- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-136-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01399-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- I. R.
- Išvadą teikia
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei I. R. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. R. patikslintame ieškinyje teismo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų D. Š. ir E. Š. gyvenamąją vietą su motina I. R., priteisti iš atsakovo A. Š. vaikų naudai materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2015-06-01 iki vaikų pilnametystės, vaikų išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavesti disponuoti ieškovei I. R., jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti tėvo A. Š. bendravimo su vaikais D. Š. ir E. Š. ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką pagal ieškovės pasiūlymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks jų interesus. Vieno mėnesio vieno vaiko išlaikymo išlaidos yra – 80 Eur maistui, rūbai ir avalynė 50 Eur, ugdymo priemonės 20 Eur, mokestis už vaikų darželį 58 Eur, kelionės 20 Eur, atostogos 20 Eur. Iš viso – 288 Eur. Ieškovė nekilnojamojo registruotino turto neturi, jos darbo užmokestis 270,51 Eur per mėnesį. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę, jis yra individualios įmonės savininkas. Mano, jog prašomas priteisti materialinio išlaikymo dydis atitiks atsakovo turtinę padėtį.
2. Atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų D. Š. ir E. Š. gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš ieškovės I. R. vaikų išlaikymui po 144 Eur periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti laisvą I. R. bendravimo su vaikais tvarką, neapribojant jai teisės bendrauti su vaikais, rūpintis jų auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymusi, mokymusi bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvaujant jų auklėjime, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaikų tėvą A. Š., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad vaikai nuo gimimo gyveno atsakovo bute, čia susiformavusi jų įprasta socialinė aplinka. Vaikai turi stiprų emocinį ryšį su atsakovu. Ieškovė I. R. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikų vystymuisi. Atsakovo mėnesinės pajamos yra 300 Eur, jis neturi nekilnojamojo turto ir jo vardu registruotų transporto priemonių nėra, kitų pajamų negauna, todėl nesutinka su ieškovės prašymu priteisti po 200 Eur kiekvienam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo priešieškinį atmetė, nustatė nepilnamečių vaikų D. Š. ir E. Š. gyvenamąją vietą su motina I. R., priteisė iš atsakovo A. Š. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2015-06-01) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė įstatyminę nepilnamečių vaikų atstovę I. R., nustatė tėvo A. Š. bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką pagal ieškovės I. R. pasiūlymą, priteisė iš I. R. 1,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, iš atsakovo A. Š. valstybės naudai 112,53 Eur žyminį mokestį, 14,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, 399,88 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, ieškovei I. R. 91,67 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2016 m. birželio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-814/2016 motyvuojamoje dalyje ir rezoliucinės dalies šeštoje pastraipoje iš jos pašalinant 7 punktą – „Kiekvienos mokslo metų savaitės pirmadienį ir trečiadienį atsakovas A. Š. praleidžia laiką su vaikais D. Š. ir E. Š. po vaikų pamokų iki 19.00 val. Vaikai grąžinami į I. R. gyvenamąją vietą“, buvusį 8 punktą nutarė laikyti 7 punktu.
5. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas, būtų stebima ar kitaip globojama atitinkamų vaiko teises ginančių institucijų, jų įspėta dėl netinkamo elgesio su vaikais ar pan. Visas atsakovo išdėstytas aplinkybes dėl netinkamo ieškovės, kaip motinos, pareigų vykdymo teismas vertino kaip atsakovo subjektyvią nuomonę apie ieškovę, galimai susiformavusią dėl nepavykusio bendro jų gyvenimo, tačiau šios aplinkybės negali būti lemiančios sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Teismas nustatė, jog visą laiką nuo gimimo ieškovė gyveno su vaikais, juos prižiūrėjo. Ieškovės nuomojama gyvenamoji vieta yra tvarkinga, pritaikyta augti vaikams. Vaikai išreiškė norą gyventi su mama, o su tėčiu nori matytis ir bendrauti. Teismo posėdžio metu apklaustas D. Š. parodė, kad nori gyventi su abiem tėvais. Teismas atsižvelgė į E. Š. mažą amžių ir nurodė, kad sveikai tokio amžiaus vaiko emocinei raidai yra būtina motinos globa, nuolatinių emocinių ryšių su motina formavimas ir palaikymas (motina svarbi moteriškam tapatumui, emocinei raidai bei ateityje lytinei brandai). Nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki dabar vaikai gyvena su mama skyriumi nuo tėvo A. Š., todėl yra labiau prisirišę prie motinos. Ieškovė, su kuria nuolatos gyvena vaikai, turi daugiau informacijos apie vaikų sveikatos būklę, savijautą bei dienos režimą. Teismas, vadovaudamasis brolių ir seserų neišskyrimo principu, konstatavo, jog atsakovo A. Š. prašymo dėl skirtingos vaikų gyvenamosios vietos patenkinimas prieštarautų vaikų interesams. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės I. R. darbo valandos yra fiksuotos, ieškovė dirba pagal nustatytą darbo grafiką, kiekvieną dieną nuveža vaikus į ugdymo įstaigą ir parveža iš jos. Esant nustatytam darbo grafikui ieškovė gali planuoti laiką, praleidžiamą su vaikais, formuoti vaikų kasdieninę rutiną, vaikai gali jausti pastovumą ir stabilumą. Tuo tarpu atsakovas A. Š. yra individualios įmonės savininkas, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, jo darbo grafikas laisvas, tačiau daug dirbantis. Apklausta liudytoja R. T. parodė, kad A. Š. yra labai darbštus, darbe likdavo ir po darbo valandų. Nagrinėjamu atveju šalių vaikai nėra dideli, sūnus lanko pirmą klasę, dukra lanko darželį. Vaikai gyvena pagal nusistovėjusį dienos režimą, užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką, vaikai būtų kilnojami iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, kas akivaizdžiai sutrikdytų vaikų nusistovėjusį režimą. Toks vaikų kilnojimas iš vienų namų į kitus būtų žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaikų sveikatai bei neatitiktų vaikų interesų. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, ieškovės nurodytas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, iš atsakovo A. Š. priteisė materialinį išlaikymą D. Š. ir E. Š. kas mėnesį po 150 Eur. Teismas nenustatė, kad atsakovo A. Š. bendravimas su vaikais kenktų nepilnamečių vaikų interesams ar darytų vaikams žalingą įtaką, todėl susipažinęs su ieškovės patikslintame ieškinyje siūloma tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, ieškovei teismo posėdžio metu sutikus dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos papildymo, teismas išėjo iš patikslinto ieškinio reikalavimo ribų ir išplėtė (papildė) ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, tam, kad ji geriausiai atitiktų atsakovo ir vaikų interesus.
6. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovei I. R. 183,34 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ieškovė I. R. teisme siekė įrodyti patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, o būtent tai, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. 2015-12-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad I. R. turi 6 kompaktinius diskus, kuriuose įrašyti šeši garso įrašai. Nors teismas posėdžio metu pagarsinęs ir išklausęs minėtus garso įrašus sprendime pažymėjo, kad spręsdamas ginčą jais nesivadovauja, tačiau priteisiant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su papildomų įrodymų gavimu, neturi būti atsižvelgiama vien tik į tai, ar teismas priimdamas sprendimą jais rėmėsi, kadangi jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad ieškovės I. R. patirtos išlaidos buvo būtinos ir jos susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, todėl priteistinos iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniais skundais atsakovas A. Š. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą toje dalyje, kuria atsakovo priešieškinis atmestas, o ieškovės ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti arba Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, nustatant atsakovo prašytą bendravimo su vaikais tvarką, o dalyje dėl išlaikymo sprendimą pakeisti ir priteisti išlaikymą, atsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, taip pat panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. papildomą sprendimą. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:
1.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė kiekvieno iš vaikų prisirišimo laipsnio prie kiekvieno iš tėvų, brolio, sesers ir kitų giminaičių, neatsižvelgė į kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaikų auklėjimą, vystymąsi, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, taip pat neteisingai aiškino kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, t. y. neteisingai įvertino tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, kitas aplinkybes, reikšmingas prižiūrint ir auklėjant vaikus, užtikrinant jų saugią socialinę aplinką.
1.2. Teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinio reikalavimus, nurodė, kad vadovaujasi brolių ir seserų neišskyrimo principu, nes vaikai nuo gimimo betarpiškai gyveno kartu, ieškovė paaiškino, kad vaikus sieja stiprus emocinis ryšys, o apklaustas teismo posėdyje D. Š. parodė, jog nori gyventi kartu su sese, tačiau brolio ir sesers emocinio ryšio stiprumas nebuvo nustatytas specialisto, o D. Š. teismo posėdyje nebuvo apklaustas dalyvaujant specialistui. Be to, teismas, neturėdamas jokių objektyvių duomenų apie vaikų ryšį su kiekvienu iš tėvų, atsisakė apklausti teisės psichologijos specialistą S. A. ir neskyrė psichologinės ekspertizės šiam klausimui išsiaiškinti.
1.3. Teismas neanalizavo priešieškiniu pareikštų reikalavimų, nurodydamas VTAS išsakytą poziciją, kad tokio atvejo dar nėra buvę, ir sprendė, kad atsakovo reikalavimas nustatyti jo prašytu būdu vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tuo pačiu nustatant bendravimo tvarką abiejų vaikų vienu metu su vienu tėvu kas antrą savaitę, iš esmės pažeistų vaikų interesus. Tačiau teismas sprendime nenurodė, kokius vaikų interesus pažeistų atsakovo pareikšto reikalavimo tenkinimas ir neatskleidė jų turinio.
1.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikai nuo pat gimimo gyveno kartu ir su tėvu, iki 2015-05-28 šeimoje abu tėvai rūpinosi vaikais. Atsakovas nuo pat pradžių teigė, kad su ieškove turėjo nesutarimų dėl vaikų auklėjimo ir priežiūros, nes atsakovė nepaisė vaikų režimo, sveikos mitybos ir gyvensenos principų, disciplinos ir tvarkos laikymosi. Teismas neįsigilino, kokie skirtingi tėvų supratimai dėl vaikų auklėjimo ir priežiūros ir kas būtų naudingiau ir geriau patiems vaikams – gyventi su motina, kuri nepaiso disciplinos ir vaikų režimo, nesirūpina jų sveikos gyvensenos principų laikymusi, ar su tėvu, kuris tai įgyvendina kiekvieną dieną.
