- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-1206-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04238-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- M. S.
- Ieškovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. (M. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, akcinė bendrovė – „Swedbank“, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo vaikui po 200 Eur kas mėnesį; 2) iki teismo sprendimo priėmimo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių vaiko, uždraudžiant lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui nuolat, o tik epizodiškai. Šalys gyvena kartu, tačiau santykiai su atsakovu konfliktiški, ieškovė nuolat patiria atsakovo psichologinį smurtą. Nurodė, kad atsakovas nuolat gąsdina, kad išvarys iš buto arba atsives į butą savo meilužę, nuolat kelia ieškovei nepagrįstus priekaištus, buvo paslėpęs dokumentus, reikalingus dėl santuokos nutraukimo bylos. Ieškovės teigimu, kai atsakovas sužinos apie bylos iškėlimą, jis gali išvaryti ieškovę su vaiku iš namų, o tai pažeistų vaiko interesus. Atsakovas gali išsikraustyti į tėvų namus, kurie turi 3 kambarių butą.
4. Atsakovas atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė.
5. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad tarp šalių vyrauja konfliktiški santykiai net vaiko akivaizdoje. Tarnybos vertinimu, atsakovas negeba valdyti savo emocijų ir sąmoningai siekia nuteikti vaiką prieš motiną, siekia įtraukti vaiką suaugusių konfliktą. Nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino:
6.1. priteisė iš atsakovo M. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. S., mokamą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo;
6.2. paskyrė ieškovę J. S. iš atsakovo M. S. priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė, kad priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
6.3. įpareigojo iki teismo sprendimo priėmimo atsakovą M. S. gyventi skyrium nuo ieškovės J. S. ir šalių vaiko J. S., uždraudžiant lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
7. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo vaikui, mokamo po 200 Eur kas mėnesį, teismas nenustatė, kad atsakovas teiktų vaikui išlaikymą, todėl sprendė, kad kilus realiai grėsmei vaiko turtiniams interesams yra pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių vaikui.
8. Teismas laikė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės prašomo dydžio laikiną išlaikymą vaikui. Nurodė, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti tikrosios šalių turtinės padėties ir vaiko poreikių, todėl rėmėsi teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) ir šiuo metu sudaro 518 Eur. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo doktriną iš šios sumos atskaitytina pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą vaikui teikiama 73,50 Eur valstybės išmoka ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Įvertinęs tai nurodė, kad vaiko minimalus mėnesinis išlaikymo dydis, kurio nereikia įrodinėti yra 222 Eur ir sprendė, jog ieškovės prašomas 200 Eur išlaikymas vaikui yra adekvati suma, kuri turėtų patenkinti svarbiausius vaiko poreikius.
9. Spręsdamas dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko teismas rėmėsi byloje pateiktame 2022 m. kovo 7 d. Tarnybiniame pranešime nurodytais atsakovo paaiškinimais. Nurodė, kad atsakovas patvirtino apie šalių namuose kylančius konfliktus, kuriuos gali girdėti nepilnametis vaikas, kad šaukia ant ieškovės ir turi kitą gyvenamąją vietą. Teismas laikė, jog toks atsakovo elgesys pažeidžia vaiko interesus, kelia vaikui baimę ir stresą, gali lemti tiek ieškovės, tiek vaiko psichologinės būklės pablogėjimą. Vertino, kad atsakovo gyvenimas šalių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeidžia šalių vaiko ir ieškovės interesus, todėl sprendė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių vaiko, uždraudžiant lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškovės prašymo netenkinti. Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus:
