- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-294-744/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06973-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- J. N.
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. N. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas areštu 60 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas 40 parų; iki nuosprendžio vykdymo pradžios J. N. palikta galioti kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo; nuteistajam J. N. išaiškinta, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis įstaigos darbo laiku nuvykti atlikti arešto bausmę į (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)); taip pat išaiškinta, kad nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą, nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo ir praneš teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. J. N. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. kovo 6 d. apie 20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto tarp jo ir žmonos D. N. metu, tyčia ją paversdamas ant lovos ir vieną kartą kumščiu suduodamas savo žmonai D. N. į veido sritį, taip sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. N. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę arba sumažinti jam paskirtą arešto bausmę arba leisti arešto bausmę atlikti savaitgaliais. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad, jo nuomone, jam paskirta bausmė yra per griežta, nes jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo žmona D. N. jam atleido, jie susitaikė ir ji jam neturi pretenzijų. Jis kartu su žmona turi mažametį sūnų, augina žmonos mažametę dukterį. Jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, tačiau šiuo metu jis negali šeimai padėti ir rūpintis ja. Jo žmona niekur nedirba, augina ir prižiūri mažamečius vaikus, todėl jai sunku išlaikyti vaikus ir nuomojamą būstą. Nuteistojo J. N. teigimu, jis pasižada grįžęs tvarkytis gyvenimo būdą, nes nenori prarasti šeimos. Būdamas (duomenys neskelbtini) jis suprato, kad alkoholio vartoti visiškai negali, nes alkoholio vartojimas prie gero nepriveda, todėl atlikęs arešto bausmę pažada lankytis priklausomybės ligų centre ir gydytis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo J. N. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo J. N. gynėjas advokatas Vidmantas Skaburskas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir J. N. paskirti švelnesnę bausmę, prokuroras Artūras Karjakinas prašė nuteistojo J. N. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Nuteistasis J. N. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad jam paskirta arešto bausmė yra per griežta. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo J. N. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam už nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam J. N. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas J. N. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nubaudė areštu 60 parų. Skirdamas bausmę nuteistajam J. N. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad J. N. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, taip pat į kaltininko asmenybę – į tai, kad J. N. teistas 3 kartus (ne kartą ir už tokios pačios rūšies nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai), naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nusikalstama veika žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, atleido J. N.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra viena nuteistojo J. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)).
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo J. N. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo terminą parenkant didesnį už šios bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Nuteistajam J. N. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta bausmė – areštas 40 parų. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam J. N. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (areštas 60 parų), kuri nustatyta tvarka buvo sumažinta trečdaliu (iki 40 parų arešto) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo J. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. N. nurodytos aplinkybės – tai, kad jo žmona D. N. jam atleido, jie susitaikė ir ji jam neturi pretenzijų, kad jis kartu su žmona turi mažametį sūnų, augina žmonos mažametę dukterį, kad jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, kad jo žmona niekur nedirba, augina ir prižiūri mažamečius vaikus, todėl jai sunku išlaikyti vaikus ir nuomojamą būstą, kad jis pasižada grįžęs tvarkytis gyvenimo būdą, nes nenori prarasti šeimos, kad suprato, jog alkoholio vartoti visiškai negali, nes alkoholio vartojimas prie gero nepriveda, todėl atlikęs arešto bausmę pažada lankytis priklausomybės ligų centre ir gydytis, – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis J. N. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.
12. Kaip jau minėta, prieš padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, J. N. praeityje buvo teistas 3 kartus, tarp jų ir už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai (1 t., b. l. 151-158). Taigi nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra padaryta ne neatsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Nuteistajam J. N. ankstesniais teismų nuosprendžiais (teismo baudžiamaisiais įsakymais) už nusikalstamas veikas (tarp jų ir už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai) skirtos tiek švelnesnės, tiek tos pačios rūšies bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Taigi J. N. už tos pačios rūšies nuskalstamas veikas žmogaus sveikatai paskirtos švelnesnės bausmės jo nepataisė, nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė J. N., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuoti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus J. N. švelnesnę bausmę nei areštas nėra jokio pagrindo.
13. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo jam paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti savaitgaliais. BK 49 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. liepos 6 d., buvo nustatyta, kad jeigu asmeniui paskirta iki 45 parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Tačiau BK 49 straipsnio 5 dalis neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d. Teisėjų kolegija pastebi, jog asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Arešto bausmę reglamentuoja BK 49 straipsnis, kurio tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek dabar tebegaliojanti 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, nenumato galimybės nuteistajam paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti J. N. prašymą ir jam paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis (savaitgaliais).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. N. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino ją trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo J. N. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo J. N. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. N. apeliacinį skundą atmesti.