Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei S. G., institucija, teikianti byloje išvadą, - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, suinteresuotiems asmenims BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centras, Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-11-11 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai priėmėm nutartį, kuria tenkino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą ir leido paimti nepilnametį vaiką E. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš vaiko motinos S. G. ir vaiko tėvo R. G.. E. G. laikinai apgyvendinta BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad 2020-11-11 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi E. paimta iš šeimos, t.y. iš atsakovės S. G., vaikui nustatyta laikinoji globa institucijoje.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovo ir E. G. nesieja jokie ryšiai, ieškovas mergaitę įsidukrino tik dėl santuokos su atsakove sudarymo. Atsakovė žino biologinį mergaitės tėvą.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone yra pagrindas ieškinį tenkinti, tai nepakenks vaiko interesams.

BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro, Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Danė“ atstovės prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. G. su atsakove S. G. susipažino kai jos dukrai E. G. buvo 2 metai. Santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. E. iki 3-4 metų gyveno globos namuose, ieškovas padėjo atsakovei imtis visų įmanomų veiksmų, elgtis atsakingai ir ji dukrą susigrąžino gyventi pas save. Sutiko duoti vaikui savo pavardę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-16 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka. Iš pradžių bandė su E. toliau bendrauti, siekė, kad nenutrūktų seserų ryšys, jos viena kitos pasiilgdavo, tačiau atsakovė S. G. tik kartodavo, kad tai ne jo vaikas, kad nesidomėtų ir bendrauti nebeleido. 2020-11-11 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi E. paimta iš šeimos, t.y. iš atsakovės S. G., vaikui nustatyta laikinoji globa institucijoje.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), todėl tėvystės nuginčijimas galimas tik išimtiniais atvejais įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis arba, jei tai buvo motinos sutuoktinis, kad jis negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnis). Įstatymas nedetalizuoja tėvystės nuginčijimo sąlygų, tačiau vaiko kilmės nustatymas patenka į Konvencijos 8 straipsniu nustatyto privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos sritį, todėl aiškinant tėvystės nuginčijimo institutą yra svarbūs EŽTT ir kasacinio teismo suformuluoti tėvystės nuginčijimo kriterijai.

EŽTT praktikoje tėvystę nuginčyti galima esant trims sąlygoms: 1) tik pagal įstatymą, t. y. nacionaliniuose įstatymuose, pvz., CK 3.150 straipsnyje, turi būti nustatytas pagrindas tėvystei nuginčyti; 2) siekiant teisėto tikslo (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), 3) kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08).

EŽTT yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65). Todėl jei vaiko interesus labiau atitiktų ne biologinės tikrovės nustatymas, o socialinės tikrovės, t. y. susiformavusių ryšių, palaikymas, asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, bet registruotu vaiko gimimo įraše kaip tėvo, privatus gyvenimas gali būti ribojamas, atsisakant nuginčyti jo tėvystę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, suformulavo tokius kriterijus: 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 47 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 36 punktą); 2) vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys (pvz., civilinėse bylose Nr. 3K-3-304/2010, Nr. 3K-3-321-687/2016); 3) vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 22 punktą, Lietuvos A. T. 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013); 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 14 punktą, taip pat žr. 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019 22 punktą); 5) teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2019 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų, institucijų atstovų paaiškinimų matyti, kad tarp ieškovo ir vaiko E. G. nėra susiformavę tvirti, neatsiejami tėvo ir vaiko santykiai. Mergaitė iki ketverių metų neaugo šeimoje, ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta dar 2016 m., nuo to laiko mergaitė gyveno su motina, vėliau – socialinių paslaugų centre. Mergaitė turi psichikos sveikatos negalią, iš jos apklausos darytina išvada, kad ji nesuvokia vaiko ir tėvo santykių esmės. Mergaitė lanko specialių poreikių mokyklą, ieškovo gyvenamojoje vietoje tokių sąlygų jai sudaryta nebūtų. Atsakovė žino vaiko biologinį tėvą, o tarp ieškovo ir vaiko nėra susiklostę socialiniai tėvystės santykiai, jų nesieja emocinis ryšys, todėl, nuginčijus tėvystę, vaiko interesai nebus pažeisti, ji neliks be priežiūros.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas nėra atsakovės vaiko biologinis tėvas, o socialinės tėvystės institutas šiuo atveju maksimaliai galėtų pasireikšti tik išlaikymo mokėjimu. Tai ne tik kad neatitiktų vaiko interesų, bet ir jiems prieštarautų, nes vaiko ugdymas tiesiogiai susijęs su jo prieraišumu prie konkrečių asmenų, tuo tarpu toks ieškovo ir vaiko santykis praktiškai nėra galimas, todėl socialinės tėvystės institutas būtų pritaikytas formaliai. Tėvystė savo esme negali būti tapatinama vien su vaiko išlaikymu. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o šiuo vertinamu atveju tokios išvados padaryti negalima.

Siekis vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju nėra vaiko interesų gynimas. Logiška manyti, kad vaikas turi biologinį tėvą ir tik pati atsakovė, jei laikytųsi sąžiningumo principo, yra atsakinga už jo įvardijimą bei tėvystės nustatymo inicijavimą, kad vaikas žinotų savo kilmę ir neliktų be tėvo išlaikymo. Šiuo atveju prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principą labiau atitinka vaiko teisė žinoti savo kilmę ir su tuo sietina tikimybė sukurti kokybiškus tikrojo tėvo ir vaiko ryšius, nei socialinės tėvystės palikimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nuginčyti duomenis gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav. administracijos CMS apie tai, kad ieškovas R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Nustatyti, kad ieškovas R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš S. G. 346,10 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630).

Priteisti iš S. G. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.