Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Aplinkos apsaugos agentūros ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl įpareigojimo sumokėti garantijos gavėjui pinigų sumą pagal jo pateiktą reikalavimą, trečiasis asmuo – Labdaros ir paramos fondas Lietuvos gamtos fondas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilo dėl nepriklausomos garantijos sąlygų įvykdymo ir garanto pareigų.

2. Ieškovė Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Agentūra) pareiškė ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko atsisakymą mokėti pagal sutarties avansinio mokėjimo garantinį raštą; 2) įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovei 100 000 Eur pagal avansinio mokėjimo garantinį raštą.

3. AB SEB bankas 2015 m. liepos 7 d. išdavė trečiajam asmeniui Labdaros ir paramos fondui Lietuvos gamtos fondui (toliau – Lietuvos gamtos fondas) avansinio mokėjimo garantinį raštą Nr. 56780A021340 (toliau – ir avansinio mokėjimo garantinis raštas), kuriuo AB SEB bankas, gavusi raštišką garantijos sąlygas atitinkantį ieškovės reikalavimą sumokėti, jeigu Lietuvos gamtos fondas nesuteikia paslaugos, numatytos sutartyje ir negrąžina iš Agentūros pagal sutartį gauto avanso, įsipareigojo neatšaukiamai sumokėti garantijos gavėjai ieškovei ne daugiau kaip 100 000 Eur per 7 darbo dienas.

5. AB SEB bankas pranešė, kad atmetė pateiktą reikalavimą, nes reikalavimas mokėti negali būti pateiktas anksčiau, negu visa avansinio mokėjimo suma bus pervesta ir įskaityta į Lietuvos gamtos fondo sąskaitą, o avansinio mokėjimo nurodyme turi būti įrašytas garantijos numeris ir / ar viešojo pirkimo-pardavimo sutarties numeris.

6. Agentūra pakartotinai kreipėsi į AB SEB banką ir patikslino aplinkybes, susijusias su reikalavimu mokėti pagal avansinio mokėjimo garantinį raštą. AB SEB bankas raštu vėl atmetė Agentūros reikalavimą. Nurodė, kad mokėjimo nurodymas, su garantijoje nurodyta mokėjimo paskirtimi į nurodytą sąskaitą, esančią AB SEB banke, nebuvo gautas. Taip pat reikalavime nepatvirtinta, kad Lietuvos gamtos fondas negrąžino gauto avanso pagal viešojo pirkimo-pardavimo sutartį. Papildomai AB SEB bankas informavo, kad negali vertinti pateiktų dokumentų, kurie nėra reikalaujami pateikti pagal garantijos sąlygas.

7. Ieškovės vertinimu, atsakovė, atmesdama jos reikalavimus sumokėti pagal avansinio mokėjimo garantinį raštą, nurodė formalias reikalavimų atmetimo priežastis, nesigilindama į reikalavimų turinį. Atsakovė be pagrindo nesivadovavo Bendrųjų taisyklių garantijoms pagal pareikalavimą (angl. Uniform Rules for Demand Guarantees) (toliau – ir URDG) 19 straipsnio nuostatomis, t. y. 19 straipsnio b ir c dalimis.

9. Bankas, garantiniame rašte nurodydamas užtikrinamą prievolę, išimtinai vadovaujasi asmens prašančio suteikti garantiją prašyme pateikiama informacija, todėl asmuo, teikiantis prašymą suteikti garantiją, yra atsakingas už pateikiamos informacijos teisingumą. Atitinkamai, kreditorius, priimdamas garantinį raštą ir neišsakydamas jokių pastabų ar pretenzijų, tokiais savo konkliudentiniais veiksmais patvirtina, kad garantijos rašto turinys jam yra suprantamas, priimtinas ir tinkamas.

