiekimo ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 3P-162 „Dėl J. P. atleidimo“, atsižvelgiant į jos 2014 m. gegužės 28 d. prašymą. Pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta SM 2015 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 3-42 „Dėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 3-4439 „Dėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų tvirtinimo“ pakeitimo 1 punktu. To paties Įsakymo 2 punktu nuo 2015 m. vasario 3 d. buvo įsteigta nauja Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 13 kategorijos pareigybė. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2003 metais baigė Vilniaus Gedimino technikos universitete transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos programą ir jai buvo suteiktas vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnis. Taigi, pareiškėjos eitos pareigos atitiko jos įgyta išsilavinimą.
25. Teismas nustatė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta 2015 m. vasario 2 d. Įsakymu Nr. 3-42, o vietoje jos sukurta visiškai kita pareigybė, turėjusi ne tik kitus specialiuosius reikalavimus, bet ir buvusi aukštesnės kategorijos. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo argumentą, jog vietoje pareiškėjos užimtos pareigybės, kuriai buvo nustatyta A lygio 12 kategorija, buvo įsteigta A lygio 13 kategorijos pareigybė ir paneigė pareiškėjos teiginį, jog jos užimta pareigybė, kuriai anksčiau buvo nustatyta A lygio 12 kategorija, tapo A lygio 14 kategorijos pareigybe.
26. Teismas, palyginęs pareiškėjos užimtos A-12 kategorijos pareigybės aprašymą ir laisvos A-14 kategorijos pareigybės aprašymą, nustatė, kad šias pareigas einančių valstybės tarnautojų funkcijos gana ženkliai skiriasi. Pareiškėjos užimtos pareigybės aprašyme buvo nurodytos funkcijos, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją rengia Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugios laivybos užtikrinimą ir taršos prevenciją vidaus vandenų transporto srityje projektus, derina juos su atitinkamomis institucijomis; pagal kompetenciją dalyvauja rengiant pasiūlymus saugios laivybos ir taršos prevencijos vidaus vandenų transporto srityje ir pan. Tuo tarpu Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 14 kategorijos pareigybės aprašyme, patvirtintame SM 2016 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3-256, nurodyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka šias funkcijas: prekybinės ir saugios laivybos vidaus vandenų srityje analizuoja užsienio valstybių, Jungtinių Tautų Ekonominės komisijos Europai ir kitų tarptautinių vandens transporto organizacijų teisės aktus, teikia pasiūlymus dėl tarptautinių sutarčių, teisės aktų, susijusių su šių tarptautinių sutarčių sudarymu, prisijungimu prie jų ar ratifikavimu, projektų ir susitarimų su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijomis projektų, taip pat atstovauja ministerijai dvišalėse ir daugiašalėse derybose su užsienio valstybių įgaliotais atstovais svarstant šiuos projektus, užtikrina šių tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą, <...>; koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos saugios laivybos administracijos veiklą įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus vidaus vandenų laivybos srityje; teikia pasiūlymus <...>; analizuoja, rengia ir pagal poreikį tikslina teisės aktus <...>; teikia išvadas <...>; ir t. t. Teismas, įvertinęs, kad minima Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A lygio 14 kategorijos pareigybė yra aukštesnės kategorijos nei pareiškėjos turėta, padarė išvadą, jog atsakovas SM pagrįstai nurodė, jog pareiškėjos statuso atkūrimo metu negalėjo pasiūlyti pareiškėjai tuo metu buvusių laisvų aukštesnės kategorijos pareigų, nes tai prieštarautų imperatyvioms VTĮ normoms.
27. Pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginio, kad jai nepagrįstai nebuvo siūlomos kitos laisvos pareigos Susisiekimo ministerijoje, teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pagal pareiškėjos prašymą jai siūlytinų pareigų Susisiekimo ministerijoje nebuvo. Teismas iš SM patvirtinto pareigybių sąrašo nustatė, jog visoje ministerijoje A-12 kategorijos pareigybės tik kelios, o kitos gerokai aukštesnės kategorijos. Ginčo laikotarpiu laisva buvo A lygio 12 kategorijos teisininko pareigybė, kurios užimti pareiškėja negalėjo, nes nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turi reikiamą išsilavinimą. Teismas pažymėjo, jog SM, gavusi pareiškėjos 2018 m. spalio 1 d. prašymą, pareiškėjai atsakė 2018 m. spalio 4 d. raštu „Dėl J. P. valstybės nustatytos garantijos grįžti į valstybės tarnautojo pareigas“, todėl padarė išvada, jog į pareiškėjos prašymą skundžiamu raštu buvo atsakyta nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas konstatavo, jog SM nepažeidė pareiškėjos teisių atkurti valstybės tarnautojų statusą, nes vien faktinė aplinkybė, kad SM VTĮ nustatytu trijų mėnesių valstybės tarnautojo statuso atkūrimo laikotarpiu nebuvo laisvų pareigybių, kurių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitiktų pareiškėja (kaip nustatyta Taisyklių 3 punkte), neužkirto kelio pareiškėjai gauti ir priimti kitus Valstybės tarnybos departamento pateiktus pasiūlymus dėl valstybės tarnautojo pareigų.
29. Teismas nustatė, jog VTD valstybės tarnautojo statuso atkūrimo laikotarpiu pareiškėjai pateikė 24 pasiūlymus dėl pareigų kitose įstaigose Vilniaus mieste. Pareiškėja pati nusprendė dauguma pasiūlymų nepasinaudoti dėl jos nurodytų įvairių priežasčių (dėl neatitikimo pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, būsimo institucijos perkėlimo į kitą miestą, mažesnio nei buvęs atlyginimo ir kt.). Pareiškėja sutiko su dviem iš jai pateiktų pasiūlymų, tačiau į pareigas nebuvo priimta, nes nesurinko reikiamo balų skaičiaus pokalbiuose.
30. Pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginio, kad ji savo prašyme atkurti valstybės tarnautojo statusą išreiškė pageidavimą atkurti valstybės tarnautojo statusą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, o Valstybės tarnybos departamentas nepagrįstai nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją su prašymu pateikti laisvų pareigybių sąrašą, teismas pritarė atsakovo VTD pozicijai, kad tokios pareigos teisės aktai nenustato. Taisyklės nustato pareigą VTD po to, kai Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje bus gautas prašymas paskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, kurių reikalavimus jis atitinka, anketoje nurodytu elektroninio pašto adresu pareiškėjai pranešti apie galimybę atkurti valstybės tarnautojo statusą kitoje įstaigoje, kurią nagrinėjamoje byloje valstybės tarnybos departamentas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atžvilgiu vykdė tinkamai – jokių prašymų paskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Valstybės tarnybos departamente per ginčo laikotarpį negauta.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas nurodė, kad VTD, siekdamas, kad pareiškėja atkurtų statusą, ir nustatęs, jog pareiškėja atitinka specialiuosius reikalavimus, teikė jai pasiūlymus įvairiose įstaigose Vilniaus mieste. Taigi pareiškėjai buvo pasiūlytos jos kvalifikaciją atitinkančios pareigos ir netgi pateikta daugiau pasiūlymų, taigi teismas nevertino VTD elgesio kaip neteisėto. Teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo kaip nepagrįstą, nustatęs, kad minėtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
32. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti VTD atlikti veiksmus, nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, nepasinaudodama jai pateiktais pasiūlymais veikė savo rizika ir jai tenka termino pasibaigimo pasekmės, todėl šio reikalavimo netenkino. Taip pat kaip išvestinius iš pagrindinio reikalavimo teismas atmetė ir pareiškėjos reikalavimus įpareigoti SM priimti ją į ne žemesnes kaip A lygio 12 kategorijos valstybės karjeros tarnautojo pareigas, o nesant Susisiekimo ministerijoje ne žemesnių kaip A lygio 12 kategorijos pareigų, įpareigoti Valstybės tarnybos departamentą surasti atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą ir surasti kitas lygiavertes, atitinkančias pareiškėjos kvalifikaciją, darbo stažą, valstybės tarnautojo pareigas ir užtikrinti, jog pareiškėja būtų į jas priimta be konkurso ir be jokių kitų papildomų sąlygų, priteisti iš Susisiekimo ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką – nuo 2018 m. liepos 9 d. iki pareiškėjai bus atkurtas valstybės karjeros tarnautojo statusas ir bus pasiūlyta užimti jos kvalifikaciją atitinkančios ne žemesnės kaip A lygio 12 kategorijos pareigas toje pačioje arba kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje, įmonėje ar organizacijoje.
33. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti jos naudai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nenustatė SM neteisėtų veiksmų, todėl nenustačius visų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir šį pareiškėjos reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
34. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
35. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir pasisakydama dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo nurodo, kad objektyviai ir išsamiai neištyrus bei neįvertinus visų byloje esančių ir proceso šalių pateiktų įrodymų priimtas teismo sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos nuomone, teismas skundžiamame sprendime privalėjo konstatuoti pareiškėjos teisių pažeidimą, kadangi atsakovas SM dėl formalių pareigybės aprašymo pakeitimų tik pakeitė jos eitų iki išvykimo pareigų kategoriją iš A-12 į A-14, ir šiuo formaliu pagrindu atsisakė priimti ją į laisvą tuo metu pareigybę, o atsakovas VTD per visą trijų mėnesių laikotarpį nepateikė nei vieno alternatyvaus pasiūlymo, atitinkančio tiek pareiškėjos kvalifikaciją, tiek ir iki išvykimo buvusį darbo užmokestį.
Šalies argumentai
36. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje aiškiai lingvistine ir turinio prasme nurodoma, kad diplomato sutuoktinis gali (ne) grįžti į tas pačias ar kitas pareigas. Toks, pareiškėjos nuomone, teiginys yra neargumentuotas ir nepagrįstas ir negali būti teisės aiškinimo taisykle bei užkirsti kelią pareiškėjai realiai įgyvendinti jai DTĮ suteiktą socialinę garantiją. Pareiškėjos teigimu, VTD privalo užtikrinti, kad nesant pareigų buvusioje darbovietėje, būtų realiai užtikrinta diplomato sutuoktinio teisė grįžti į kitas pareigas kitoje institucijoje, ir ši diplomato sutuoktinio teisė ir įstatymo pagrindu suteikta garantija nėra ribojama jokiais papildomais reikalavimais ar sąlygomis, kaip antai būtinybė dalyvauti atrankose, gauti pasiūlymus tik dėl paskelbtų viešai pareigybių ir kt.
37. Pasisakydama dėl nustatytos tvarkos nebuvimo ir atsakomybės už pareiškėjos patirtą ir toliau patiriamą žalą, pareiškėja nurodo, kad teismo išvada nurodytais aspektais buvo padaryta be jokių motyvų, visiškai nenurodant nei teisinių pagrindų, dėl kurių toks pareiškėjos prašymas atmestinas, nei kaip susiklosčiusioje situacijoje turi būti apgintos pareiškėjos teisės. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad toks teismo sprendimas pažeidžia jos teisę į teisingą teismą, neatitinka jokių protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų ir dėl to turėtų būti naikintinu.
