- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- 2-72-887/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04156-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- UAB „Likon“
- Atsakovas
- AB Mašinų gamykla „Astra“
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius, Vilius Putkis
- Kategorijos
- 2.5.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.5.8.11.2Sutarties pakeitimas
- 2.5.10.5.1Sutartinė atsakomybė
dalyvaujant ieškovės UAB „Likon“ atstovams advokatui Vytautui Kucevičiui ir Viktoriui Miliauskui,
atsakovės AB Mašinų gamykla „Astra“ atstovui advokatui Viliui Putkiui, Raimundui Ručiui ir Vaidui Liesioniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Likon“ ieškinį atsakovei AB Mašinų gamykla „Astra“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2015-10-12 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 26136,00 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas – 392,00 EUR žyminį mokestį ir 150,00 EUR išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1 b. l. 1-3).
2016-08-19 teismo posėdžio metu (t. 2 b. l. 87) ieškovės atstovas advokatas Vytautas Kucevičius patikslino ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad atlikus perskaičiavimą prašo priteisti iš atsakovės 13202,25 EUR skolos už nudažytas keturias didžiąsias talpas „Bulk storage tank“, kitos skolos dalies atsisako, vertina, jog ieškinio reikalavimas kildinamas iš dalinai neapmokėtos 2015-08-11 sąskaitos – faktūros Nr. 000122, kurioje nurodyta suma 17426,99 EUR (t. 1 b. l. 10).
Šalies argumentai
2016-09-01 patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priimti galutinį sprendimą ir priteisti iš atsakovės AB Mašinų gamykla „Astra“ 17420,80 EUR įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas – 392,00 EUR žyminį mokestį ir 150,00 EUR išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2015 m. kovo mėnesį pradėjus vykdyti dažymo darbus pagal 2014-09-26 šalių sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 22/09-14 paaiškėjo, kad šias talpas reikės nudažyti storesniu dažų sluoksniu nei buvo numatyta sutartyje, o tam reikės papildomų medžiagų bei darbo resursų. Apie tai buvo informuota atsakovė ir ji leido ieškovei UAB „LIKON“ dirbti pagal naujus šalių suderintus įkainius. 2015 m. kovo mėnesį ieškovė AB „Astra“ patalpose nudažė 2 vnt. talpų „Surge tank“ ir 3 vnt. talpų „Cyclone“ ir ieškovei 2015-05-14 pateikė PVM sąskaitą - faktūrą bendrai 9339,51 EUR sumai, kurios ieškovė neginčijo ir apmokėjo, nors šie dažymo darbai buvo apmokėti, ne sutartinėmis, tačiau faktinėmis ir šalių suderintomis kainomis. Taip pat 2015 m. kovo mėnesį AB „Astra“ patalpose buvo nudažytos 3 vnt. talpų „Dust colector“ už kuriuos atsakovė pagal 2015-07-28 PVM sąskaitą - faktūrą taip pat apmokėjo ne sutartinėmis, tačiau faktinėmis ir šalių suderintomis kainomis. Prieš pradedant dažyti didžiąsias talpas „Bulk storage tanke“, ieškovė pateikė atsakovei šių talpų dažymo išlaidų suvestinę, kuri dažymo eigoje buvo tikslinama. Šioje talpų uždažymo išlaidų suvestinėje buvo numatyta, kad ieškovė nudažys keturių talpų išorę bei dviejų talpų vidų naujai suderintomis kainomis. Šių talpų dažymo išlaidų kainos pas atsakovę buvo derinamos du kartus, kol galiausiai šių talpų dažymo išlaidų suvestinė su joje nurodytomis faktinėmis dažymo kainomis atsakovės buvo priimta ir ieškovei buvo leista dirbti naujai suderintomis kainomis. Tai, kad atsakovei buvo žinoma apie naujas talpų dažymo kainas ir ji šias kainas akceptavo patvirtina byloje esantis 2015-07-22 elektroninis laiškas, adresuotas AB mašinų gamyklos „Astra“ projektų vadovui Raimundui Ručiui su prisegta prie šio elektroninio laiško šių keturių talpų dažymo kainų suvestine. Atsakovė niekuomet ir jokiais būdais neginčijo šių naujai paskaičiuotų dažymo kainų ir leido ieškovei toliau dažyti šias talpas. Talpų „Bulk storage tank“ dažymo darbai buvo atliekami Kėdainiuose, kur ieškovė UAB „LIKON“ atliko keturių talpų „Bulk storage tank“ dažymo vidaus ir išorės dažymo darbus, t. y. visos šios keturios talpos (Nr. 14-1/395, 14-1/397, 14-1/398, 14-1/399) buvo nudažytos iš išorės, o dvi iš jų (14-1/395 ir 14-1/397) buvo nudažytos dar ir iš vidaus. 