- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-750-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01266-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- UAB „Stambus Projektas“
- Ieškovas
- UAB „Grupus“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Stambus Projektas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Grupus“ ieškinį atsakovui UAB „Stambus Projektas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo 6 929,84 Eur dydžio skolą, 8 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2018 m. kovo 27 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2018/03/27, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti sutarties priede Nr. 1 „Lokalinė sąmata“ nurodytus darbus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, o ieškovas įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti ir sutartyje numatytais terminais ir tvarka sumokėti atsakovui susitartą atlyginimą. Atsakovas įsipareigojo atlikti šiuos darbus: 1) polių betonavimas; 2) pamatų (rostverko) betonavimas; 3) pamatų (rostverko) betonavimas naudojant haus blokelius; 4) mūras iš keraminių blokelių 200-250 mm; 5) sąramos; 6) žiedas; 7) perdanga; 8) fasadas tinkuojamas (su pastoliais); 9) stogas šlaitinis su skardinimo darbais. Kadangi atsakovas darbus atliko su trūkumais, buvo sudaryta komisija šiai situacijai įvertinti. Komisija atliko objekto apžiūrą ir 2020 m. kovo 2 d. defektiniame akte Nr. 02/03/19 nustatė šiuos atsakovo darbų defektus objekte (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarpbuitinėse sienose yra plyšiai neužsandarintos, neužpildytos blokelių siūlės ko pasėkoje tarpbuitinės sienos neatitiks garso izoliacijos klasės „C“.“ Defektinis aktas patvirtina, kad apžiūroje nustatant darbų defektus dalyvavo atsakovo atstovas V. V.. Atsakovas pasirašė defektinį aktą ir sutiko su aukščiau nurodytais darbų defektais. Ieškovas ir atsakovas susitarė, kad nurodytų defektų taisymo darbus atliks ieškovo pasamdytas rangovas, o patirtas darbų defektų šalimo išlaidas apmokės atsakovas.
3. Ieškovas, atsižvelgdamas į minėtą susitarimą, 2020 m. kovo 20 d. sudarė sutartį su UAB „FOS LT“, kuria susitarė, kad UAB „FOS LT“ atliks remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini) ir perduos darbų rezultatą ieškovui, kuris įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei už juos sumokėti rangos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Kartu Rangos sutarties 2.1 p. nurodyta, kad darbų kaina yra 6 929,55 Eur be PVM. Ieškovas UAB „FOS LT“ sumokėjo 6 929,55 Eur pagal 2020 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija FOS Nr. 0562. Ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas atlyginti už atliktus darbus pagal Rangos sutartį, atsakovas šį ieškovo prašymą ignoravo. Dublike ieškovas papildomai paaiškino, kad ieškovo vadovas telefonu nedelsiant informavo apie defektus atsakovo komercijos direktorių, nurodė, kad trūkumų nešalins. Atsižvelgiant į tokią atsakovo poziciją, buvo sudaryta komisija, pakviečiant atsakovo darbų vadovą V. V., kad būtų įvertinti ir užfiksuoti defektai. Pats atstovas buvo nurodęs V. V. kaip kontaktinį asmenį visiems su statyba susijusiems klausimams spręsti. Atsakovas nebuvo informavęs, jog atsakovo paskirtas darbų vadovas V. V. nebegali ar neturi teisės fiksuoti atsakovo padarytų defektų. Kadangi atsakovas nėra pateikęs jokių jo atsakomybę šalinančių įrodymų ar argumentų, jis privalo atlyginti defektų šalinimo išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal Sutarties 4.3. punktą šalys