10.1. priimdamas skundžiamą nutartį teismas nesuteikė galimybės pateikti atsiliepimo dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu pažeisdamas atsakovo procesines teises. Teismo siųstas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo gautas 2022 m. kovo 15 d., kai tuo tarpu teismo pranešime nurodytas terminas atsiliepimui pateikti iki 2022 m. kovo 7 d. Teismas skundžiamą nutartį priėmė be atsiliepimo, nepatikrinęs, kada buvo įteiktas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, taip pat neįsitikinęs, ar pranešimas apskritai buvo įteiktas. Teismas taip pat nepagrįstai nepratęsė termino atsiliepimui pateikti, nors 2022 m. kovo 14 d. buvo teiktas prašymas terminą atsiliepimui pateikti pratęsti iki 2022 m. kovo 27 d.;
10.2. teikiantis prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti. Ieškovė prašymo nemotyvavo, grindė jš prielaidomis, nepagrindė prašymo ir neįrodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra reikalingas ir kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas;
10.3. laikinoji apsaugos priemonė – sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyriumi iki bus galutinai išspręsta santuokos nutraukimo byla, gali būti taikoma tik tuo atveju, kai vieno iš sutuoktinių elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiam vaikų ar kito sutuoktinio interesams ir yra išimtinė laikinoji apsaugos priemonė. Ieškovė nurodė, kad jau kelis metus esant konfliktiniams santykiams gyvena su atsakovu, o byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie šeimoje egzistuojantį realų pavojų, kad atsakovo elgesys yra netinkamas, agresyvus ar tiek pavojingas, jog sudaro būtinybę nustatyti atsakovo gyvenimą skyrium. Todėl teismas prašymą išnagrinėjo paviršutiniškai, remdamasis prielaidomis, neatsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų, apibūdinančių atsakovo elgesį neigiamai ar kad atsakovo elgesys pažeidžia vaiko interesus, kelia vaikui baimę ir stresą, gali nulemti ieškovės ir vaiko psichologinės būklės pablogėjimą. Nei ieškovė, nei dukra niekuomet nesigydė dėl psichinių ligų, nesikreipė į kitus specialistus dėl neva dukrai daromos žalos;
10.4. taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl įpareigojimo gyventi skyriumi yra neproporcingos, nepagrįstai pažeidžia atsakovo ir dukters interesus, apriboja bendravimą su dukra, nors, kaip matyti iš ieškinio, atsakovo santykiai su dukra yra geri, šilti, nuoširdūs, o pati ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo;
10.5. teismas taip pat be pagrindo, neįvertinęs aplinkybės, jog atsakovas niekada nevengė išlaikyti dukrą, priteisė laikiną išlaikymą dukrai. Ieškovė nereiškė ieškinyje reikalavimo dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo, pripažino, jog atsakovas perka reikalingus daiktus vaikui ir užtikrina dukros poreikius. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas atsisako geranoriškai teikti dukrai išlaikymą ar kad buvo kreiptasi į atsakovą dėl išlaikymo;
10.6. spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio teismas neįvertino aplinkybės, jog išlaikymo dydis vaikui nustatomas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį. Teismas neįvertino, kad atsakovo darbo užmokestis sudaro vos 600-730 Eur, o dukra yra sveika ir neturi specialių poreikių, be to, išlaikant dukrą niekada nebuvo patirtos tokios išlaidos, kadangi dukters išlaikymui per mėnesį buvo skiriama vos 300 Eur. Teismas neįvertino, jog ieškovės gaunamos pajamos yra daugiau nei dvigubai didesnės už atsakovo ir sudaro atskaičius mokesčius 1300 Eur. Taip pat neatsižvelgta į teismų praktiką šios kategorijos bylose, į tai, jog atsakovas kiekvieną mėnesį moka už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam butui suteiktas komunalines paslaugas ir patiria apie 150 Eur išlaidų, jog dengia įsipareigojimus kreditoriui AB Swedbankui pagal 2019 m. liepos 31 d. paskolos sutartį Nr. 19-043461-GV, taip pat turi patenkinti ir savo būtinuosius poreikius. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog ieškovė nepagrindė ir nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumas, kad nepateikti įrodymai apie patiriamas išlaidas vaikui išlaikyti. Tai, jog ieškovė šiuo metu nurodo dukrai išlaikyti skirianti po 637 Eur, sudaro pagrindą išvadai, jog šiuo metu būtiniausi dukters poreikiai užtikrinami ir prioritetiniai vaiko interesai nenukenčia.
