- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- e2-6149-1099/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Š. K., V. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ieškinį atsakovams Š. K. ir V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų, kaip bendraturčių, pareigos mokėti už daugiabučio namo/pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, be kita ko, liftų remonto darbus, teisines paslaugas, vartų remontą ir eksploatacines išlaidas; taip pat dėl pastato dalių atskirumo/vientisumo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ieškovė, Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės V. K. 262,36 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117,69 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo Š. K. – 189,99 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Ieškovė nurodė, kad prižiūri ir tvarko namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), bendrojo naudojimo objektus, o atsakovai, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi pareigą atsiskaityti už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, t. y. bendrija už namo bendrojo naudojimo objektams suteiktas paslaugas ir atliktus darbus atsiskaito su trečiaisiais subjektais. Pažymėjo, kad atsakovai yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai – atsakovui Š. K. priklauso 21/50 dalys, o atsakovei V. K. – 29/50 dalys buto. Anot ieškovės, atsakovų 452,35 Eur skola susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovės V. K. 262,36 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (262,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117,69 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovei iš atsakovo Š. K. 189,99 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (189,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Atsakovai Š. K. ir V. K. pateikė prieštaravimus, kuriuose prašo: 1) panaikinti 2019 m. gruodžio 23 d. preliminarų teismo sprendimą ir priimti galutinį teismo sprendimą – ieškovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovų atžvilgiu atmesti; 2) priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Atsakovai nurodo, jog 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis iš pardavėjos (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad butas yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato paskirtis – administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu; pastato, kuriame yra gyvenamasis butas, pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė. Anot atsakovų, pastatą sudaro 2 korpusai arba kitaip „bokštai“ – A ir B. Pažymi, kad atsakovams priklausantis butas yra pastato B bokšte. Aiškina, kad iki 2017 m. pastatas buvo administruojamas savininkų sutarimu, įgaliotu asmeniu paskyrus (duomenys neskelbtini), kuris, perkant butą, patvirtino, kad perkant butą B bokšte, bendro naudojimo patalpų ir kitos administravimo išlaidos bus skaičiuojamos tik už B bokštą, nes A bokšte esančiomis patalpomis atsakovai nesinaudos ir ji nėra skirta butų, esančių B bokšte, aptarnavimui, poreikiams, nėra su jais susijusi. Nurodo, kad tokia padėtis ir toks susitarimas buvo įtvirtintas ir 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartyje.
7. Atsakovai aiškina, kad nedavė sutikimo apmokėti išlaidas už pastato A bokšto bendro naudojimo patalpų priežiūrą ir administravimą, tokios išlaidos nėra susijusios su jiems nuosavybės teisėmis priklausančiomis patalpomis; be to, A bokšto bendro naudojimo patalpomis atsakovai faktiškai nesinaudoja, jos niekaip nėra susijusios su B bokšte esančio buto eksploatavimu. Teigia, kad ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokio dydžio išlaidos sudaro už A ir B bokštuose esančių bendro naudojimo patalpų išlaikymą, administravimą. Anot atsakovų, tokios išlaidos turėtų būti išskirtos, o jų neišskyrus, nėra galimybės nustatyti tikslaus išlaidų už B bokšte esančių patalpų aptarnavimą, administravimą, dėl ko ieškovės reikalavimai atsakovų atžvilgiu turėtų būti atmesti arba palikti nenagrinėti.
Atsiliepimas
8. Ieškovė (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepime į atsakovų prieštaravimus prašo teismo 2019 m. gruodžio 23 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
9. Ieškovė nurodo, kad atsakovų teiginiai, jog su (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo susiklosčiusi kitokia mokesčių už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą tvarka, nepagrįsti, nes tai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalies ir kasacinio teismo praktikos, pagal kurią CK įtvirtintas proporcingo prisidėjimo prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo principas negali būti pakeistas sutartimi. Taip pat pažymi, kad pagal teisinį reguliavimą jungtinė veiklos sutartis, dėl kurios pasirašymo buvo susitarta pirkimo-pradavimo sutartimi, nustojo galioti įsteigus (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją (2017 m. balandžio mėn.). Teigia, kad pagal CK nuostatas ir kasacinio teismo išaiškinimus atsakovų nesinaudojimas konkrečiomis namo patalpomis neatleidžia atsakovų nuo pareigos prisidėti prie šių patalpų išlaikymo, nes bendraturčiams yra nustatyta pareiga proporcingai prisidėti prie visų bendrojo naudojimo objektų išlaikymo.
10. Ieškovė aiškina, kad sudarytoje tarp atsakovų ir (duomenys neskelbtini) sutartyje nustatytas dalinis atsakovų prisidėjimas prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo prieštarauja CK įtvirtintam reguliavimui, o tokia situacija pagal teismų jurisprudenciją yra negalima. Be to, įsteigus bendriją, pasibaigė ankstesnis namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdas – jungtinė sutartis, todėl atsakovų argumentai apie anksčiau galimai egzistavusį kitokį susitarimą, nepakeičia atsakovų pareigos mokėti už namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą.
Šalies argumentai
11. Ieškovė nurodo, kad atsakovai nėra pateikę jokių įrodymų, jog nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais (CPK 178 straipsnis). Be to, mokėjimas už bendrojo naudojimo objektų administravimą, išlaikymą ir priežiūrą yra grindžiamas ne naudojimosi faktu, bet atsakovų turima bendrąja dalinės nuosavybės objektų nuosavybės teise. Bendrijai, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, nereikia atskiro namo bendraturčio sutikimo ar leidimo prižiūrėti ar administruoti atskirus ar konkrečius bendrojo naudojimo objektus (tokius kaip bendrojo naudojimo patalpos). Pažymi, kad atsakovai neginčija, jog ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų privalomaisiais reikalavimais ir jų priežiūra bei išlaikymu. Atsakovai, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui, yra visų namo bendrojo naudojimo objektų (nurodytų Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalyje) bendrasavininkai. Anot ieškovės, tai apima visas namo bendrojo naudojimo patalpas, įskaitant ir atsakovų nurodytas pastato A bokšto bendrojo naudojimo patalpas, kad ir kur jos būtų.
