- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- 2YT-8423-618/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05172-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Suinteresuotas asmuo
- E. A.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys E. A., antstolė Reda Vizgaudienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2018-05-10 raštą Nr. S-18001916 „Dėl išieškotinos sumos patikslinimo“ ir 2018-05-10 patvarkymą Nr. S-1874-6821. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2016-04-26 sprendimu Nr. DGKS-1876 patvirtinta pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. A. sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), kurios 3 punkte numatyta, jog ieškovei per keturis mėnesius, skaičiuojant nuo 2016-05-02, apsisprendus nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu (DK 127 straipsnio 1 dalis) arba šalių susitarimu (DK 125 straipsnis), galutinio atsiskaitymo su ieškove dieną jai bus išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka su darbo santykiais susijusios išmokos. Komisijos 2016-04-26 sprendimo pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0074/17/01246 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojos E. A. naudai. Antstolė 2018-05-10 priėmė raštą Nr. S-18001916 „Dėl išieškotinos sumos patikslinimo“, kuriame nurodė, jog pareiškėja turi sumokėti išieškotojai 7 094,64 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką. Pareiškėja nurodo, kad minėtas raštas yra nepagrįstas, kadangi nei Taikos sutarties nuostatos, nei Komisijos sprendimas nenumato sankcijos pareiškėjai už netinkamą Taikos sutarties vykdymą. Pažymi, kad išieškotojos E. A. atleidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 303 straipsnyje buvo numatyta, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Šiuo metu galiojančio DK 232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Taigi, pagal išieškotojos atleidimo metu galiojusius teisės aktus kompetencija spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių buvo priskirta tik teismui. Išieškotojos E. A. atleidimo metu galiojusio DK 300 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, jog teismui nustačius, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Ši nuostata aiškiai parodo įstatymo leidėjo poziciją, kad darbuotojas iš neteisėto atleidimo ar kitokių neteisėtų darbdavio veiksmų neturėtų pelnytis ir už tą patį laikotarpį gauti du darbo užmokesčius. Pagal šiuo metu galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalį netesybų už uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju dydis apribotas šešių mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Be to, teismai yra ne kartą pasisakę, jog proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Atsižvelgus į šias aplinkybes, akivaizdu, kad antstolis nėra kompetentingas vertinti sankcijos taikymo darbdaviui proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų aspektu. Pareiškėja nurodo, kad Taikos sutarties nuostata dėl išeitinės išmokos mokėjimo nėra vienareikšmiškai suprantama ir aiškinama, kadangi suinteresuotas asmuo E. A. visą šį laikotarpį dirba Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje ir gauna darbo užmokestį. Įvertinus tai, kad darbuotojas praradimų iš esmės nepatiria, o pareiškėja savo kaip darbdavio funkcijas atlieka tinkamai, atleidimo dieną su E. A. buvo atsiskaityta tinkamai, t.y. laiku išmokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, tokio dydžio sankcijos taikymas yra neproporcingas.
Pareiškėja nurodo, kad išieškotoja 2016-08-01 Klaipėdos miesto savivaldybės merui pateikė raštą „Dėl informavimo pagal taikos sutartį“, kuriame nurodė, jog vadovaujantis Taikos sutarties 3 punktu informuoja pareiškėją, kad laimėjus konkursą į valstybės tarnautojo pareigas arba sudarius kitą darbo sutartį apsisprendžia nutraukti darbo sutartį su pareiškėja. Vadovaujantis minėtu raštu išieškotojai buvo išsiųstas 2016-08-08 projektas „Dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu“, kuriame nurodyta, kad ji turi teisę pasirašyti ir atsiųsti projektą pareiškėjai ne vėliau kaip iki 2016-08-16, tačiau išieškotoja nustatytu terminu projekto nepasirašė, nepateikė pastabų bei neišreiškė sutikimo su projektu kitokiu būdu. 2017-05-18 ir 2017-05-18 raštais išieškotoja kreipėsi į pareiškėją prašydama vykdyti Taikos sutarties 3 punkto sąlygas ir sumokėti 4 mėnesių dydžio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. 2017-06-26 raštu Klaipėdos miesto savivaldybės meras pranešė išieškotojai, kad 2017-05-18 potvarkis buvo priimtas atsižvelgiantį į jos 2017-05-17 prašymą dėl perkėlimo į kitas pareigas ir nėra sietinas su Taikos sutartimi. 2017-07-27 išieškotoja kreipėsi į Komisiją su prašymu išaiškinti Taikos sutarties vykdymo tvarką. 2017-08-10 atsakymu Komisija nurodė, kad Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis yra vykdomasis dokumentas ir jo nevykdymo atveju pareiškėja turi kreiptis į antstolį. Pareiškėja pažymėjo, kad šalių ketinimai Taikos sutarties 3 punkto atžvilgiu reiškė, jog išeitinė išmoka bei kitos išmokos darbuotojui bus mokamos tik tuo atveju, jei per keturis mėnesius suinteresuotas asmuo priims sprendimą nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu ar šalių susitarimu. Minėtas punktas negali būti aiškinamas kaip darbuotojo teisė apsispręsti nutraukti darbo sutartį bet kada ir bet kokiomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju išieškotoja informavo pareiškėją apie savo sąlyginį apsisprendimą, kuris nenumatytas Taikos sutartyje. Pareiškėja taip pat nurodė, jog 2018-05-10 patvarkyme ir 2018-05-09 vykdymo išlaidų apskaičiavime išieškotina suma nurodoma skirtingai, todėl neaišku, kuri iš jų yra teisinga.
