Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Likon“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Likon“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Mašinų gamykla „Astra“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus ir skolos už perduotas prekes. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 26 136,00 Eur įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad 2014-09-25 tarp ieškovės UAB „Likon“ ir atsakovės AB Mašinų gamyklos „Astra“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 22/09-14, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti dažymo darbus. Numatytas darbų kiekis 1524,8 kvadratinių metrų. Kaina 19,90 Eur (68,70 Lt) už 1 m² plius PVM. Bendra suma 36 709,93 Eur (126752,05 Lt) su PVM. Vykdydama sutartį ieškovė atliko sutartyje numatytus darbus bei šalių susitartus papildomus darbus. Atsakovė atsiskaitė ne už visus atliktus darbus ir liko ieškovei skolinga pagal 2015-08-11 PVM sąskaitą –faktūrą LIK Nr. 000120 (2565,20 Eur), 2015-08-11 PVM sąskaitą-faktūrą LIK Nr. 000121 (6143,81 Eur), 2015-08-11 PVM sąskaitą-faktūrą LIK Nr. 000122 (14426,99 Eur). Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino (t.1, b.l. 17-18). Priteisė iš atsakovės AB Mašinų gamyklos ,,Astra“ ieškovei UAB ,,Likon“ 26136,00 Eur skolą, 392,00 Eur žyminį mokestį, 150,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 26678,00 Eur , 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 26136,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-10-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad pagal pateiktus leistinus rašytinius įrodymus – 2014-09-26 paslaugų teikimo sutartį Nr. 22/09-14, 2015-08-11 PVM sąskaitą faktūrą LIK Nr. 000120, 2015-08-11 PVM sąskaitą faktūrą LIK Nr. 000121, 2015-08-11 PVM sąskaitą faktūrą LIK Nr. 000122 - yra pagrindas ieškinį tenkinti.Atsakovė AB Mašinų gamykla „Astra“ pateikė prieštaravimus ir prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-19 preliminarų sprendimą (t.1, b.l. 25-30). Nurodė, kad ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal 2014-09-26 paslaugų teikimo sutartį Nr. 22/09-14. Pagal ieškovės parduotas prekes, tinkamai suteiktas ir perduotas paslaugas ir atsakovės atliktus tiesioginius bei trišalius atsiskaitymus, AB Mašinų gamykla „Astra“ ieškovei UAB „Likon“ yra permokėjusi 3422,69 Eur. Sudarius 2014-09-26 sutartį, vyko techniniai pasitarimai dėl detalaus techninių reikalavimų dažomų gaminių dažymo proceso, dažymo kokybės kontrolės išstudijavimo ir išsiaiškinimo, kad būtų išvengta nesusipratimų vykdymo metu. Pradėjus dažymo darbus ieškovė UAB „Likon“ turėjo atlikti įvairius taisymus dėl proceso reikalavimų nesilaikymo, kokybinių parametrų nukrypimų. Tik pirmieji gaminiai buvo nudažyti ir priduoti tinkamai užbaigti. UAB „Likon“ tinkami įvykdė 10,33 proc. viso sutartyje Nr. 22/09-14 numatyto darbų kiekio, tačiau sąskaitas faktūras pateikė didesnei sumai. Laikotarpiu iki 2015-06-11 atsakovė ieškovei pervedė 16580,01 Eur sumą ir tai sudarė 45,16 proc. bendros sutarties sumos. Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad likusių numatytų darbų atlikimui reikia papildomai primokėti sumą, kuri daugiau negu du kartus viršija sutarties sumą. Tuomet buvo sutarta, jog už dažus atsakovė mokės tiesiogiai dažų tiekėjui UAB „Alindra“. UAB „Alindra“ buvo pervesta 15157,64 Eur suma. Ši suma laikytina atsiskaitymu su ieškove UAB „Likon“. Ieškovei neužtikrinant kontrolieriaus dalyvavimo, kuris reikalingas nudažytų paviršių kokybės įvertinimui, atsakovė pati surado dvi Lenkijos įmones, galinčias atlikti reikalingas kokybės kontrolės paslaugas. Už šias paslaugas atsakovė sumokėjo 21 717,62 Eur (bendrovei P. J. T. -1479,12 Eur; P. T. W.-20 23850 Eur). Papildomai UAB „Likon“ 2015-07-17 buvo pervesta 1000 Eur suma,o 2015-07-30-6986,12 Eur suma. Paaiškėjus, kad ieškovė laiku projekto neįvykdys, siekiant išvengti sankcijų iš galutinio kliento Norvegijos bendrovės STEP Offshore/AkerSolutions/MHWirth, atsakovė nusprendė likusias dažymo paslaugas užsakyti pas kitą subrangovą. Darbus vietoje ieškovės atliko UAB „Švykai“. UAB „Švykai“ atliko darbų už 20640,23 Eur. Sutarties Nr. 22/09-14 vykdymo laikotarpiu atsakovė AB Mašinų gamykla „Astra“ ieškovei UAB „Likon“ tiesiogiai pervedė 30566,13 Eur, bei 15157,64 Eur pervedė UAB „Alindra“, t.y. bendra pervesta suma yra 45 723,77 Eur. Papildomų darbų ieškovė atliko už 3036,36 Eur. Darbų suma, numatyta sutartyje Nr. 22/09-14, yra 36 709,93 Eur. Tai rodo, kad būtent ieškovė liko skolinga atsakovei. Nurodo, kad ieškovės pateiktose sąskaitose nurodyti darbai nėra atlikti, sąskaitose nurodyti tarifai viršija sutartyje numatytus tarifus. Tik PVM sąskaita faktūra LIK Nr. 000120 yra pagrįsta bei įtraukta į AB Mašinų gamyklos „Astra“ apskaitą. Dėl ieškovės nesugebėjimo tinkamai įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovė AB Mašinų gamykla „Astra“ patyrė 52 896,02 Eur didesnes išlaidas. Ieškovė nesutiko su atsakovės prieštaravimais (t.1, b.l. 140-142) nurodydama, kad byloje sprendžiamas klausimas ar atsakovė tinkamai atsiskaitė pagal išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras Nr/000120, Nr.000121 ir Nr. 000122, kurios išrašytos už talpų Buk tank Nr. 14-1/365, 14-1/397, 14-1/398 ir 14-1/399 dažymo darbus. Darbai atlikti kokybiškai. Tai matosi iš kokybės priežiūros inspektoriaus ataskaitų. Atsakovė už atliktus talpų dažymo darbus pagal šias PVM sąskaitas-faktūras neatsiskaitė. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 17 420,80 Eur įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l.93-95). Nurodo, kad po 2014-09-26 sutarties sudarymo pradėjus vykdyti darbus paaiškėjo, jog talpas reikės nudažyti storesniu dažų sluoksniu, dėl ko reikės papildomų medžiagų ir darbo resursų. Atsakovė apie tai informuota ir leido ieškovei dirbti pagal naujus šalių suderintus įkainius. Atlikus pirmuosius dažymo darbus atsakovė už juos sumokėjo šalių suderintomis, o ne sutartinėmis kainomis. Prieš pradedant dažyti didžiąsias talpas „Bulk Storame Tanke“ ieškovė atsakovei pateikė šių talpų dažymo suvestinę, kuri vėliau buvo tikslinama. Ieškovei leista dirbti naujai suderintomis kainomis. Atlikus dažymo darbus atsakovei 2015-08-11 išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros bendrai 23570,80 Eur sumai. Už suteiktas talpų „Bulk Storame Tank“ dažymo paslaugas atsakovė pagal paskutinę 2015-08-11 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą LIK Nr. 000122 su ieškove pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 17 420,80 Eur sumą, kurią sudaro 13202,25 Eur skola už talpų dažymo darbus bei 4218,55 Eur skola už atsakovei perduotus dažus pagal krovinio gabenimo važtaraščius. Su patikslintu ieškiniu atsakovė nesutiko nurodydama, kad papildomu ieškiniu ieškovas kelia naujus reikalavimus dėl 13202,25 Eur sumokėjimo už tariamai atliktus darbus pagal 2015-08-11 PVM sąskaitą faktūrą LIK Nr. 000122 bei 4218,55 Eur skolą už dažų pervežimą pagal penkis krovinių gabenimo važtaraščius. Remiantis 2014-09-26 sutartimi Nr. 22/09-14, ieškovė darbus turėjo atlikti savo sąskaita ir savo medžiagomis. Sutarta darbus atlikti už fiksuotą kainą. Todėl ieškovė negalėjo skaičiuoti sunaudotų medžiagų kainos atskirai. Kaina už dažus sudaro 15065,77 Eur. Ieškovas atliko tik dalį darbų, kurie buvo aptarti sutartyje ir tik dalies gaminių inspektavimą, nors inspektavimą buvo įsipareigojęs atlikti pagal standarto NORSOK M-501 reikalavimus visiems sutartyje nudažyti numatytiems gaminiams. Remiantis minimu standartu darbus pripažinti tinkamai atliktais gali tik kokybės kontrolierius, turintis galiojantį kvalifikacijos sertifikatą pagal NS476 level III reikalavimus. Reikiamas kontrolieriaus ataskaitas ieškovė pateikė tik sutarties 1.1 punkte numatytiems gaminiams. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, jog šalys buvo susitarusios dėl papildomų įkainių. Ieškovė nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Paslaugų sutartis sudaryta 2014-09-26. Avansiniai mokėjimai padaryti 2014 metų spalio mėnesį, tuo pačiu laiku pradėti darbai. T.y. jokie objektyvūs veiksniai negalėjo įtakoti kainos padidėjimo. Dvi paskutinės sąskaitos yra išrašytos už tuos pačius darbus tom pačiom talpom. Be to, tarp šalių sudaryta sutartis buvo rašytinė, todėl ir pakeista ji gali būti tik rašytine forma. Nesant vežimo sutarties, krovinio važtaraštis yra krovinio lydraštis. Važtaraščiai yra suklastoti. Nepateikta įrodymų, pagrindžiančių dažų tiekimą atsakovui. Dažai buvo skirti pasirašytos sutarties vykdymui, o ne pardavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis). Byloje nustatyta, kad UAB „Likon“ ir AB Mašinų gamykla „Astra“ 2014-09-26 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 22/09-14. Ginčas byloje kilo dėl rangos kainos padidinimo, vykdant šios sutarties 1.2 punktą, pagal kurį ieškovė įsipareigojo nušratuoti ir nudažyti talpų „Bulk storage tank“ 6 vnt./1362m2 vidinį ir išorinį paviršius Jotun firmos dažais pagal NORSOK M-501 ir Statoil TR0042 standartų reikalavimus. Ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės 13 202, 25 Eur už 4 talpų „Bulk storage tank“ nudažymą padidintomis kainomis, pagal ieškovei išrašytą 2015 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000122 (1 t., b. l. 10). Byloje taip pat kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo atsakovei apmokėti 4218,55 Eur ieškovei už dažus.

