Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui V. M. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020-06-26 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2020-07-10 (CPK 73-74 straipsniai). Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui teismas civilinėje byloje Nr. e2-4091-308/2020 2020-07-31 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

I. FAKTINĖS APLINKYBĖS

1. 2019 metų pradžioje per skelbimų portalą „Skelbiu.lt“ atsakovai paskelbė informaciją, kad parduoda miško paskirties žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemė). Atsakovai ir Ieškovė žodžiu susitarė dėl Žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei tokio sandorio sąlygų. Ieškovė atsakovams ir trečiajam asmeniui atliko mokėjimus, t. y. atsakovui J. S. - 1 000 Eur ,atsakovui V. M. - 3 000 Eur, trečiajam asmeniui V. S. - 1 000 Eur (iš viso - 5 000 Eur). Atsakovas V. M. neginčija aplinkybės, kad Ieškovė bankiniu pavedimu jam pervedė 3 000 Eur sumą.

2. Nors Ieškovė atliko šio pareiškimo 1 punkte nurodytus mokėjimus, tačiau Žemės pirkimo- pardavimo sutartis su Ieškove sudaryta nebuvo. Nesudarius sutarties, Ieškovė pareiškė reikalavimą grąžinti sumokėtas sumas (iš viso 5 000 Eur). Kaip pati Ieškovė nurodo 2020-06-03 ieškinyje, 2019-10-24 bankiniu pavedimu atsakovas J. S. už trečiąjį asmenį byloje V. S. grąžino 1 000 Eur. Likusi negrąžinta suma (iš viso 4 000 Eur) susidaro iš atsakovui J. S. pervestos 1 000 Eur sumos ir atsakovui V. M. pervestos 3 000 Eur sumos, dėl kurios Ieškovė pareiškė 2020-06-03 ieškinį.

3. Atsakovas V. M. pažymi, kad ketinant sudaryti Žemės pirkimo-pardavimo sutartį su Ieškove, kitas atsakovas byloje - J. S., veikė kaip tarpininkas tarp atsakovo V. M., trečiojo asmens V. S. iš vienos pusės ir Ieškovės iš kitos pusės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog šalys yra laisvos susitarti, kokia sutartimi įformins savo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr, e3K-3-71-916/2018). Šiuo atveju dėl tarpininkavimo atsakovai J. S. ir V. M. bei trečiasis asmuo V. S. sudarė žodinį susitarimą.

4. Atsakovas V. M., iš Ieškovės gavęs 3 000 Eur sumą, visą šią sumą 2019-07-09 perdavė J. S.. Šią aplinkybę patvirtina prie šio pareiškimo pridedamas 2019-07-09 pinigų priėmimą-perdavimą patvirtinantis šalių pasirašytas dokumentas. Pažymėtina, kad nuo to momento, kai atsakovas V. M. perdavė pinigus (3 000 Eur) kitam atsakovui J. S., o J. S. šią pinigų sumą priėmė, J. S. kartu perėjo ir pareiga šią pinigų sumą gražinti Ieškovei Žemės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo atveju. Atsižvelgiant į tai, atsakovui V. M. perdavus pinigus J. S., jo pareiga grąžinti sumokėtus pinigus ieškovei, pasibaigė. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie patys teisiniai santykiai susiklostė ir tarp atsakovo J. S. ir trečiojo asmens V. S..

5. Pažymėtina, kad atsakovas J. S. tokią savo pareigą pripažįsta ir ją vykdo. Tai matyti iš toliau nurodomų faktinių aplinkybių. Trečiasis asmuo byloje V. S., ketindamas sudaryti Žemės pirkimo-pardavimo sutartį su Ieškove, bankiniu pavedimu Ieškovei pervedė 1 000 Eur sumą. Nesudarius Žemės pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovas J. S. už trečiąjį asmenį V. S. Ieškovei 2019-10-24 bankiniu pavedimu grąžino sumokėtą 1 000 Eur sumą. Tai patvirtina pačios Ieškovės pateiktas 2019-10-24 mokėjimo nurodymas, kurio paskirtyje nurodyta, kad minėta suma Ieškovei grąžinta už V. S. kaip užstatas už mišką.

