Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija), atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2024 m. vasario 19 d. Institucijos nutarimo (toliau – Skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4587-2024 (ROIK: 24229505797).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

J. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiosios tyrėjos 2024 m. vasario 19 d. nutarimu Nr.10- ANR_N-4587-2024 (ROIK: 24229505797) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį, 427 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2024 m. sausio 13 d. 23 val. 25 min., Rukainių kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje vairavo automobilį „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepraėjus vieneriems metams, turėdamas nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė būdamas neblaivus, pakartotinai, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,69 promilės, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta. Stabdomas su mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garso signalais, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Skundžiamu nutarimu J. S. paskirta galutinė 1000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 48 mėnesiams, daikto konfiskavimas - remiantis ANK 29 straipsnio 6 dalimi J. S. kartu su administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone - specialios teisės atėmimu, taikyta administracinio poveikio priemonė – konfiskuotinos transporto priemonės „SUBARU LEGACY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės pinigais – 2660,00 (du tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt eurų) konfiskavimas.

Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

Skunde Pareiškėjas akcentuoja, kad negalima tokia situacija, jog administracinį nusižengimą padaręs asmuo būtų baudžiamas griežčiau nei analogiškas vertybes pažeidęs asmuo, kurio veika vertinama baudžiamųjų įstatymų kontekste, nes administracinis nusižengimas mažiau pavojingas nei baudžiamasis nusižengimas ar, juo labiau, nusikaltimas. Atkreipia dėmesį, kad teismai baudžiamosiose bylose dažniau taiko konfiskuotino turto vertės sumažinimo galimybę, o jo atveju tokia net nebuvo svarstyta. Nors ANK nenumatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso ir administracinių nusižengimų teisenos panašumus, nustatant turto konfiskavimo taisykles, panašiu teisės aiškinimu, su atitinkamais pakeitimais, turi būti vadovaujamasi ir administracinių nusižengimų teisenoje, todėl darytina išvada, kad ir administracinių nusižengimų bylose gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis ir tokią praktiką formuoja aukštesni teismai, pabrėždami, jog tokia priemonė gali būti taikoma, jei bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas iš pažeidėjo neatitiktų proporcingumo principo. Mano, kad atsižvelgiant į visumą aplinkybių ir teismų praktiką, jo atžvilgiu skiriant piniginę 1 000 Eur baudą, turto konfiskavimą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą mažesniam terminui, kurį parinktų teismas savo nuožiūra, nebūtų pažeistos nuobaudos skyrimo taisyklės ir būtų išlaikyta pusiausvyra tarp siekio nubausti ir nevaržyti manęs labiau nei to siekiama.

Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išaiškinimai

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju J. S. Skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 427 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 48 mėnesiams, bei transporto priemonės „SUBARU LEGACY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės pinigais konfiskavimas 2660,00 (du tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt eurų). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjas 2024 m. sausio 13 d. 23 val. 25 min., Rukainių kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje vairavo automobilį „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepraėjus vieneriems metams, turėdamas nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė būdamas neblaivus, pakartotinai, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,69 promilės, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta, taip pat stabdomas su mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garso signalais, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Teismas pažymi, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Pareiškėjui Skundžiamu nutarimu paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatyme pagal padarytą nusižengimą nustatytam terminui – 48 mėnesiams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Skundžiamame nutarime nurodyta viena Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino dėl nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. (įsiteisėjo 2022 m. balandžio 8 d.) baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. J. S. paskirta 33 MGL, t. y. 1 650 eurų dydžio bauda, uždrausta vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 7 d., ir konfiskuota transporto priemonės vertė – 1760 eurų. Pažymėtina, kad būtent po šio teismo baudžiamojo įsakymo ir paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių J. S. pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus, kai teisė vairuoti yra atimta, t. y. Pareiškėjas pažeidė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo transporto priemonę pakartotinai, nors teisė vairuoti yra atimta bei vėl vairavo neblaivus.