2015 m. birželio - liepos mėnesiais atlikus šiuos talpų „Bulk sorage tank“ dažymo darbus, 2015-08-11 atsakovei AB mašinų gamyklai „Astra“ buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos - faktūros bendrai 23570,80 EUR sumai, tačiau atsakovė atsisakė šias sąskaitas apmokėti. Taip pat, vykdydama šią sutartį, ieškovė atliko ne tik sutartyje numatytus darbus, tačiau dar iš šalių sulygtus papildomus dažymo darbus už bendrą 2565,20 EUR sumą pagal 2015-08-11 PVM sąskaitą - faktūrą. Pažymėtina, kad atsakovė iš pradžių laikėsi savo prievolinių įsipareigojimų ir iki darbų pradžios sumokėjo ieškovei 7240,50 EUR avansą, vėliau darbų eigoje sumokėjo dar 7000,00 EUR avansą bei apmokėjo ieškovės pateiktas pirmines PVM sąskaitas - faktūras bei už ieškovę pagal trišalį susitarimą apmokėjo sąskaitas dažų tiekėjui UAB „Alindra“. Tačiau kaip jau minėjo už suteiktas talpų „Bulk storage tank“ dažymo paslaugas atsakovė pagal paskutinę 2015-08-11 išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą LIK Nr. 000122 su ieškove pilnai neatsiskaitė ir ieškovei liko skolinga bendrą 17420,80 EUR sumą, kurią sudaro 13202,25 EUR skola už talpų „Bulk storage tank“ dažymo darbus bei 4218,55 EUR skola už atsakovui AB Mašinų gamyklai „Astra“ perduotus dažus pagal krovinio gabenimo važtaraščius. Dėl šios skolos apmokėjimo nekartą buvo kreiptasi pas atsakovę, tačiau atsakovė į raginimus atsiskaityti visiškai nereagavo ir tai rodo, kad atsakovė atsiskaityti už atliktus darbus artimiausiu laiku neketina. Savo atsisakymą mokėti skolą atsakovė motyvavo tuo, kad ji neva jau yra permokėję ieškovei už dažymo darbus pagal 2014-09-26 sutartį ir ieškovei nėra skolinga, nors šalių susitarimu šios darbų kainos pakito. Nepavykus sutarti su ieškove dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ieškovė buvo privesta kreiptis į teismą dėl šio įsiskolinimo priteisimo. Tokiu būdu už ieškovės atliktus dažymo darbus atsakovė su ieškove yra pilnai neatsiskaičiusi ir šio ieškinio teismui padavimo dienai skolinga 17420,80 EUR sumą, ką patvirtina prie šio ieškinio pridedama UAB „LIKON“ atliktų darbų suvestinė pagal 2014-09-26 paslaugų teikimo sutartį. Kadangi UAB „LIKON“ sąžiningai vykdė pagal sutartį jai tenkančios prievolės dalį, t. y. tinkamai ir laiku atliko numatytus talpų dažymo darbus, ką patvirtina ir prie ieškinio pridedami buhalteriniai dokumentai, o atsakovė AB Mašinų gamykla „Astra“ jai tenkančios prievolės - laiku apmokėti už atliktus darbus yra pilnai neįvykdžiusi, todėl šis 17420,80 EUR įsiskolinimas už ieškovės atliktus darbus bei perduotus dažus iš atsakovės yra išieškotinas teismine tvarka (t. 2 b. l. 93-95).
Ieškovės UAB „Likon“ atstovas advokatas Vytautas Kucevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus, ginčas kilo pagal 3 pateiktas ir neapmokėtas sąskaitas - faktūras, pagal šalių sudarytą sutartį. Atlikus darbus, ieškovė darbų eigoje teikė sąskaitas - faktūras, didžiąją dalį jų atsakovė apmokėjo, tačiau trys liko neapmokėtos. Šios sąskaitos - faktūros buvo išrašytas už paskutinių didelių talpų „Bulk storage tank“ dažymą, atsakovė jų dažymo nepripažįsta, t. y. aiškina, kad šias talpas dažė kita įmonė. Buvo tartasi, kad ieškovė dažys 6 talpas, tačiau šalių sutarimu ieškovė dažė 4, kadangi reikėjo kuo greičiau atlikti darbus. Ginčo esmė – apmokėjimas už nurodytas talpas. Atsakovė tvirtina, kad ji jau apmokėjusi už šių talpų dažymą, ieškovės nuomone skola yra likusi. Nesutinka, kad 6986,12 EUR suma buvo pervesta dažams, kadangi toks atsakovės atstovo teiginys prieštarauja LR įstatymams, Buhalterinės apskaitos įstatymui, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad ta suma pervesta už konkrečius darbus. Atstovo nuomone pagrindiniai klausimai, kuriuos būtina išsiaiškinti byloje ar šalių sutartis buvo vykdoma, ar buvo keičiama. Vertina, kad sutartis buvo pakeista iš atsakovės pusės, kadangi ji atiduodama atlikti darbus subrangovui jau pakeitė sutartį. Atsakovė neigia naujų pasiūlymų akceptavimą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė nepritarė kainų perskaičiavimui, prieštaravo kaip nors, stabdė darbus. Pirminė šalių pasirašyta sutartis peraugo į kitus šalių susitarimus, pagal kitus terminus ir kitas kainas, tačiau atsakovė nesivadovauja kitais susitarimais.