Motyvuojamoji dalis

6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš Ieškovės gautą 3 000 Eur sumą perdavus atsakovui J. S., Žemės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo atveju pareiga grąžinti šiuos pinigus Ieškovei atsakovo V. M. atžvilgiu pasibaigė ir atitinkamai perėjo atsakovui J. S..

II. TEISINIAI ARGUMENTAI

7.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai priimamas sprendimas už akių, turi būti atsižvelgta į šio proceso specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies (šiuo atveju - Ieškovės) pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (LR CPK 285 straipsnio 2 dalis), kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (LR CPK 287 straipsnio 1 dalis), o išnagrinėjęs tokį pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (LR CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr, e3K-3-3l-403/2019).

8.Pabrėžtina, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tiksiu - teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

9.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad toks reguliavimas, kuomet teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami įrodymai, kurie patvirtina, kad sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, kai teismui yra pateikiami įrodymai, kad priimant sprendimą už akių buvo padaryta akivaizdi teismo klaida, kai jam yra pateikiami įrodymai, kurie patvirtina, kad sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, prieštarauja Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas „ Dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių, taip pat dėl apeliacijos „). Vadinasi, teismo sprendimas už akių savo esme bei turiniu turi būti teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Priėmus teismo sprendimą, inter alia, sprendimą už akių, turi būti atstatytas šalių lygiateisiškumas.

10.LR CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019). Atsakovas V. M. pažymi, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų priimtas 2020-07-31 sprendimas už akių, vertinant prie šio pareiškimo pridedamus bylos baigčiai įtakos turinčius įrodymus ir faktinius bei teisinius argumentus, yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia atsakovo V. M. teises bei teisėtus interesus.

11.Pažymėtina, tai, kad ginčas byloje kilo ne dėl atsakovo V. M., o būtent dėl atsakovo J. S., kaip tarpininko tarp atsakovo V. M. ir Ieškovės, neteisėto neveikimo, t. y. pinigų (3 000 Eur dydžio sumos) negrąžinimo Ieškovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020). Taigi šiuo atveju atsakovas J. S., negrąžindamas Ieškovei 3 000 Eur sumos, pažeidė bendro pobūdžio rūpestingumo pareigą.

12.LR CPK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. LR CPK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Ši įstatymo nuostata tik patvirtina išvadą, kad pareiga Ieškovei atlyginti 3 000 Eur sumą tenka atsakovui J. S., o ne atsakovui V. M., kadangi Ieškovė patyrė 3 000 Eur dydžio nuostolius dėl atsakovo J. S. neteisėto neveikimo.

13.Pažymėtina, kad šioje situacijoje nenustačius atsakovo V. M. neteisėtų veiksmų ir/ar neteisėto neveikimo, taip pat bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimo, nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiga atlyginti Ieškovės patirtus nuostolius (sumokėti ieškovei 3 000 Eur) tenka atsakovui V. M..

14.Pabrėžtina, kad priešingas aiškinimas lemtų tokią situaciją, kad atsakovas V. M. savo lėšomis papildomai turėtų atlyginti Ieškovei 3 000 Eur sumą, kurią pagal 2019-07-09 susitarimą jau perdavė atsakovui J. S., o perduota atsakovui J. S. 3 000 Eur suma liktų J. S. žinioje. Taigi, tokiu atveju toks aiškinimas lemtų situaciją, kad atsakovas J. S. nepagrįstai praturtėtų (LR CPK 6.242 straipsnis) atsakovo V. M. sąskaita.

15.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovui V. M., perdavus iš Ieškovės gautą 3 000 Eur sumą atsakovui J. S., neišliko pareiga Žemės pirkimo-pardavimo sutarties nes u darymo atveju grąžinti šią sumą Ieškovei, o atitinkamai ši pareiga perėjo atsakovui J. S.. Vadinasi, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2020-07-31 sprendimu už akių nepagrįstai Ieškovės naudai iš atsakovo V. M. priteisė 3000 Eur dydžio sumą.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko su atsakovo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašo jį atmesti.