Suinteresuotas asmuo antstolė Reda Vizgaudienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. A. atsiliepimu į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog nors pareiškėja teigia, kad nei Taikos sutarties nuostatos, nei Komisijos sprendimas nenumato sankcijos pareiškėjai už netinkamą Taikos sutarties vykdymą, todėl antstolė nepagrįstai siekia išieškoti iš pareiškėjos 7 094,64 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką, tačiau Taikos sutarties šalys neturėjo pareigos tartis dėl to, kas ir taip imperatyviai numatyta teisės aktuose. Pažymėjo, kad visų antstolio atliktų veiksmų ir skaičiavimų teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-03 nutartimi. Minėta nutartimi teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog Taikos sutartis negali būti vykdoma priverstinai, nes joje nėra duomenų apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį ir kitas su tuo susijusias išmokas, nurodydamas, kad visi skaičiavimai buvo atlikti vadovaujantis pačios pareiškėjos pateiktomis pažymomis apie išieškotojos E. A. vidutinį darbo užmokestį. Minėtoje nutartyje teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjai nesutinkant su skolos dydžiu, ginčas gali būsi sprendžiamas ginčo teisena. Nors pareiškėja nurodo, kad išieškotoja dirba Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje ir gauna darbo užmokestį, tačiau vien ta aplinkybė, jog naujasis išieškotojo darbdavys tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, neatleidžia pareiškėjos nuo jos prievolių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies
Vykdomosios bylos Nr. 0074/17/01246 duomenimis nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė vykdo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-04-26 sprendimą dėl keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo (vykd. b. l. 29). 2018-05-10 patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-18-74-6821 antstolė nutarė išieškoti vykdymo išlaidas (vykd. b. l. 70). Antstolė 2018-05-10 raštu Nr. S-18001916 dėl išieškotinos sumos patikslinimo nurodė, kad išieškotina suma sudaro 9 517,20 Eur, iš kurių 2 422,56 Eur išeitinė išmoka ir 7 094,64 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nuo 2017-05-19 iki 2018-05-11 (vyks. b. l. 73).
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
Pareiškėja nurodo, kad Taikos sutartis yra įvykdyta, todėl priverstinis išieškojimas vykdomas nepagrįstai. Vertindamas pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, teismas, pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-469-253/2018 konstatavo, jog antstolė, nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių pradėti priverstinį vykdymą, neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai pradėjo vykdymo procesą pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą. Teismas taip pat nurodė, kad kilus ginčui dėl taikos sutarties sąlygų ir vykdomojo dokumento pagrįstumo, apeliantei nesutinkant, kad jai kilo vykdomajame dokumente nurodyta prievolė, ir manant, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ji turi teisę pasinaudoti materialinės teisės normų numatytais civilinių teisių gynimo būdais ir įstatymų nustatyta ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi, pareiškėjai manant, kad ji yra įvykdžiusi Taikos sutartį iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti ji turi teisę pareikšti ieškinį dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog klausimas dėl išieškojimo vykdymo pagrįstumo yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.