Atsiliepimas
11. Ieškovė J. S. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat prijungti papildomą įrodymą – pažymą iš psichologės. Atsiliepime nurodo, kad:
11.1. spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas vadovavosi proceso teisės normomis, o priimdamas skundžiamą nutartį be atsakovo atsiliepimo į prašymą teismas neužkirto atsakovui kelio tinkamai ginti savo teises ir įrodinėti savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas pranešimą atsakovui išsiuntė ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Šį adresą atsakovas nurodo ir savo atskirajame skunde, atsakovas neneigia gyvenęs šiuo adresu iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl nagrinėjantis laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas negali būti atsakingas už asmens, kuriam laiku registruotu laišku išsiuntė teismo procesinius dokumentus, pašto korespondencijos neatsiėmimą. Prieš priimdamas skundžiamą nutartį teismas dėjo visas pastangas bandydamas išsiaiškinti atsakovo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi teismo įpareigojimu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė 2022 m. kovo 7 d. susisiekė su atsakovu M. S., informavo jį apie teismo procesą ir ieškovės pateiktus prašymus, taip pat 2022 m. kovo 7 d. buvo duotas teisėjos sekretorės telefono numeris, o atsakovas nenurodė, kokios priežastys sukliudė jam susisiekti su sekretore dėl procesinių dokumentų gavimo. Be to, teismas turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neišklausęs priešingos šalies nuomonės, kadangi teismo nutartis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra skundžiama, o atsakovas šia teise pasinaudojo;
11.2. prašydama teismo įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi ieškovė nurodė priežastis: nuolat iš atsakovo pusės patiriamą psichologinį smurtą, ieškovės, kaip moters, persekiojimą, nepilnametę dukrą traumuojančios aplinkos egzistavimą. Persikėlus ginčui į teismą, akivaizdu, jog situacija aštrės, todėl teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neįpareigojus atsakovo gyventi skyrium, ieškovė su dukra ketino išeiti iš šeimos namų (duomenys neskelbtini), ir bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu gyventi išsinuomotame bute;
Šalies argumentai
11.3. apeliantas nepagrįstai nurodo, jog byloje nėra duomenų apie šeimoje egzistuojantį realų pavojų, dėl kurio kenčia nepilnametis vaikas. Teismo įpareigojimu šeimoje lankėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė, kuri kalbėjosi su ieškove ir nepilnamete dukra, kuri dėl savo amžiaus (12 metų) gali puikiai išreikšti savo nuomonę ir nuogąstavimus. Mergaitė vaiko teisių apsaugos specialistei skundėsi dėl agresyvaus tėvo elgesio, konfliktų su mama, dėl kurių mergaitė yra priversta slėptis savo kambaryje, atsiriboti nuo aplinkos užsidėjus ausines ir klausantis muzikos, patvirtino, jog atsakovas yra liguistai pavydus ieškovės atžvilgiu, įtarinėja esant kitus vyrus ir į vyrų paiešką įtraukia nepilnametę dukrą. Ieškovės persekiojimą pagrindžia ir atsakovo pateikta su atskiruoju skundu medžiaga;
11.4. skundžiamos nutarties tikslas yra apginti nepilnametės dukros interesus, todėl neturi teisinės reikšmės, dėl kurio sutuoktinio kaltės prašoma nutraukti santuoką. Byloje pakankamai akivaizdi grėsmė dukros interesams, su mergaite šiuo metu bendrauja ir ją stebi socialiniai darbuotojai, mergaitė lankosi pas psichologę. Įpareigojus atsakovą gyventi skyriumi nepilnametės psichologinė būklė pagerėjo, ji yra ramesnė, o atsakovo grąžinimas į butą vėl atkurtų mergaitei traumuojančią aplinką, kas iš esmės pažeistų prioritetines nepilnametės teises, priverstų jaustis nesaugiai, gyventi įtampoje ir baimėje;