sutarė, kad darbai priimami pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktą. Trūkumai, pastebėti darbų perdavimo metu, turi būti pažymėti darbų perdavimo – priėmimo akte. Atsakovas namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jokių darbų neatliko, nes tokių atsakovo darbų atlikimo faktą su konkrečiai kuriame kokius darbus atliko ir tai patvirtintų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, ieškovas nepateikė, kaip nepateikė ir PVM sąskaitų – faktūrų, kurios patvirtintų, kad ieškovas už atliktus darbus nurodytais adresais, atsakovui sumokėjo. Atsakovas 2020 m. balandžio 20 d. gavo iš atsakovo elektroninį laišką dėl nuostolių atlyginimo pagal 2018 m. kovo 27 d. rangos sutartį Nr. 2018/03/27 bei mokėjimo pavedimą 6 926,84 Eur sumai kitam juridiniam asmeniui UAB „FOS LT“. Atsakovas elektroniniu laišku atsakė, jog atsiųstą pretenziją nagrinėja, tačiau iškilus netikslumams dėl pretenzijoje išdėstytų faktinių aplinkybių paprašė atsiųsti sutartį ir lokalinę sąmatą, tačiau ieškovas jokių prašomų dokumentų neatsiuntė, bet iš karto kreipėsi į teismą. Atsakovas nesutinka su 2020 m. kovo 2 d. defektiniu aktu Nr. 02/03/19 ir mano, kad jis iš esmės yra surašytas vienašališkai arba kitomis aplinkybėmis, nes atsakovas adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jokių darbų neatlikinėjo, tuo labiau iki 2020 m. kovo 2 d. atsakovas nebuvo gavęs iš ieškovo jokių pretenzijų raštu ar kitokių pranešimų apie tai, kad bus sudaryta kažkokia komisija ir kurioje turi teisę ar privalo dalyvauti atsakovo atstovas. Atsakovas neįgaliojo jokio savo atstovo dalyvauti defektų nustatymuose. Pretenziją ieškovas atsiuntė atsakovui beveik po 2 mėnesių. Atsakovui kyla abejonės dėl defektų nustatymo aplinkybių ir kainos. Lokalinės sąmatos be datų, neaiškus objektai – t. y. kur buvo atliktas siūlių sandarinimas. (duomenys neskelbtini)buvo atlikti darbai dėl defektų šalinimo, tačiau šių sumų ieškovas neprašo priteisti, nepaaiškina, kodėl sąmatose nurodytos būtent 2019 m. spalio mėn. kainos. Lokalinės sąmatos niekada nebuvo suderintos su atsakovu ir jam apie jas nebuvo žinoma.
5. Triplike atsakovas papildomai nurodė, kad ieškovas pateiktuose atliktų darbų aktuose jokių darbo trūkumų nenustatė ir nenurodė, darbus priėmė, atsiskaitė ir iki šios dienos ieškovas atsakovui dėl to jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nėra pareiškęs. Atsakovas 2020 m. kovo 2 d. defektiniame akte nurodytų darbų neatliko, sutartyje nebuvo numatyta užsakovo teisė pačiam pašalinti trūkumus, o remiantis Sutarties 2.1.3. punktu atsakovas įsipareigojo savo sąskaitą padengti visus darbo trūkumus, atsiradusius dėl atsakovo kaltės darbų atlikimo metu. Ieškovas nebuvo užsakovas, juo buvo kitas juridinis asmuo - UAB „FL2“. Iki 2020 m. kovo 2 d. atsakovas nebuvo gavęs iš ieškovo jokių pretenzijų raštu ar kitokių pranešimų apie defektus. Surašęs defektinį aktą ieškovas iškarto turėjo įteikti jo kopiją atsakovui. Atsakovas neįgaliojo jokio savo atstovo dalyvauti defektų nustatymuose. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „FOS LT“ atliko defektų šalinimo darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 6 929,84 Eur skolos, 8 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 022,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad 2018 m. kovo 27 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė rangos sutartį Nr. 2018/03/27, kurios 1.1 p. atsakovas įsipareigojo atlikti darbus pagal sutarties priede 1 „Lokalinė sąmata“ nurodytus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sutartyje nustatyta tvarka bei terminais sumokėti atsakovui atlyginimą. Atsakovas įsipareigojo atlikti darbus: polių betonavimą, pamatų (rostverko) betonavimą, pamatų (rostverko) betonavimą naudojant haus blokelius, mūrą iš keramikinių blokelių 200-250 mm, sąramas, žiedą, perdangas, fasado tinkavimą (su pastoliais), stogą šlaitinį su skardinimo darbais. Pagal Sutarties 4.3. punktą šalys sutarė, kad darbai priimami pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktą. Trūkumai, pastebėti darbų perdavimo metu, turi būti pažymėti darbų perdavimo – priėmimo akte. Ieškovas sudarė komisiją atsakovo atliktiems darbams įvertinti, kuri atlikusi objekto apžiūrą 2020 m. kovo 2 d. defektiniame akte Nr. 02/03/19 užfiksavo šiuos atsakovo darbų defektus objekte (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) tarpbuitinėse sienose yra plyšiai neužsandarintos, neužpildytos blokelių siūlės ko pasėkoje tarpbuitinės sienos neatitiks garso izoliacijos klasės „C“.“ Defektiniame akte taip pat užfiksuota, kad apžiūroje nustatant darbų defektus dalyvavo atsakovo atstovas V. V., kuris pasirašė defektinį aktą, jokių prieštaravimų ar pastabų nenurodė. Ieškovas 2020 m. kovo 20 d. sudarė su UAB „FOS LT“ rangos sutartį Nr. FOS 2020.03.20, kurios 1 p. susitarė, kad UAB „FOS LT“ atliks remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini) ir perduos darbų rezultatą ieškovui, kuris įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei už juos sumokėti rangos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Kartu Rangos sutarties 2.1 p. nurodyta, kad darbų kaina yra 6 929,55 Eur be PVM. Kadangi UAB „FOS LT“ atliko darbus, ieškovas UAB „FOS LT“ sumokėjo 6 929,55 Eur pagal 2020 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija FOS Nr. 0562.
8. Teismas sprendė, kad V. V. dirbo pas atsakovą ir dalyvavo surašant defektinių darbų aktą, vadinasi atsakovui apie tokio akto surašymą buvo žinoma iki 2020 m. balandžio 20 d. Jokių ginčo derinimo klausimų šalys realiai neatliko, nes atsakovas nepripažino savo pareigos atlikti remonto darbus arba atlyginti žalą. Ieškovo ir atsakovo sudarytoje 2018 m. kovo 27 d. rangos sutartyje Nr. 2018/03/27 atskirai dėl garantijos nesusitarta, todėl nagrinėjamam ginčui taikytinos kokybės garantiją pagal įstatymą reglamentuojančios teisės normos. Ieškovas prašo priteisti jam žalą pagal sąskaitą faktūrą be PVM mokesčio. Šalys buvo susitariusios dėl statybos rangos darbų, kurie apėmė įvairaus pobūdžio darbus, įskaitant ir tuos, dėl kurių kilo ginčas nagrinėjamoje byloje, t. y. atsakovas įsipareigojo atlikti mūro darbus iš keramikinių blokelių 200-250 mm. Po atliktų darbų juos priimant defektiniu aktu buvo užfiksuoti plyšiai, neužsandarintos/neužpildytos blokelių siūlės, kas neatitiko garso izoliacijos „C“ klasės tarpbutinės sienos reikalavimams. Ieškovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas atlikinėjo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovo teiginius, jog jis ginčo objekte jokių darbų neatliko teismas laikė paneigtais. Nors atliktų darbų aktuose ir nurodyti tik perdangos, stogo, fasado fundamento (pamatų) polistirio dėjimo ir armavimo darbai, akivaizdu, kad pastarieji galėjo būti atlikti tik tuomet, kai jau buvo išmūrytos sienos. Tokią darbų seką numatė ir šalių sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo išbetonuoti polius ir pamatus, išmūryti iš keramikinių blokelių 200-250 mm sienas, įrengti sąramas, žiedą, perdangas, ištinkuoti fasadą, įrengti šlaitinį stogą, atlikti skardinimo darbus.