12. Ieškovė 2020 m. kovo 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad įsigyjamų paslaugų ar darbų sąskaita/suma yra padalinama iš ginčo viso pastato bendrasavininkų patalpų nuosavybės teise valdomo ploto (apie 27 670 kv. m) ir padauginama iš kiekvienam buto ar patalpos savininkui priklausančio ploto (atsakovų valdomas plotas 65,49 kv. m). Pažymi, kad bendrijos patirtos teisinės paslaugos paskirstomos visiems pastato butų ir kitų patalpų savininkams, išskyrus patalpų savininką(-us), prieš kurį vyksta byla, ir asmenis, kurie nurodytose bylose dalyvauja kaip tretieji asmenys ne bendrijos pusėje. Nurodo, kad bendrija nėra sudariusi atskiro bendrojo naudojimo objektų aprašo (nes jis buvo panaikintas teismo sprendimu), tačiau vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimais ir DNSBĮ nuostatomis, todėl tai nepaneigia atsakovų pareigos mokėti jiems paskaičiuotus mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys sutiko pakeisti bylos nagrinėjimo tvarką į rašytinę, taip pat atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją dėl valstybėje įvesto karantino režimo, į Teisėjų Tarybos 2020 m. kovo 13 d. rekomendacijas (2020 m. kovo 13 d. raštas Nr. 36P-47-(7.1.10)), siekiant užtikrinti visuomenės bei proceso dalyvių interesus ir sveikatos apsaugą, eliminuoti COVID-19 viruso plitimo galimybę, taip pat teismui neturint pakankamai techninių galimybių organizuoti (visose bylose) teismo posėdį naudojant nuotolinio vaizdo priemones, o žodinių teismo posėdžių skaičius yra ribojamas, bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso forma 2020 m. gegužės 28 d. 9.00 val.
Šalies argumentai
14. Ieškovė 2020 m. gegužės 21 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog atsakovai neginčija (sutinka) su didžiąja dalimi mokėjimų, sudarančių ieškinio reikalavimą, todėl atsakovams, kaip namo bendraturčiams, kyla pareiga prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo.
15. Dėl mokėjimų eilutės „Liftų remonto darbai“ ieškovė nurodo, kad pateikė 2018 m. gruodžio 14 d. UAB „KONE“ liftų defektinius aktus, kuriuose nurodyta, jog „neatlikus minėtų darbų lifto eksploatacija gali sukelti avarinius lifto darbo sutrikimus“; UAB „KONE“ 2018 m. lapkričio mėn. liftų remonto darbų sąmatas 2 liftų remonto darbams ir UAB „KONE“ 2019 m. kovo mėn. liftų remonto darbų sąmatas 3 liftų remonto darbams. Anot ieškovės, visa sąmatose nurodyta suma buvo išdalinta visiems namo savininkams proporcingai jiems nuosavybe valdomam plotui Bendrijos 2019 m. kovo ir balandžio mėn. mokėjimo pranešimais. Pažymi, kad kadangi liftų remontas yra susijęs su namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, namo visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas nebuvo reikalingas.
16. Dėl mokėjimų eilutės „Eksploatacinės išlaidos“ ieškovė nurodo, kad pateikė Bendrijos susirinkimo 2018 m. rugpjūčio 13 d. protokolą, kuris patvirtina, jog 2018 m. rugpjūčio 6 d. namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų pakartotiniame susirinkime 6 punktu buvo spręstas klausimas „Dėl tarifo Bendrijos einamosioms Namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms nustatymo“ ir nuspręsta „Nustatyti ir patvirtinti 0,03 Eur su PVM/mėn. tarifą vienam kvadratiniam buto ar kitos patalpos plotui, skirtą (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos einamosioms Namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms“.
17. Dėl mokėjimų eilutės „Teisinės išlaidos“ ieškovė nurodo, kad atsakovai 2020 m. vasario 27 d. vykusio posėdžio metu sukonkretino, jog Bendrijos reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas, nes Bendrija šias išlaidas atgauna, kai jai yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t. y. atsakovai savo argumentaciją grindė prezumpcija, kad Bendrijai yra priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos, tačiau tokia atsakovų prezumpcija yra nepagrįsta, nes dalyje ginčų Bendrijai tenka padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir kartu atlyginti kitos proceso šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas (pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2-6435-964/2019, ir kt.). Pažymi, kad Bendrija metų gale rengia ir tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį (DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalis), kuriame atsispindi finansiniai srautai ir tuo atveju, jeigu yra pliusinis biudžetas, sprendžia dėl šių pinigų panaudojimo. Anot ieškovės, toks atsakovų siūlomas modelis, kad bendraturčiai dengtų tik tas teisines išlaidas, kurių nepriteisia kaip bylinėjimosi išlaidų, tiesiogiai apribotų Bendrijos ir namo bendraturčių teisę į teisminę gynybą, nes Bendrija už teisines paslaugas turi sumokėti dar iki teismų sprendimų priėmimo (įsiteisėjimo), t. y. į bylą turi būti pateikiami teisines išlaidas patvirtinantys mokėjimo dokumentai. Aiškina, kad išlaidos už teisines paslaugas būna patirtos tuo metu, kai jų atlyginimo reikalaujama iš bendraturčių, todėl tokie reikalavimai, nukreipti į atsakovus, yra pagrįsti.
18. Kadangi atsakovai nemoka bylinėjimosi išlaidų, kurias būtina apmokėti iki konkrečios civilinės bylos nagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos, Bendrija dėl tokių atsakovų veiksmų negali laiku įvykdyti kitų savo turtinių įsipareigojimų, dėl ko kenčia visi namo patalpų savininkai. Be to, ieškovė pateikė detalizuotą informaciją apie Bendrijos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismuose. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Bendrija šias išlaidas yra patyrusi, jos buvo patirtos bylose, kuriose spręsti ginčai dėl pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo aspektų, todėl atsakovai turi pareigą apmokėti šias išlaidas.
19. Dėl namo vientisumo ir atsakovų sutarties su (duomenys neskelbtini) reikšmės ieškovė pakartotinai nurodo, kad nesutinka su atsakovų pozicija, jog sutartimi jie susitarė dėl kitokios namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, nes tai prieštarauja teismų jurisprudencijai. Be to, atsakovai savo nemokėjimą už paslaugas kildindami iš namo atskirų dalių egzistavimo į bylą nepateikė namo atskirų dalių egzistavimą patvirtinančių įrodymų; priešingai, kartu su ieškiniu pateikti įrodymai – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtina, kad namas yra vientisas, jokių atskirų dalių jame nėra, todėl atsakovų vidinis įsitikinimas dėl atskirų dalių egzistavimo nėra pagrindas mažinti jų mokėjimo prievolės apimtį.