Dėl rangos sutarties kainos padidinimo

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2014-09-26 rangos sutartis abiejų šalių sutikimu nebuvo pakeista bei, kad ieškovė negavo iš atsakovės sutikimo keisti sutarties sąlygą dėl kainos ir ją padidinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių apeliantės argumentų nepagrindžia byloje surinkti faktiniai duomenys ir jos išvada dėl nagrinėjamo ginčo atveju įrodinėtinų aplinkybių neparemta galiojančiu teisiniu reglamentavimu, taikomu sprendžiant dėl rangos kainos pakeitimo. CK 6.653 straipsnyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (4 dalis). Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016).Pagal 2014-09-26 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 22/09-14 1.1 puntą apeliantė įsipareigojo darbus atlikti savo medžiagomis. Sutartimi buvo nustatyta bendra atliekamų darbų ir medžiagų (dažų) kaina – 126 752,05 Lt arba 36 709,93 Eur bei 2.1 ir 2.2 punktuose nurodyti duomenys kaip ši kaina buvo apskaičiuota. Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad sutartyje net nebuvo numatyta sąlygų dėl atskiros kainos už dažus ir jos keitimo galimybių, nes šalys buvo susitarę dėl konkrečios darbų kainos. O pagal šios nutarties 21 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, esant nustatytai konkrečiai darbų kainai, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju, apeliantė net neturėjo teisės reikalauti ją padidinti ir toks teisinis reglamentavimas yra pakankamu pagrindu jos ieškinį šioje dalyje atmesti (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju šalys neginčija, kad visgi buvo keletą kartų susitikę deryboms dėl sutarties kainos. Tai vyko ieškovės iniciatyva, kuri parengė pakoreguotą didžiųjų talpų „Bulk Storage Tank“ dažymo išlaidų suvestinę, kurią 2015-07-22 elektroniniu paštu gavo atsakovės atstovas R. R.. Esant tokioms faktinėmis aplinkybėms, ieškovė turėjo ne tik nurodyti, kad kitą dieną vyko derėtis su atsakove, tačiau turėjo ir pareigą įrodyti, kad tos derybos jai pavyko – buvo patvirtintas jos pasiūlymas dėl kainos padidinimo (CPK 12 , 178 straipsniai). Vertinant šios nutarties 23 punkte nurodytas šioje byloje įrodinėtinas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad faktinės iš rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; kt.).Išklausius liudytojos R. M., ieškovės vadybininkės, parodymus 2016 m. spalio 18 d. teismo posėdyje ir ieškovės atstovo V. L., kurį liudytoja nurodė dalyvavaus derybose, argumentus ir samprotavimus dėl šios liudytojos parodymų, galima būtų nustatyti tik tai, kad ieškovė atvyko pas atsakovę deryboms, buvo parengusi perskaičiuotą sąmatą. Liudytoja išdėstė, kas sąlygojo kainų pasikeitimą: tai valiutos pasikeitimas, dėl to padidėjusios kelionės išlaidos, medžiagų, inspektavimo kainos ir kt. Tačiau, kaip nurodė pati liudytoja, derybos baigėsi nepasirašius jokio susitarimo, tik buvo liepta toliau dirbti. Atsakovės atstovas paaiškino, kad liudytojos nurodytos priežastys nebuvo ta aplinkybe, kad atsakovė net pradėtų derėtis dėl kainos keitimo, kai sutartyje buvo nustatyta konkreti kaina, todėl derybos nedavė rezultatų. Atsakovė sutiko primokėti tik 2509,39 Eur sumą (su PVM 3036,36 Eur) už papildomus darbus, dėl kurių nėra ginčo byloje. Esant netapatiems šių asmenų paaiškinimas, ir net netapatiems pačios ieškovės atstovų (V. M. ir R. M.) paaiškinimams, teismas neturėjo patikimų įrodymų nustatyti, kad dėl kainos padidinimo pagal pateiktą sąmatą buvo susitarta. Apeliantė taip pat nurodė į atsakovės projektų vadovą R. R., kaip sutikusį su sutarties kainos padidinimu. Tačiau bylos duomenys patvirtina tik tai, kad šio asmens elektroninio pašto adresu buvo siunčiamos pakoreguotos didžiųjų talpų „Bulk Storage Tank“ dažymo išlaidų sąmatos (2 t. b.l. 67 - 69, 2 t. b.l. 139 – 141). Šis asmuo nėra įmonės vadovas ir byloje nėra jokių dokumentų, kurie suteiktų teisę šiam asmeniui priimti sprendimus derybose atsakovės vardu. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo byloje nustatytas aplinkybes vertinti taip, kaip to norėtų apeliantė, t.y. nustatyti, kad ieškovė su atsakovės atstovu R. R. susitarė pakeisti sutarties kainą – ją padidinti. Apeliantės manymu, buvus šalių susitarimą dėl sutarties kainos padidinimo netiesiogiai patvirtina atsakovės atlikti mokėjimai, kurie yra didesni negu sutarties kaina. Atsakovė atsiliepime į šį apeliantės argumentą nurodė, kad jos mokėjimų suma pagal sutartį nėra didesnė nei sutarties kaina. Jos mokėjimai viršijo 36 709,93 Eur sutarties kainą arba padidėjo iki 45 723,77 Eur tik todėl, kad ji apeliantei nupirko dažus iš UAB „Alindra“, kad ieškovė vykdytų darbus, nes, atsakovės atstovo paaiškinimu, sumokėtą avansą dažams įsigyti ji panaudojo ne pagal paskirtį. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su atsakove dėl šių aplinkybių vertinimo, nes jas patvirtina pačios apeliantės sudaryta mokėjimų suvestinė (2 t., b.l. 29). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės apeliacinio skundo, atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės normos, reglamentuojančios sutarčių aiškinimą ir rangos kainos keitimą, pažeidimą ar nesilaikė nurodytų kasacinio teismo nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių, kai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė akceptavo ieškovės pasiūlymą dėl kainų padidinimo. Pažymėtina, kad esant rašytinei rangos sutarčiai, kurioje nustatyta fiksuota rangos darbų kaina, sutartyje nesant nuostatų dėl sutarties kainos pakeitimo galimybės, kas atitinka CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam teisiniam reguliavimui, ieškovė savo argumentus dėl kainos pakeitimo galėjo pagrįsti tik patikimais įrodymais, kuriuose būtų aiškiai užfiksuota kitos šalies valia pakeisti sutartyje fiksuotą konkrečią kainą. Kadangi tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta, tai pripažinti skundžiamą teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys šioje dalyje buvo atmestas, neteisingu negalima.

Dėl reikalavimo apmokėti už dažus

Apeliantė nurodė, kad atsakovė dalį dažymo paslaugos kainos (15157,64 Eur) sumokėjo tiesiogiai dažų tiekėjui UAB „Alindra“ ir ši suma ieškovės buvo užskaityta kaip sumokėta ieškovei kaina už dažymo paslaugas. Dalį nupirktų dažų (už 4218,55 Eur), ieškovė grąžino atsakovei, jos žodiniu pareikalavimu, nes ji dalį talpų perdavė dažyti kitam rangovui. Kad atsakovė dažus gavo patvirtina krovinių važtaraštyje esantys darbuotojų parašai, todėl ieškovė mano, kad, vietoje 15157,64 Eur užskaitytų dažymų paslaugų kainos, ji gavo tik 10939,09 Eur, todėl atsakovė turi sumokėti ieškovei jai grąžintų dažų kainą - 4218,55 Eur. Teisėjų kolegija neturi nei faktinių, nei teisinių argumentų pritarti apeliantei.

Byloje neginčijamai nustatyta, tame tarpe ir pačios ieškovės aplinkybių pripažinimu, kad dažus ieškovė įgijo iš trečiojo asmens UAB „Alindra“, kurių kainą sumokėjo atsakovė. Šiuos dažus ieškovė naudojo vykdant įsipareigojimus atsakovei pagal šalių sudarytą sutartį, nors pagal sutartinį reglamentavimą (1.1 punktas) medžiagomis turėjo pasirūpinti pati ieškovė (rangovė). Ieškovė dažų kainą įskaitė į atsakovės atliktus mokėjimus. Atsakovė neigia reikalavusi žodžiu nesunaudotus dažus grąžinti, o šių aplinkybių ieškovė byloje net neįrodinėjo. Byloje pateikti penki krovinio važtaraščiai gali patvirtinti tik prekių pervežimo faktą, tačiau jie nepatvirtina buvus tarp šalių prievolinius teisinius santykius, kurių pagrindu atsakovė turėtų pareigą sumokėti už prekes, net jeigu jos ir būtų jai pristatytos. Teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovė neišrašė atsakovei finansinio dokumento, pagal kurį būtų atliekami mokėjimai. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrindo dėl aptariamos sumos priteisimo, todėl skundžiamą teismo sprendimą, kuriuo jos ieškinys šioje dalyje buvo atmestas, apeliacinio skundo argumentais pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 94, 96, 98 straipsnio nuostatos.

Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus apeliacinio skundo, ši suma priteistina iš apeliantės atsakovės naudai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „LIKON“, j. a. k. 149607213, atsakovei akcinei bendrovei Mašinų gamyklai „Astra“, j. a. k. 149679465, 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.