11.5. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neriboja atsakovo bendravimo su dukra, kadangi atsakovas gali bendrauti su dukra neutralioje aplinkoje arba pasikviesti į savo motinos namus, kur šiuo metu gyvena. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė trukdytų atsakovui įgyvendinti jo, kaip tėvo, teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Tuo atveju, jeigu atsakovas mano, kad jo teisė su dukra bendrauti pažeista, gali kreiptis į teismą su prašymu nustatyti laikiną bendravimo tvarką;
11.6. teigdamas, jog teikia dukrai išlaikymą, atsakovas nepateikia jokių išlaikymo teikimą patvirtinančių įrodymų. Epizodiniai dovanų pirkimo atvejai nelaikytini būtiniausius poreikius užtikrinančiu išlaikymu, juolab kad dukra Tarnybos atstovei nurodė, kad viską perka mama. Laikinas išlaikymas priteistas nepilnametei dukros poreikiams patenkinti. Be to, dukra lanko muzikos mokyklą, nešioja akinius, dėl stuburo problemų ir antsvorio reikės pradėti lankyti baseiną. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojus atsakovą gyventi skyrium nuo manęs ir dukros, ieškovė mokės už būsto (duomenys neskelbtini) išlaikymą, be to, atsakovas yra palikęs skolų už šį būstą, nors buvo sutarta, kad buto išlaikymo mokesčius mokės atsakovas;
11.7. atsakovui tenka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl atskirojo skundo argumentai apie atsakovo gaunamą nedidelį darbo užmokestį, įsipareigojimus kreditoriui ir paties atsakovo asmeninių poreikių užtikrinimą nepagrįsti. Atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kadangi pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir įpareigojimas atsakovui gyventi skyrium, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių įrodymų prijungimo
15. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – kvitus, čekius, pagrindžiančius apmokėjimo už būstui suteiktas paslaugas nuo 2020 m. sausio mėn., ieškovės susirašinėjimą su byloje nedalyvaujančiu asmeniu, pašto vokus ir 2022 m. kovo 14 d. prašymą teismui. Ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė 2022 m. balandžio 1 d. VšĮ „Šeimos menas“ psichologo pažymą, kurioje apibūdinta nepilnametės dukros psichologinė būsena.
16. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamo klausimo pobūdį, atsakovo pateiktų įrodymų turinį, sprendžia, jog atsakovo rašytiniai įrodymai gali turėti tiesioginės reikšmės sprendžiant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne) pagrįstumo klausimą, todėl priimtini.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia priimti ieškovės pateiktą 2022 m. balandžio 1 d. psichologės pažymą, kadangi ji susijusi su sprendžiamu apeliacine tvarka klausimu ir teikiant ją įrodinėjami atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai.
Dėl procesinės teisės pažeidimų
19. Apeliantas visų pirma atskirajame skunde įrodinėja, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė atsakovo procesines teises, kadangi nesuteikė galimybės pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismo siųstas pranešimas buvo gautas 2022 m. kovo 15 d., kai tuo tarpu terminas atsiliepimui pateikti nustatytas iki 2022 m. kovo 7 d. Apeliacinės instancijos teismas tokiam atsakovo argumentui neturi pagrindo pritarti.
20. CPK 147 straipsnyje be kita ko numatyta, jog teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
21. Viena vertus, pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovą apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismui nėra įtvirtinta pareiga informuoti priešingą šalį ir išklausyti jos nuomonę dėl pateikto laikinųjų apsaugos priemonių prašymo. Todėl net ir nepranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nelaikytinas civilinio proceso teisės normų pažeidimu.