Šalies argumentai
Ieškovės UAB „Likon“ atstovas Viktoras Miliauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 metais šalims pasirašius sutartį, ieškovė pagal sutartį sutartus darbus atliko. Užsakymas abiems šalims buvo sunkus ir sudėtingas. Teoriškai ieškovė žinojo kaip tokius darbus atlikti, praktiškai tokių sudėtingų darbų, tokioje didelėje kontrolinėje priežiūroje neatlikinėjo. Pagal pirminę sutartį ieškovė paskaičiavo, kiek tokie darbai kainuotų, atsakovė paskaičiavimams pritarė. Darbus pradėjo nuo mažųjų talpų dažymo, kadangi prieš tai, kaip bandymus, tokius darbus atlikinėjo ir kitiems užsakovams. Dažymas buvo atliekamas pagal tarptautinius NORSOK M-501 standartus. Kokybės inspektoriaus atliktų darbų ataskaitos atspindi, kad darbai atlikti. Iki kovo mėnesio ieškovė jau žinojo, kad į sutartyje numatytus įkainius netelpa. Viena iš rimtų priežasčių dėl kainos kilimo, tai kad priežiūros inspektorius buvo nurodęs vienus įkainius už dieną, kurie buvo įskaičiuoti į kainą, o darbo metu inspektorius pakėlė įkainius. Ieškovė apie tai informavo atsakovę. Kuomet pradėjus dažymą, atsakovė apmokėjo darbus faktinėm kainom, ieškovei buvo kaip patvirtinimas, kad darbai vyksta, kainos visiems tinka. Konfliktas kilo dėl to, kad dažant dideles talpas, ieškovė teikė faktines išlaidas, atsakovė žadėjo sumokėti. Kainos buvo suderintos 2015-07-22, ieškovė suprato, kad darbai vyksta, bus sumokėta už darbus padidintom kainom, kadangi atsakovė davė žodinius bei elektroniniu paštu nurodymus toliau dirbti. Teko pakeisti inspektorių, sąnaudos dėl to padidėjo, AB Mašinų gamykla „Astra“ pati mokėjo inspektoriui. Visus darbus ieškovė pridavė kokybės inspektoriui, nes pagal reikalavimus tik jis darbus galėjo priiminėti. Pripažįsta, kad iš 6 didžiųjų talpų 4 talpas dažė pilnumoje ir vidus, ir išorė, dviejų talpų tik vidus. Pripažįsta, kad iš 6 pilnai nudažė 4 talpas, dėl to ginčo nėra. Darbus privalėjo atlikti savo medžiagomis už sutartyje numatytą bendrą kainą. Dažoma buvo pagal reikalaujamą technologiją, eiliškumą, etapus, dedamas atitinkamas sluoksnis dažų. Atsakovė pareikalavo pastorinti dažų sluoksnius. Savo sąskaitose - faktūrose nurodytus įkainius ieškovė įrodinėja dar 2015-06-05 atliktu išlaidų paskaičiavimu ir 2015-06-17 elektroniniu paštu pasiųstu atsakovei. 2015-06-05 paskaičiavimuose nurodytas vienos talpos įkainis, tą pačią dieną šalys buvo susitikę deryboms dėl kainos. Atsakovė ieškovei mokėjo ne pagal pirminę sutartį, o pagal faktines kainas. Vertina, jeigu atsakovė nebūtų sutikusi su naujomis kainomis, nebūtų mokėjusi už darbus didesnėm kainom. Liko neapmokėta už darbus, t. y. didžiųjų talpų „Bulk storage tank“ Nr. 14-1/395, 14-1/397, 14-1/398, 14-1/399 išorės dažymo darbus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškovės pateiktu patikslintu ieškiniu nesutinka, nurodė, kad ieškovė savo patikslintame ieškinyje, dalinai atsisakydama nuo ieškinio, kelia papildomus finansinius reikalavimus atsakovei, t. y., ieškovė reikalauja, kad atsakovė jam sumokėtų 13202,25 EUR už tariamai atliktus darbus pagal 2015-08-11 dienos PVM sąskaitą - faktūrą LIK 000122 bei papildomai priskaičiavo skolą už dažų pervežimą pagal penkis krovinių gabenimo važtaraščius iš vienos gatvės į kitą gatvę Alytuje ir ši suma sudaro 4218,55 EUR. Bendra ieškinio suma, patikslinus skaičiavimus - 17420,80 EUR. Paslaugų tiekimo sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose buvo susitarta, kokius darbus ieškovė atliks. Sutarties 1.3 punkte, ką pripažino ir pati atsakovė, darbus privalėjo atlikti savo sąskaita ir savo medžiagomis. Minėtos sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose, šalys sutarė, kad vieno kv. m. atliekamų darbų kaina lygi 68,70 Lt plius PVM. Bendra atliktų darbų kaina 126752,05 Lt su PVM, konvertavus į EUR - 36709,93 EUR. Taigi šalys susitarė atlikti darbus už griežtai fiksuotą kainą. Ieškovė nudažė talpas aptartas sutarties 1.1 punkte, tačiau sutarties 1.2 punkte, nei vienos talpos nenušratavo nei iš vidaus, nei iš išorės, vietoje šešių talpų ieškovė nudažė keturių talpų vidų bei dviejų talpų išorę, dviem talpom, nors sutartyje tai buvo numatyta, ieškovė visiškai neatliko jokių darbų. Taip pat po sutarties 1.1 išvardintų talpų nudažymo bei inspektavimo, ką ieškovė atliko savo sąskaita pasisamdydamas atitinkamą inspektorių taip, kaip ir buvo įsipareigojusi, atsakovei pareiškė, kad tolimesnių gaminių dažymui inspektoriaus nesisamdys, nes neva tai jai kainuoja per brangiai. Taigi, ieškovė atliko tik dalį darbų, kurie buvo aptarti sutartyje ir tik dalies gaminių inspektavimą, nors inspektavimą buvo įsipareigojusi atlikti pagal standarto NORSOK M-501 reikalavimus visiems sutartyje nudažyti numatytiems gaminiams. Pažymėtina, kad pagal sutartyje minimo standarto NORSOK M-501 reikalavimus numatyta, kad darbų įvertinimą ir pripažinimą tinkamai