1.5. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas sprendime nurodė, kad po to, kai ieškovė išsikraustė iš atsakovo su abiem vaikais, vaikai gyvena su ieškove ir yra labiau prie jos prisirišę. Juolab, kad sprendime teismas nurodė, kad atsakovas ir toliau daug bendrauja su vaikais, jie lieka pas jį nakvoti, jis jais rūpinasi.
1.6. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad vaikai, dabar gyvendami su ieškove, daugiausia laiko praleidžia ne su motina, bet su seneliais (ieškovės tėvais). Jie paimti iš darželio ir mokyklos iki vėlyvo vakaro būna pas senelius ir tik vakare paimami ieškovės į namus pernakvoti, o kartais ir visai nepaimami. Be to, seneliai savo netvarkingu gyvenimo būdu rodo netinkamą pavyzdį vaikams – jie rūko ir geria alkoholį.
1.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad, vertinant ieškovės moralines ar dorovines savybes, tik žinios, gautos iš teisėsaugos institucijų ar vaiko teisių apsaugos tarnybos, yra objektyvios. Tačiau byloje yra daug duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį, jos moralinių ir dorovinių savybių nebuvimą, šeimos interesų ir vaikų teisių pažeidimą, bet teismas jų nevertino.
1.8. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie tėvų užimtumą darbe, taip pat neteisingai ir neišsamiai nurodė liudytojos R. T. parodymų turinį, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog vaikų motina dėl jos darbo pobūdžio ir užimtumo bei darbo režimo yra pajėgesnė užtikrinti vaikų geresnę priežiūrą, planuoti su vaikais praleidžiamą laiką, formuoti jų kasdieninę rutiną, todėl vaikai gali jausti pastovumą ir stabilumą, o tėvas dėl savo darbštumo ir užimtumo darbe ir po darbo negali to užtikrinti.
1.9. Teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepagrįstai nurodė, kad vaikams reikia pastovumo ir nuolatinės gyvenamosios vietos, vaikai gyvena pagal nusistovėjusį dienos režimą, užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą ir toks vaikų kilnojimas iš vienų namų į kitus būtų žalingas tiek fizinei, teik psichinei vaikų sveikatai bei neatitiktų vaikų interesų. Šie teiginiai yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, nėra mokslinių tyrimų, kurie patvirtintų tai, kad vaikams turėti dvejus namus pas tėvus yra blogai, žaloja jų fizinę bei psichinę sveikatą.
1.10. Teismas neįvertino aplinkybių, kad abu tėvai gyvena Jonavoje, netoli vienas nuo kito, kad abu vaikai lanko darželį ir mokyklą, kurie yra visai netoli atsakovo gyvenamosios vietos, kad jiems atsakovo gyvenamoji vieta yra įprasta ir normali aplinka, kurioje jie užaugo nuo gimimo, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu tikrai nesutrikdys jų normalaus gyvenimo ritmo, jiems yra žinoma susiklosčiusi šeimos gyvenimo rutina ir jie jaučiasi laimingi su tėvu. Taip pat teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra stabili, tai yra jo nuosavybė, todėl šie namai vaikams yra ir bus tikrieji namai, o atsakovė savo būsto neturi ir, atsižvelgiant į jos pajamas, vargu ar kada nors įstengs įgyti, todėl vaikams gali tekti dažnai kraustytis iš vieno nuomojamo būsto į kitą ir ieškovė tikrai negali jiems garantuoti stabilių, saugių ir ramių gyvenimo sąlygų bei saugios socialinės aplinkos.
1.11. Teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia vaikų interesus ir teises bendrauti su abiem tėvais bei palaikyti ryšį, gauti jų palaikymą ir visavertį auklėjimą. Teismo patvirtinta bendravimo tvarka yra minimali, o ne maksimali.
1.12. Teismas neindividualizavo kiekvieno vaiko poreikių ir jų nenustatė, o tik nurodė ieškovės skaičiavimus ir atsakovo paaiškinimą apie tai, kokį jis galėtų teikti išlaikymą per mėnesį vaikui. Tačiau atsakovas sutiko teikti vienam vaikui 150 Eur per mėnesį išlaikymą, jeigu kito vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su juo ir iš atsakovės bus priteistas jos galimybes atitinkantis išlaikymas kitam vaikui, kurio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Didesnis kaip 150-170 Eur per mėnesį išlaikymas kiekvienam vaikui niekada nebuvo skiriamas, toks išlaikymas pilnai tenkino vaikų poreikius, o atsakovo galimybės teikti išlaikymą yra apribotos jo pajamomis, kurios kas mėnesį yra 500 Eur ir kurių turi pakakti išgyventi ir jam pačiam.
1.13. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali būti laikomas rašytiniu įrodymu byloje, tačiau šis įrodymas turi būti tiesiogiai susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. turi būti reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl bylos dalyko. Teismas sprendime nurodė, kad garso įrašais jis nesiremia, nes jie nėra reikšmingi byloje, todėl antstolio S. Š. 2015-12-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris tik patvirtino faktą, kad ieškovė turi įrodymus – ieškovės ir atsakovo pokalbių garso įrašus (kuriais teismas nesivadovavo), taip pat nėra reikšmingas ir nėra susijęs su bylos dalyku, todėl ieškovės patirtos išlaidos dėl šio protokolo surašymo nebuvo būtinos ir negali būti priteisiamos iš atsakovo.