Pažymėtina ir tai, jog Pareiškėjas nubaustas ir pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nes stabdomas su mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garso signalais, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Už šį nusižengimą paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, kuri pagal ANK 38 straipsnį subendrinta apėmimo būdu su už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonėmis. Teismo vertinimu, būtent ši aplinkybė, jog Pareiškėjas ne tik kad pakartotinai vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, tačiau stabdomas policijos pareigūnų nepakluso – rodo ženkliai didesnį nusižengimo pavojingumą. Pats Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad nestojo raginamas draugo bei bijodamas pasekmių, tačiau tokie argumentai niekaip nepateisina Pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjas tvirtino, kad ir vairavo būtent dėl to, jog to jo paprašė draugas, o posėdžio metu pats save apibūdino kaip silpno charakterio bei greitai pasiduodantis kitų įtakai, tačiau teismas pažymi, jog Pareiškėjas yra suaugęs, pakankamai subrendęs žmogus, kad galėtų pats pasirinkti elgesio variantus, todėl tikrai suvokė savo veiksmų pavojingumą. Paminėtas Pareiškėjo argumentas vertintinas kaip siekis sušvelninti savo padėtį dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės paskyrimo, tačiau niekaip nedaro jo veiksmų mažiau pavojingų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors Pareiškėjas teigia vairavęs dėl to, jog sutriko jo draugo sveikata, dėl ko pastarasis paprašė parvežti jį į namus, tačiau iš paties Pareiškėjo skundo matyti, kad kartu buvo ir daugiau asmenų, nes kaip ir nurodo pats Pareiškėjas - vakarieniavo su draugais, o vėliau šildėsi pirtyje. Pareiškėjo skunde nutylima ar buvo kitų asmenų, kurie galėtų parvežti jo draugą namo, taip pat ar buvo galimybė grįžti kitais būdais. Teismo vertinimu, nebuvo susiklosčiusios jokios aplinkybės, dėl kurių Pareiškėjas nebūtų turėjęs pasirinkimo laisvės vairuoti transporto priemonę ar ne. Pastebėtina ir tai, jog nėra aišku, kur tiksliai Pareiškėjas su draugais vakarieniavo ir vartojo alkoholį, t. y. ar jis buvo savo namuose, ar su savo tėvui T. S. priklausančiu automobiliu buvo nuvykęs į kitą vietą, bei koks asmuo vairavo automobilį atvykstant, turint omenyje aplinkybę, jog Pareiškėjui teisė vairuoti yra atimta.

Pareiškėjas pažymėjo, jog jokių neigiamų padarinių jis nesukėlė ir sėsdamas už vairo jautėsi blaivus. Tačiau teismo vertinimu, aplinkybė, jog nenukentėjo žmonių sveikata, nebuvo sugadintas joks turtas, nereiškia, jog Pareiškėjo veiksmai buvo mažiau pavojingi. Pabrėžtina, kad jis automobilį vairavo tamsiu paros metu, taip pat nestojo stabdomas policijos pareigūnų, o tai kėlė riziką eismo įvykio tikimybei ir tik laimingo atsitiktinumo dėka sunkūs padariniai nekilo.

Teismas taip pat pastebi, jog Pareiškėjas nevienareikšmiškai nurodo alkoholio vartojimo laiką. Nors dalyje savo skundo teigia, kad būtina įvertinti, jog transporto priemonę vairavo praėjus ilgam laiko tarpui, išvakarėse, tačiau taip pat nurodo apytikslį laiką, jog buvo praėjusios vos keturios valandos nuo alkoholio vartojimo. Sutiktina su Pareiškėjo argumentais, jog teismų praktikoje aplinkybė, jog po alkoholio vartojimo praėjo ilgas laiko tarpas vertintina kaip nusižengimo pavojingumą mažinanti, tačiau šiuo atveju kaip ir teigia pats Pareiškėjas, buvo praėjusios vos keturios valandos. Be to svarbu pabrėžti, kad vairuoti transporto priemonės Pareiškėjas negalėjo net ir blaivus, tai yra teisė vairuoti jam buvo atimta už vairavimą neblaiviam.

Savo skunde J. S. nurodo aplinkybes susijusias su profesine veikla, t. y. tai, jog teisė vairuoti transporto priemonę būtina jam vykdant darbinę veiklą, o negalėdamas dirbti neturės galimybės grąžinti kredito. Be to Pareiškėjas su skundu pateikė ir savo močiutės prašymą sušvelninti J. S. administracinio poveikio priemones, kadangi Pareiškėjas rūpinasi senyvo amžiaus močiute, kuri turi sveikatos problemų, veža ją į gydymo įstaigas, padeda buityje. Be šio prašymo Pareiškėjas su skundu pateikė charakteristikas iš buvusių darboviečių, kuriose J. S. vertinimas itin teigiamai. Ir pats Pareiškėjas save apibūdina itin teigiamai, t. y. jog sportuoja, užsiima labdara ir kt.