atliktais gali tik kokybės kontrolierius, kuris turi galiojantį kvalifikacijos sertifikatą pagal NS476 level III reikalavimus. Dažymo darbai negali būti laikomi baigtais iki kokybės kontrolierius neišduoda tinkamos formos ataskaitos su teigiama išvada. Ieškovė tokias ataskaitas su teigiama išvada pateikė tik sutarties punkte 1.1 numatytiems gaminiams, todėl laiko, kad šiuos darbus ji atliko pilnai, o sutarties punkte 1.2 numatytiems gaminimas tokių išvadų ieškovė nepateikė nė vienam gaminiui, todėl negalima laikyti kad darbus ji atliko pilnai. Kaip jau buvo paminėta, sutartyje buvo šalių sutarta tvirta kaina už visą atliktą darbą. Sutartis atitiko CK 6.647 str. 1 d. aptartą sąlygą, kad rangovas atlieka darbus iš savo medžiagų. Tokiu būdu ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti sunaudotų medžiagų kainos atskirai, o šią kainą privalėjo įkalkuliuoti į bendrą atliktų darbų sumą. Kaip matyti iš pateiktų abiejų šalių suvestinių kaina už dažus sudaro 15065,77 EUR. Nesutinka su ieškovo nuomone, jog šalys buvo susitarusios ir susitarė dėl papildomų įkainių. Šalys, pasirašydamos sutartį fiksavo konkrečią darbų kainą, CK 6.653 str. 5 dalis aiškiai įvardija, kad esant fiksuotai kainai, rangovas neturi teisės padidinti darbų kainos. Šio straipsnio 6 dalis numato išimtį, jeigu darbų ar medžiagų kaina padidėjo iš esmės, rangovas turi teisę reikalauti padidinti rangos sutartyje numatytą kainą. Šioje dalyje numatyta galimybė padidinti kainą esant objektyviam kainos padidėjimui. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų paslaugų sutartis buvo sudaryta 2014-09-26 dieną, avansiniai apmokėjimai buvo padaryti 2014 spalio mėnesį, darbai taip pat buvo pradėti tuo pačiu laiku. Taigi, jokie objektyvūs veiksniai negalėjo įtakoti kainos padidėjimo. Ieškovė įrodinėja, jog buvo tartasi dėl kainos padidėjimo, tačiau nepateikia nei vieno konkretaus įrodymo, jog vyko derybos ir tos derybos baigėsi sutarties pakeitimu. Dvi paskutinės sąskaitos yra išrašytos už tuos pačius darbus tom pačiom talpom. Jokių susitarimų dėl kainų pakeitimo nebuvo, net susirašinėjimo dėl konkrečių kainų didinimo taip pat nebuvo. Ieškovė elektroniniu paštu, atsiuntė savo paskaičiavimus, kurie nėra ir negali būti laikomi sutarties pakeitimu. Sutartis, jeigu ji buvo rašytinė, gali būti pakeista tik ta forma, kuria buvo sudaryta, t. y., rašytine tvarka. Ieškovė sutarties nenutraukė, jokių rašytinių pranešimų atsakovei nepateikė. Ieškovės reikalavimas nepagrįstas dar ir tuo aspektu, kadangi ieškovė atliko mažiau pusės visų darbų, kuriuos privalėjo atlikti. Iš šešių didžiausių talpų iš lauko nudažė tik keturias, o dar dvi nudažė tik iš vidaus ir nei vienos iš šešių talpų nešratavo, nė vienos iš 6-ių neinspektavo. Taigi, dvi talpas nudažė pilnai, bet nenušratavo, dvi nudažė tik iš lauko, bet nenušratavo, o dviem visiškai neatliko jokių darbų ir nė vienos iš 6-ių neinspektavo. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją atsakovė faktiškai permokėjo už atliktus darbus, o ne atvirkščiai, liko skolinga. Ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių savo patikslintame ieškinyje reikalauja apmokėti 4218,55 EUR pagal penkis krovinių transporto važtaraščius. Pirmiausia, atsižvelgiant į mokesčių išaiškinimus bei mokslinėje literatūroje vyraujančią nuomonę, krovinio važtaraštis tai gabenimo dokumentas, kuriame yra nurodomos ir aprašomos gabenamos prekės ir tai yra vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, o kai nėra vežimo sutarties - krovinio lydraštis, o ne finansinis dokumentas, kurio pagrindu privalo būti atliekami mokėjimai. Pagal paslaugų atlikimo sutartį 22/09-14 dažai buvo įkalkuliuoti į bendrą atliktų darbų kainą. Apie jokį apmokėjimą už dažų transportavimą ar pačius dažus nebuvo jokios kalbos, tuo labiau, kad dažus naudojo pati ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus. Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į tą aplinkybę, kad įmonė nėra gavusi jokių dokumentų, pagrindžiančių šių dažų tiekimą atsakovei. Atsakovės nuomone minėti dokumentai (važtaraščiai) yra suklastoti, siekiant gauti materialinės naudos. Minėti dažai atsakovei nebuvo atvežti, kaip kokie nors papildomi dažai. Juos iš ieškovės sandėlių pati ieškovė turėjo atvežti į talpų dažymo vietą savo poreikių tenkinimui. Minėti dažai, vadovaujantis sutarties 1.3 punktu buvo panaudoti talpų, kurias privalėjo nudažyti ir nušratuoti ieškovė, dažymui. Tai reiškia šie dažai buvo skirti ieškovės pasirašytos sutarties vykdymui, o ne pardavimui. Tą faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad dažų transportavimui buvo išrašytas tik krovinį lydintis dokumentas, o ne PVM sąskaita - faktūra. Ieškovė tai puikiai žinojo, kadangi iki patikslinto ieškinio, ieškovė nei teisme, nei susitikimuose, nei dokumentuose nekalbėjo apie šių dažų apmokėjimą (t. 2 b. l. 104-106).