Atsiliepimas
9. Ieškovė I. R. atsiliepimais į atsakovo A. Š. apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą nepakeistus. Atsiliepimuose nurodo, kad vaikai nori gyventi su motina, pagal amžių jiems reikalinga betarpiška motinos globa ir priežiūra. Ieškovė tinkamai atlieka motinos pareigas, užtikrina jiems geras buities sąlygas. Jos darbo valandos yra iki 18 val., po pamokų vaikus padeda prižiūrėti ieškovės motina. Visą savo laisvalaikį ieškovė skiria vaikams, jų ugdymui ir priežiūrai. Šiuo metu su vaikais nuomos sutarties pagrindu gyvena 2 kambarių bute. Vaikų gyvenimo sąlygos atitinka jų poreikius ir interesus, vaikai turi atskirą kambarį, du rašomuosius stalus. Bute yra visi reikalingi buities prietaisai, baldai. Ieškovė nuolat lankosi vaikų ugdymo įstaigose, domisi jų pasiekimais. Nesutinka, kad nepilnamečiams vaikams būtų geriau gyventi su tėvu vien dėl to, kad jis yra turtingesnis. Ieškovė atsakovui nedraudžia bendrauti su vaikais, jų bendravimas yra dažnas, ryšiai nenutrūkę, tačiau tėvas stengiasi vaikus nuteikti prieš ieškovę. Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatskleidė visų aplinkybių, kurios yra svarbios nustatant vaikų gyvenamąją vietą, kai tėvai gyvena skyrium. Pagal nustatytą teismo bendravimo tvarką A. Š. turi galimybę reguliariai bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, domėtis jų ugdymu. Priteistas išlaikymo dydis po 150 Eur periodinių išmokų kas mėnesį atitinka vaikų poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, įstatymų reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
10. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės I. R. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Jonavos miesto seniūnijos pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sms žinučių išklotines, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi šioje byloje vertinant atsakovo apeliacinių skundų argumentus ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsakovas turėjo galimybę susipažinti su šiais įrodymais ir pateikti savo atsikirtimus (prieštaravimus) dėl šių įrodymų. Be to, įvertinus tą aplinkybę, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), nauji įrodymai prijungtini prie bylos.
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymą bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus, byloje nėra duomenų apie ieškovės netinkamą rūpinimąsi vaikais, jų auklėjimą, todėl nepilnamečių vaikų D. Š. ir E. Š. gyvenamąją vietą nustatė su motina – ieškove I. R., priteisė iš atsakovo A. Š. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
15. Apeliantas (atsakovas) A. Š., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neįvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotus kriterijus, dėl ko nepagrįstai nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, taip pat neįvertino vaikų poreikių ir nustatė nepagrįstai didelį išlaikymą.
Dėl reikšmingų kriterijų, įrodinėjimo bei įrodymo vertinimo taisyklių taikymo, kai teisme sprendžiamas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, tėvams gyvenant skyrium, nustatymo
16. Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Šios taisyklės taikytinos ir tada, kai skyrium gyvenantys tėvai nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
17. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).
18. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).
19. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).
20. Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta dviejų mažamečių vaikų – D. Š. ir E. Š. – gyvenamoji vieta ir nusprendė, kad jų interesus labiausiai užtikrintų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina (ieškove) I. R..
22. Apeliantas (atsakovas) A. Š., nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas neatskleidė kiekvieno iš vaikų prisirišimo laipsnio prie kiekvieno iš tėvų, brolio, sesers ir kitų giminaičių, neatsižvelgė į kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaikų auklėjimą, vystymąsi, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, taip pat neteisingai aiškino kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus ir laiko juos deklaratyviais, neparemtais jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais įrodymais (šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, nepilnamečio D. Š. išsakyta nuomone, VTAS išvadomis, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais), tinkamai nustatė ir įvertino tėvų galimos sukurti vaikams aplinkos sąlygas bei jų materialines galimybes, ir sprendime pagrindė, su kuriuo jų gyvendami vaikai bus geriau prižiūrėti, kuris iš tėvų turi labiau tinkamas galimybes jų dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti, t. y. vadovavosi aukščiau aptartais kriterijais, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina (ieškove I. R.) geriausiai atitinka vaikų interesus.
24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo 5 ir 7 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikams neabejotinai yra būtinas artimas ryšys su motina, mažamečiams reikalingas motinos rūpestis, šiluma, meilė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nepažeidžiant motinos ir tėvo teisių ir pareigų lygiateisiškumo principo, mažamečiam vaikui reikalinga didesnė motinos globa, dėl ko vaikų motina turi pirmenybės teisę auklėti mažametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju taip pat pagrįstai pažymėjo, kad sveikai 5 metų amžiaus mergaitės emocinei raidai yra būtina motinos globa, nuolatinių emocinių ryšių su motina formavimas ir palaikymas (motina svarbi moteriškam tapatumui, emocinei raidai bei ateityje lytinei brandai).