Atsiliepimu nurodo, kad pareiškime atsakovas neginčija aplinkybės, jog gavo iš ieškovo 3000 EUR sumą kaip avansą už mišką. Pareiškime atsakovas taip pat nurodo, jog nepavykus sudaryti žemės pirkimo – pardavimo sutarties, šiuos pinigus perdavė kitam asmeniui – J. S., todėl jo manymu, jam nebekyla pareiga grąžinti šių piniginių lėšų asmeniui, iš kurio jis tokias lėšas gavo, t.y. ieškovui.

Tokie atsakovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti, nes ieškovas nesuteikė jokių įgaliojimų kitam asmeniui, šiuo konkrečiu atveju - J. S., priimti lėšas ieškovo vardu.

Pažymėtina ir tai, jog atsakovų J. S. bei V. M. tarpusavio susitarimai negalėjo turėti jokios įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, nes ieškovas nebuvo tokių susitarimų šalimi.

Taip pat pažymėtina, jog 2019-02-14 d. ieškovas atliko mokėjimą per AB „SEB bankas“ atsakovui V. M., mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog tai avansas už mišką [banko sąskaitos išrašas pateiktas kartu su ieškiniu – priedas Nr. 4].

Atsakovas V. M., mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip avansas už mišką, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtino žemės sklypo pirkimo - pardavimo teisinių santykių buvimą, o tokių lėšų priėmimas kartu išreiškia ir įsipareigojimą įvykdyti savo prievolę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-288/2009 yra pažymėjęs, kad rašytinės formos sandoriai gali būti sudaromi keliais vienas nuo kito izoliuotais sandoriais ar teisiniais faktais, kuriuos vienija bendras tikslas ir šalių valia.

Šioje byloje nėra vientisos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau yra akivaizdu, jog toks susitarimas buvo sudarytas kitais savarankiškais sandoriais bei konkliudentiniais veiksmais.

Kaip jau buvo minėta ieškinyje, vadovaujantis CK 1.64 str. 1 d., sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Pagal minėto straipsnio 2 d., asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes.

Kaip matyti iš mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodytų duomenų, piniginės lėšos buvo pervestos kaip avansas už mišką. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas sumokėjo avansą už žemės sklypą, o atsakovas šias pinigines lėšas nurodytu pagrindu priėmė, preziumuojama, jog šalys susitarė dėl miško pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, t. y. tarp šalių atsirado sutartiniai

teisiniai santykiai.

Vadovaujantis CK 6.158 str. 1 d., kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, o sutinkamai su CK 6.200 str., šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Šiuo atveju ieškovas savo pareigas įvykdė tinkamai, o atsakovas s savo pareigų neįvykdė – neperleido miško, t.y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko jo atžvilgiu kilo sutartinė civilinė atsakomybė dėl sutarties neįvykdymo, dėl ko CK 6.251 str. pagrindu ieškovas reikalavo atlyginti patirtus nuostolius.

Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie ribotų jo atsakomybę ar nuo tokios atsakomybės jį atleistų.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas, įvertinęs aplinkybes dėl būtinųjų prielaidų ir sąlygų sprendimui už akių priimti egzistavimo, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių, nes atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, ieškovas išreiškė prašymą priimti sprendimą už akių ir atsakovas neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį. O atsakovo išdėstyti argumentai pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Sprendimo už akių priėmimas - tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 str. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).

CPK 288 str. 4 d. įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).

Teismas, išanalizavęs atsakovo pareiškimo turinį bei pateiktą medžiagą, atsakovo argumentus dėl priimto sprendimo už akių neteisėtumo ir pagrįstumo, juos laiko nepagrįstais.

Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovo V. M.. Teismas ieškinį priėmė ir išsiuntė atsakovui, kad pastarasis pateiktų atsiliepimą. Teismas buvo nustatęs atsakovams 14 dienų terminą pateikti atsiliepimą nuo pranešimo įteikimo dienos. Pranešimas su ieškovo ieškiniu atsakovui V. M. buvo įteiktas 2020-06-26 jo darbovietėje jam pasirašytinai, o atsakovui J. S. 2020-07-07. Atsakovas V. M., žinodamas apie vykstantį teisminį procesą, be pateisinamų priežasčių procese elgėsi pasyviai. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų ir neinformavo teismo savo atsiliepimu apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu.