Atsakovės AB Mašinų gamykla „Astra“ atstovas advokatas Vilius Putkis teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių sudaryta sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti konkrečius darbus, į sutartą kainą įėjo ir dažai. Sutartimi buvo susitarta, kad ieškovė atliks darbus iš savo medžiagų. Tylėjimas ar neveikimas negali būti laikomas akceptu. Šalys pasirašę rašytinę sutartį, todėl ji gali būti keičiama tik tokia pačia tvarka. Jokio sutarties keitimo akceptavimo nebuvo. Atsakovė sumokėjo ieškovei 45000,00 EUR, į šią sumą įėjo 15000,00 EUR už dažus. Buvo sutartas 11000,00 EUR avansas, sumokėtas 15000,00 EUR avansas, pirmą kartą atsakovė pervedė ieškovei 4344,00 EUR avanso, antrą kartą pervedė 2996,00 EUR avanso. Po to buvo išrašyta sąskaita – faktūra 9339,51 EUR, ši suma buvo sumokėta atskirai, neužskaitomas avansas, toliau buvo pravesta avansas 6000,00 EUR ir dar 1000,00 EUR. Toliau buvo išrašytos trys sąskaitos – faktūros už dažus ir buvo išrašyta sąskaita – faktūra 7986,00 EUR, dėl ko ir vyksta ginčas, o 1000,00 EUR avansas jau buvo gautas, todėl yra apdengiama. Buvo keletas sąskaitų – faktūrų, kurios nebuvo apmokėtos, todėl pabaigoje sudedamos pateiktos sąskaitos – faktūros, žiūrima kiek buvo sumokėta, daromas balansas, gaunamas debetas ir kreditas iš ko matosi kam kas skolingas. Iki ieškovės pateiktų dviejų sąskaitų – faktūrų, dėl kurių kilęs ginčas, ieškovė už darbus ir dažus išrašė sąskaitų – faktūrų už 35355,00 EUR, tuo metu atsakovė pagal tą pačią sutartį sumokėjo ieškovei 45000,00 EUR. Ieškovė tvirtina, kad ginčo sąskaita nebuvo apmokėta, tačiau atsakovė teigia, kad per visus sumokėtus avansus ir kitus mokėjimus buvo sumokėta visa net ir ginčo suma pagal sąskaitą – faktūrą Nr. 000122. Todėl pateiktose sąskaitose – faktūrose prašomos sumos gali nesutapti su atliekamais mokėjimais, nes tą pačią sąskaitą galima apmokėti dalimis per kelis kartus. Todėl pasitaiko, kad atliekant mokėjimą dengiama paskutinė pateikta sąskaita – faktūra, svarbu, kad sueitų debetas ir kreditas.