Šalies argumentai
20. Ieškovė nurodo, kad siekė išvengti šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsakovų užimta pozicija lėmė tokių bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Pažymi, kad atsakovai yra prisijungę prie (duomenys neskelbtini) el. sistemos, skirtos gyventojams, adresu www.dnsb.eu, kurioje yra talpinamos visos Bendrijos sąskaitos, kurios yra padalinamos gyventojams, ir tokia sistema aktyviai naudojasi. Anot ieškovės, atsakovai galėjo iki kreipimosi į teismą pateikti Bendrijai klausimus ar prašymus paaiškinti sumas, tačiau to nedarė ir paaiškinimų neprašė; be to, net atsakovų procesiniuose dokumentuose nebuvo keliami klausimai dėl priskaičiuotų sumų ar jų skirstymo – tokie argumentai atsirado tik 2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu, dėl ko Bendrija turėjo rengti naujus paaiškinimus, kas padidino bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
21. Atsakovai teismui 2020 m. gegužės 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymi, kad ieškovė atsiliepime į atsakovų prieštaravimus nurodė, jog bendrasavininkų nuosavybės teise valdomas plotas yra apie 27 670 kv. m, t. y. nenurodo tikslaus ploto; nėra aišku, kodėl plotas kai kada keičiasi ir ieškovė kaskart naudoja kitokį ir kiekvieną kartą skirtingą bendrą bendrasavininkų nuosavybės teise valdomą plotą. Atsakovų nuomone, tai verčia suabejoti visumos ieškovės teiginių patikimumu.
22. Anot atsakovų, visi atsakovų šiuose paaiškinimuose nurodomi paskaičiavimai atlikti pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, sąmatas bei sąskaitas atsiliepime nurodytame internetiniame portale dnbs.eu.: Kone lifto remonto sąskaita 2019 m. vasario mėn. sumai – 18 333,46 Eur; atsakovams priskaičiuota: 65,49 kv. m x 0,8978 = 58,8 Eur; bendras pastato plotas pagal šiuos skaičius sudaro 20 419,36 kv. m; Kone sąmatos lifto remontui 36 759,34 + 16 973,42 + 21 508,96 = 75 241,72 Eur; atsakovams priskaičiuota 65,49 kv. m x 2,7192 = 178,05 Eur; bendras pastato plotas pagal šiuos skaičius sudaro 27 670,60 kv. m.
23. Atsakovai dėl teisinių paslaugų nurodo, kad už 2019 m. ieškovė nurodžiusi 17 844,59 Eur sumą; atsakovams priskaičiuota 65,49 kv. m x 1,1284 = 73,90 Eur; bendras pastato plotas pagal šiuos skaičius 15 813.83 kv. m. Anot atsakovų, šis plotas nesutampa nei su ieškovės deklaruojamu visu pastato plotu, nei su ieškovės pateiktu paaiškinimu dėl teisinių paslaugų teikimo, kuriame nurodoma, kad pastato plotas naudojamas išdalinti mokesčius nurodomas visada mažesnis nei 15 000 kv. m. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad net minėtame paaiškinime 2019 m. vasario mėn. plotas, atmetus UAB (duomenys neskelbtini) valdomą plotą, sudaro 14 768,56 kv. m, o 2019 m. kovo mėn. šis plotas sudaro 14 762,02 kv. m. Be to, pažymi, kad vartų remonto Hormann 2019 m. vasario mėn. išlaidos sudaro 2 566,93 Eur; atsakovams priskaičiuota 65,49 kv. m x 0,0161 = 1,05 Eur; taigi, bendras pastato plotas pagal šiuos skaičiavimus sudaro 16 0103,09 kv. m.
24. Atsakovai nurodo, kad, anot ieškovės, sumos už lifto remontą buvo paskaičiuotos pagal Kone sąmatas, tačiau ieškovė tyčia ar per aplaidumą nutyli, jog darbai pagal sąmatas nebuvo atliekami, o pati sutartis su Kone buvo nutraukta 2019 m. vasarą – tiek dėl liftų remonto, tiek dėl liftų priežiūros. Teigia, kad šį faktą įrodo prie paaiškinimų pridedamos Kone sąskaitos bendrijai, kuriose aiškiai matosi, jog Kone nuo 2019 m. vasaros atlieka priežiūrą tik vienam liftui iš penkių; šie darbai buvo pavesti atlikti kitai – Schindler bendrovei. Kita vertus, bendrasavininkams mokėtinos sumos, paskirstytos pagal Kone sąmatas, iki šios dienos išlieka, nors turėjo būti arba perskaičiuotos arba bendrijos sprendimu perskirstytos.
25. Aiškina, kad 2020 m. bendrijos susirinkime buvo patvirtinti tarifai. Kadangi po teisėtai patvirtintų tarifų buvo išrašomos korektiškos sąskaitos, atsakovai, kaip atsakingi bendrijos nariai, savo prievoles vykdo ir pateiktas sąskaitas apmoka. Tai įrodo, kad atsakovai sutinka apmokėti bendrijos sąskaitas ir už ankstesnį laikotarpį, tačiau teisėtai reikalauja, kad jos būtų teisingos ir atitinkamai pakoreguotos laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
26. Dėl ieškovės advokato išlaidų, atsakovų nuomone, šioje byloje prašomos priteisti išlaidos neproporcingai išaugo dėl pačios ieškovės pateikiamų neteisingų duomenų, kuriuos reikėjo tikslinti, todėl atsakovai laiko jas nepagrįstai didelėmis, kurios teismo sprendimu turėtų būti sumažintos.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi atidėjo 2020 m. gegužės 28 d. 9.00 val. paskirtą teismo posėdį ir nustatė kitą teismo posėdžio datą 2020 m. birželio 29 d. 9.00 val. rašytinio proceso tvarka; taip pat pasiūlė ieškovei pateikti raštu savo paaiškinimus ir/ar įrodymus, susijusius su minėtoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis (dėl vartų remonto, bendro pastato ploto kitimais, paaiškinti ar liftų remonto darbai buvo faktiškai atlikti pagal Kone sąmatas).