9. Net ir nesant papildomo raštiško susitarimo prie Sutarties, bylos aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo atlikti visi sutartyje numatyti darbai. Nors sutartis tarp šalių buvo sudaryta tik dėl rangos darbų (duomenys neskelbtini), tačiau rašytiniais įrodymais ieškovas įrodė, jog atsakovas darbus atlikinėjo ir (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad tarp šalių kilo neformalūs rangos teisiniai santykiai (be sutarties) dėl darbų atlikimo objektuose (duomenys neskelbtini). Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos sutartiniai santykiai, jiems taikytinas CK 6.698 straipsnyje nustatytas garantinis terminas. Ieškovas pareiškimą dėl darbų trūkumų galėjo pareikšti ne tik darbų priėmimo metu, o per visą garantinį terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovas per protingą terminą 2020 m. kovo 20 d. defektiniu aktu, dalyvaujant abiejų šalių atstovams, nustatė atliktų darbų defektus.
10. Teismas atsakovo argumentus vertino kaip nepagrįstus, kadangi jie neparemti jokiais įrodymais. Atsakovas nepaneigė, jog defektiniame akte pasirašęs V. V. buvo jo darbuotojas, jog šis asmuo darbų priėmimo - perdavimo akto surašymo metu turėjo turėti įgaliojimą ir atitinkamą kvalifikaciją pagal darbdavio nustatytą tvarką ir įstatymo reikalavimus, ar dirbo kituose, nei ginčo, objektuose. Net ir padarius prielaidą, jog V. V. neinformavo atsakovo apie defektų nustatymą, ši aplinkybė jokios reikšmės nagrinėjamai bylai neturėtų, kadangi tai yra vidiniai atsakovo darbo organizavimo, komunikavimo ir darbuotojų atsakomybės klausimai, kurie nėra šios bylos dalykas. Ieškovas pateikė įrodymus, jog defektinį aktą pasirašė atsakovo atstovas. Beveik visi atsakovo šioje byloje reikšti teiginiai (kad neatliko jokių darbų (duomenys neskelbtini); kad nebuvo informuotas apie defektus; kad jo darbuotojas nebuvo įgaliotas ir t. t. ir pan.) atsirado tik ginčui pasiekus teismą. Jeigu atsakovas iš tiesų būtų teisus, jis iš karto būtų pareiškęs ieškovui prieštaravimus, kad nepriima pretenzijos, o ne imtųsi ją nagrinėti, kaip nurodė savo el. laiške. Atsakovas net nebandė neigti ieškovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovo vadovas telefonu atsisakė šalinti trūkumus. Atsakovas remiasi vien deklaratyviais teiginiais. Ieškovas tinkamai įgyvendino savo teises bei tinkamai per protingą terminą informavo atsakovą apie nustatytus trūkumus, todėl įgijo teisę į patirtų išlaidų, atsiradusių dėl atsakovo kaltės, atlyginimą.