Atsakovės AB Mašinų gamykla „Astra“ atstovas Vaidas Liesionis teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė iki šios sąskaitos išrašymo, kurią laiko nepriimta, ieškovei ir taip sumokėjo daugiau negu buvo susitarta, dėl to, kad ieškovės darbai buvo stabdomi, buvo reikalaujama sumokėti avansus. Sutartis nebuvo keista, išskyrus dėl 2500,00 EUR dėl papildomų darbų atlikimo. Už papildomus darbus atsakovė sumokėjo ieškovei be jokių ginčų. Vyko derybos, ieškovės atstovai buvo atvykę derėtis dėl kainos augimo, aiškino, kad jiems neapsimoka dirbti pagal sutartas kainas, todėl kelia darbų kainą. Be to ieškovės atstovas pareiškė, kad jam pigiau bylinėtis negu vykdyti sutartį. Tačiau sutartis nenumato galimybės, kad rangovas gali bet kada atsisakyti vykdyti darbus, jis turi atlikti darbus iki galo. Šalių susitarimas turi būti įformintas raštu, kadangi sutarties vienašališko nutraukimo galimybė nebuvo numatyta, atsakovė reikalavo, kad ieškovė vykdytų sutartį. Pastebėjo, kad ieškovei dirbti nesisekė, vėlavo, pastoviai trūko pinigų avansams, neturėjo kokybės kontrolieriaus, pinigai skirti dažams buvo išleisti kitoms paskirtims. Atsirado nepasitikėjimas, todėl atsakovė informavo ieškovę, kad ieškosis kitų įmonių darbams atlikti ir jų sąskaitą pateiks ieškovei apmokėti. Ieškovė aiškino, kad ji patiria didesnes išlaidas negu buvo susitarta, tačiau motyvuotų paaiškinimų dėl ko atsiranda didesnės išlaidos paaiškinti negalėjo. Dėl padidėjusio dažų storio buvo sutikta papildomai sumokėti tik todėl, kad nestabdyti proceso. Dar prieš pasirašant sutartį, vyko susitikimai, kuriuose dalyvavo ieškovė, atsakovė, klientas – Norvegijos atstovas, vyko detalios analizės, kad visiems būtų viskas aišku. Ieškovė pasakė, kad darbus atlikti gali, parengė sutartį. Darbai turėjo būti atliekami pagal du standartus Norsok ir Statoil. Ieškovei parengus darbų procedūrą, klientas išreiškė pageidavimą, kad būtų storesnis dažų sluoksnis, nes vienas standartas numatė storesnį sluoksnį, kitas plonesnį. Todėl, ryšium su kliento prašymu, atsakovė atliko du techninius specifikacijos pakeitimus, t. y. išorinio dažymo sluoksnius padidino 20 mikronų ir pakeisti kojų dažymo specifikaciją. Dėl kojų dažymo pakeitimų medžiagų kaštai sumažėjo, nes reikėjo išimti vienos medžiagos daug, o kitos įdėti mažai. Kitų pakeitimų nebuvo, nesikeitė nei gaminių konstrukcijos, nei dažymo plotai. Ieškovė paskaičiavo, kad tai kainuos 3036,36 EUR su PVM, kas sudaro 8 procentus visos sąmatos, kadangi atsakovei ši suma atrodė nedidelė, sutiko ją sumokėti ieškovei. Nesuprantama kodėl ieškovė reikalauja sumų, kurios ne procentais, o kartais viršija pradinę sumą. Kai jau buvo pasirašyta sutartis, tada ieškovė atvyko su reikalavimu, kad jai dar trūksta 200000,00 Lt, be to ji nesisamdys kokybės inspektoriaus, nes per brangu. Verslo praktikoje yra nepriimtina, kad pasirašius sutartį, rangovas darbų kainą padidintų nuo 100000,00 Lt iki daugiau negu 300000,00 Lt. Darbų kainos pakeitimas 8 procentais toleruojamas, bet ne tokio dydžio kokio nori ieškovė. Pripažįsta, kad pokalbis su ieškovės atstovais vyko, informavo, kad privalės samdytis kitas įmones, nes atsakovei reikia vykdyti su klientu sudarytą 500000,00 EUR sutartį, laiku ir kokybiškai. Ieškovė kokybės inspektoriaus nesisamdė, todėl atsakovė gelbėdama projektą šią iniciatyvą perėmė. Tokie asmenys Lietuvoje yra trys, surasti ir pasisamdyti pavyko vieną, jis vieną kartą atvyko, po to išėjo atostogų. Paieškos buvo tęsiamos, arčiausiai surastas žmogus buvo Lenkijoje, kaštai išaugo dėl to, kad jis važiavo į Lietuvą, čia gyveno, dėl šios priežasties buvo sumokėta 20000,00 EUR. Pokalbiai, derybos su ieškove vyko, atsakovės reikalavimai nesikeitė, tikrai nebuvo suderinta nauja darbų suma, išskyrus 2509,39 EUR ir reikalavo vykdyti grafiką, kurį parengė atsakovė, nes ieškovė grafiko nepadarė. Tiems darbams, kurių ieškovė neatliko, atsakovė pasamdė subrangovus. Mano, kad šis ieškovės ieškinys yra bandymas papildomai užsidirbti. Ieškovės teiginys, kad tokio pobūdžio darbai ieškovei buvo naujiena yra netiesa, nes anksčiau tam pačiam klientui buvo atliekami tie patys darbai, atliekamas dažymas netgi ta pačia spalva, dažymo darbus taip pat atliko ieškovė su pasamdytu kokybės inspektoriumi, teikė tokias pačias ataskaitas ir tai buvo pirmas projektas. 2014 metų eigoje buvo kitokių darbų atliekama irgi tam pačiam klientui. Todėl teigti, kad buvo keliami nauji reikalavimai yra nepagrįsta, teigti, kad kokybės inspektorius ilgiau užtruko taip pat nepagrįsta. Atsakovės atstovo nuomone, darbai užtruko dėl ieškovės dažytojų nekompetencijos ir jų nekontroliavimo, todėl kaštai galėjo didėti dėl ieškovės netinkamo proceso valdymo. Dėl sluoksnių storinimo 2015-07-30 atsakovė ieškovei pervedė 6986,12 EUR, kurie turėjo būti panaudoti papildomų dažų pirkimui. Tai buvo pavedimas, kurį sudarė pinigų suma dėl dažų sluoksnių storėjimo bei avansas, kurio prašė ieškovė, kad galėtų tęsti darbus. Pavedimas atliktas, kad nebūtų sustabdyti darbai. Ši suma pagal šalių žodinį susitarimą turėjo būti panaudota dažams, vienintelė priežastis dėl ko didėjo kaina – dažų sluoksnių storėjimas, todėl buvo duota pinigų suma, kuri turėjo išspręsti problemą ir atsakovė suprato, kad daugiau papildomų išlaidų neatsiranda. Pagal sutartį ieškovė turėjo nupirkti iš anksto visą dažų kiekį, tačiau tiek po sumokėto avanso, tiek po atliktų mokėjimų birželio mėnesį, iš ieškovės buvo gauti prašymai pinigų dažams, kas parodė, kad dažams skirti pinigai buvo naudojami kitoms paskirtims. Tuomet atsakovė už dažus, tiekiamus ieškovei, mokėjo tiesiogiai dažų tiekėjai „Alindra“. Atstovas patvirtina, kad ieškovė 4 didžiąsias talpas nudažė, tačiau neatliko šratavimo ir neatliko kontrolės. Daugiau avanso mokėjo dėl to, kad ieškovė prašydavo pinigų, darbuotojams sumokėti ir medžiagoms. Ieškovė puikiai suprato sutarties svarbą atsakovei, todėl patys nieko nekoreguodami, siekia šia situacija neetiškai pasinaudoti ir uždirbti.