Pareiškėja nesutinka su vykdomojoje byloje iš jos išieškomu 7 094,64 Eur vidutiniu darbo užmokesčiu už uždelsimo atsiskaityti su išieškotoja laiką. Nurodo, kad nei šalių sudarytos Taikos sutarties nuostatose, nei Komisijos sprendime nenumatyta sankcija pareiškėjai už netinkamą Taikos sutarties vykdymą, todėl antstolė nepagrįstai reikalauja sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti su išieškotoja laiką. Suinteresuotas asmuo E. A. su pareiškėjos pozicija nesutinka ir nurodo, jog antstolio atliktų veiksmų ir skaičiavimų teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-03 nutartimi. Teismas pažymi, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-12-07 nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-17074-793/2017 pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, suinteresuotas asmuo E. A., kuriuo pareiškėja prašė panaikinti antstolės 2017-10-03 patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-74-14635 ir visus vėlesnius procesinius veiksmus, įskaitant 2017-10-05 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 17004640. Minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar antstolė pagrįstai priėmė vykdyti Komisijos 2016-04-26 sprendimą Nr. DGKS-1876. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-07 nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-469-253/2018 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-07 nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog antstolė pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, bei atmetė pareiškėjos teiginius, jog Taikos sutartis negali būti vykdoma priverstinai CPK VI dalyje nustatyta tvarka, kadangi joje nėra duomenų apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį ir kitas su tuo susijusias išmokas, pažymėdamas, kad kartu su vykdomuoju dokumentu antstolei buvo pateikta pareiškėjos išduota pažyma apie E. A. darbo užmokestį. Taigi, minėtoje civilinėje byloje teismas išsprendė klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrįstumo bei dėl to, ar atliekant skaičiavimą buvo remiamasi tinkamu išieškotojos vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Tačiau teismas nesprendė klausimo, ar iš pareiškėjos pagrįstai išieškomas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti su išieškotoja laiką.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisija 2016-04-26 sprendimu Nr. DGKS-1876 patvirtino pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. A. sudarytą Taikos sutartį. Taikos sutarties 3 punkte numatyta, jog ieškovei per keturis mėnesius, skaičiuojant nuo 2016-05-02, apsisprendus nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu (DK 127 straipsnio 1 dalis) arba šalių susitarimu (DK 125 straipsnis), galutinio atsiskaitymo su ieškove dieną jai bus išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka su darbo santykiais susijusios išmokos. Išieškotoja E. A. 2017-05-17 pateikė pareiškėjai prašymą perkelti ją į Archyvo archyvaro pareigas. Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2017-05-18 potvarkiu Nr. M3-65 2017-05-18 nutraukta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero vyriausiosios specialistės E. A. 2009-02-17 darbo sutartis šalių susitarimu, E. A. nurodyta išmokėti piniginę kompensaciją už 17,18 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-05-18 įsakymu Nr. P1-590 E. A. 2017-05-19 priimta į Archyvo archyvaro pareigas (vykd. b. l. 7-11).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad darbo santykiams, kurie buvo Darbo kodekso įsigaliojimo dieną, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 6–11 dalyse nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nors vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje gautas 2017-10-03, t.y. įsigaliojus DK (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709), tačiau vykdomoji byla Nr. 0074/17/01246 užvesta pagal Komisijos 2016-04-26 sprendimu Nr. DGKS-1876 patvirtintą Taikos sutartį, o tiksliau – Taikos sutarties 3 punktą, kuris numato pareigą pareiškėjai per keturis mėnesius, skaičiuojant nuo 2016-05-02, išieškotojai apsisprendus nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu (DK 127 straipsnio 1 dalis) arba šalių susitarimu (DK 125 straipsnis), galutinio atsiskaitymo su ieškove dieną jai išmokėti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kitas teisės aktų nustatyta tvarka su darbo santykiais susijusias išmokos. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių darbo sutartis buvo nutraukta 2017-05-18, t.y. galiojant DK (Žin., 2002, Nr. 64-2569), todėl Taikos sutarties 3 punktas taikytinas atsižvelgiant į DK (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nuostatas.
Įvertinus Taikos sutarties 3 punktą matyti, kad šalys susitarė dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos, t.y. susitarė, kad esant Taikos sutartyje nustatytoms sąlygoms, galutinio atsiskaitymo su išieškotoja dieną jai bus išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad šalys Taikos sutartyje neaptarė, kas yra laikytina „kitomis išmokomis“, tačiau nurodė jų mokėjimo momentą, t.y. galutinio atsiskaitymo su išieškotoja diena, bei tai, kad jų mokėjimą reglamentuoja teisės aktai. Atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka buvo reglamentuojama DK 141 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 2, 3 dalys).