11. Ieškovas tinkamai pagrindė reikalaujamų priteisti darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas dėl defektų šalinimo darbų patyrė 6 929,55 Eur išlaidų be PVM. Civiliniuose santykiuose šalys gali laisvai disponuoti savo teisėmis, ir jeigu du subjektai susitarė dėl kainų užfiksavimo tam tikru laikotarpiu, teismas neturi pagrindo tokiu jų pasirinkimu abejoti, juolab, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų kvestionuoti ieškovo ir UAB „FOS LT“ pasirinktų santykių pagrindą, pobūdį ir apimtį. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo patirtos išlaidos yra aiškiai per didelės, ar kad jų atlikti nereikėjo. Sudarydami sutartį, nei ieškovas, nei UAB „FOS LT“ neturėjo jos derinti su atsakovu. Atsakovas savo atsakomybę pradėjo neigti tik bylai atsidūrus teisme. Tokiu savo elgesiu visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas siekė vien tik išvengti savo įsipareigojimų vykdymo. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir 1 022,55 Eur bylinėjimosi išlaidas (156 Eur žyminis mokestis, 865,15 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 1,40 Eur mokesčiai bankui).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas UAB „Stambus projektas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
13. Nurodo, kad šioje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. priėmė nutartį, kuria nustatė 5 dienų terminą pateikti nuomonę dėl rašytinio bylos proceso. Kadangi ginčo šalys per teismo nustatytą terminą nuomonės dėl rašytinio proceso nepateikė, pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 23 d. priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad byloje bus priimtas sprendimas rašytinio proceso tvarka. Teismas, išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, grubiai pažeidė CPK nuostatas dėl bylos nagrinėjimo tvarkos (betarpiškumo, žodiškumo, ir kitus principus), kas tiesiogiai sąlygojo neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Siekiant atskleisti bylos esmę ir priimti teisingą sprendimą, buvo būtina išgirsti šalių paaiškinimus tiesiogiai žodžiu, bylą nagrinėjant teismo posėdyje, suteikti galimybę šalims dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir įgyvendinti kitas įstatyme nustatytas teises. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo būti nustatytas šalių susitarimo turinys pagal 2018 m. kovo 27 d. rangos sutartį arba kitus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepatikslino šalių pareigos įrodinėti ir nepasiūlė joms pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio pagrindą, pagrįsti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip ir liko nenustatyta kokiais adresais statybos rangos darbus pagal šalių susitarimą atliko atsakovas, kokios rūšies ir apimties darbus turėjo atlikti atsakovas, kokius darbus atsakovas faktiškai atliko, ar atsakovo atlikti darbai buvo perduoti ieškovui. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišsprendė šalių ginčo, kas sudaro savarankišką pagrindą naikinti sprendimą.
14. Rangos sutartimi šalys nesusitarė dėl defektiniame akte nurodytų darbų atlikimo (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), šių darbų neatlikinėjo, užsakovui neperdavė, tad ir neturi pareigos kompensuoti defektų šalinimo išlaidų. Iš Rangos sutarties priede Nr. 1 pateiktų darbų aprašymo matyti, kad atsakovas, be kita ko, įsipareigojo atlikti mūro darbus iš keraminių blokelių 200 mm - 250 mm. Mūro darbai apėmė tik išorinių sienų mūro darbus. Atsakovas nevykdė jokių tarpbutinių sienų mūrijimo darbų. Ieškovas į bylą nepateikė nei vieno atliktų darbų akto, kuriais būtu priimti tarpbutinių sienų mūro darbai objektuose (duomenys neskelbtini). Ieškovas į bylą nepateikė nei vienos PVM sąskaitos-faktūros ir mokėjimo pavedimo, nei vieno darbų priėmimo - perdavimo akto, kuriuose būtų nurodyti trūkumai dėl tarpbutinių sienų mūro darbų objektuose (duomenys neskelbtini). Defektinis aktas nėra pakankamas rašytinis įrodymas. Aplinkybė, kad defektinį aktą pasirašė V. V. neturi teisinės reikšmės, nes šis atsakovo darbuotojas nebuvo įgaliotas atlikti tokius veiksmus. Ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovo nuostoliai apskritai nėra susiję su atsakovo vykdytais statybos darbais. Siekiant tinkamai įvertinti nuostolio dydį, yra būtina žinoti kur, kokių ir kiek netinkamai atliktų darbų yra padaryta. Ieškovo nurodomi darbų kiekiai yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Neaišku, kokiu būdu ir kaip stogo šiltinimo darbai yra susiję su tarpbutinių sienų siūlių tarpų užtaisymu. Kadangi ieškovas neįrodė žalos fakto ir dydžio, ieškinys turi būti atmestas.