10. Kadangi ieškovės pateikti papildomi dokumentai nebuvo numatyti pagal avansinio mokėjimo garantinio rašto sąlygas, bankas privalėjo vadovautis URDG taisyklių 19 straipsnio d punktu. Priešingas aiškinimas sukurtų situaciją, kai nepriklausomą garantiją išdavęs bankas, privalėtų užeiti už garantijos ribų ir vertinti papildomus įrodymus. Kartu tai reikštų, kad skolininkui turėtų būti sudaryta galimybė taip pat teikti bankui įrodymus, paneigiančius ieškovės argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš garantijos teisinių santykių. Mokėjimo garantija, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, yra reglamentuojama CK 6.90–6.97 straipsniuose. Garantijos atveju greta paprastai jau esamų (arba būsimų) kreditoriaus ir skolininko prievolinių teisinių santykių sukuriami nauji kreditoriaus ir garanto prievoliniai teisiniai santykiai: garantas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios su skolininku, atžvilgiu. Kasacinis teismas, remdamasis teisės doktrina ir minėtu reglamentavimu, savo praktikoje yra išskyręs dvi mokėjimo garantijų rūšis: nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) ir paprastosios (sąlyginės) garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012 ir kt.).

22. Nepriklausomoje garantijoje (garantija pagal pirmą pareikalavimą) iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota. Tokią garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Pagal nepriklausomą garantiją garantas moka kreditoriui šiam įvykdžius garantijoje nurodytas sąlygas – pateikus rašytinį pareikalavimą dėl garantija užtikrintos skolininko prievolės nevykdymo ir pridėjus garantijos sąlygose nurodytus dokumentus, nesiejant garantijos vykdymo su pagrindine prievole (CK 6.90 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

23. Nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) pavyzdys – banko garantija, kuria bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 straipsnio 1 dalis).

24. Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju AB SEB bankas 2015 m. liepos 7 d. ieškovei išdavė avansinio mokėjimo garantinį raštą – nepriklausomą (banko) garantiją. 2015 m. liepos 7 d. avansinio mokėjimo garantiniame rašte nustatyta garantijos vykdymo sąlyga, kad pagal šį garantinį raštą reikalavimas mokėti negali būti pateiktas anksčiau, negu visa avansinio mokėjimo suma pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 28TP-2015-29 bus pervesta ir įskaityta į trečiojo asmens Lietuvos gamtos fondo sąskaitą, esančią AB SEB banke. Taip pat nustatyta, kad avansinio mokėjimo nurodyme turi būti įrašytas garantinio rašto numeris Nr. 56780A021340 ir / ar viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 28TP-2015-29.

25. Ieškovei pareikalavus išmokėti garantijos sumą, atsakovė AB SEB bankas atsisakė ją išmokėti, nes ieškovė neįvykdė garantijos vykdymo sąlygų, t. y. jos pateiktas reikalavimas neatitiko avansinio mokėjimo garantinio rašto sąlygos, jog avansinio mokėjimo nurodyme turi būti įrašytas garantijos numeris Nr. 56780A021340 ir / ar viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 28TP-2015-29.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą kad kartu su reikalavimu bankui apmokėti avansinio mokėjimo garantiniame rašte nurodytą pinigų sumą ieškovė privalėjo pateikti ir šiame rašte tiksliai įvardytus dokumentus – mokėjimo nurodymą, kuriame būtų nurodytas avansinio mokėjimo garantinio rašto numeris ir / arba viešojo pirkimo sutarties numeris. Ieškovei neįvykdžius avansinio mokėjimo garantiniame rašte aiškiai įvardyto reikalavimo, bankas neturėjo ir neturi teisinio pagrindo tenkinti iš šio garantinio rašto kildinamo ieškovės reikalavimo mokėti ieškinyje nurodytą 100 000 Eur sumą.

27. Apeliaciniame skunde ieškovė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir argumentuoja tai, kad reikalavimas, jog mokėjimo nurodyme būtų nurodytas avansinio mokėjimo garantinio rašto numeris ir / arba viešojo pirkimo sutarties numeris, yra perteklinis, o faktą, kad avansinį mokėjimą Lietuvos gamtos fondas gavo, patvirtino jos bankui pateikti kiti įrodymai.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pagrindo su jais sutikti neturi. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad byloje ginčo nėra ir nebuvo, jog apeliantė nepateikė atsakovei mokėjimo nurodymo, kuriame būtų nurodytas avansinio mokėjimo garantinio rašto numeris ir / arba viešojo pirkimo sutarties numeris. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į ginčo garantijos vykdymo sąlygas, vien šio teisiškai reikšmingo fakto pakanka konstatuoti, kad ieškovės reikalavimas bankui neatitiko garantijos sąlygų, o apeliacinio skundo argumentai, be kita ko, susiję su banko pareiga vertinti papildomus dokumentus, nenurodytus garantijoje (ar atlikti savarankišką tyrimą), neatitinka nepriklausomos garantijos esmės dėl toliau nurodomų priežasčių.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog garantijose nurodytos sąlygos, kurias įvykdęs kreditorius turi teisę iš garanto gauti garantijoje nurodytą sumą ar jos dalį, nėra garantijų skirstymo į nepriklausomas ir paprastas (sąlygines) pagrindas, jos laikytinos garantijos vykdymo sąlygomis, kurios yra būdingos nepriklausomoms, tačiau gali būti ir paprastosiose garantijose. Dėl to kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

30. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad apeliantė neneigia, jog jos reikalavimas neatitiko garantijos sąlygų, darytina išvada, kad tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodytais argumentais siekiama iš esmės pakeisti garantijos vykdymo sąlygas, t. y. kad atsakovė prievolę vykdytų kitaip, negu nurodyta garantijoje.

32. Tokia pozicija, teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma prieštarauja CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam vienam iš pagrindinių sutarčių teisės principų – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šis bendrasis civilinės teisės principas lemia tai, kad atsakovė yra saistoma garantijoje nustatytų sąlygų, kol jos nepakeistos ar nenuginčytos, ji taip turi teisinę reikšmę ir galią visiems kitiems asmenims, kuriems iš jos atsiranda teisės ir pareigos, ir vykdytina pagal joje nustatytas sąlygas. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju griežtas garantijos sąlygų vykdymas yra aktualus ne vien kreditorei ir garantui (t. y. ieškovei ir atsakovei), bet ir skolininkui (t. y. trečiajam asmeniui), kadangi banko išduodama garantija yra atlygintinė ir už garantijos išdavimą skolininkas moka garantui skolininko ir banko sudarytoje sutartyje nustatytą atlyginimą pagal sutartas sąlygas (CK 6.93 straipsnio 2 dalis).

33. Antra, kaip nurodyta anksčiau, kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad garantijos sąlygos turi būti vykdomos griežtai, todėl ir plečiamasis garantijos vykdymo sąlygų aiškinimas, kokio iš esmės alternatyviai siekia ieškovė, nėra galimas. Griežtą garantijos sąlygų taikymą šiuo atveju taip pat nustato ir taikytinų URDG taisyklių 19 straipsnio d punktas. Ginčo garantijos vykdymo sąlyga nagrinėjamu atveju netgi negali būti aiškinama plečiamai, nes ji buvo suformuluota aiškiai ir konkrečiai – ieškovė įgis teisę pateikti reikalavimą atsakovei išmokėti garantiją tik po avansinio mokėjimo trečiajam asmeniui, o kartu su reikalavimu bus pateiktas mokėjimo nurodymas, kuriame bus nurodytas viešojo pirkimo–pardavimo sutarties numeris arba garantijos numeris. Atitinkamai, bet kokių alternatyvių įrodymų apie avansinį mokėjimą trečiajam asmeniui priėmimas jau reikštų ne plečiamąjį garantijos vykdymo sąlygų aiškinimą, o garantijos vykdymo sąlygų pakeitimą.

34. Trečia, ginčo garantijos vykdymo sąlyga, priešingai nei teigia apeliantė, nėra perteklinė. Teisėjų kolegija pirmiausia atskirai pažymi, kad ieškovės argumentai dėl garantijos sąlygų tikslingumo ir / ar ryšio su pačia garantija yra iš esmės deklaratyvūs ir, atsižvelgiant į šalių dispozityvumą nustatant garantijos sąlygas, nesavalaikiai.

35. Ieškovė yra valstybės institucija, todėl laikytina tiek teisiniuose santykiuose su trečiuoju asmeniu, tiek teisiniuose santykiuose su atsakove profesionalia šių teisinių santykių dalyve. Atitinkamai, gavusi garantinį raštą, kuriuo garantuojama už ieškovės avansą, mokėtiną pagal 2015 m. gegužės 7 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 28TP-2015-29, ji turėjo suprasti garantinio rašto teisines pasekmes. Ginčo nėra, kad susipažinusi su garantiniu raštu ieškovė nesikreipė nei į banką, nei į trečiąjį asmenį ir neprašė pakeisti garantiniame rašte nurodytų sąlygų. Dėl nurodytos priežasties nėra teisiškai reikšmingi ieškovės argumentai, kad ji nesusipažino su URDG taisyklėmis, ar turėdama pagrindą avansinį mokėjimą atlikti kitokiu būdu nei nustatyta 2015 m. liepos 7 d. avansinio mokėjimo garantiniame rašte, nesikreipė dėl garantijos sąlygų pakeitimo.