Teismo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2020-07-10. Kadangi procesiniai dokumentai kitam atsakovui J. S. buvo įteikti 2020-07-07, tai sprendimo už akių terminas priėmimas ,šio atsakovo atsiliepimo nepateikimo atveju ,nusikėlė vėlesniam laikui. Todėl atsakovas V. M. faktiškai turėjo galimybę pateikti atsiliepimą net iki 2020-07-21, prašydamas atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti arba dar iki 2020-07-10 kreiptis į teismą su prašymu prašydamas pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą ilgesniam terminui (CPK 142 str.1d.), tačiau to nepadarė. Kartu teismas laiko, kad atsakovas V. M., net ir neturėdamas teisinių žinių, galėjo laisvos formos dokumentu (raštu, pranešimu) išreikšti savo nuomonę dėl jo atžvilgio pareikšto ieškinio nurodydamas nesutikimą su ieškiniu, nenurodant detalių motyvų. Jeigu toks dokumentas būtų neatitikęs procesinių dokumentų formai, jam būtų buvę nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams šalinti.

Atsakovas nenurodo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido teismo nustatytą terminą atsiliepimui pateikti, todėl neatmestina galimybė, kad atsakovas tokiais savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai siekė nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Dėl to teismas sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, kad atsakovas, žinodamas apie vyksiantį teisminį procesą, be pateisinamų priežasčių elgėsi pasyviai .

Atsakovas, siekdamas, jog sprendimas už akių būtų panaikintas, privalo nurodyti argumentus ar pateikti įrodymus, kurie įtakotų priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Susipažinus su pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turiniu, matyti, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos šio sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai 2020-07-31 priėmė sprendimą už akių, nes ieškovas prašymą priimti sprendimą už akių buvo pareiškęs ieškinyje.

Konstatavus, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė be pateisinamos priežasties, ir esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, byloje buvo priimtas teismo sprendimas už akių. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas nepažeidžiant CPK 142 str. 4 d. nuostatų.

Pagal CPK 287 str. 2 d. 4 p. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla.

Pagal CPK 288 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad šie šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Tačiau atsakovas, apart vienintelio motyvo, kad jis gautus iš ieškovo 3000 Eur perdavė kitam atsakovui J. S. ir kad šiuos pinigus ieškovui turėtų grąžinti atsakovas J. S., nenurodė kokiu teisiniu pagrindu jis iš ieškovo gautus pinigus pervaė kitam atsakovui J. S. ,bei nenurodė kitų argumentų dėl priimto sprendimo už akių pagrįstumo ir neteisėtumo Tokiu būdu atsakovas V. M. teismui faktiškai nenurodė nė vienos teisiškai svarbios faktinės aplinkybės ir nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pažymėtina, kad ieškovas pateikė byloje įrodymus ir teismas, priimdamas sprendimą už akių vadovaudamasis CPK 285 str. 2 d. ir 286 str. 1d., atliko formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad, skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio sąvoka pateikiama CPK 285 straipsnio 2 dalyje. Pagal ją formaliai vertindamas įrodymus teismas įsitikina, kad šiems pasitvirtinus būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas iš esmės netiria įrodymų turinio, bet išsiaiškina, ar būtų pakankamas pagrindas patenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu byloje esantys įrodymai pasitvirtintų. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. patikrina ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006). Tokiu būdu priimdamas sprendimą už akių, teismas paprastai sprendžia tik dėl teisinio pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, vertindamas teisinį byloje esančių įrodymų pagrįstumą ir netirdamas detaliau įrodymų, t. y. netirdamas faktinio įrodymų pagrįstumo. Taigi, formalus įrodymų vertinimas reiškia, kad teismui nereikia detaliai tirti įrodymų, nustatinėti konkrečių faktinių bylos aplinkybių, ir teismas pagal byloje esančius įrodymus tik sprendžia, būtų pagrindas tenkinti ieškinį ar jį atmesti, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (LAT Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006) Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas nepažeidė formalaus įrodymų vertinimo principų.