22. Kita vertus, nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, siuntė atsakovui pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, nustatydamas terminą iki 2022 m. kovo 7 d. atsiliepimui pateikti. Pranešimas buvo išsiųstas ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Atsakovas neneigė, jog šiuo adresu pranešimo siuntimo metu negyveno, neįrodinėjo, kad teismo pranešimas jam buvo išsiųstas neteisingu adresu. Iš byloje esančio Tarnybos specialistės I. K. 2022 m. kovo 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad vykdydama teismo pavedimą informavo atsakovą apie pradėtą teismo procesą ir gautą ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Minėtos aplinkybės apeliantas neginčija, priešingai, ją atskirajame skunde pripažįsta. Taigi, kaip matyti iš civilinės bylos proceso, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą pirmosios instancijos teismas dėjo visas įmanomas pastangas atsakovo nuomonei gauti. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą be atsakovo atsiliepimo, pažeidė atsakovo teisę būti išklausytam.
23. Dar daugiau, dėl nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, gali būti paduodamas atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismui. Matyti, jog ir nagrinėjamu atveju atsakovui nebuvo apribota galimybė pateikti atskirąjį skundą ir jame nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus. Taigi apeliantas pasinaudojo teise teikti atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties, o apeliacinės instancijos teismas žemiau nurodytais motyvais pasisakys dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne) pagrįstumo.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
24. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
25. CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas; CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
26. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 200 Eur, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl išlaikymo dydžio, sprendė, jog ieškovės prašoma 200 Eur laikino išlaikymo suma yra adekvati. Todėl nepilnametei dukrai išlaikyti priteisė 200 Eur laikiną išlaikymą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. vasario 23 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
28. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, jog teismas neįvertino atsakovo gaunamų pajamų, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės gaunamos pajamas yra beveik dvigubai didesnės nei atsakovo, kad atsakovas išlaiko butą, patirdamas apie 150 Eur išlaidų. Taip pat nurodo, jog nepilnametė dukra yra sveika ir neturi specialių poreikių, o ieškovė nepagrindė objektyviais įrodymais, jog reikalingas tokio dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai.
29. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
30. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas vaikų interesams užtikrinti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
31. Spręsdamas prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, teismas turi preliminariai nuspręsti laikino išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu sąlygas, būtinas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
32. Teismų praktikoje suformuota prezumpcija, jog sprendžiant dėl lėšų sumos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi gali būti vienos minimalios mėnesinės algos dydis, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 730 Eur, atskaičius mokesčius – 533,65 Eur. Visgi kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus yra tik orientacinis, todėl taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis, objektyvus galėjimas teikti atitinkamo dydžio išlaikymą kiekvienu atveju taip pat turi būti vertinamas ir į jį atsižvelgiama.
33. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog momentiniai pirkiniai nepilnamečiui vaikui nelaikytini reguliariu išlaikymu, prie kurio taip pat atitinkamomis periodinėmis dalimis turi prisidėti ir atsakovas. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl vertintina, jog yra ir gali būti pajėgus užtikrinti minimalius jam tenkančius nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikius. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nepagrindė, jog dėl savo sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negali teikti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžio, kuris apskaičiuotas pagal teismų praktikoje nurodomą orientacinę sumą (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, kaip jau buvo minėta, tai yra minimalius poreikius patenkinantis laikino išlaikymo dydis, kurio dydis nustatytas tik preliminariai įvertinus vaiko poreikius ir išsamiai nevertinant realios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą, o išsamiai tėvų turtinė padėtis bus vertinama nagrinėjant ginčą iš esmės.
34. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad sprendžiant laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui klausimą neturi esminės teisinės reikšmės ir atsakovo argumentai dėl ieškovės gaunamo dvigubai didesnio atlyginimo bei aplinkybė, jog byloje nepateikti nepilnametės dukros poreikius pagrindžiantys įrodymai. Kaip jau buvo minėta, pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą tenka ir atsakovui, o priteista laikino išlaikymo suma teismų praktikoje vertintina kaip minimalius poreikius užtikrinantis dydis. Be to, ieškovė, teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodė elementarius tokio amžiaus vaiko poreikius (maistas, drabužiai, vitaminai, muzikos mokykla, pramogos ir kt.), todėl nėra pagrindo vertinti, jog šioje proceso stadijoje tokių poreikių patenkinimui priteistas iš atsakovo neadekvataus dydžio laikinas išlaikymas. Kita vertus, nurodyto dydžio laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, priimti kitokį teismo sprendimą, t.y. nustatyti kitokio dydžio nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymą.