Skunde minimos aplinkybės (teisės vairuoti būtinybė atliekant darbines funkcijas, poreikis rūpintis sveikatos problemų turinčia močiute ir pan.) egzistavo ir ankščiau, t. y. iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau jų buvimas nesulaikė J. S. nuo pakartotinio transporto priemonės vairavimo neblaiviam, kai teisė vairuoti atimta, tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidžiant KET. Pažeidėjas analizuojamu atveju elgėsi priešingai, t. y. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiesiogiai vykdant profesines funkcijas ir įsipareigojimus šeimai, savo teise vairuoti transporto priemones naudojosi neatsakingai ir padarė pavojingą KET pažeidimą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl jie nėra ir negali būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo, visuomeninės veiklos funkcijoms vykdyti ir kitoms, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimai, artimai aplinkai, kitiems eismo dalyviams. Todėl Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jam ypač reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, savaime nemenkina nei jo kaltės, nei padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, todėl jos nelaikytinos išskirtinėmis ar ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę.

Nagrinėjamą administracinį nusižengimą J. S. padarė, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti vis dar galiojant teismo paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – specialiosios teisės atėmimui ir už ši nusižengimą jam paskirta minimali nuobauda bei minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jog nors Pareiškėjas tvirtina, kad jo pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio ir jis nėra linkęs nesilaikyti įstatymų, tačiau byloje esantys duomenys rodo priešingai - Pareiškėjo neatsakingą požiūrį į KET taisyklių bei teismo skirtų įpareigojimų laikymąsi ir sistemingą kelių eismo taisyklių pažeidinėjimą. Pareiškėjas po jo atžvilgiu priimto teismo baudžiamojo įsakymo nepadarė tinkamų išvadų ir teismo vertinimu, sutinkamai su Institucijos nuomone, byloje nėra jokių aplinkybių pažeidėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, o paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės yra adekvačios ir proporcingos jo padarytam nusižengimui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.

Pareiškėjas savo skundu taip pat prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – konfiskuojamos transporto priemonės „SUBARU LEGACY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės pinigais – 2660,00 (du tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt eurų) sumokėjimo, arba konfiskuoti tik dalį turto vertės. Savo skunde Pareiškėjas tvirtina, kad automobilis nuosavybės teise priklauso jo tėvui T. S. ir automobiliu J. S. naudojosi jam nežinant, t. y. transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Pareiškėjas jį pakartotinai vairuos neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė atimta.

Pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, yra numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Pareiškėjas skundu prašo taikyti analogiją su baudžiamąja atsakomybe ir taikyti dalinį turto vertės konfiskavimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir baudžiamojoje teisėje dalinis turto vertės konfiskavimas taikomas esant išskirtinėms aplinkybėms, t. y. itin didelei turto vertei, taip pat tai atvejais kai bausmė, pavyzdžiui bauda yra daug kartų mažesnė nei konfiskuotino turto vertė ir visos turto vertės konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams. Šiuo atveju teismas nemano, kad konfiskuotino turto vertė nėra itin didelė, o vien tik turimi Pareiškėjo skoliniai įpareigojimai nėra pakankama sąlyga mažinti konfiskuotiną turto vertės sumą.

ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kuris gali būti neskiriamas tik esant ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytiems pagrindams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas tokią poveikio priemonę, vertino tiek tokių nusižengimų paplitimo mastą, tiek galimus sunkius padarinius, tiek kitas aplinkybes, todėl teigti, kad įstatyme įtvirtinta neproporcinga poveikio priemonė, nėra pagrindo. Nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024). Nors skunde Pareiškėjas nurodo, kad ši administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neproporcinga jo atžvilgiu, tačiau teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019), o be kita ko nagrinėjamu atveju transporto priemonės vertė nėra itin didelė.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant sulaikyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie ateityje laikytųsi įstatymų ir nebedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau vis tik iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, tačiau šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti, kad minėti principai, Pareiškėjui paskyrus aukščiau minėtas administracinio poveikio priemones, buvo pažeisti.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 19 d. nutarimas Nr.10- ANR_N-4587-2024 (ROIK: 24229505797) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Pareiškėjo J. S. (J. S.) skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 19 d. nutarimą Nr.10- ANR_N-4587-2024 (ROIK: 24229505797) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.