- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-703-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00466-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 221,78 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 199,60 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 260 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“ ir atsakovė sudarė Nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei išnuomojo kilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) 25 mėnesių terminui (mokėjimų skaičius pagal sutartį – 24), mokant kas mėnesį 23,99 Eur nuomos mokestį, su sąlyga, kad įvykdžiusi visas prievoles pagal Sutartį, prekė pereis atsakovei nuosavybės teise, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo Sutartyje numatytų įmokų, o pareikalavus nuomojamo daikto, negrąžino, todėl liko pradinei kreditorei skolinga 221,78 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. 2021 m. birželio 11 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės J. K. 221,78 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 19,96 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 155,94 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvai:
3.1. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą.
3.2. Teismas, atsižvelgdamas į galiojantį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, į prašomą priteisti delspinigių sumą, kuri artima skolos už daikto nuomą sumai, taip pat į tai, jog ieškovė delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais, daro išvadą, jog prašomų priteisti 0,5 procentų delspinigių dydis pažeidžia vartotojo, kaip silpnesnės šalies interesus, ir neproporcingai užtikrina juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus, todėl turi būti mažinamas.
3.3. Vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, aukštesnės instancijos teismų išaiškinimais atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas tik kaip į kriterijų ir vertinti delspinigių dydį CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021 28 punktas), teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkina iš dalies ir prašomų priteisti delspinigių dydį mažina iki 0,05 procento dydžio už ieškovės prašomą 180 pradelstų dienų laikotarpį.
3.4. Teismo įsitikinimu, 0,05 procento delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo, o ši teismo išvada atitinka naujausią aukštesnės instancijos teismų praktiką dėl delspinigių mažinimo bylose su ieškove (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1122-730/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1126-565/2019).
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau - apeliantė) prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1652-1024/2022 dalį dėl delspinigių ir priteisti jai iš atsakovės 199,60 Eur delspinigių; pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1652-1024/2022 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jai iš atsakovės 260 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1652-1024/2022 dalį palikti nepakeistą; priteisti jai iš atsakovės 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Tarp atsakovės ir kreditorės sudarytoje išperkamosios nuomos sutartyje aiškiai įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas, tinkamai vykdęs sutartį per visą jos galiojimo laikotarpį ir sumokėjęs visas nuomos mokesčio mėnesio įmokas, turi teisę įsigyti daiktą. Taigi pradinė kreditorė ir atsakovė susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą išsipirkti nuomojamą daiktą.
5.2. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ ir 2011 m. balandžio 1 d. Civilinio kodekso XLIII skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimai.
5.3. Apeliantė sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi tikėtina, kad sutarties pagrindu perduotu turtu ((duomenys neskelbtini)) atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimu, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos LR VKĮ normos.
5.4. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Nagrinėjamu atveju teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 199,60 Eur iki 19,96 Eur, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
5.5. Teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina, sąžiningumo ir protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.
5.6. Apelianto pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų dalies „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ nuostatoms, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovė nuo pat sutarties sudarymo nevykdė prisiimto įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, pažeidė prievolę grąžinti gautą daiktą pirminei kreditorei, į gautas pretenzijas vykdyti sutartį nereagavo, pareiškus ieškinį teisme su ieškove nebendradarbiavo, teisminiame procese nedalyvavo. Atsakovė ieškovei ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sunkios finansinės padėties negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, bei negalės sumokėti sutartyje numatytų netesybų.
Motyvuojamoji dalis
5.7. Apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas turi būti tenkinamas visiškai, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista priteisiant apeliantei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Faktinės aplinkybės
8. Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė sudarė Nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei išnuomojo kilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini) 25 mėnesių terminui (mokėjimų skaičius pagal sutartį – 24), mokant kas mėnesį 23,99 Eur nuomos mokestį, su sąlyga, kad įvykdžiusi visas prievoles pagal Sutartį, prekė pereis atsakovei nuosavybės teise, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo Sutartyje numatytų įmokų, o pareikalavus nuomojamo daikto, negrąžino, todėl liko pradinei kreditorei skolinga 221,78 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. 2021 m. birželio 11 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“, kuri apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovę informavo pranešimu. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 221,78 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 199,60 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 221,78 Eur nesumokėto nuomos įmokas, tačiau iki 19,96 Eur sumažindamas delspinigių dydį.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2020 m. rugsėjo 27 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos dėl netesybų (delspinigių) sąžiningumo atsakovės atžvilgiu. Nors atsakovė procese išliko pasyvi, dėl ko byloje buvo priimtas sprendimas už akių, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino sutartines netesybas (0,5 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos) kaip neproporcingas ir nesąžiningas bei jas sumažino, šį ieškinio reikalavimą patenkindamas iš dalies.
10. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Apeliantės nuomone, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis atitinka sutarties šalių valią. Be to, teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik atsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką – tik už 180 dienų.
11. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.
12. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2019 m. rugsėjo 27 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kaip minėta nutarties 9 punkte, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
13. Pati ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas. Taigi, sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 27 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).
14. Visos nutarties 13 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 13-14 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. Kartu pažymėtina, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Be kredito“. 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Be kredito“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. sutartį. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.
16. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vadovavosi aukštesnės instancijos teismo praktika, galiojusia skundžiamo sprendimo priėmimo metu, tačiau minėta aukštesnės instancijos teismo praktika neatitinka įtvirtintos pareigos ex officio kvalifikuoti vartojimo kredito sutartis, yra pasikeitusi (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-669-826/2022), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nustatytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.