Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui R. D., dėl priteisto išlaikymo (paramos) nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad E. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės N. B. ir atsakovo R. D. sūnus (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapas (toliau e. b. 1 t., b. l.) 50).

4. Antstolės Vidos Daugirdienės 2019 m. rugsėjo 20 d. pažymoje apie išlaikymo įsiskolinimą Nr. S-19-4-31275 nurodyta, kad likęs atsakovo išlaikymo įsiskolinimas sūnaus E. išlaikymui iki 2019 m. rugsėjo 1 d. yra 1689,74 Eur. Atsakovas turi mokėti po 114 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį (e. b. 1 t., b. l. 10-11).

2. Šalių nepilnametis sūnus E. D. šiuo metu mokosi Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje 2b (dešimtoje) klasėje (e. b. 1 t., b. l. 68), taip pat lanko karate koyokushin mokyklą „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. 1 t., b. l. 12-13), jam paskirti nešioti korekciniai akiniai regėjimui (e. b. 1 t., b. l. 12, 13, 39).

3. Ieškovė be sūnaus E. D. su dabartiniu sutuoktiniu L. B. augina dar du vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais (2020 m. balandžio 28 d. ieškovės į bylą pateikto DOK-16296 zip priedas).

4. VSDFV duomenimis atsakovas R. D. ddirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo mėnesinės pajamos neatskaičius neatskaičius privalomųjų mokesčių yra kintančios, per mėnesį nuo 1000 iki 2200 Eur (e. b. 1 t., b. l. 119 -125, 188-196).

5. Atsakovas savo vardu regsitruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. Jo vardu yra registruota transporto priemonė. Atsakovo atžvilgiu taip pat yra vykdomi kiti du išieškojimai vykdomosiose bylose (atsiliepimo į ieškinį DOK-3713 zip priedas). Atsakovas yra sudaręs kitą santuoką. Kartu su sutuoktine Ž. D. gyvena nuomojamame bute (2020 balandžio 30 d. į bylą pateikto DOK -16502 zip priedas).

Dėl ieškovės reikalavimo

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

8. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

9. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio sūnaus sveikatos būklės (sūnus reguliariai lankosi pas okulistą, nešioja korekcinius akinius taip pat pagrindė ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl papildomo vaiko ugdymo bei lankomų karate užsiėmimų (sprendimo 8 punktas). Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri yra 555 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

10. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

11. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

12. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

13. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

14. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 12 metų nuo jo priteisimo. Taigi, nepilnamečio vaiko E. D. poreikiai po 2008 m. kovo 5 d. priimto teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui po 86,89 Eur kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo, per šį laikotarpį pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Šalių sūnus šiuo metu yra 16 metų amžiaus ((duomenys neskelbtini) sukaks 17 metų). Ieškovės teigimu, atsakovas su nepilnamečiu vaiku visiškai nebendrauja, nepadeda jo auginti, teismo priteisto išlaikymo nemokėjo, todėl dėl susidariusio įsiskolinimo bei jo išieškojimo ieškovė kreipėsi į antstolę. Visa nepilnamečio vaiko priežiūra rūpinasi išimtinai tik ieškovė. Atsakovas su šalių sūnumi nebendrauja, nepasveikina per gimtadienius ir kitas šventes, neprisideda prie jo papildomos veiklos, sportinio inventoriaus įsigijimo, jo sveikatos priežiūros išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis - 86,89 Eur nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir yra pakitęs iš esmės.

15. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

16. Byloje pateiktas nepilnamečio vaiko išlaikymui būtinųjų išlaidų paskaičiavimas (patikslinto ieškinio 33 punktas). Iš jo matyti, kad vidutiniškai nepilnamečio vaiko išlaikymui reikia apie 700 Eur į mėnesį. Šalių sūnus mokosi Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos 2 b (dešimtoje) klasėje (e. b. 1 t., b. l. 68), taip pat lanko karate koyokushin mokyklą „(duomenys neskelbtini)“, vyksta į įvairias sportines varžybas, treniruočių stovyklas ir pan., jam reikalinga speciali sportinė apranga, inventorius (sprendimo 8 punktas), vaikas nešioja korekcinius akinius (nustatyta trumparegystė su astigmatizmu). Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės teismui pateiktas nepilnamečio vaiko išlaikymui būtinųjų išlaidų paskaičiavimas yra neatitinkantis tikrovės. Atsakovo manymu, vaiko poreikiai yra dirbtinai padidinti, siekiant iš jo prisiteisti didesnę sumą vaiko išlaikymui. Teismas, atsižvelgęs į byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei įvertinęs nurodytas vaiko poreikių sumas, neturi pagrindo manyti, kad ieškovės nurodyti vaiko būtini poreikiai būtų neatitinkantys ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, atsižvelgiant į tai, kad nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei dvylika metų, nepilnametis E. D., gim. (duomenys neskelbtini), paaugo, todėl jo poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtu laikotarpiu pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas pakeisti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko vaikų poreikių dydį nustatytu (700 Eur per mėnesį) ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

17. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei šiuo metu yra suteiktos vaiko priežiūros ir auginimo atostogos, prieš tai ji dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos nuo 2019 m. kovo iki 2019 m. spalio mėnesio atskaičius privalomuosius mokesčius buvo 599,85 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad be šalių sūnaus augina dar du nepilnamečius vaikus ir gimus trečiajam vaikui papildomai per mėnesį gauna po 100 Eur valstybės skiriamą išmoką kiekvienam vaikui. Ieškovės teigimu, jos sutuoktinio pajamos per metus sudaro apie 10000 Eur, tačiau ji atkreipė dėmesį, kad jos sutuoktinis rūpinasi jų kitais dviem nepilnamečiais vaikais ir jų išlaikymu.