Atsakovės AB Mašinų gamykla „Astra“ atstovas Raimundas Ručys davė analogiškus parodymus advokato Viliaus Putkio ir atstovo Vaido Liesionio parodymams.
Motyvuojamoji dalis
Preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškinys atmetamas.
2016-08-19 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Vytautas Kucevičius patikslino ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad atlikus perskaičiavimą prašo priteisti iš atsakovės ne 26136,00 EUR skolos, o 13202,25 EUR skolos už nudažytas keturias didžiąsias talpas „Bulk storage tank“, kitos skolos dalies atsisako (t. 2 b. l. 87).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo teismui pateiktas ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei interesų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo 12933,75 EUR ieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 str. 1 d., 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Likon“ ir AB Mašinų gamykla „Astra“ 2014-09-26 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 22/09-14, pagal kurią ieškovė UAB „Likon“ įsipareigojo savo medžiagomis ir įranga nudažyti: 1.1. talpų „Surge tank“ 2 vnt./66m2; „Dust collector & Cyclone“ 3 vnt./92m2, akmenų gaudyklė (Rock Catcher) 4 vnt./4,8m2 vidinį ir išorinį paviršius Jotun firmos dažais pagal NORSOK M-501 ir Statoil TR0042 Surface preparation and protective coating standartų reikalavimus. 1.2. Nušratuoti ir nudažyti talpų „Bulk storage tank“ 6 vnt./1362m2 vidinį ir išorinį paviršius Jotun firmos dažais pagal NORSOK M-501 ir Statoil TR0042 Surface preparation and protective coating standartų reikalavimus. 1.3. Talpų „Bulk storage tank“ 6 vnt. šratavimo darbai atliekami AB Mašinų gamykla „Astra“ medžiagomis AB „Progresas“ (Metalistų g. 2, Kėdainiai) patalpose. Taip pat sutarties 2.1. punkte nustatyta, kad bendras atliekamų darbų kiekis 1524,8 m². 2.2. atliekamų darbų kaina – 68,70 Lt/m² + PVM. Bendra atliekamų darbų ir medžiagų (dažų) vertė – 104753,76 Lt + PVM, t. y. 126752,05 Lt su PVM (36709,93 EUR). 2.5. punkte šalys susitarė, kad atsakovė už ieškovės paslaugas atsiskaito per 10 dienų nuo sąskaitos – faktūros išrašymo dienos (t. 1 b. l. 6-7). 2015-07-22 ieškovė išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu pakoreguotą „Bulk storage tank“ talpų išlaidų suvestinę (t. 2 b. l. 139-141). Šalių atstovai buvo du kartus susitikę, ieškovė suprato, kad gavo atsakovės sutikimą ir už darbą bus atlyginta pagal naujai suderintas kainas. 2015-08-11 ieškovė išrašė ir atsakovei išsiuntė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 000122 13202,25 EUR kaip skolą už talpų „Bulk storage tank“ dažymo darbus (t. 1 b. l. 10). Bei ieškovė prašo iš atsakovės 4218,55 EUR skolą už atsakovei perduotus dažus pagal krovinio gabenimo važtaraščius 2015-06-30 Nr. LIK 30/06, 2015-07-13 Nr. LIK 13/07, 2015-07-17 Nr. LIK 17/07, 2015-07-23 Nr. LIK 23/07, 2015-07-25 Nr. LIK 25/07 (t. 2 b. l. 99-103). 2016-03-10 atsakovė paruošė ataskaitą apie atliktus mokėjimus už darbus ir už dažus (t. 2 b. l. 23, 119-126). Ieškovė pateikė savo suvestinę apie atsiskaitymus su ieškove pagal tarp šalių sudarytą sutartį (t. 2 b. l. 29, 96-98). 2015-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės AB Mašinų gamyklos ,,Astra“, ieškovei UAB ,,Likon“, 26136,00 EUR skolą, bylinėjimosi išlaidas – 392,00 EUR žyminį mokestį ir 150,00 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 26678,00 EUR, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 26136,00 EUR sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-10-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1 b. l. 17-18).
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (6.158 straipsnio 1 dalis ). Remiantis CK 6.193 straipsnio 1-2, 4-5 dalimis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai.
