Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-02-28 · Civilinė byla Nr. 2S-358-524/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
2S-358-524/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07761-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
S. J.
Suinteresuotas asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-358-524/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07761-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. (S. J.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė padaryti ir išsiųsti išieškotojui skundo kopiją, nes pats pareiškėjas to padaryti negali; panaikinti 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą Nr. S1c-65933 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą Nr. S1c-65930 dėl informacijos pateikimo. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog antstolio 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymas Nr. S1c-65933 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, atidarytojo S. J. vardu, yra neteisėtas, nes jame nėra nurodoma, iš kokių konkrečiai pajamų turi būti atliekami atskaitymai. Savo reikalavimą grindžia CPK 736, 739 straipsniuose numatytomis nuostatomis, kuriose įtvirtintas imperatyvas antstoliui nurodyti, iš kokių konkrečiai skolininko pajamų ir kokio dydžio atskaitymai atliekami ir nurodoma, į kokias pinigines lėšas negali būti nukreipiamas išieškojimas. Taip pat skolininkas prašo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą Nr. S1c-65930 dėl informacijos pateikimo, nes šis patvarkymas yra nepagrįstas, antstolis pats atliko duomenų apie skolininko turimą turtą ir gaunamas pajamas patikrą įvairiuose registruose, todėl antstolio įpareigojimas skolininką pateikti informaciją apie jo turtinę padėtį yra nereikalingas ir perteklinis, tokį patvarkymą priimdamas antstolis tik dar labiau nepagrįstai didina vykdymo išlaidas.

2. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjo S. J. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, atmetė.

Šalies argumentai

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. skolininkas S. J. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas, panaikinti piniginių lėšų areštą, taikomą jo sąskaitai, esančiai Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nurodydamas, kad antstolis nedetalizavo, iš kokių konkrečiai skolininko gaunamų piniginių lėšų bus atliekami išskaitymai, daro išskaitas iš visų skolininko pajamų. Taip pat nurodo, jog antstolio reikalavimas pateikti informaciją apie skolininko turtą yra perteklinis, nereikalingas ir tokiu būdu antstolis nepagrįstai didina vykdymo išlaidas. Antstolis Aleksandras Selezniovas Šiaulių tardymo izoliatoriui pateiktame 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, t. y. ir davinių dalies, bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad priimdamas 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto, antstolis būtų nukreipęs išieškojimą į piniginių lėšų sumą, kuri nurodytu priėmimo metu neviršijo MMA. Pareiškėjas skunde teigia, kad antstolis turi konkrečiai nurodyti iš kokių pajamų vykdomas išieškojimas, pareiškėjui paaiškinta, jog antstolis skundžiamame patvarkyme nurodė, jog išieškojimas vykdomas iš „skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, t. y. ir davinių dalies, bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų sumos“ tokia pajamų į kurias nukreipiamas išieškojimas formuluotė yra pateikta CPK bei yra aiški, konkreti ir suprantama, antstolis, priimdamas patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto neturi pareigos nei nustatyti, nei patvarkyme nurodyti detalią informaciją, iš kurios konkrečios darbovietės skolininkas gauna darbo užmokestį ar iš kurių konkrečių asmenų gaunamos piniginės lėšos, antstoliui pakanka nustatyti faktą, kad skolininkas gauna pajamų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolio 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymas Nr. S1c-65930 dėl informacijos pateikimo yra neteisėtas, kadangi CPK suteikia antstoliui teisę prašyti skolininką pateikti teismui informaciją apie jam priklausantį turtą. Dėl pareiškėjo reikalavimo persiųsti skundo dėl antstolio veiksmų kopiją išieškotojui, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog priėmus skundą nagrinėti teisme išieškotojas UAB „Julianus Inkaso“ buvo informuotas apie vykstantį teismo procesą, jam suteikta galimybė susipažinti su pareiškėjo pateiktu skundu ir pateikti atsiliepimą ir nuomonę dėl skundo nagrinėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo iki nutarties dėl atskirojo skundo įsiteisėjimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pripažinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų pagrįstu; padaryti skundo kopijas proceso šalims. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo skundo dalį dėl antstolio veiksmų, kuria buvo skundžiamas antstolio patvarkymas dėl duomenų apie turtą pateikimo, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog antstolis pats gavo duomenis apie pareiškėjo turimą turtą ir už šių duomenų gavimą paskaičiavo vykdymo išlaidas. Be to, pareiškėjas būdamas suimtas negali pateikti jokių duomenų apie savo turtą.

