Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi (II t., b. l. 177-179) administracinė byla Nr. I-151-406/2013 pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, A. K., UAB „JB investicijos“, UAB „Domus firma“, A. M., UAB „Brastos valda“, V. B., M. M. L., O. B. Y. dėl administracinių aktų panaikinimo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-480-343/2013.

Lietuvos Teismų Informacinės Sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-480-343/2013 pagal ieškovo Kauno apygardos prokuroro ieškinį atsakovams A. M., V. B., A. P., UAB „Domus firma“, UAB „Brastos valda“, UAB „JB investicijos“, tretiesiems asmenims ieškovo pusėje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., tretiesiems asmenims atsakovo pusėje notarams: B. G., D. G., D. K., J. R., P. O., Z. S., M. M. L., O. B. Y., R. P., Z. S. dėl sandorių ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Teismo sprendimas neįsiteisėjęs. Kauno apygardos teismas šioje civilinėje byloje sprendė dėl 2004 m. spalio 11 d. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties, kuria A. M. ir V. B. pardavė UAB „Domus firma“ visas paveldėjimo teises ir visas turtines teises į palikimą, nurodytą O. B. 2000 m. vasario 1 d. testamente, teisėtumo taip pat 2004 m. rugsėjo 2 d. liudijimo, reg. Nr. 5034, kuriuo Kauno m. 9-ojo biuro notarė D. K. patvirtino, kad V. B. ir A. M. priėmė palikimą pagal 2000 m. vasario 1 d. O. B. testamentą, reg. Nr. 1030, ir 2005 m. spalio 11 d. liudijimo, reg. Nr. 8093, kuriuo UAB ,,Domus Firma“ po O. B. mirties priėmė palikimą pagal 2004 m. spalio 11 d. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. I-14894 teisėtumo klausimus, t. y. reikalavimus, susijusius su civilinės teisės reglamentuojamais santykiais dar iki administracinėje byloje ginčijamų administracinių aktų priėmimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo grindžia ir tuo, kad civilinėje byloje prašoma negaliojančia pripažinti 2004 m. spalio 11 d. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kuri sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir kuri nulemia administracinėje byloje ginčijamų administracinių aktų, kuriais O. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės, neteisėtumą, nes UAB „Domus firma“ nėra tas subjektas, kuriam galėjo būti sutartimi perleistos paveldėjimo teisės, be to, sutartis sudaryta vėliau, negu iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas savo sprendime civilinėje byloje taip pat pasisakė dėl Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, taip pat nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkto, numačiusio, kad turto savininko sutuoktiniui nuosavybės teisės atkuriamos, jeigu jis nesudarė naujos santuokos, nuostatų taikymo. Būtent šioje teisės normoje apibrėžtu teisiniu reguliavimu, pareiškėjas grindžia ir savo prašymą dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės O. B., panaikinimo administracinėje byloje, teigdamas, kad sutuoktinei po pirmojo sutuoktinio mirties ištekėjus už kito vyro, sutuoktinė netenka reikalavimo teisės atkurti nuosavybės teises į pirmojo sutuoktinio turtą. Kauno apygardos teismas minėtu aspektu pažymėjo, kad „prokuroro ieškinyje nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-442/2003 ir Nr. 3K-3-259/2010, šioje byloje netaikytinos, kadangi jose konstatuotos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, nes tose bylose buvo nagrinėjami ginčai, kuomet pirmu atveju turto savininką pergyvenęs sutuoktinis sudarė antrą santuoką, antru atveju, teismas konstatavo, jog B. N. mirė po žemės nacionalizacijos, todėl savo mirties dieną jis nebeturėjo nuosavybės teisių į žemės sklypus ir todėl A. N. negalėjo jų paveldėti. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2003 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2003 nurodė, kad lyginamoji 1991 m. įstatymo ir 1997 m. įstatymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą analizė rodo, kad šie įstatymai nenumatė galimybės atkurti nuosavybės teisę sutuoktiniui, kai jis sudaro naują santuoką. Teisę į nuosavybės teisių atkūrimą įstatymas numatė tik turto savininko, kuris yra miręs, sutuoktiniui. Šioje gi byloje turto savininke buvo V. S., kuri nebuvo A. B. sutuoktinė, o tik savo turtą testamentu jam paliko. Todėl suformuota nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo atveju taip pat netaikytina“. Kauno apygardos teismas taip pat nustatė, kad palikimą po A. B. mirties priėmė jo sutuoktinė O. B..

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismas pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, jame nustatyti faktai dėl 2004 m. spalio 11 d. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties, dėl to, kad palikimą po A. B. mirties priėmė jo sutuoktinė O. B., taip pat suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės bei teisės aktų taikymo samprata civilinėje byloje Nr. 2-480-343/2013 turės esminės reikšmės sprendžiant administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo klausimus ir tuo pačiu reikalavimų nagrinėjamoje administracinėje byloje teisingam išsprendimui. Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiai situacijai, kai tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir teisinio rezultato išnagrinėtoje civilinėje byloje yra prejudicinis ryšys taip pat siekiant išvengti skirtingo aktualių teisės aktų nuostatų vertinimo bei aiškinimo šiose bylose, vadovaujantis konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui, teisinės sistemos stabilumo principais, protingumo ir teisingumo kriterijais, nagrinėjama administracinė byla sustabdytina iki įsiteisės teismo sprendimas išnagrinėtoje civilinėje byloje.