19. Iš atsakovo paaiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - vadybininku. Registrų duomenimis atsakovas registruotino nekilnojamojo turto neturi, yra susituokęs, kitų mažamečių vaikų ar kitų išlaikomų asmenų neturi, gyvena nuomojamame bute (sprendimo 11 punktas). Nors ieškovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, jog turi sveikatos problemų, susijusių su nugara, tačiau į bylą šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Nurodė, kad jo sutuoktinė prasidėjus karantino laikotarpiui Lietuvos Respublikoje neteko darbo.

20. Teismas, vertindamas šalių galimybę teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymui reikalingą sumą, atkreipia dėmesį, kad išaugo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai bei pasikeitė šalies ekonominė padėtis - išaugo maisto, rūbų, komunalinių patarnavimų, vaistų, higienos priemonių kainos. Taip pat šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (sprendimo 3-4 punktai), nustatyta, jog atsakovas ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui geranoriškai neteikė, susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kurio vykdymas buvo nukreiptas į atsakovui mokamą darbo užmokestį. Ieškovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, jog iš karto po kreipimosi dėl išlaikymo įsiskolinimo į antstolę 2017 metais, jai kas mėnesį buvo pervedamos didesnės įmokos (apie 600-700 Eur), tačiau atsakovas vėliau kreipėsi į antstolę dėl išskaitų perskaičiavimo ir šiuo metu iš atsakovo kas mėnesį teiktina 114 Eur išlaikymo suma nėra pakankama, atsižvelgiant į išaugusius vaiko poreikius. Atsakovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, jog išlaikymo vaikui neteikė, nes ieškovė nesuteikė jam galimybės bendrauti su savo vaiku, tačiau pažymėtina ir tai, jog per laikotarpį nuo pat 2008 metu atsakovas savo iniciatyva kaip nurodė teismo posėdžio metu dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo į teismą nesikreipė. Svarbu paminėti ir tai, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su ieškove, vadinasi ji taip pat prisiima ir didesnę nepilnamečio vaiko kasdienių išlaidų dalį įvertinus tai, kad atsakovo bendravimas su sūnumi apskritai yra nutrūkęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, jog atsakovas yra (duomenys neskelbtini) metų sveikas ir darbingas vyras, kuris nors ir turi kitų piniginių įsipareigojimų, tačiau, teismo vertinimu, jis gali prisidėti prie savo sūnaus didesne išlaikymo dalimi nei jį teikia šiuo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui nuo 2008 m. kovo 5 d., kada buvo nutraukta šalių santuoka iki 2017 m. balandžio mėnesio, kai ieškovė kreipėsi į antstolę dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo, t.y. beveik 10 metų neteikiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui, visa išlaikymo našta teko vienai ieškovei. Įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, byloje surinktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, taip pat aplinkybę, jog atsakovas nerodo iniciatyvos bendrauti su savo sūnumi ir savo noru prisidėti prie jo išlaikymo, ieškovės ieškinys dėl priteisto išlaikymo padidinimo yra tenkintinas iš dalies.

21. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal naujausią kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

22. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad išmoką vaikui, skirtą sūnui, uzufrukto teise valdo ieškovė. Tačiau ši aplinkybė nekeičia nurodytų išmokų naudojimo paskirties – jos turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Pažymėtina, kad ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių sūnui mokamą 100 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, vadinasi nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį ši suma vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos ir padalinta iš dviejų (šiuo atveju: 700 Eur - 100 Eur = 600 Eur /2 = 300 Eur). Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina po 300 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko – E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Pažymėtina, kad nustatant nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydį teismas taip pat atsižvelgia į šalių sūnaus amžių bei prieš tai iki ieškinio pateikimo teismui šalių susitarto atsakovo teiktino išlaikymo dydžio sumą (114 Eur su indeksacija, kuri iš atsakovo yra išieškoma priverstine tvarka). Kadangi E. D. (duomenys neskelbtini) sueis 17 metų, vadinasi šis išlaikymo dydis galios tik iki jo pilnametystės, t. y. tik daugmaž pusantrų metų, o vėliau esant poreikiui gali būti sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui skyrimo reikalingumo bei tokio išlaikymo dydžio nustatymo. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

23. Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jo įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina arba tėvas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

25. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo 71 Eur (350 Eur – 86,89 = 263,11 × 12 × 3 procentai – 25 procentai = 71 Eur suapvalinus) dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 straipsnis).

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų jai suteiktai advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 2 t., b. l. 11, 2020 m. gegužės 28 d. pateiktas DOK-19489). Kadangi ieškinys tenkintas 85,71 procentų, iš atsakovo ieškovei priteistina atitinkamai 85,71 procentų, t. y. 829,67 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

27. Atsakovas taip pat byloje patyrė rašytiniais įrodymai patvirtintas 880 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (e. b. 2 t., b. l. 7). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog bylinėjimosi išlaidų detalizacija yra nurodyta išrašytuose pinigų priėmimo kvituose. Teismo vertinimu, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies, vadinasi atsakovui iš ieškovės priteistina jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis proporcingai atmestai ieškovės reikalavimų daliai (CPK 88, 98 straipsnis). Šiuo atveju ieškinys tenkintas 85,71 procentų, vadinasi atsakovui iš ieškovės priteistina 14,29 procentų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (100 procentų – 85,71 procentai = 14,29 procentai), t. y. 125,75 Eur (880 Eur × 14,29 procentai).

28. Įvertinus ieškovės atsakovui ir atsakovo ieškovei mokėtinas bylinėjimosi išlaidas (atlikus įskaitymą), ieškovei iš atsakovo priteistina 703,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (829,67 Eur -125,75 Eur = 703,92 Eur).

29. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2008 m. kovo 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 71 Eur (septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 703,92 Eur (septynis šimtus tris eurus 92 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.