28. Teisme 2020 m. birželio 22 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovė papildomai nurodo, kad priešingai nei teigia atsakovai, pastato plotas apskaičiuojant vartų remontą nesikeitė, o įmoka buvo paskaičiuota proporcingai atsakovų turimos nuosavybės plotui. Be to, pažymi, kad minėtų garažo vartų remonto darbus iš dalies padengė draudimas, t. y. iš 2 566,93 Eur sumos draudimas kompensavo 2 122,76 Eur, todėl likusi suma paskirstyta visiems pastato bendraturčiams – (2 566,93 Eur - 2 122,76 Eur) / 27 670,60 kv. m x 65,49 kv. m.
29. Dėl teisinių paslaugų pažymi, kad už 2019 m. (iki ginčo laikotarpio pabaigos) bendraturčiams paskirstyta mokėjimų už teisines paslaugas, kurių suma sudaro 7 089,30 Eur (o ne 17 844,59 Eur, kaip nurodė atsakovai). Be to, teigia, kad bendrijos buhalteriją tvarkanti įmonė padarė techninę klaidą – skaičiuojamą plotą nurodė 14 762,02 kv. m, o ne 14 768,56 kv. m, tačiau atsakovams priskaičiuotos išlaidos už teisines paslaugas dėl to nesikeičia.
30. Dėl liftų remonto papildomai nurodo, kad nutraukus sutartį su UAB „Kone“, 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo sudaryta paslaugų sutartis su UAB „Schindler-Liftas“ dėl nuolatinės Pastato liftų techninės priežiūros. Faktas, jog pasikeitė Pastato liftų priežiūrą teikiantis subjektas, nedaro įtakos Pastato liftų remonto poreikiui ir Pastato bendraturčių pareigai prisidėti prie Pastato bendrijos naudojimo objektų – liftų – priežiūros. Teigia, kad UAB „Kone“ nurodė bendrijai, jog neatliks darbų, kol nebus sumokėti pinigai. Ieškovės vertinimu, vien tai, jog šiai dienai nėra atlikti visi darbai pagal pateiktas sąmatas, neatleidžia bendraturčių nuo pareigos užtikrinti, jog liftai atitiktų būtinuosius statinio reikalavimus. Pažymi, kad bendrija turėjo imtis priemonių dėl liftų remonto darbų atlikimo, nes, kaip nurodė Kone defektiniuose aktuose, dėl liftų techninės būklės gali kilti avarija, todėl reikalingą sumą šių darbų atlikimui buvo nuspręsta surinkti pagal minėtas sąmatas.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
31. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2017 m. balandžio 10 d. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsteigta bendrija (ieškovė), kuri yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorė. Bendrija prižiūri ir tvarko namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus, o atsakovai, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi pareigą atsiskaityti už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje iš esmės nekilo.
32. Nustatyta, kad atsakovai yra buto (duomenys neskelbtini), savininkai, t. y. atsakovui Š. K. priklauso 21/50 dalys, o atsakovei V. K. – 29/50 dalys buto, kurį atsakovai įgijo 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis iš (duomenys neskelbtini). Butas yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šio pastato paskirtis – administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu.
33. Pagal ieškovės pateiktą 2019 m. lapkričio 29 d. pažymą apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas atsakovų 452,35 Eur skola susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.
34. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl dalies skolos dydžio nekilo (dėl administravimo, buhalterinės apskaitos, bendrijos išlaidų, šilumos punkto ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros, pastato techninės priežiūros, liftų techninės priežiūros, bendrųjų patalpų valymo, kilimėlių keitimo, aplinkos tvarkymo, pastato fizinės apsaugos, pastato stebėjimo paslaugų, kaupiamųjų lėšų, antstolio paslaugų, gesinimo sistemų paruošimo planiniam VPGT, pastato fasado plovimo darbų); atsakovai iš esmės nesutinka su reikalavimu dėl skolos priteisimo už liftų remontą, eksploatacines išlaidas, teisines išlaidas, vartų remonto išlaidas; be to, nurodo, jog mokesčiai turėtų būti skaičiuojami atskirai pastato A ir B bokštams.
Preliminarus sprendimas pakeistinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl teismo preliminaraus sprendimo (ne)pakeitimo
Dėl pastatą sudarančių korpusų („bokštų“) A ir B bei mokesčių už bendrojo naudojimo objektų administravimą
35. Kaip jau minėta, atsakovai 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise iš (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Anot atsakovų, pastatą sudaro 2 korpusai arba kitaip „bokštai“ – A ir B, o jų butas yra pastato B bokšte, todėl jiems nekyla pareiga mokesčių už A bokštą.
36. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti asmeninė arba bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
37. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis.). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).
Žemesnės instancijos teismas
38. Nagrinėjamu atveju atsakovai su (duomenys neskelbtini) sudarytoje 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartyje sutarė, jog pirkėjams (šiuo atveju atsakovams) yra žinoma ir jie sutinka, kad po nuosavybės teisės į daiktą (butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)) perėjimo pirkėjams, jiems kartu su kitų butų ir patalpų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys pastato (B bokšto) bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, jie kartu su kitais butų ir patalpų savininkais privalės proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas pastatui (B bokštui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pirkėjams taip pat žinoma ir jie sutinka, kad dalis bendro naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos jiems kartu su pastato (B bokšto) savininkais priklausys bendrosios nuosavybės teise ir jie įsipareigoja kartu su kitais butų bei kitų patalpų, esančių pastate (B bokšte), savininkais proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas pastatui (B bokštui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šias įmokas surinks ir su resursų tiekėjais atsiskaitys pardavėjas ((duomenys neskelbtini)) arba kitas jo paskirtas ir tinkamai įgaliotas asmuo.
39. Iš bylos šalių paaiškinimų nustatytų (ir ginčo dėl to nekilo), kad iki 2017 m. pastatas buvo administruojamas savininkų sutarimu, įgaliotu asmeniu paskyrus (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, perkant butą pardavėjas ir savininkų įgaliotas administruoti patalpas subjektas – (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad perkant butą B bokšte, bendro naudojimo patalpų ir kitos administravimo išlaidos bus skaičiuojamos tik už B bokštą. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, remiasi tarp atsakovų ir (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi ir joje esančiomis nuostatomis, tačiau teismas pažymi, jog minėta sutartimi sutarti tarpusavio įsipareigojimai nėra privalomi ir negalioja namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui – ieškovei. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad sutartis turi įstatymo galią tik jos šalims. Ieškovė nebuvo ir nėra atsakovų bei (duomenys neskelbtini) sudarytos 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Be to, nors atsakovai su (duomenys neskelbtini), kuri veikė kaip pardavėja ir namo statytoja, susitarė, kad atsakovai mokės tik už dalies namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą (namo „B bokštą“), tačiau bendraturčių (atsakovų) pareiga prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, kaip minėta, kyla iš įstatymo, o būtent – iš CK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003; 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2013). Jokie subjektai negali eliminuoti ar pakeisti šios įstatymų įtvirtintos prievolės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1350-881/2017). Taigi, atsakovai 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi negalėjo sulygti, kad prisidės tik prie dalies namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, kai teisės aktuose yra expressis verbis įtvirtinta, kad bendraturčiai proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas visam namui išlaikyti.