36. Kaip minėta anksčiau, atsakovė neturėjo teisės aiškiai ir konkrečiai apibrėžtos garantijos vykdymo sąlygos aiškinti plačiau, nes tai būtų reiškę garantijos vykdymo sąlygų pakeitimą, kurio nė viena iš šalių neiniciavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, kvestionuodama garantijos vykdymo sąlygas, negali remtis savo pačios neveiklumu, nes bet kokios pastabos dėl garantijos ir jos sąlygų tinkamumo turėjo būti pareikštos arba trečiajam asmeniui, arba bankui iš karto su ja susipažinus (CK 6.189, 6.200 straipsniai).

37. Ieškovės akcentuojamas neegzistuojantis ginčo garantijos vykdymo sąlygos ryšys su garantijos tikslu yra deklaratyvus. Šiuo klausimu itin aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2016 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, nes šioje byloje nagrinėtos garantijos turinys artimas ginčo garantijos turiniui.

38. Nurodytoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad nors CK normos nenustato pareigos banko garantijoje nurodyti prievolę, už kurią bankas įsipareigoja atsakyti, ir jos teisinį pagrindą, tačiau ir nedraudžia susitarti bei garantijoje nurodyti tokią prievolę ir jos teisinį pagrindą. Tai reiškia, kad bankas (garantas) ir skolininkas laisvi susitarti ir garantijoje nurodyti ne tik garantijos ribas (CK 6.92 straipsnio 1 dalis), bet ir prievolę, už kurią bankas prisiima atsakomybę, jos atsiradimo teisinį pagrindą Taigi bankas ir skolininkas gali susitarti ir garantijoje nurodyti sąlygą, už kokio sandorio prievolę bankas garantuoja, jeigu tokia sąlyga neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis). Šalių susitarimas ir prievolės, jos teisinio pagrindo nurodymas garantijoje nepažeidžia ir nepaneigia banko išduotos garantijos pagal pirmą pareikalavimą savarankiškumo nuo užtikrintos prievolės (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), nes tai nėra sąlyga, pagal kurią reikėtų pateikti įrodymus dėl garantija užtikrinto sandorio neįvykdymo. Priešingai, ji aiškiai įvardija ir apibrėžia garantija prisiimtų įsipareigojimų ribas ir banko pareigą, nereikalaujant įrodymų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo (netinkamo įvykdymo), įvykdyti garantija užtikrintas skolininko prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016 38–39 punktai).

39. Šiuo atveju atsakovės 2015 m. liepos 7 d. avansinio mokėjimo garantiniame rašte yra aiškiai įvardytos garantijos ribos, t. y. skolininko Lietuvos gamtos fondo prievolė, už kurią atsakovė garantavo, ir jos teisinis pagrindas. Reikalavimas avansiniame mokėjime nurodyti viešojo pirkimo–pardavimo sutarties numerį arba garantijos numerį šiuo atveju tiesiogiai sietinas su skolininko Lietuvos gamtos fondo prievolės, už kurią bankas garantuoja, atsiradimo faktu, nes ieškovės prievolė sumokėti avansą 2015 m. liepos 7 d. avansinio mokėjimo garantinio rašto išdavimo metu dar nebuvo įvykdyta – garantinis raštas buvo viena iš sąlygų ieškovei sumokėti avansą.

40. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

41. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsakovės pusėje prašo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: trečiajam asmeniui – 539,66 Eur, atsakovei – 467,01 Eur.

42. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktais dokumentais pagrįstos atsakovės ir trečiojo asmens išlaidos už suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės ir trečiojo asmens prašomi priteisti išlaidų dydžiai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų už tokio pobūdžio procesinių dokumentų parengimą dydžio, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 467,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o trečiajam asmeniui ieškovės priteistina 539,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Aplinkos apsaugos agentūros (juridinio asmens kodas 188784898) atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui 467,01 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės Aplinkos apsaugos agentūros (juridinio asmens kodas 188784898) trečiajam asmeniui Labdaros ir paramos fondui Lietuvos gamtos fondui (juridinio asmens kodas 190776346) 539,66 Eur (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.