Atsiliepimas
15. Ieškovas UAB „Grupus” pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo siūlymą dėl rašytinio proceso byloje, nepateikė savo nesutikimo su rašytiniu procesu (kurio nereiškė ir viso proceso metu), todėl pats apeliantas sutiko dėl tokiu bylos nagrinėjimu, o apeliaciniame skunde be hipotetinių svarstymų nėra pateikta jokių argumentų dėl neigiamų rašytinio proceso padarinių. Apeliantas sutiko su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl žodiškumo principo pažeidimo vertintini kaip siekis pakeisti apeliantui nepriimtiną bylos rezultatą. Pranešimas apeliantui buvo įteiktas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vėlesniuose etapuose apeliantas būtų prieštaravęs raštiniam procesui - toks procesas apeliantui tapo netinkamas tik teismui tenkinus ieškinį, o tai leidžia daryti išvadą, kad ne pats procesas, o netinkamas proceso rezultatas yra priežastis šių argumentų dėstymui apeliaciniame skunde. Apeliantas nepageidavo, kad būtų apklausiami ieškovo identifikuoti liudytojai. Apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodyta, kokie liudytojai ir kodėl turėtų būti apklausti, kokie papildomi procesiniai veiksmai turėtų būti atlikti.
16. Teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, pasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių. Apeliantas savo elgesiu ir paaiškinimais triplike iš esmės patvirtino, kad jis atliko darbus adresu (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas remiasi išskirtinai pažodiniu sutarties aiškinimu, tačiau byloje esantys įrodymai pavirtina sutarties modifikaciją. Apeliantas buvo nurodęs V. V. kaip kontaktinį asmenį visais su statyba susijusiems klausimams spręsti, todėl šis asmuo ir buvo kviečiamas į 2020 m. kovo 2 d. komisiją. Apelianto reakcija gavus reikalavimą atlyginti nuostolius už defektus buvo prašymas pateikti papildomus dokumentus. Tuo tarpu, tikėtina, kad asmuo gavęs reikalavimą atlyginti nuostolius už darbus, kurių jis nėra atlikęs, būtų nurodęs, kad tokių darbų neatliko. Apeliantas, gavęs ieškovo pretenziją neneigė, kad atliko pretenzijoje nurodytus darbus, savo nesutikimą su tokiais darbais grindė tik savo abejonėmis, nepateikdamas jokių tokias abejones patvirtinančių įrodymų. Apeliacinis skundas yra grindžiamas išskirtinai apelianto vidiniu įsitikinimu dėl atskirų nuostolių tinkamumo. Namo sienos yra neatsiejamai susijusios su namo stogu, todėl, siekiant ištaisyti mūro defektus, buvo reikalinga pašalinti tarpą tarp sienos ir stogo ir tai buvo padaryta įpurškiant specialių putų. Dėl kitų lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų - tai yra siūlių sandarinimo paruošiamieji darbai (plėvelės patiesimas yra reikalingas, kad nebūtų pažeistos grindys, nutekėjus cemento skiediniui, pastoliai - reikalinga, kad būtų įmanoma užsandarinti aukščiau esančias skyles) ir defektų šalinimo sutvarkymo darbai (šiukšlių ir statybinių atliekų išvežimas). Sutartys turi būti aiškinamos, teikiant pirmenybę tikriesiems šalių ketinimams, o ne kaip teigia apeliantas - rašytiniam sutarties tekstui. Nors nebuvo atlikti sutarties pakeitimai raštu, tačiau ieškovas ir apeliantas tęsė (išplėtė) savo bendradarbiavimą sutarties pagrindu ir teismas tinkamai tai kvalifikavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 27 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė rangos sutartį Nr. 2018/03/27, kurios 1.1 p. atsakovas įsipareigojo atlikti darbus pagal sutarties priede 1 „Lokalinė sąmata“ nurodytus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sutartyje nustatyta tvarka bei terminais sumokėti atsakovui atlyginimą. Atsakovas įsipareigojo atlikti darbus: polių betonavimą, pamatų (rostverko) betonavimą, pamatų (rostverko) betonavimą naudojant haus blokelius, mūrą iš keramikinių blokelių 200-250 mm, sąramas, žiedą, perdangas, fasado tinkavimą (su pastoliais), stogą šlaitinį su skardinimo darbais. Pagal Sutarties 4.3. punktą šalys sutarė, kad darbai priimami pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktą. Trūkumai, pastebėti darbų perdavimo metu, turi būti pažymėti darbų perdavimo – priėmimo akte. Ieškovas sudarė komisiją atsakovo atliktiems darbams įvertinti, kuri atlikusi objekto apžiūrą 2020 m. kovo 2 d. defektiniame akte Nr. 02/03/19 užfiksavo šiuos atsakovo darbų defektus objekte (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini) tarpbuitinėse sienose yra plyšiai neužsandarintos, neužpildytos blokelių siūlės ko pasėkoje tarpbuitinės sienos neatitiks garso izoliacijos klasės „C“.