40. Be to, 2017 m. balandžio 10 d. įsteigus Bendriją, pasibaigė ankstesnis namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdas – jungtinė sutartis, todėl atsakovų argumentai apie anksčiau galimai egzistavusi kitokį susitarimą, nepakeičia atsakovų pareigos mokėti už namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020, nagrinėjęs ginčą, susijusį su ginčo pastato administravimu, išaiškino, jog yra vienas teisėtas viso Pastato, įskaitant jo komercinę ir gyvenamąsias dalis, bendrojo naudojimo objektų valdytojas – Bendrija (ieškovė), kito valdytojo nėra ir Bendrija turi teisę reikalauti iš visų pastato patalpų savininkų teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, kad tik įsteigus naują bendriją ar pasirinkus kitą bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą ir faktiškai perėmus šių objektų valdymą, atsirastų teisinis pagrindas atskirai skaičiuoti įmokas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą; šiuo metu tokio pagrindo nėra nustatyta.
41. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Atitinkamai, CK 4.83 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti alternatyvūs namo bendrojo naudojimo objektų administravimo būdai: bendrija, jungtinės veiklos sutartis arba savivaldybės skiriamas administratorius. Iki Bendrijos įsteigimo, namo bendrojo naudojimo objektai buvo administruojami pagal jungtinės veiklos sutartį. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047, 29¹ punktas įtvirtinta, kad jungtinė veiklos sutartis pasibaigia patalpų savininkams priėmus sprendimą dėl sutarties nutraukimo ir kito bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimo arba teismo sprendimu. Atsakovai į bylą nėra pateikę jungtinės veiklos sutarties, kurią jie privalėjo pasirašyti pagal atsakovų pateiktą 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį (CPK 178 straipsnis) ir byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų teiginį apie kitokį nei CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodytą bendrojo naudojimo objektų išlaikymo būdą (proporcingai savo daliai). Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo būdas – Bendrija – buvo pasirinktas 2017 m. balandžio 10 d. (pagal nekilnojamojo turto registro išrašo 7.1 punktą) ir galimai iki tol galioję kitokie susitarimai (jei tokių buvo), nustojo galioti.
42. Taip pat atsakovai teismui nepateikė jokių įrodymų, jog pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), būtų suskirstytas į bokštus A ir B (CPK 12 straipsnis). Priešingai, byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad šiuo adresu esantis pastatas įregistruotas kaip vientisas statinys, neišskiriant jo dalių.
Žemesnės instancijos teismas
43. Be to, atsakovai kėlė abejones dėl jų pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, nes bendrijoje nėra patvirtinto bendrojo naudojimo objekto aprašo. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nesant patvirtinto ir galiojančio ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo, turėtų būti vadovaujamasi DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies nuostata (anot ieškovės, ja ir buvo vadovaujamasi), kurioje nustatyta, kas patenka į bendrojo naudojimo objektų sąrašą, todėl vien ši aplinkybė neatleidžia atsakovų nuo jų pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo.
44. Atsižvelgiant į tai, atsakovų teiginiai, jog jie nedavė sutikimo apmokėti išlaidas už pastato A bokšto bendro naudojimo patalpų priežiūrą ir administravimą, bei tokios išlaidos nėra susijusios su jiems nuosavybės teisėmis priklausančiomis patalpomis, ir/ar A bokšto bendro naudojimo patalpomis atsakovai faktiškai nesinaudoja, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal CK nuostatas ir kasacinio teismo išaiškinimus atsakovų nesinaudojimas konkrečiomis namo patalpomis neatleidžia atsakovų nuo pareigos prisidėti prie šių patalpų išlaikymo, nes bendraturčiams yra nustatyta pareiga proporcingai prisidėti prie visų bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Iš byloje nustatytų aplinkybių, teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos teismas sprendžia, jog ieškovė turi teisę reikalauti priteisti skolą už viso ginčo pastato bendrosios dalinės nuosavybės patalpų išlaikymą iš atsakovų, kaip pastato bendraturčių.
Dėl atsakovų mokėjimo prievolės apimties
45. Kaip minėta, 2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu atsakovai (jų atstovė) iš esmės su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. tiek minėto posėdžio metu, tiek vėliau savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nesutinka su reikalavimu dėl skolos priteisimo už liftų, vartų remontą, eksploatacines bei teisines išlaidas.
Dėl mokėjimų eilutės „Liftų remonto darbai“
46. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti 178,08 Eur išlaidas už liftų remonto darbus (pagal pateiktą ieškovės priskaitymų, komisinių skolos ir delspinigių lentelę minėtos išlaidos susidarė: 2019 m. kovo mėnesį – 89,04 Eur, 2019 m. balandžio mėnesį – 89,04 Eur). Pažymėtina, kad 58,80 Eur suma, paskaičiuota už 2018 m. gruodžio mėn., nepatenka į ieškinio reikalaujamo laikotarpio ribas, todėl teismas dėl jos nesprendžia ir plačiau dėl jos nepasisako.
47. Atsakovai rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nurodė, kad Kone lifto remonto sąskaitose ir sąmatose nurodytos sumos, paskaičiuotos atsakovams, nesutampa su visu pastato bendru plotu ir kiekvieną kartą tas plotas skiriasi; be to, nurodė, kad faktiškai darbai nebuvo atlikti, o sutartis su Kone buvo nutraukta (2019 m. vasarą); taip pat nurodė, jog pastato bendraturčiai neteikė sutikimo dėl tokių darbų atlikimo.