35. Atsakovo teiktino nepilnametei dukrai išlaikymo dydžio nekeičia ir aplinkybė, jog atsakovas nurodo išlaikantis jų su ieškove turimą butą, ir išlaikymui per mėnesį sumoka apie 150 Eur. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas taip pat gyveno ginčo bute, todėl savaime suprantama, jog ir atsakovas turėjo pareigą mokėti buto išlaikymui mokesčius. Kita vertus, ieškovė nurodo, kad įpareigojus atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir dukters, pareiga mokėti buto išlaikymo mokesčius teks ieškovei.
36. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie faktinę šalių turtinę padėtį, atitinkamai, negalima pripažinti ieškovę esant absoliučiai geresnėje materialinėje padėtyje nei atsakovas, tačiau įvertinus nagrinėjamo klausimo metu esamą atsakovo materialinę padėtį, atsakovo galimybes užsidirbti ar kitaip gauti lėšų, nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius pagal jo amžių, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas iš atsakovo laikiną 200 Eur per mėnesį išlaikymą, užtikrino stabilų iš abiejų tėvų teikiamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, proporcingą esamai atsakovo finansinei padėčiai ir išgalėms prisidėti prie dukros išlaikymo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl priteisto laikino išlaikymo nėra pagrindo.
Dėl įpareigojimo gyventi skyriumi
37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko, vertino šalių namuose kylančius konfliktus ir jų įtaką nepilnamečio vaiko savijautai. Vertino, jog atsakovo elgesys pažeidžia vaiko interesus, kelia vaikui baimę ir stresą, gali lemti tiek ieškovės, tiek vaiko psichologinės būklės pablogėjimą.
38. Teikdamas atskirąjį skundą apeliantas nesutinka ir šia teismo taikyta laikinąja apsaugos priemone – įpareigojimu gyventi skyriumi nuo ieškovės ir dukros. Nesutikimą grindžia tuo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių atsakovo netinkamą, agresyvų ar pavojingą elgesį, taip pat įrodymų, jog atsakovo elgesys pažeidžia vaiko interesus, kelia vaikui baimę ir stresą ar gali nulemti ieškovės ir vaiko psichologinės būklės pablogėjimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams.
39. Teikdamos paaiškinimus procesiniuose dokumentuose šalys neneigia, jog santykiai tarp jų yra įtempti ir konfliktiški. Ieškovė nurodo, kad atsakovas naudoja psichologinį smurtą, terorizuoja, nuolat priekaištauja, grasina išvaryti iš buto, o atsikvėpti gali tik atsakovui išvykus. Tarnybos išvadoje, išklausius vaiko nuomonės, nurodyta, jog tėvai pastaruoju metu ypatingai dažnai pykstasi ir nepilnametė jaučiasi nuliūdusi, jai neramu ir baisu, stengiasi įvairiais būdais save raminti. Taip pat nurodyta, jog atsakovas prašo pranešti, kai mama (ieškovė) išeina iš namų ir kur išeina, o tokia situacija jai kelia nerimą, baimę, liūdesį ir isteriją. Tarnyba taip pat vertino, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys nesugeba valdyti emocijų nevengia konfliktinių situacijų namuose vaiko akivaizdoje, o tėvas nesugeba valdyti emocijų ir formuoja vaiko neigiamą nuomonę motinos atžvilgiu, siekia įtraukti vaiką į suaugusiųjų konfliktus, tokiu būdu pažeisdamas vaiko teisę į emociškai ir psichologiškai palankią bei saugią aplinką. Ieškovės pateiktoje 2022 m. balandžio 1 d. VšĮ „Šeimos menas“ pažymoje taip pat nurodyta, jog konfliktų metu vaikas jaučia baimę ir nesaugumą, o būnant su mama mergaitė jaučiasi daug ramiau ir saugiau. Psichologė rekomenduoja pašalinti stresą sukeliančias aplinkybes, užtikrinti stabilumą, ramybę ir saugumą. Taigi byloje pateiktų įrodymų visuma pagrindžia aplinkybę, jog dėl šeimoje kylančių konfliktų nepilnametė dukra jaučiasi nesaugiai, kas sudaro pagrindą namų aplinką laikyti keliančia grėsmę nepilnamečio vaiko interesams bei jo emocinei būklei. Todėl esant konfliktiškiems šalių santykiams, pagrįsta būtinybė sureguliuoti esamą situaciją tokiu būdu, kuris užkirstų kelią šalių tarpusavio emocinei įtampai augti, galimiems ieškovės ir nepilnametės dukters interesų pažeidimams atsirasti.
40. Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo elgesys gali nulemti ieškovės ir vaiko psichologinės būklės pablogėjimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečio vaiko būklė tiek konfliktų metu, tiek esant atsakovui namuose, nurodoma VšĮ „Šeimos menas“ pažymoje, ją apibūdino ir pati nepilnametė Tarnybos atstovei. Kaip jau buvo aptarta aukščiau, nepilnamečio vaiko jaučiama baimė ir nesaugumas, stengimasis atsiriboti nuo konfliktinės aplinkos užsidedant ausines ir klausantis muzikos, negali būti vertinama kaip tinkama ir saugi emocine prasme aplinka nepilnamečiam vaikui. Pažymėtina ir tai, kad nėra pagrindo vertinti, jog atsakovo elgesys ir ieškovės atžvilgiu atitinka pagarbaus asmens elgesio standartą. Atsakovo elgesys – prašymas nepilnametės dukros pranešti, kai ieškovė išeina iš namų ir kur išeina, klausinėjimas apie ieškovės asmeninį gyvenimą, įtraukimas vaiko į suaugusiųjų konfliktą, neabejotinai sukelia neigiamus išgyvenimus, emocinę įtampą ir pagrįstą baimę bei nesaugumo jausmą. Pažymėtina, kad neigiamą įtaką ieškovės emocinei būklei pagrindžia ir atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovės asmeniniai susirašinėjimai su trečiuoju asmeniu. Vertintina, kad toks elgesys, kuomet atsakovas pateikia be ieškovės žinios perfotografuotas ieškovės asmeninio susirašinėjimo žinutes, lemia ne tik nesaugumo jausmo susiformavimą, bet ir psichologinę įtampą, turinčią neigiamos įtakos ieškovės psichologinei būklei.
41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visuma aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad esant tarp šalių įtemptiems santykiams, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo elgesys kelia ieškovei ir nepilnametei dukrai emocinę įtampą, neigiamus išgyvenimus, nesaugumo jausmą, baimę, kas nėra suderinama su emociškai saugia namų aplinka. Todėl vertintina, jog toks laikinas šalių tarpusavio santykių sureguliavimas, kuomet atsakovas įpareigojamas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnametės dukros, užtikrina vaiko prioriteto į ramią, saugią, stabilią aplinką įgyvendinimą, nepažeidžia atsakovo teisių labiau negu reikia šiam tikslui pasiekti, juolab, kad atsakovas turi galimybę gyventi kitame gyvenamajame būste.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks laikinas tarpusavio santykių sureguliavimas ne tik nepaneigia, bet ir neturi teisinės reikšmės atsakovo bendravimui su nepilnamete dukra. Ieškovė nurodo, jog netrukdo bendrauti atsakovui su dukra, atsakovas gali susitikti su dukra šalia esančiuose savo tėvų namuose. Taigi apeliantas nepagrindė ir nenurodė, kaip taikytas įpareigojimas gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnametės dukros pažeidžia jo teisę bendrauti su dukra (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylos baigties
43. Apibendrinant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti atsakovo atskirojo skundo.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.