Tuo tarpu atsakovas, pareikšdamas pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, pats nevykdė įrodinėjimo pareigos, t. y. nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kaip to reikalauja ne tik CPK 178 str., bet ir CPK 287 str. 2 d. 4 p. Faktiškai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas išdėstė savo nuomonę dėl bylos baigties, pateikė savo bylos aplinkybių vertinimą, tačiau vadovaujantis byloje esančiais įrodymais teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad teismo sprendimas už akių buvo nepagrįstas ar neteisėtas.

Atsakovo V. M. pareiškime išdėstyti ir teiginiai, kad jis neva nėra atsakingas už 3000 Eur gražinimą ieškovui, kadangi jis šiuos pinigus yra perdavęs J. S. ir pagal šį atsakovo aiškinimą už nuostolių atlyginimą ieškovui turėtų būti atsakingas tik atsakovas J. S.. Bet pažymėtina, kad ši atsakovo teisinė argumentacija atitinkanti ne pareiškimo už akių peržiūrėjimo, o atsiliepimo į ieškinį turinį , yra nepakankama sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti.

Iš ieškovo pateiktų įrodymų galima konstatuoti, kad tarp šalių buvo susiklostę santykiai dėl miško sklypo pirkimo iš atsakovo V. M., kur ieškovas pervedė atsakovams avansinį mokėjimą. Tačiau tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo V. M. pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad tarp šalių miško pirkimo sutartis nebuvo sudaryta ir dėl to ieškovas įgijo reikalavimą grąžinti jam atliktus avansinius mokėjimus. Atsakovas V. M. su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pateikęs 2019-07-09 pakvitavimą, kuriuo yra patvirtinama ,kad jis J. S. perdavė iš S. (pagal pateiktus ieškovo įrodymus -UAB “Tivera „ direktoriaus) gautus 3000 Eur. Kokiu pagrindu atsakovas V. M. perdavė šiuos 3000 Eur J. S. (skolos grąžinimas, paskola ar kt.)pakvitavime nėra nurodyta , bei šių pinigų perdavimo J. S. teisinio pagrindo atsakovas V. M. savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodo. Kartu atsakovas V. M. nepateikė su pareiškimu ir įrodymų, kad jam sumokėtų 3000 Eur perdavimas atsakovui J. S. būtų suderintas su ieškovu ir šalių susitarimas dėl miško pardavimo būtų koreguotas nustatant pareigą parduoti mišką tik atsakovui J. S., kas šiuo atveju suponuotų atsakomybę tik atsakovui J. S. atlyginti nuostolius ieškovui, bei panaikintų atsakovo V. M. pareigą atlyginti nuostolius ieškovui. Tokiu būdu aptarus esamus pateiktus byloje įrodymus matosi, kad net ir atnaujinus bylos nagrinėjimą galimai nebūtų pagrindo keisti priimtą sprendimą.

Atsakovas pateiktu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo , apart prašymo panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, taip pat prašo sprendimą už akių dalyje, kuria jis įpareigotas grąžinti ieškovei UAB „Tivera“ 3000 Eur , panaikinti ir šioje dalyje įpareigoti atsakovą J. S. grąžinti ieškovei UAB „Tivera“ 3000 Eur sumą, kurią V. S. gavęs perdavė J. S..

Tačiau toks atsakovo V. M. prašymas faktiškai teismą verstų pačiam savo nuožiūra pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, apeinant ieškovo reikalavimą, kuriuo yra pateiktas ieškovo reikalavimas dėl 3000 Eur nuostolių priteisimo būtent iš atsakovo V. M., kai šioje ginčų kategorijoje ieškinio pagrindą ir dalyką gali keisti tik ieškovas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra CPK 288 str. 4 d. numatyto teisinio pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Todėl pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Tačiau ieškovo atstovas pateikdamas atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų apie ieškovo patirtas išlaidas surašant šį atsiliepimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

Atsakovo V. M. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-4091-308/2020 netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.