Šalies argumentai
38. Pareiškėja, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jai nebuvo priteista jos prašoma 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatinėjo ir sprendime nevertino SM veiksmų teisėtumo, o tik padarė nemotyvuotą ir niekuo nepagrįstą išvadą, jog neteisėtų veiksmų nenustatyta, nors pareiškėjai pateikus prašymą, SM buvo laisvos jos buvusios pareigos. Taip pat nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl antrojo atsakovo VTD, kuris tiesiogiai yra atsakingas už pareiškėjos teises (garantijos), kurią prašoma apginti, įgyvendinimą, veiksmų (neveikimo), t. y. nenustatinėjo šio atsakovo kaltės dėl to, jog pareiškėjai per nustatytą trijų mėnesių terminą nebuvo pasiūlytos jos kvalifikaciją atitinkančios, ir ne mažiau kaip iki išvykimo su sutuoktiniu apmokamos pareigos toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje dirbo iki išvykimo su sutuoktiniu. Todėl pareiškėjos įsitikinimu, teismo vertinimas, jog byloje nėra viešosios atsakomybės sąlygų, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
39. Atsakovas VTD atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
40. Atsakovas, pasisakydamas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pažymi, jog joje apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos galimybę grįžti į eitas pareigas, nekonstatavo kaip absoliučios garantijos, o vertino kaip teisę bei įpareigojo pirmosios instancijos teismą šioje situacijoje išsiaiškinti, kokie pareigų pasiūlymai buvo pateikti pareiškėjai ir ar siūlymai buvo pateikiami nepertraukiamai trys mėnesius. Pirmosios instancijos teismas išsiaiškino, kad pasiūlymai pareiškėjai buvo teikiami, todėl jokių VTD neteisėtų veiksmų teismas nenustatė.
41. Atsakovas, remdamasis iki 2006 m. liepos 1 d. VTĮ 43 straipsnio 5 dalies galiojusia redakcija ir šiuo metu galiojančia VTĮ 17 straipsnio 3 dalies redakcija, padarė išvadą, kad aptariamos socialinės garantijos apimtis pagal savo turinį keitėsi. Pirmuoju atveju buvo „garantuojamos einamos pareigos", antruoju atveju – „numatyta galimybė“ Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje arba kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, t. y. buvusi garantija sugrįžti į buvusias pareigas, buvo pakeista į teisę - būti sugrąžintam. Taigi, iki 2006 m. liepos 1 d. VTĮ galiojusi redakcija buvo palankesnė.
Atsiliepimas
42. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos nurodomos ir teismo analizuotos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyriausiojo specialisto (A-14) pareigos buvo užimtos dar nuo 2012 metų, todėl pareiškėjos teiginys, kad jos buvo laisvos nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VTD veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjos reikalavimas dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
43. Atsakovas SM atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
44. SM nurodo, kad ji nėra įpareigota pagal VTĮ ir Taisyklių nuostatas informuoti asmeniškai pareiškėją apie esamas laisvas karjeros valstybės tarnautojų pareigas Susisiekimo ministerijoje, tokia informacija turi būti pateikta tik VTD. Pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 2-12414 „Informacija apie valstybės tarnautojo statuso atkūrimą“ minėtą informaciją VTD pateikė. VTD pareiškėjai atsakė 2018 m. spalio 5 d. raštu nurodydamas, kad Susisiekimo ministerijoje nėra A lygio 12 kategorijos pareigų, kurias būtų galima pasiūlyti pareiškėjai. Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad atsakovai iki paskutinės trijų mėnesių termino dienos neatsakė pareiškėjai atmestini kaip nepagrįsti.
45. Atsakovas cituodamas VTĮ 16 straipsnio 3 dalį, Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, pažymi, kad net jeigu egzistuoja kitos tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje, kurių bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitinka valstybės tarnautojo statusą siekiantis atkurti buvęs valstybės tarnautojas, teisės aktai negarantuoja buvusiam valstybės tarnautojui teisės automatiškai būti priimtam į tokias pareigas. Todėl dėstomos prielaidos, kad pareiškėja be jokių papildomų sąlygų privalo būti priimta į Susisiekimo ministerijos ar kitos įstaigos A lygio 12 kategorijos ar kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, atsakovo nuomone, yra klaidinančios. SM pritarė pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad pareiškėja nepasinaudodama jai pateiktais pasiūlymais, veikė savo rizika ir jai tenka termino pasibaigimo pasekmės, todėl pareiškėjos reikalavimas atstatyti jos kaip karjeros valstybės tarnautojos statusą netaikant trijų mėnesio termino yra nepagrįstas ir atmestinas.