25. Nepilnamečiai vaikai D. Š. ir E. Š. nuo pat gimimo gyveno su motina, tėvams gyvenant skyriumi vaikai taip pat liko gyventi su motina, taigi motinos ir vaikų artumas bei emocinis ryšys išliko nepakitęs. Visuma šių aplinkybių, nepaneigiant ir to fakto, kad vaikų ryšys su tėvu taip pat yra stiprus, teisėjų kolegijai sudaro pagrindą spręsti, jog nepilnamečiai vaikai yra labiau prisirišę prie motinos (ieškovės), ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Tokį jų prisirišimą parodo ir VTAS pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad skyriaus specialistams bendraujant su mažamečiais D. Š. ir E. Š. abu vaikai išsakė norą likti gyventi su mama, kurią labai myli ir gerai sutaria (t. 1 b. l. 97–98). Mažametis D. Š. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad nori gyventi su abiem tėvais. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju nepilnamečių vaikų atskyrimas nuo motinos padarytų žalą nepilnamečių vaikų vystymuisi.
26. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės I. R. netinkamą elgesį su vaikais, netinkamą jų priežiūrą, auklėjimą, netinkamą ieškovės, kaip motinos, valdžios įgyvendinimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Iš byloje esančios VTAS išvados matyti, jog skyrius neturi jokių duomenų apie ieškovės I. R. netvarkingą gyvenimo būdą ar netinkamą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnio reikalavimų vykdymą vaikų atžvilgiu.
27. Nors atsakovas A. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje yra daug duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį, jos moralinių ir dorovinių savybių nebuvimą, šeimos interesų ir vaikų teisių pažeidimą, kurių teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, tačiau konkrečiai neįvardino nei vieno tokio byloje esančio įrodymo, pagrindžiančio minėtas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo A. Š. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai bei nurodytos aplinkybės dėl ieškovės I. R. netinkamo vaikų auklėjimo ir priežiūros, netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo vaikų atžvilgiu nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir bylos duomenimis (CPK 178 straipsnis) ir laikytini subjektyvia atsakovo nuomone apie ieškovę.
28. Apeliantas (atsakovas) A. Š. taip pat teigia, kad su ieškove turėjo nesutarimų dėl vaikų auklėjimo ir priežiūros, nes atsakovė nepaisė vaikų režimo, sveikos mitybos ir gyvensenos principų, disciplinos ir tvarkos laikymosi, o pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tai, kokie yra skirtingi tėvų supratimai dėl vaikų auklėjimo ir priežiūros ir kas būtų naudingiau ir geriau patiems vaikams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nepilnamečių vaikų motina (ieškovė) nesugebėtų tinkamai rūpintis vaikų sveikata, jų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, o tėvų (tiek ieškovės, tiek atsakovo) požiūris į vaikų auklėjimą ir bendravimo su vaikais būdus nėra ir negali būti vienintelis teisingas. Kartu pabrėžtina, kad visų pirma turi būti tenkinami vaikų interesai, tėvams randant tarpusavio kompromisą, nepaisant jų tarpusavio santykių.
29. Byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai patvirtina glaudų nepilnamečių vaikų (D. Š. ir E. Š.) ir jų motinos (ieškovės) ryšį, tinkamą ieškovės elgesį su vaikais, jų auklėjimą, priežiūrą bei teigiamai charakterizuoja ieškovę, kaip rūpestingą motiną. Iš byloje esančių Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Žilvitis“ charakteristikų matyti, mama I. R. yra labai aktyvi ir nuolat dalyvauja vaikų ugdomojoje veikloje darželyje ir grupės veikloje, dažnai pasireiškia kaip iniciatorė, imasi organizacinių darbų, imasi iniciatyvos organizuojant grupės renginius. Vaikai visada tvarkingi, švarūs, jų poreikiai tenkinami (t. 2 b. l. 39, 40). Iš Jonavos R. S. progimnazijos rašto matyti, kad D. Š. ugdymosi pasiekimais ir elgesiu rūpinasi mama I. R., lankosi mokykloje bei tėvų susirinkimuose. Tėvas A. Š. sūnaus ugdymosi pasiekimais, elgesiu mokykloje domisi mažai, į tėvų susirinkimus neatvyksta, kartais atvyksta į mokyklą į prailgintos darbo dienos grupę pasiimti sūnaus. Pasitaikė atvejų, kai sūnaus nepasiimdavo, nors buvo pažadėjęs, tuomet teko skubiai kviesti vaiko mamą pasiimti berniuko (t. 2 b. l. 123). Minėti duomenys rodo didesnį ieškovės I. R. vaidmenį dalyvaujant vaikų auklėjime, ugdyme, priežiūroje ir išlaikyme.