48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad liftas yra statinio inžinerinės sistemos dalis, todėl prie jo išlaikymo ir priežiūros turi prisidėti visi namo patalpų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016). Nepriklausomai nuo to, ar liftu naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, liftas priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
49. DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Kadangi liftų remontas yra susijęs su Pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu (atsakovai šios aplinkybės neginčijo), Pastato visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl lifto remonto darbų šiuo atveju nebuvo reikalingas.
50. Ieškovė teismui pateikė 2018 m. gruodžio 14 d. UAB „Kone“ liftų defektinius aktus, iš kurių nustatyta, kad UAB „Kone“ nurodė, jog neatlikus darbų, nurodytų 2018 m. gruodžio 14 d. defektiniuose aktuose, lifto eksploatacija gali sukelti avarinius lifto darbo sutrikimus. UAB „Kone“ ieškovei pateikė 2018 m. lapkričio mėn. 2 lifto remonto darbų atlikimo sąmatas, kuriose nurodyta darbų vertė 24 840,84 Eur; 2019 m. kovo mėn. buvo pateiktos likusių 3 liftų remonto darbų sąmatos, kuriose nurodyta darbų vertė – 75 241,72 Eur. Anot ieškovės, minėta suma buvo išdalinta visiems Pastato savininkams proporcingai jiems nuosavybe valdomam plotui Bendrijos 2019 m. kovo ir balandžio mėn. mokėjimo pranešimais.
51. Pažymėtina, kad atsakovai teismui pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog nuo 2019 m. birželio mėnesio paslaugas, susijusias su liftų priežiūra, teikia ne UAB „Kone“, o UAB „Schindler-Liftas“. Ieškovė 2020 m. birželio 22 d. paaiškinimuose šias aplinkybes iš esmės patvirtino; be to, iš esmės patvirtino, jog minėti liftų remonto darbai nebuvo atlikti, nes iš pradžių buvo nutarta surinkti reikiamas lėšas (nes Kone atsisakė vykdyti darbus be apmokėjimo). Viena vertus, teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog šiuo atveju esant liftų avarinei būklei, turi pareigą (ir, kaip minėta, be pastato bendraturčių sutikimo) atlikti liftų remonto darbus, tačiau ieškovė teismui įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog UAB „Kone“ atliko nurodytus darbus nepateikė; priešingai, iš esmės patvirtino, jog jie nebuvo atlikti; be to, iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog būtent UAB „Schindler-Liftas“ nuo 2019 m. birželio mėnesio atlieka liftų patikras, rengia pasiūlymus ir defektinius aktus, atlieka remonto darbus (tuo tarpu įrodymų, jog pastaroji bendrovė atliko nurodytus remonto darbus – byloje taip pat nepateikta).
52. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
53. Taigi, teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog bendrija faktiškai patyrė ir atlygino UAB „Kone“ (ar kitai bendrovei) liftų remonto darbų sąmatose nurodytą darbų vertę bei nepaaiškino kokiu pagrindu (jų dar nepatyrus) atsakovams buvo priskaičiuotos išlaidos, susijusios su liftų remonto darbais, tenkančios atsakovų valdomo turto daliai (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio darbai turėtų būti atliekami iš bendrijos renkamų kaupiamųjų lėšų. Be to, ieškovė nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais savo išsakytos pozicijos, kad bendrovė atsisakė atlikti minėtus darbus be išankstinio apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys dalyje dėl mokėjimų eilutės „Liftų remonto darbai“ – 178,08 Eur (paskaičiuotų 2019 m. kovo ir balandžio mėn.), atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovė minėtų išlaidų nėra faktiškai patyrusi.
Dėl mokėjimų eilutės „Eksploatacinės išlaidos“
54. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti 17,64 Eur eksploatacinių išlaidų (pagal pateiktą ieškovės priskaitymų, komisinių skolos ir delspinigių lentelę minėtos išlaidos susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. spalio mėn. (kiekvieną mėnesį po 1,96 Eur).
55. Remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, vienas iš pagrindų atsisakyti mokėti išlaidas yra tuo atveju, kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).
56. Ieškovė teismui pateikė Bendrijos susirinkimo 2018 m. rugpjūčio 13 d. protokolą, kuris patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. namo, (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų pakartotiniame susirinkime 6 punktu buvo spręstas klausimas „Dėl tarifo Bendrijos einamosioms Namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidomas nustatymo“ ir nuspręsta „Nustatyti ir patvirtinti 0,03 Eur su PVM/mėn. tarifą vienam kvadratiniam buto ar kitos patalpos plotui, skirtą (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos einamosioms Namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms“.
57. Iš teismui pateiktos 2019 m. lapkričio 29 d. pažymos apie atsakovų įsiskolinimą nustatyta, kad laikotarpiu 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. už eksploatacines lėšas atsakovams priskaičiuota 17,64 Eur, t. y. už kiekvieną mėnesį po 1,96 Eur (0,03 Eur x 65,49 kv. m). Ši suma apskaičiuota vadovaujantis Bendrijos susirinkimo 2018 m. rugpjūčio 13 d. protokolo 6 punktu – patvirtintas tarifo dydis 0,03 Eur padaugintas iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto dydžio kvadratiniais metrais, kuris yra 65,49 kv. m.
58. Atsakovai įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų paneigimą, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškinys šioje dalyje tenkintinas – priteisiant ieškovei iš atsakovės V. K. 10,23 Eur skolos; atsakovo Š. K. – 7,41 Eur skolos (proporcingai jų valdomam plotui).
Dėl mokėjimų eilutės „Teisinės išlaidos“
59. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti 52,19 Eur išlaidų už teisines paslaugas (pagal pateiktą ieškovės priskaitymų, komisinių skolos ir delspinigių lentelę minėtos išlaidos susidarė: 2019 m. vasario mėnesį – 3,99 Eur, 2019 m. kovo mėnesį – 9,71 Eur, 2019 m. balandžio mėnesį – 0,82 Eur, 2019 m. gegužės mėnesį – 11,65 Eur, 2019 m. birželio mėnesį – 8,21 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėnesį – 7,24 Eur, 2019 m. rugsėjo mėnesį – 10,57 Eur).
60. Bendrijos sprendimas pirkti teisines paslaugas, nustatyti maksimalų paslaugų įkainį nėra ginčijami teismine tvarka, todėl toks sprendimas (priimtas 2017 m. gruodžio 17 d. bendrijos narių susirinkime) pastato butų ir kitų patalpų savininkams (įskaitant atsakovus) yra privalomas.
