Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuroro ieškinį atsakovams A. M., V. B., A. P., UAB „Domus firma“, UAB „Brastos valda“, UAB „JB investicijos“ dėl sandorių ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys: Aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba, A. K., B. G., D. G., D. K., J. R., P. O., Z. S., M. M. L., O. B. Y., R. P., Z. S.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl naujos santuokos sudarymo, mirus ankstesniajam sutuoktiniui, reikšmės teisei atkurti nuosavybės teises.Byloje nustatyta, kad 1950 m. balandžio 15 d. mirė V. S., ginčo žemės iki nacionalizacijos savininkė. Visą jos palikimą pagal testamentą priėmė A. B., jis mirė 1951 m. rugpjūčio 20 d. Jo palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė O. B.1972 m. gegužės 20 d. O. B. sudarė santuoką su A. L., tačiau 1972 m. gruodžio 20 d. išsituokė. 1975 m. birželio 5 d. A. L. ir O. B. vėl susituokė, tačiau O. B. po santuokos sudarymo pasiliko B. pavardę. A. L. mirė 1978 m.1999 m. balandžio 28 d. O. B. Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę, buvusią Kaune, Vilijampolės dvare, jos paveldėtą iš pirmojo vyro A. B., kurią jam testamentu 1947 m. paliko V. S.2000 m. vasario 1 d. notaro patvirtintu testamentu O. B. išreiškė valią jai priklausantį žemės sklypą Kaune, Vilijampolėje, kuris jai bus atkurtas, arba sumokėtą kompensaciją už jį palikti lygiomis dalimis V. B. ir A. M. O. B. mirė 2000 m. kovo 1 d.2000 m. kovo 8 d. Kauno apskrities viršininko administracija (toliau – ir KAVA) pripažino, kad O. B. pakanka dokumentų atkurti nuosavybės teises į 58 ha žemės sklypą. Šis KAVA sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu, o 2003 m. gegužės 9 d. KAVA pripažino, kad V. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 35 ha žemės. O. B. žemės testamentinis paveldėtojas A. M. dėl nustatyto 35 ha žemės ploto nesutiko ir kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-216/2004 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. iki žemės nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teisėmis valdė 57,4639 ha žemės sklypą, buvusį Kaune, Vilijampolėje. Teismo sprendimas apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs. V. B. ir A. M. kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal 2000 m. vasario 1 d. O. B. testamentą, tačiau 2004 m. spalio 11 d. jie atlygintine paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Domus firma“ pardavė visas paveldėjimo teises ir visas turtines teises į palikimą, nurodytą O. B. 2000 m. vasario 1 d. testamente. UAB „Domus firma“ kreipėsi į notarą ir po O. B. mirties priėmė palikimą pagal 2004 m. spalio 11 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį.Nuo 2005 m. gruodžio 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos, Marijampolės apskrities viršininko administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono, Varėnos ir Alytaus žemėtvarkos skyrių priimtais sprendimais pradėtos atkurti O. B. nuosavybės teisės į V. S. turėtą turtą.2011 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas panaikinti administracinius aktus, kuriais O. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės, pripažinti negaliojančiais sandorius ir paveldėjimo teisės liudijimus, kuriais žemės sklypai, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo perleisti tretiesiems asmenims, ir taikyti restituciją, ginčo žemę grąžinant valstybei.Prokuroras ieškinį grindė pažymėdamas, kad O. B., po A. B. mirties ištekėjusi už A. L., neteko teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl visi paskesni administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę, taip pat visi fizinių ir juridinių asmenų sandoriai, sprendimai, aktai, sudaryti dėl ginčo žemės, yra neteisėti ir negaliojantys.Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi nusprendė, kad nuosavybės teisių O. B. atkūrimo procedūrų teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas administracinėje byloje, o civilinėje byloje – sandorių, kuriais perleistos nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą – paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties, paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo–pardavimo sutarčių, akcininkų susirinkimo sprendimų, akcijų pasirašymo sutarties, nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo akto teisėtumo bei restitucijos taikymo klausimai.Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu iš dalies tenkindamas Kauno apygardos prokuratūros prašymą panaikino Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. S-48-19511-196 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. B.“ ir 2008 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. ŽM-484 „Dėl nuosavybės teisų į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems, žemės sklypus Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse“ dalis, kuriose nurodyta, kad O. B. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam 19,86 ha miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); kitą prašymo dalį (dėl kitų administracinių aktų panaikinimo) atmetė kaip nepagrįstą.