30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tėvų darbo pobūdį, darbo režimą bei nurodė, kad ieškovės I. R. darbo valandos yra fiksuotos, ieškovė dirba pagal nustatytą darbą grafiką, kiekvieną dieną nuveža vaikus į ugdymo įstaigą ir parveža iš jos. Esant nustatytam fiksuotam darbo grafikui ieškovė gali planuoti laiką, praleidžiamą su vaikais, formuoti vaikų kasdieninę rutiną, vaikai gali jausti pastovumą ir stabilumą. Tuo tarpu atsakovas A. Š. yra individualios įmonės savininkas, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, jo darbo grafikas laisvas, tačiau daug dirbantis. Nors atsakovas A. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad jis yra įmonės savininkas, todėl jo darbo grafikas yra laisvas, jis savo nuožiūra gali rinktis darbo laiką, tačiau šie apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovas tokiu atveju galės daugiau laiko praleisti (ir praleis) su vaikais. Be to, pabrėžtina, kad tėvų darbo pobūdis ir režimas yra tik vienas iš daugelio kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
31. Atsakovas A. Š. būtinybę nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo taip pat siejo su jo didesnėmis galimybėmis užtikrinti vaikams geresnes gyvenimo sąlygas. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė I. R. neužtikrina tinkamų, visapusiškų, nepilnamečių vaikų poreikius atitinkančių gyvenimo sąlygų. Nors atsakovas teigia, kad jo materialinės sąlygos yra geresnės, jis yra individualios įmonės savininkas, daugiau uždirba negu ieškovė, be to, jam nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, kuriame ir gyventų vaikai, tuo tarpu ieškovė su vaikais šiuo metu gyvena nuomojamame bute, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad geresnė vieno iš tėvų materialinė padėtis nėra lemiamas veiksnys, apsprendžiantis vaiko gyvenamąją vietą, o abiejų šalių (ieškovės ir atsakovo) materialinė padėtis yra pakankama vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės gyvenimo sąlygos bei turtinė padėtis yra stabilios. Iš VTAS išvados matyti, kad I. R. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams. Nenustatyta, jog nepilnamečių vaikų gyvenimas su ieškove prieštarautų jų interesams.
32. Apeliantas (atsakovas) A. Š. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu siūlė nustatyti nepilnametės E. Š. gyvenamąją vietą su ieškove, o D. Š. gyvenamąją vietą su juo bei nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią vaikai vieną savaitę gyvena su juo, o kitą su ieškove, t. y. kiekvienas iš tėvų su abiem vaikais bendrauja kas antrą savaitę. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai netenkino tokio atsakovo reikalavimo, kadangi vaikams yra reikalinga nuolatinė gyvenamoji vieta, tam tikras pastovumas, gyvenamoji aplinka, prie kurios jie būtų įpratę. Šalių vaikai nėra dideli, sūnus šiuo metu eina į antrą klasę, o dukra lanko darželį t. y. vaikai gyvena pagal nusistovėjusį dienos režimą, užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą. Nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką, vaikai būtų kilnojami iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, kas sutrikdytų vaikų įprastą, nusistovėjusį dienos režimą. Toks vaikų kilnojimas iš vienų namų į kitus būtų žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaikų sveikatai bei neatitiktų vaikų interesų. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994).
33. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat pagrįstai vadovavosi 2002 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyriumi“ 6 p., pagal kurį teismas turi išsiaiškinti, ar vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo vyksta ginčas, turi brolių ir seserų, kiek laiko ir kur jie gyvena kartu, taip pat išsiaiškinti vaikų norą, jų požiūrį dėl gyvenimo skyrium. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nepilnamečiai vaikai D. Š. ir E. Š. kartu gyveno nuo pat mažens, D. Š. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad nori gyventi kartu su sese. Taigi tarp šalių nepilnamečių vaikų neabejotinai yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys, todėl skirtingos vaikų gyvenamosios vietos nustatymas prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams.
34. Apeliantas (atsakovas) A. Š. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad brolio ir sesers glaudžiam emociniam ryšiui nustatyti būtinas specialistas (vaikų psichologas – ekspertas), o pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių objektyvių duomenų apie vaikų ryšį su kiekvienu iš tėvų bei jų tarpusavio ryšį, atsisakydamas apklausti teisės psichologijos specialistą S. A. ir neskirdamas psichologinės ekspertizės šiam klausimui išsiaiškinti, sprendė dėl vaikų gyvenamosios vietos.
35. Pažymėtina, kad reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik tada daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
36. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes (t. y. tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo mažens gyvena kartu) ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (šalių paaiškinimus, VTAS išvadą, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, D. Š. išreikštą norą gyventi su sese), sprendė, jog šie duomenys yra pakankami šalių nepilnamečių vaikų D. Š. ir E. Š. emociniam ryšiui nustatyti, dėl ko nėra pagrindo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti atskirai su kiekvienu iš tėvų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
37. Pažymėtina, jog ekspertizę teismas skiria, jei yra tam pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos ir pan. žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės skyrimas yra tikslingas. Be to, CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato teismo teisę, bet ne pareigą skirti ekspertizę. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant pakankamai kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių glaudų emocinį nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšį, taip pat ryšį su kiekvienu iš tėvų, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs įstatyme įtvirtintų pagrindų skirti byloje ekspertizę, neturėjo pareigos ją skirti, vien tam, kad patenkintų atsakovo A. Š. reikalavimą, o atsakovas turėjo galimybę savo reikalavimus ir atsikirtimus grįsti kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
38. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, tačiau juose nenustatyta, jog visais atvejais ši teismo pareiga turi būti įgyvendinama tiesiogiai, t. y. per teismo posėdį. Teismas pasirengimo bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje gali pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, pedagogams, kitiems socialiniams darbuotojams ar asmenims išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013).
39. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečių vaikų emociniam ryšiui su kiekvienu iš tėvų nustatyti buvo pasitelkti VTAS specialistai, kurie pateikė savo išvadą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė (netinkamai nustatė) vaikų ryšį su kiekvienu iš tėvų yra nepagrįstas.
40. Apeliantas (atsakovas) A. Š. apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad vaikai, dabar gyvendami su ieškove, daugiausia laiko praleidžia ne su motina, bet su seneliais (ieškovės tėvais). Jie iš darželio ir mokyklos paimti iki vėlyvo vakaro būna pas juos ir tik vakare paimami ieškovės į namus pernakvoti, o kartais ir visai nepaimami. Be to, seneliai savo netvarkingu gyvenimo būdu rodo netinkamą pavyzdį vaikams – jie rūko ir geria alkoholį.
41. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovas A. Š. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad nepilnamečiai vaikai itin daug laiko praleidžia pas senelius (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mažametė E. Š. lanko darželį, o D. Š. mokykloje eina į pailgintos darbo dienos grupę, taigi nepilnamečių vaikų užsiėmimų pabaiga praktiškai sutampa su ieškovės I. R. darbo dienos pabaiga. Antra, net ir ta aplinkybė, kad šalių nepilnamečiai vaikai tam tikrą laiko tarpą (pvz., iki kol ieškovė grįžta iš darbo) būna prižiūrimi senelių (ieškovės tėvų), t. y. labai artimų giminaičių, nesudaro pagrindo spręsti, kad tai kenkia vaikų gerovei, jų interesams. Nors vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina, šeimos gyvenimas apima ir vaiko ryšius su jo artimaisiais giminaičiais (pvz., seneliais), nes jie gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams plėtotis. Tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina, nepaneigia giminaičių, su kuriais vaikus sieja glaudūs šeiminiai ryšiai, teisės su jais bendrauti.
42. Apelianto A. Š. teiginiai dėl ieškovės tėvų (senelių) rodomo netinkamo pavyzdžio vaikams laikytini deklaratyviais, nes jie pagrįsti įrodymais, todėl atmestini. Be to, VTAS atstovas A. B., apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, kad pagal atsakovo skundą prieš 17 val. apsilankius ieškovės tėvų namuose buvo rasti seneliai ir D. Š., girtavimo pėdsakų nebuvo rasta, o seneliai nurodė, kad rūko balkone, o ne namuose.
43. Apelianto A. Š. nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2YT-6482-800/2016 priimtas sprendimas šiuo atveju nelaikytinas precedentu ir juo šioje civilinėje byloje nesivadovautina, kadangi minėtoje byloje teismas nesprendė šalių ginčo iš esmės, nevertino aplinkybių, susijusių su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymu. Minėtu atveju teismas patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. šalys gera valia susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
44. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų, o nesutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir tik siekia, kad remiantis jais būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, ar kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir pateiktą jų teisinį įvertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų lemiančius kriterijus ir nustatydamas bei įvertindamas reikšmingas nagrinėjamam ginčui spręsti faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl neturi teisinio pagrindo abejoti teismo išvada, kad šiuo atveju šalių nepilnamečių vaikų interesus labiausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove I. R.).
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
46. Apeliantas (atsakovas) A. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su vaikais tvarka, teigdamas, kad ši tvarka pažeidžia vaikų interesus ir teises su abiem tėvais bendrauti ir palaikyti ryšį, gauti jų palaikymą bei visavertį auklėjimą. Jo nuomone, teismo nustatyta bendravimo tvarka yra minimali, o ne maksimali, kai atsakovas priešieškinyje prašo nustatyti laisvą ieškovės I. R. bendravimo su vaikais tvarką, neapribojant jos teisės bendrauti su vaikais, rūpintis jų auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymusi, mokymusi, lavinimu.
47. Pažymėtina, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais.
48. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, jog, tarp šalių esant konfliktiškiems santykiams, siekiant išvengti ateityje galimai kilsiančių nesutarimų tarp šalių, kurie gali daryti neigiamą įtaką vaikų psichologinei būklei, būtina nustatyti atsakovo A. Š. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais – D. Š. ir E. Š. – tvarka, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, nepilnamečių vaikų amžių, jų užimtumą, dienos režimą, yra pakankamai plačios apimties (numatytas atsakovo ir vaikų bendravimas tiek darbo, švenčių dienomis, savaitgaliais, atostogų metu) ir maksimaliai atitinka proceso šalių ir nepilnamečių vaikų interesus.
49. Kaip jau minėta, vaikams yra reikalinga nuolatinė gyvenamoji vieta, tam tikras pastovumas, gyvenamoji aplinka, prie kurios jie būtų įpratę. Šalių vaikai gyvena pagal nusistovėjusį dienos režimą, užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą, t. y. lanko darželį (mokyklą), tam tikru metu valgo, eina miegoti ir pan. Nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką, vaikai būtų kilnojami iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, kas sutrikdytų vaikų įprastą, nusistovėjusį dienos režimą, o tai būtų žalinga tiek fizinei, tiek psichinei vaikų sveikatai bei neatitiktų vaikų interesų.