5.2. Pirmosios instancijos teismas skundo dėl antstolio veiksmų dalį dėl patvarkymo, kuriuo nukreiptas išieškojimas į skolininkui priklausančias lėšas, išnagrinėjo formaliai, skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės netirtas, nutartyje pareiškėjas įvardijamas kaip „pareiškėja“. Be to, nuo 2018 m. spalio 1 d. pasikeitė CPK nuostatos, kurios paneigia visus pirmosios instancijos teismo motyvus ir argumentus.

5.3. Pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir dėl to, jog pareiškėjui nesuteikta teisė teisti teismui įrodymus, dalyvauti procese, nepranešta apie bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti identiški argumentai kaip ir patvarkyme, kuriuo antstolis netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų. Papildomai nurodyta, jog pareiškėjo minimi CPK pakeitimai dėl išskaitų iš skolininko pajamų dydžių įsigaliojo tik nuo 2018 m. gruodžio 1 d., todėl juos taikyti šioje byloje nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš byloje bei vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, jog antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/18/02358, užvestą 2018 m. birželio 20 d. vykdomoje rašto Nr. e2-3248-911/2018 pagrindu dėl 982,78 EUR skolos, 5 procentų dydžio palūkanų išieškojimo iš skolininko S. J. išieškotojai UAB „Julianus Inkaso“. Vykdymo proceso metu nustatyta, jog skolininkas yra sulaikytas ir šiuo metu yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

10. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė patvarkymą Nr. S1c-65930 dėl informacijos pateikimo, kuriuo skolininkas įpareigotas pateikti antstoliui informaciją apie jam priklausantį turtą, pinigines lėšas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį iš kitų asmenų, nurodyti, koks turtas yra areštuotas, nurodyti, kokios sutartys yra ir/ar bus sudarytos, pagal kurias skolininkui bus ar yra išmokamos piniginės lėšos.

11. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė patvarkymą Nr. S1c-65933 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo, vadovaudamasis CPK 611, 688, 733-743, 749 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA.

12. Skundu dėl antstolio veiksmų skolininkas prašė panaikinti minėtus patvarkymus. Skundžiama nutartimi skolininko skundas dėl antstolio veiksmų atmestas.

13. Atskirajame skunde skolininkas (pareiškėjas) teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundo dėl antstolio veiksmų dalį dėl patvarkymo, kuriuo nukreiptas išieškojimas į skolininkui priklausančias lėšas, išnagrinėjo formaliai, skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės netirtas, nutartyje pareiškėjas įvardijamas kaip „pareiškėja“. Be to, nuo 2018 m. spalio 1 d. pasikeitė CPK nuostatos, kurios paneigia visus pirmosios instancijos teismo motyvus ir argumentus. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

14. Pareiškėjas savo skundo dėl antstolio veiksmų dalį dėl patvarkymo, kuriuo nukreiptas išieškojimas į skolininko lėšas sąskaitoje, motyvavo tuo, jog antstolis nenurodė, iš kokių pajamų vykdomas išieškojimas.

15. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis (CPK 688 straipsnio 1 dalis, 2018 m. spalio 1 d. redakcija). Pažymėtina, jog šiuo metu galiojančios CPK 688 straipsnio nuostatos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki 2018 m. spalio 1 d..

16. Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

17. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 03 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

18. Esant formuojamai teismų praktikai, jog CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, bei esant kasacinio teismo išaiškinimui, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos prie kitų pajamų, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio nuostatos, darytina išvada, kad CPK 668 straipsnio ribojimas nukreipti išieškojimą į mažesnę nei viena MMA pinigų sumą, kai išieškoma iš trečiųjų asmenų pervedamų lėšų, netaikytinas.