46. SM paaiškina, kad pareiškėjos statuso atkūrimo laikotarpiu siūlytinų pareigų Susisiekimo ministerijoje nebuvo. Pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta Susisiekimo ministro įsakymu, o vietoje jos sukurta visiškai kita pareigybė, turėjusi ne tik kitus reikalavimus, bet ir buvusi aukštesnės kategorijos. Pareiškėjos statuso atkūrimo laikotarpiu minėta A-13 kategorijos pareigybė dar ir buvo užimta, o laisva buvo Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus specialisto pareigybė A-14 kategorijos, tačiau ši pareigybė nebuvo pareiškėjos pareigybe. SM pažymi, kad ji pareiškėjos statuso atkūrimo procese dalyvavo vadovaudamasi pareiškėjos statuso atkūrimo laikotarpiu galiojusiomis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, ji negalėjo siūlyti pareiškėjai tuo metu buvusių laisvų aukštesnės kategorijos pareigų, nes tai prieštarautų imperatyvios įstatymo normoms, todėl pareiškėjos teiginiai apie absoliučią jai garantuojamą garantiją grįžti į eitas pareigas, atsakovo nuomone, yra klaidinantys ir atmestini.
47. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovas nurodo, kad pareiškėja neįrodė SM neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp konkrečių neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos įvardintų neturtinio pobūdžio išgyvenimų. Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į tai, kad neturtinės žalos dydis šiuo atveju nebuvo pagrįstas konkrečiais praradimais, taip pat į tai, kad nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėja turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigais, pareiškėja iš pareigų nebuvo atleista dėl darbdavio kaltės, o atsistatydino savo noru, nebuvo sumenkinta pareiškėjos reputacija, apribota pareiškėjos galimybė įsidarbinti, pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
48. Byloje kilęs pagrindinis ginčas dėl pareiškėjos teisės atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, įpareigojimo Susisiekimo ministerijai priimti pareiškėją į ne žemesnes kaip A lygio 12 kategorijos valstybės karjeros tarnautojo pareigas, atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
49. Pareiškėja, buvusi karjeros valstybės tarnautoja, kaip diplomato sutuoktinė išvyko kartu su juo į užsienio valstybę jo paskyrimo laikui, ir buvo atleista iš užimamų pareigų. Pasibaigus sutuoktinio diplomatinei tarnybai, ji pageidavo grįžti į valstybės tarnybą, o nesulaukusi tinkamų pasiūlymų, kreipėsi į teismą.
50. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, pripažinęs, kad Susisiekimo ministerijoje nebuvo tokių laisvų valstybės tarnautojo pareigybių, į kurias būtų galėjusi būti priimta pareiškėja, o Valstybės tarnybos departamentas tinkamai vykdė savo pareigą siūlyti pareiškėjai laisvas valstybės tarnautojų pareigas. Nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų, teismas atmetė ir reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
51. Pareiškėja apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą netinkamo ir neobjektyvaus įrodymų ištyrimo ir vertinimo aspektais, nurodo, jog teismas netinkamai aiškino Valstybės tarnybos įstatyme ir Diplomatinės tarnybos įstatyme jai suteiktą socialinę garantiją, nemotyvavo savo išvadų dėl žalos atlyginimo sąlygų nebuvimo.
52. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
53. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi ši administracinė byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. LVAT teisėjų kolegija minėtoje nutartyje apibrėžė byloje taikytiną teisę ir pavedė pirmosios instancijos teismui surinkti naujus įrodymus bei juos iš naujo įvertinti. Taigi, visu pirma, tikrintina, ar pirmosios instancijos teismas įvykdė apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nurodymus.
54. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas iš Susisiekimo ministerijos išreikalavo šioje institucijoje esančių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, vertino pareiškėjos iki atleidimo užimtos pareigybės bei kitų pareigybių aprašymus, juose nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus valstybės tarnautojams. Be to, teismas išreikalavo iš Valstybės tarnybos departamento duomenis apie visas A lygio 12 kategorijos pareigybes, dėl kurių Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gautas prašymas paskelbti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms, kurių reikalavimus pareiškėja atitinka ir šiuos duomenis sugretino su VTD pareiškėjai teiktais pasiūlymais. Darytina išvada, kad papildomų įrodymų surinkimo aspektu pirmosios instancijos teismas įvykdė apeliacinės instancijos teismo nurodymus, o apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus ar neišreikalavo kokių nors papildomų įrodymų.
55. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
56. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad atsakovas ginčo laikotarpiu veikė teisėtai. Iš tikrinamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundo argumentus bei atsakovų nesutikimo su pareiškėjos skundu argumentus, taip pat išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
57. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjos iki atleidimo užimtos Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento vandens transporto skyriaus specialistės A – 12 pareigybės ir ginčo laikotarpiu buvusios laisvos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus A - 14 pareigybės aprašymus. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, nes , visų pirma, teismas detaliai vertino pareiškėjos iki atleidimo užimtos pareigybės panaikinimo bei naujų pareigybių steigimo aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, jog vietoje pareiškėjos pareigybės nuo 2015 m. buvo įsteigta visiškai nauja pareigybė, kuriai keliami kitokie specialieji reikalavimai, skiriasi jų kategorijos. Be to, teismas analizavo pareiškėjos iki atleidimo užimtos ir ginčo laikotarpiu buvusių laisvų pareigybių aprašymus, iš kurių darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai šios pareigybės negalėjo būti siūlomos, pareigybių naikinimas ir steigimas nebuvo formalūs, o pagrįsti SM atliekamų funkcijų keitimusi.
58. Taip pat pripažintini nepagrįstais apeliantės argumentai, jog Valstybės tarnybos departamentas privalėjo atlikti papildomus veiksmus, užtikrinančius pareiškėjos teisę grįžti į valstybės tarnybą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nėra įtvirtina besąlyginė valstybės tarnautojo garantija grįžti į anksčiau užimtas ar lygiavertes pareigas, tačiau tai daroma Vyriausybės nustatyta tvarka, t.y. taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintos Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės tarnautojui taisyklės. Šis teisės aktas įpareigoja Valstybės tarnybos departamentą, gavusį buvusio valstybės tarnautojo prašymą, tris mėnesius teikti jam rašytinius pasiūlymus grįžti į eitas arba, jeigu tokios galimybės nėra, eiti kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje. Tuo tarpu valstybės institucijai ar įstaigai, kurioje iki atleidimo dirbo buvęs valstybės tarnautojas, Taisyklės jokių pareigų šiuo nesukuria. Bylos duomenimis nustatyta, kad VTD 2018 m. liepos – rugsėjo mėnesiais pareiškėjai teikė 24 pasiūlymus apie laisvas valstybės tarnautojo pareigas tiek pareiškėjos prašyme nurodytose, tiek ir kitose institucijose. Be to, Valstybės tarnybos departamentas užklausė Susisiekimo ministeriją apie galimybę pareiškėjai grįžti į eitas arba, jeigu tokios galimybės nėra, į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, informavo pareiškėją, kad ji turi teisę dalyvauti atrankose į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas. Darytina išvada, kad VTD savo pareigas, numatytas taisyklėse įvykdė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ši valstybės institucija veikė ne taip, kaip numatyta teisės aktuose.
59. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos teisės grįžti į valstybės tarnybą įgyvendinimas priklausė ir nuo jos pačios pasirinkto elgesio modelio. Pareiškėja iš pateiktų pasiūlymų pasirinko tik du, dalyvavo pokalbiuose, bet juose nesurinko Taisyklių 32 punkte numatyto minimalaus balų skaičiaus, leidusio užimti valstybės tarnautojo pareigas. Nepriimdama kitų pasiūlymų, pareiškėja prisiėmė ir riziką, kad jos teisė grįžti į valstybės tarnybą gali būti neįgyvendinta.
60. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė pareiškėjos reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas tokią išvadą motyvavo tuo, kad nėra nustatyti Susisiekimo ministerijos neteisėti veiksmai, kurie pagal CK 6.271 straipsnį yra būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga. Teisėjų kolegija tokiai pozicijai pritaria, nes nenustačius bent vienos viešosios atsakomybės sąlygos, netenka prasmės kitų atsakomybės sąlygų nustatinėjimas ir aptarinėjimas.
61. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismų praktikos kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.