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo
50. Apeliantas (atsakovas) A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neindividualizavo kiekvieno vaiko poreikių ir jų nenustatė, o tik nurodė ieškovės skaičiavimus ir atsakovo paaiškinimą apie tai, kokį jis galėtų teikti per mėnesį išlaikymą vaikui. Atsakovo galimybės teikti kiekvienam vaikui išlaikymą yra apribotos jo pajamomis, kurios kas mėnesį yra 500 Eur ir kurių turi pakakti išgyventi ir jam pačiam.
51. Pažymėtina, jog abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).
52. Nagrinėjamu atveju ieškovė I. R. patikslintame ieškinyje nurodė, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 288 Eur suma, t. y. maistas – 80 Eur, rūbai, avalynė – 50 Eur, ugdymo priemonės – 20 Eur, vaistai, vitaminai – 20 Eur, higienos prekės – 20 Eur, mokestis už vaikų darželį – 58 Eur, kelionės – 20 Eur, atostogos – 20 Eur (t. 1 b. l. 62). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nors ieškovė ir nepateikė konkrečių įrodymų nepilnamečių vaikų poreikiams pagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės nurodytas nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingas lėšas bei jų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, turi būti lavinami gabumai. Taip pat savaime suprantama, kad vaikai kartas nuo karto serga, kad reikia pirkti vaistus, vitaminus.
53. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, paprastai laikoma, kad nepilnamečiam vaikui yra būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
54. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga buvo 350 Eur, t. y. kiekvienam iš tėvų tenkantis išlaikymo dydis yra 175 Eur. Kolegija sutinka su priteistu pirmosios instancijos teismo išlaikymo dydžiu ir konstatuoja, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikių apimtis, kuri faktiškai atitinka minimalios mėnesinės algos dydį, nelaikytina nerealia ar nepagrįsta, kurios negalėtų patenkinti abu tėvai. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtinais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad jo galimybės dirbti būtų apribotos dėl sveikatos būklės.
55. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas A. Š. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės I. R. kiekvienam vaikui po 144 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, nors apeliaciniame skunde nurodė, jog realūs vaikų poreikiai yra 150–170 Eur kiekvienam, taigi tokią sumą (144 Eur) atsakovas pripažino kaip būtiną vieno nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti.
56. Išanalizavusi ieškovės nurodytus duomenis apie nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti reikalingas pinigines lėšas, atsakovo atsikirtimų argumentus, atsižvelgdama į šalių turtinę padėtį, į tai, jog vaikai gyveno ir lieka gyventi su mama (ieškove), teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtu teisiniu reguliavimu, taip pat protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, jog priteisto iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra nustatytas teisingai (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
57. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 14 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovei I. R. 183,34 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškovės į bylą pateiktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teismas, nors priimdamas sprendimą byloje ir nesivadovavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotais garso įrašais, tačiau sprendė, kad ieškovės I. R. patirtos išlaidos buvo susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl šias bylinėjimosi išlaidas, ieškovei priteisė.
58. Apeliantas (atsakovas) A. Š., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog antstolio A. Š. 2015-12-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris patvirtino faktą, kad ieškovė turi įrodymus – ieškovės ir atsakovo pokalbių garso įrašus (kuriais teismas nesivadovavo), nėra reikšmingas ir nėra susijęs su bylos dalyku, šis įrodymas nebuvo būtinas ir dėl to ieškovės patirtos išlaidos dėl šio protokolo surašymo negali būti priteisiamos iš atsakovo. Su tokiu apelianto vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kai byloje yra pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo šalis patyrė išlaidas, sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės, sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigą, lėmusią poreikį, siekiant įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą, kreiptis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panašiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su papildomų įrodymų gavimu, neturėtų būti atsižvelgiama vien į tai, ar teismas priimdamas sprendimą jais rėmėsi, kadangi CPK 185 straipsnio 2 dalis numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi tik teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, turi teisę nuspręsti dėl jų patikimumo, būtinumo ir nustatęs, kad jais grindžiami ieškinio reikalavimai, jais remtis priimant sprendimą.
60. CPK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalys inter alia turi teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus. Nagrinėjamu atveju iš 2015 m. gruodžio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio matyti, kad juo buvo konstatuotos aplinkybės, jog ieškovė I. R. turi 6 jos ir atsakovo pokalbių garso įrašus. Ieškovė I. R. šiais garso įrašais ir antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu rėmėsi grįsdama savo ieškinio reikalavimus nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja bei priteisti iš atsakovo A. Š. materialinį išlaikymą vaikams. Nagrinėtos civilinės bylos ginčo dalykas buvo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymo jiems priteisimas. Pirmosios instancijos teismas minėtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kartu su garso įrašais priėmė ir prijungė prie bylos.
61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, ieškovė, pasinaudodama CPK įtvirtinta teise teikti įrodymus byloje ir siekdama konkrečiais įrodymais pagrįsti savo teiginius (argumentus), pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kartu su garso įrašais, kuriame nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovės ir atsakovo pokalbių įrašais, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl antstolio A. Š. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, gali būti priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir atlygintos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė patyrė 200 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad šias išlaidas ieškovė patyrė nepagrįstai, todėl ši suma, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų sumą (91,67 proc.), ieškovei priteista pagrįstai.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.