61. Vertinant Bendrijos išlaidų teisinėms paslaugoms pirkti pagrįstumą, pirmiausia svarbu tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog bendrijų sudaromos sutartys dėl teisinių paslaugų teikimo gali būti kvalifikuojamos kaip skirtos bendrų interesų tenkinimui, jei šios paslaugos gali būti naudojamos atstovaujant ar ginant visų namo gyventojų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019). Sprendžiant, ar bendraturčiui tenka pareiga dengti jam priskirtą bendrijos išlaidų teisinėms paslaugoms pirkti, esminę reikšmę turi aplinkybė, kokiu tikslu bendrija įgijo teisines paslaugas. Byloje ginčo, jog teisinės paslaugos buvo patirtos tikslu, susijusiu su visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų interesais, nekilo (CPK 12 straipsnis), todėl teismas šioje dalyje plačiau nepasisako.
62. 2020 m. vasario 27 d. vykusio posėdžio metu atsakovai sukonkretino, kad Bendrijos reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas, nes Bendrija šias išlaidas atgauna, kai jai yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Teismas kritiškai vertina šį atsakovų teiginį ir pažymi, kad, kaip nurodė ieškovė (ir atsakovai to nenuginčijo), dalyje ginčų (kuriuos ieškovė pralaimėjo) Bendrijai tenka padengti tiek savo bylinėjimosi išlaidas, tiek atlyginti kitos proceso šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas (pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2-6435-964/2019; šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenys). Be to, teismas iš esmės pritaria ieškovės pozicijai, kad visos bendrijos išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti apmokamos iki bylų (kuriose dalyvauja bendrija) išnagrinėjimo, t. y. būna faktiškai patirtos dar minėtų bylų nagrinėjimo metu – tik tokiu atveju bendrija gali prašyti tokių išlaidų priteisimo iš kitos šalies. Atsakovai taip pat nepaneigė (o iš esmės ir neginčijo) ieškovės pozicijos, kad Bendrija metų gale rengia ir tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį (DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalis), t. y. bendrija metų pabaigoje (ar už ankstesnius metus) atsiskaito už gautas lėšas (šiuo atveju priteisus ir išieškojus nurodytas teisines išlaidas) bei atitinkamai sprendžia kur jas panaudoti/grąžinti ir pan.
63. Atsakovai rašytiniuose paaiškinimuose taip pat kelia abejonių dėl teisinių paslaugų apskaičiavimo atsakovams priklausančiam butui – nurodo, kad už 2019 m. yra priskaičiuota 17 844,59 Eur; atsakovams priskirta 65,49 kv. m. x 1,1284 = 73,90 Eur; bendras pastato plotas pagal šiuos skaičius 15 813.83 kv. m, kuris nesutampa nei su ieškovės deklaruojamu visu pastato plotu, nei su ieškovės pateiktu paaiškinimu dėl teisinių paslaugų teikimo, kuriame nurodoma, kad pastato plotas naudojamas išdalinti mokesčius nurodomas visada mažesnis nei 15 000 kv. m. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad net atmetus (duomenys neskelbtini) valdomą plotą, vienur nurodomas 14 768,56 kv. m plotas, kitur – 14 762,02 kv. m.
64. Šie atsakovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, atsakovai neteisingai nurodo bendrą pastato plotą (15 813.83 kv. m), už kurį ieškovė skaičiavo atsakovams tenkančias minėtas išlaidas už teisines paslaugas, taip pat nurodo nepagrįstą bendrą patirtų teisinių paslaugų sumą už ginčijamą laikotarpį.
65. Ieškovė pateikė į bylą UAB „Skaidri apskaita“ rašytinius paaiškinimus (2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. birželio 19 d.), kuriuose aiškiai ir detaliai nurodyta kokio dydžio ir kada patirtos teisinės išlaidos, bei kokiam viso pastato bendram plotui minėtos išlaidos dalintinos, t. y. teisinės išlaidos buvo padalintos 14 768,56 kv. m (nors 2020 m. balandžio 8 d. paaiškinimuose buvo nurodomas ir 14 762,02 kv. m plotas, tačiau 2020 m. birželio 19 d. paaiškinimuose nurodyta, jog tai buvo rašymo apsirikimas, kuris, tuo labiau, nepakeitė galutinės sumos, paskaičiuotos atsakovams) bendram pastato plotui, neįskaičiuojant (duomenys neskelbtini) priklausančio ploto (nes buvo patirtos būtent bylinėjantis su minėtu asmeniu), arba 14 369,30 kv. m. bendram pastato plotui, papildomai neįskaičiuojant (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) priklausančio ploto, nes minėti asmenys, anot ieškovės, bylinėjimosi ne ieškovės pusėje (atsakovai šių aplinkybių taip pat neginčijo). Taigi, priešingai nei nurodo atsakovai, visos išlaidos už teisines paslaugas buvo skaičiuojamos imant mažesnį nei 15 000 kv. m plotą, o atsakovų pateikti skaičiavimai nepagrįsti.
66. Atsakovų skaičiavimai nepagrįsti ir dėl to, jog atsakovai klaidingai nurodo ginčo laikotarpiu (2019 m. vasario-spalio mėn.) patirtų teisinių paslaugų dydį (17 844,59 Eur). Iš ieškovės pateiktų įrodymų (priskaitymų, komisinių skolos ir delspinigių lentelės; paaiškinimų) matyti, jog prašomos priteisti išlaidos yra už teisines paslaugas, kurios susidarė už laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio (faktiškai už 2019 m. rugsėjo mėn., nes už rugsėjo mėn. patirtas išlaidas sąskaitos pateikiamos spalio mėn.), o ne už visus metus, kaip nurodo atsakovai. Be to, kaip minėta, ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. paaiškinimuose pateikia detalią lentelę, kurioje nurodytos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindų atsirado išlaidos už teisines paslaugas; pažymėtina, jog atsakovai nurodytų pateiktų paskaičiavimų neginčijo, taip pat neginčijo, kad minėtos išlaidos faktiškai buvo patirtos ir buvo susijusios su bendrijos interesais, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako (neišeinant už ieškinio ginčo ribų). Kaip minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
67. Be to, teismas pažymi, kad galimi bendro viso pastato ploto tam tikri pakitimai, labiausiai tikėtina, susiję su atliekamais patalpų (pavyzdžiui, prieš pardavimą ar kitais atvejais) kadastriniais matavimais, dėl ko patalpų plotas padidėja/sumažėja, dėl ko atitinkamai padidėja/sumažėja ir bendras viso ginčo pastato plotas. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir NTR duomenys, iš kurių matyti, kad, pavyzdžiui, bendras ginčo pastato plotas 2017 m. balandžio 12 d. buvo 29 715,90 kv. m, 2018 m. spalio 17 d. – 29 713,55 kv. m, o 2020 m. birželio 22 d. sudarė 29 708,70 kv. m.