19. Kaip matyti iš skundžiamo patvarkymo, antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko darbo užmokestį, kitas jam prilyginamas išmokas bei trečiųjų asmenų gaunamas lėšas. Kaip nurodyta anksčiau šioje nutartyje nurodytam teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai, išieškojimo nukreipimas į skolininko darbo užmokestį, kitas jam prilyginamas išmokas (CPK 737 straipsnis), bei trečiųjų asmenų jam pervedamas pinigines lėšas yra teisėtas bei pagrįstas. Papildomai pažymėtina, jog antstolis nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos išieškojimui iš minėtų lėšų pritaikė CPK 736 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarką. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantu, jog antstolis neaiškiai nurodė, iš kokių piniginių lėšų vykdomas išieškojimas.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje kai kuriose vietose vietoje „pareiškėjas“, nurodyta „pareiškėja“, neturi įtakos nutarties teisėtumui, nes laikytina technine klaida.

21. Tačiau pažymėtina tai, jog nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo CPK 736 straipsnio nauja redakcija, pagal kurią, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Vadovaujantis 2018 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIII-1460 (TAR, 2018, Nr. 2018-11774) nustatyta, kad CPK 736 straipsnio nuostatos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki 2018 m. gruodžio 1 d. Be to, nustatyta, kad antstoliai išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų skolininko pajamų darantiems asmenims iki 2018 m. gruodžio 1 d. CPK 733 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia patvarkymus daryti šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstytame CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas.

22. Kadangi CPK 736 straipsnio nuostatos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki 2018 m. gruodžio 1 d., iš vykdomoje byloje esančių įrodymų nematyti, jog antstolis būtų kokiu nors būdu patikslinęs skundžiamą patvarkymą dėl išskaitų dydžio, yra pagrindas įpareigoti antstolį CPK 733 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti patvarkymą daryti CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas (aktualios redakcijos).

23. Atskirąjį skundą pareiškėjas taip pat motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo skundo dalį dėl antstolio veiksmų, kuria buvo skundžiamas antstolio patvarkymas dėl duomenų apie turtą pateikimo, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog antstolis pats gavo duomenis apie pareiškėjo turimą turtą ir už šių duomenų gavimą paskaičiavo vykdymo išlaidas. Be to, pareiškėjas būdamas suimtas negali pateikti jokių duomenų apie savo turtą. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.

24. CPK 645 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

25. Taigi, matyti, jog įstatyme numatyta pareiga skolininkui teikti duomenis apie savo turtą antstoliui, todėl teisinio pagrindo naikinti antstolio patvarkymą nėra. Tačiau pažymėtina, jog esant objektyvioms aplinkybėms, kaip yra šiuo atveju, jog skolininkas yra suimtas, skolininkas turi teisę kreiptis į antstolį ir prašyti leisti nepateikti minėtų dokumentų, nes egzistuoja objektyvios priežastys, trukdančios šiuos veiksmus atlikti. Pažymėtina, jog be kitų pareigų skolininkas turi pareigą bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai domėtis vykdymo eiga. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepanaikino skundžiamo patvarkymo.

26. Atskirajame skunde pareiškėjas skundžiamos nutarties neteisėtumą grindžia ir tuo, jog pareiškėjui nesuteikta teisė teisti teismui įrodymus, dalyvauti procese, nepranešta apie bylos nagrinėjimą. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

27. Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus CPK V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

28. Taigi, teisinis reglamentavimas nenumato pareigos nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, nagrinėti skundą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą teismo posėdį pranešta įstatyme nustatyta tvarka specialiame internetiniame puslapyje, nustatytas terminas atsiliepimams į pareiškėjo skundą pateikti. Minėta nutarties patvirtina kopija išsiųsta pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 29 d. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, tinkamai pranešė proceso dalyviams apie paskirto teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, pareiškėjui išsiuntė nutarties kopiją, kuria paskirtas teismo posėdis, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas.

29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

30. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 688 straipsnis, 736 straipsnis, 645 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), tačiau antstolis įpareigotinas pateikti patikslintą 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą Nr. S1c-65933 dėl išskaitų dydžio, išskaitų dydį nustatyti, vadovaujantis aktualios redakcijos CPK 736 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį.

Įpareigoti antstolį Aleksandrą Selezniovą pateikti patikslintą 2018 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą Nr. S1c-65933 dėl išskaitų dydžio, išskaitų dydį nustatyti, vadovaujantis aktualios redakcijos CPK 736 straipsniu.

Teisėja Erika Misiūnienė