Taigi, pagal prievolės įvykdymo momentą DK 141 straipsnyje reglamentuojamos dviejų tipų sumos, mokėtinos atleidžiamam darbuotojui: 1) piniginių lėšų sumos, mokamos atleidimo dieną, pavyzdžiui darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka; 2) piniginių lėšų sumos, mokamos po atleidimo, t.y. vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, kai darbdavys neatsiskaito su darbuotoju jo atleidimo dieną. Kaip jau minėta, nors Taikos sutarties 3 punkte šalys nenurodė, kokios konkrečiai išmokos, be išeitinės išmokos, mokėtinos išieškotojai, ir jų nedetalizavo, tačiau atsižvelgus į tai, kad šių išmokų mokėjimas yra siejamas su galutinio atsiskaitymo su išieškotoja diena, t.y. jos atleidimo diena, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad jos apėmė DK 141 straipsnyje nurodytas piniginių lėšų sumas, kurios mokamos darbuotojui būtent jo atleidimo dieną, todėl vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nepatenka į Taikos sutarties 3 punkte numatytų „kitų išmokų“ sąvoką.
Pažymėtina, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką pagal savo prigimtį negali būti mokamas darbuotojo atleidimo dieną, todėl pareiškėja negalėjo jo sumokėti galutinio atsiskaitymo su ieškove dieną, kaip tai numatyta Taikos sutartyje. Prievolė mokėti minėtą užmokestį darbdaviui kyla tik po darbuotojo atleidimo, kai darbdavys laiku neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju. Taikos sutartyje šalys neaptarė pagrindinės prievolės nevykdymo padarinių. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog suinteresuotas asmuo E. A. nurodo, kad nagrinėjamu atveju vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką turi būti išieškomas iš pareiškėjos, kadangi Taikos sutarties šalys neturėjo pareigos tartis dėl to, kas ir taip imperatyviai numatyta teisės aktuose. Vis dėlto, pažymėtina, jog nors minėtas užmokestis yra reglamentuojamas DK, tačiau jis nėra išieškomas besąlygiškai – jo išieškojimas galimas tuomet, kai tai numatyta vykdomajame dokumente. Nagrinėjamu atveju vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką vykdomajame dokumente nenumatytas, todėl išieškotoja siekdama, jog jis būtų išieškomas iš pareiškėjos turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo. Be to, kad pareiškėjai nevykdant pareigos atsiskaityti su išieškotoja, pastaroji vadovaujantis DK (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 303 straipsniu galėjo kreiptis į teismą su prašymu išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos arba, vadovaujantis DK (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709), 232 straipsnio 1 dalimi, gali kreiptis į Komisiją dėl baudos už sprendimo neįvykdymą skyrimo.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, antstolės 2018-05-10 raštas Nr. S-18001916 „Dėl išieškotinos sumos patikslinimo“ dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išieškojimo, naikintinas.
Pareiškėja prašo panaikinti 2018-05-10 patvarkymą Nr. S-1874-6821 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Nurodo, jog 2018-05-10 patvarkyme ir 2018-05-09 vykdymo išlaidų apskaičiavime išieškotina suma nurodoma skirtingai, todėl neaišku, kuri iš jų yra teisinga. CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka, pagal kurią išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant buvo apskaičiuotos, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu, kuris su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais išsiunčiamas skolininkui. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.5. punktą vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo formą, numatytą Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 priede. Minėtoje patvarkymo formoje yra nustatyta, kad patvarkymo aprašomojoje dalyje nurodoma tam tikra informacija, esanti vykdomajame dokumente, įskaitant išieškomos sumos dydį. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra išsprendžiamas klausimas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, o jame esanti informacija apie vykdomajame dokumente nurodytos išieškotinos sumos dydį yra informacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai išieškoma suma yra kintamo pobūdžio, skirtingų patvarkymų aprašomosiose dalyse bus nurodyti skirtingas skolos dydžiai, priklausomai nuo to, kada antstolė perskaičiavo įsiskolinimą. Taigi, vien ta aplinkybė, kad 2018-05-10 patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2018-05-09 vykdymo išlaidų apskaičiavimo aprašomosiose dalyse nurodytas skirtingas išieškotinos sumos dydis nesudaro pagrindo šių patvarkymų naikinti, todėl pareiškėjos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas atkreipia dėmesį, jog teismui konstatavus, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką iš pareiškėjos išieškomas nepagrįstai, antstolei kyla pareiga patikslinti pareiškėjos skolos dydį bei perskaičiuoti vykdymo išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolės Redos Vizgaudienės 2018 m. gegužės 10 d. raštą Nr. S-18001916 „Dėl išieškotinos sumos patikslinimo“ dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išieškojimo.
Kitą skundo dalį atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0074/17/01246 grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.