68. Atsižvelgiant į tai, ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas – priteisiant ieškovei iš atsakovės V. K. 30,27 Eur (52,19 Eur x 29/50 buto dalis) skolos; atsakovo Š. K. – 21,92 Eur (52,19 Eur x 21/50 buto dalis) skolos (proporcingai jų valdomam plotui).
Dėl mokėjimų eilutės „Vartų remontas“
69. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti 1,05 Eur išlaidų už vartų remontą (pagal pateiktą ieškovės priskaitymų, komisinių skolos ir delspinigių lentelę minėtos išlaidos susidarė 2019 m. vasario mėn.). Atsakovai, teikdami 2020 m. gegužės 21 d. paaiškinimus, nurodė, jog atsakovams priskaičiuota 65,49 kv. m x 0,0161 = 1,05 Eur; bendras pastato plotas pagal šiuos skaičius 16 0103,09 kv. m (tikėtina, atsakovai nuorėjo nurodyti 16 010,09 kv. m); pastato bendras plotas yra 29 713,55 kv. m, o naudingas plotas 11 665,95 kv. m, t. y. savo nesutikimą grindė galimai nepagrįstu šių išlaidų skaičiavimu.
70. Kaip minėta, ieškovė 2020 m. birželio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai paaiškino (ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus), kad minėtų garažo vartų remonto darbus iš dalies padengė draudimas, t. y. iš 2 566,93 Eur sumos draudimas kompensavo 2 122,76 Eur, todėl likusi suma paskirstyta visiems pastato bendraturčiams, įskaitant ir atsakovus – (2 566,93 Eur - 2 122,76 Eur) / 27 670,60 kv. m x 65,49 kv. m. Atsakovai nepaneigė minėto skaičiavimo pagrįstumo, t. y. ieškovė įrodė, jog minėtas išlaidas skaičiavo proporcingai viso ginčo pastato plotui.
71. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas – priteisiant ieškovei iš atsakovės V. K. 0,61 Eur skolos; atsakovo Š. K. – 0,44 Eur skolos (proporcingai jų valdomam plotui).
72. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovai ieškinį dalyje dėl likusios skolos – dėl administravimo, buhalterinės apskaitos, bendrijos išlaidų, šilumos punkto ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros, pastato techninės priežiūros, liftų techninės priežiūros, bendrųjų patalpų valymo, kilimėlių keitimo, aplinkos tvarkymo, pastato fizinės apsaugos, pastato stebėjimo paslaugų, kaupiamųjų lėšų, antstolio paslaugų, gesinimo sistemų paruošimo planiniam VPGT, pastato fasado plovimo darbų išlaidų, priteisimo iš esmės neginčija, t. y. neginčija jų skaičiavimų, o dėl pastato vientisumo jau pasisakyta prieš tai sprendime, todėl šioje dalyje surašomi sutrumpinti motyvai.
73. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Kaip nurodo ieškovė, atsakovai, kaip nurodytų patalpų savininkai, minėtų mokesčių už namo bendrosios dalinės nuosavybės patalpų išlaikymą tinkamai nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. susidarė 204,44 Eur įsiskolinimas už minėtus mokėjimus, išskyrus eksploatacines išlaidas, teisines paslaugas, liftų ir vartų remonto darbus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškove būtų atsiskaitę (CPK 178 straipsnis).
74. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovų 203,39 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas – priteisiant iš atsakovės V. K. 117,97 Eur skolos; atsakovo Š. K. – 85,42 Eur skolos (proporcingai turimo turto daliai).
75. Viso ieškovei iš atsakovų priteistina 274,27 Eur (203,39 Eur + 17,64 Eur + 52,19 Eur + 1,05 Eur) skola – priteisiant iš atsakovės V. K. 159,08 Eur skolos; atsakovo Š. K. – 115,19 Eur skolos (proporcingai turimo turto daliai).
76. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
77. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės V. K. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (159,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; iš atsakovo Š. K. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (115,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
78. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
79. Ieškovė patyrė byloje 1463,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 462,50 Eur (202,50 Eur + 720 Eur + 540 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 1,23 Eur (0,41 Eur + 0,41 Eur + 0,41 Eur) banko mokesčių už pavedimų įvykdymą.
80. Atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl jos jiems neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
81. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.
82. Atsakovų argumentai, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos, nes pati ieškovė teikė neteisingus duomenis, kuriuos reikėjo tikslinti, atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, atsakovai, teikdami teismui prieštaravimus, nurodė ne visus nesutikimo su preliminariu sprendimu motyvus (prieštaravimuose nurodyta tik dėl pastato dalių/bokštų) ir tik vėliau, 2020 m. vasario 27 d. vykusio posėdžio metu, atsakovai nurodė naujus nesutikimo motyvus (dėl tam tikrų išlaidų skaičiavimo nepagrįstumo); be to, 2020 m. gegužės 21 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovai vėl iškėlė naujus nesutikimo su ieškiniu motyvus (dėl vartų remonto išlaidų); taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovai dėl tam tikrų skaičiavimų neaiškumų buvo kreipęsi į ieškovę.
83. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 60,63 proc. (ieškovė prašė priteisti 452,35 Eur skolos, priteista – 274,27 Eur), todėl ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 887,46 Eur (1 463,73 Eur x 60,63 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 443,73 Eur iš kiekvieno atsakovo.
84. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio, taip pat į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistina 8 Eur (mažiausia žyminio mokesčio suma dokumentiniame procese) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 425 straipsnio 3 dalis), t. y. po 4 Eur iš kiekvieno atsakovo.
85. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 430 straipsniu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. preliminarų sprendimą pakeisti – ieškovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovams V. K. ir Š. K. dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 159,08 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 8 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (159,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 443,73 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 115,19 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 19 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (115,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 443,73 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 Eur (keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų (bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Priteisti valstybei iš atsakovo Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 Eur (keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų (bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.