“ Defektiniame akte taip pat užfiksuota, kad apžiūroje nustatant darbų defektus dalyvavo atsakovo atstovas V. V., kuris pasirašė defektinį aktą, jokių prieštaravimų ar pastabų nenurodė. Ieškovas 2020 m. kovo 20 d. sudarė su UAB „FOS LT“ rangos sutartį Nr. FOS 2020.03.20, kurios 1 p. susitarė, kad UAB „FOS LT“ atliks remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini) ir perduos darbų rezultatą ieškovui, kuris įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei už juos sumokėti rangos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Kartu Rangos sutarties 2.1 p. nurodyta, kad darbų kaina yra 6 929,55 Eur be PVM. Kadangi UAB „FOS LT“ atliko darbus, ieškovas UAB „FOS LT“ sumokėjo 6 929,55 Eur pagal 2020 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija FOS Nr. 0562.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. CPK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad rašytiniu arba į teismo posėdžio protokolą įrašytu šalių sutikimu, kuris gali būti atšauktas tik iš esmės pasikeitus procesinei padėčiai, teismas nutartimi turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimas negalimas, jeigu nuo šalių pareikšto sutikimo praėjo daugiau kaip trys mėnesiai. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir tais atvejais, kai pasirengimas bylos nagrinėjimui vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu ir abi šalys paruošiamuosiuose dokumentuose pareiškia pageidavimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas.
20. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartyje nurodė, kad esama situacija šalyje dėl koronaviruso suponuoja tikslingumą kaip galima mažiau bylas nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nustatė šalims 5 dienų terminą pateikti nuomonę dėl rašytinio bylos proceso. Teismas paaiškino, kad jeigu teismo nustatytu terminu šalys nepateiks savo nuomonės, teismas dėl bylos nagrinėjimo spręs savo nuožiūra. Ši teismo nutartis buvo išsiųsta tiek ieškovui, tiek atsakovui. Per teismo nustatytą terminą nei viena iš bylos šalių nepareiškė savo nuomonės dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi nutarė, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2020 m. gruodžio 15 d. Taigi atsakovas, nors apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, jog byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, tačiau per teismo nustatytą terminą savo nesutikimo dėl tokio bylos nagrinėjimo nereiškė. Taip pat nuo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo beveik du mėnesiai, per šį laiko tarpą atsakovas nesikreipė į teismą su prašymu nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, neteikė prašymų dėl prašomų apklausti liudytojų, nesinaudojo teise teikti papildomus rašytinius paaiškinimus. Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog buvo būtina išgirsti šalių paaiškinimus, užduoti klausimus, apklausti liudytojus, teikti papildomus rašytinius paaiškinimus, tačiau apeliantas šiomis savo teisėmis nesinaudojo ir tokių prašymų pirmosios instancijos teismui nereiškė. Apeliantas, nors ir teigia, jog bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka buvo pažeistos jo teisės, tačiau konkrečiai nenurodo kokie jo prašymai nebuvo tenkinti, kokios teisės nebuvo užtikrintos. Pirmosios instancijos teismas dėl susiklosčiusios išskirtinės situacijos dėl COVID-19 pandemijos, sudarė galimybę atsakovui pareikšti savo nesutikimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, atsakovas šią teismo nutartį gavo, nesutikimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nereiškė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas apie ketinimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka šalis informavo tinkamai, nustatė terminą savo pozicijai pateikti, atsakovas nesutikimo su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka nereiškė, kitų prašymų, kuriems būtų būtinas bylos nagrinėjimas žodine tvarka nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į esamą situaciją dėl COVID-19 pandemijos, pagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
21. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiamame sprendime nėra nustatytas šalių susitarimo turinys, byloje liko nenustatyta kokiais adresais esančiuose objektuose atsakovas atliko statybos darbus, kokius konkrečiai darbus atliko. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Nors apeliantas teigia, kad byloje nebuvo nustatytas šalių susitarimo turinys, tačiau iš pirmos instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas tyrė šalių sudarytos sutarties turinį ir šalių elgesį, atsakovo elgesį gavus reikalavimą ištaisyti defektus, padarė išvadą, jog atsakovas atlikinėjo darbus objektuose (duomenys neskelbtini), ir nors šie objektai nebuvo aptarti rašytinėje sutartyje, tačiau tarp šalių susiklostė neformalūs rangos teisiniai santykiai, tai yra, kad šalys veikė žodinės rangos sutarties pagrindu. Atsakovas, nors ir nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nepateikia jokių argumentų (įrodymų), paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tyrė ir atsakovo atliktų darbų turinį ir remdamasis byloje esančiais įrodymais darė išvadą, kad atsakovas ginčo darbus, kurie buvo atlikti su defektais, atliko. Atsakovas, nors ir nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau jo nesutikimas yra deklaratyvus, nėra grindžiamas jokiais papildomais įrodymais ar paaiškinimais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė šalių sudarytos rangos sutarties turinį, šalių susiklosčiusius santykius ir atsakovo atliktų rangos darbų apimtį.
22. Apeliantas taip pat nurodo, jog aplinkybė, kad defektinį aktą pasirašė V. V. neturi teisinės reikšmės, nes jis nebuvo įgaliotas atlikti tokius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais taip pat nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, ar atsakovas įgalioto V. V. atlikinėti šiuos darbus įtakos šiam sprendimui neturi, kadangi tai yra vidiniai atsakovo darbo organizavimo, komunikavimo ir darbuotojų atsakomybės klausimai. Atsakovas šį asmenį buvo nurodęs kaip kontaktinį visiems su statybos darbais susijusiems klausimams spręsti. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011-10-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012-06-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jis ieškovui buvo nurodęs kitą asmenį, savo atstovą, į kurį ieškovas turėtų kreiptis esant atliktų darbų defektams, jog ieškovas negalėjo kreiptis į šį atsakovo darbuotoją. Aplinkybę, jog atsakovas neginčijo to fakto, jog defektinį darbų aktą pasirašė atsakovo darbuotojas, patvirtina ir atsakovo elgesys gavus iš ieškovo pretenziją. Atsakovas gavęs iš ieškovo reikalavimą pašalinti defektus, paprašė pateikti papildomus dokumentus, tačiau neginčijo to fakto, kad defektinių darbų aktą pasirašė galimai neįgaliotas asmuo, šią aplinkybę ėmė įrodinėti tik ieškovui pasikreipus į teismą. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų reikalavęs, kad darbų defektus pakartotinai apžiūrėtų kitas, atsakovo įgaliotas asmuo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, jog defektinį aktą pasirašė atsakovo atstovas, atsakovas šios aplinkybės nepaneigė.
23. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl daro išvadą, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
25. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovo UAB „Grupus“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovui iš atsakovo UAB „Stambus projektas“ priteisiant 1 597,20 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo UAB „Stambus Projektas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Stambus Projektas“ ieškovo UAB „Grupus“ naudai 1 597,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.