Nors tarp šalių sudaryta sutartis įvardinta kaip Paslaugų teikimo sutartis, teismas vertina, kad tarp šalių susiklostė rangos santykiai, kuomet viena šalis (rangovas) įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).
Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011). Kadangi šalys sutartyje nesusitarė dėl sutarties keitimo galimybių bei pakeitimų formos, šio ginčo išsprendimui taikomos įstatymo nuostatos.
Rangos sutarties kaina reglamentuojama CK 6.653 straipsnyje, kurio 5 dalyje nurodyta, kad rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, jos negalima keisti, t. y. nei didinti, nei mažinti. Draudimas keisti konkrečią kainą galioja net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Šis draudimas taikomas tik sutarties keitimui vienos šalies iniciatyva (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jei sutartį nori keisti abi šalys, toks draudimas netaikomas (CK 6.156 straipsnis, 6.223 straipsnio 1 dalis).
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad ieškovės atstovų nuomone pirminė šalių pasirašyta 2014-09-26 Paslaugų teikimo sutartis Nr. 22/09-14 faktiškai nebuvo vykdoma, sutartis peraugo į kitus šalių susitarimus, t. y. pagal kitus terminus ir kainas. Atsakovė atiduodama darbus atlikti subrangovui, tokiu būdu pakeitė sutarties sąlygas bei už darbus mokėjo faktinėm, o ne sutartinėm kainom. Todėl šalių sutarimu pakeitus sutartį, apmokėjimai ieškovei turėjo vykti pagal 2015-07-22 pateiktą kainų perskaičiavimą. Tuo tarpu atsakovės atstovai neigia sutarties pakeitimo faktą ir sutikimą su naujomis apmokėjimo sąlygomis. Vertina, kad tylėjimas ar neveikimas nelaikomas akceptu, buvo dirbama pagal šalių pasirašytą 2014-09-26 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 22/09-14 ir ši sutartis galėjo būti pakeista tik tokia pačia tvarka. Sutartyje šalys buvo susitarę, kad bendra atliekamų darbų ir medžiagų vertė yra 36709,93 EUR, tuo tarpu atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 45000,00 EUR, už darbus 30000,00 EUR, už dažus 15000,00 EUR. Atsakovė pripažįsta, kad pradėjus vykdyti sutartį, reaguojant į kliento prašymus, atsakovė atliko du techninius specifikacijos pakeitimus, t. y. išorinio dažymo sluoksnius padidino 20 mikronų ir pakeitė kojų dažymo specifikaciją, tačiau daugiau jokių kitų pakeitimų nebuvo. Ieškovė paskaičiavo, kad pakeitimai kainuos 3036,36 EUR su PVM, atsakovė papildomai sutiko sumokėti ieškovei tik šią sumą.
Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių duotų paaiškinimų nustatė, kad tarp šalių 2014-09-26 buvo pasirašyta sutartis Nr. 22/09-14. Darbai buvo pradėti 2015 metų kovo mėnesį, pirmiausia buvo dažomos mažosios talpos, už šį atliktą darbą ieškovei buvo tinkamai sumokėta, šalys sutaria, jog dėl to ginčo nėra. 2015 metų birželio mėnesį ieškovė nudažė pirmą didžiąją talpą ir suprato, kad reikia daugiau piniginių lėšų, kadangi atsakovė pareikalavo storinti dažomų sluoksnių storį bei kokybės inspektorius padidino savo darbo įkainius. Todėl ieškovės atstovai atliko darbų kainų perskaičiavimus, elektroniniu paštu pateikė juos atsakovei, po to vyko į derybas su atsakovės atstovais. 2016-08-19 teismo posėdžio metu ieškovės atstovai aiškino teismui, kad šešių talpų „Bulk storage tank“ dažymo darbų išlaidų skaičiavimas atliktas 2015-06-05, tą pačią dieną vyko susitikimas su atsakovės atstovu, o elektroniniu paštu atsakovei šie skaičiavimai pateikti 2015-06-17 (t. 2, b. l. 66-69). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė bei atstovai 2016-10-18 teismo posėdžio metu aiškino, kad dažymo išlaidų kainų didėjimas buvo derinamas du kartus, ieškovė atsakovei 2015-07-22 pateikė dar vieną elektroninį laišką su talpų „Bulk storage tank“ dažymo išlaidų suvestine (t. 2 b. l. 139-141). Ieškovės atstovai tvirtina, kad atsakovei buvo žinoma apie naujas talpų dažymo kainas, ji šias kainas akceptavo, kadangi atsakovė niekada ir jokiais būdais neginčijo naujai paskaičiuotų dažymo kainų ir leido ieškovui toliau dirbti - dažyti talpas.
Remiantis CK 6.162 straipsnio 1 dalimi, sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Preziumuojama, kad oferta, akceptas, jų atšaukimas ar kitoks pranešimas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jie pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis). Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu (CK 6.173 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo (CK 6.173 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju, teismui nepateikti jokie įrodymai, kad akceptas dėl sutarties sąlygų pakeitimo gali būti išreikštas tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovė akceptavo pasiūlymą dėl kainų keitimo, nes siūlymams niekaip neprieštaravo, nepagrįsti ir neatitinkantys įstatymo reikalavimų. Atsakovės atstovas Vaidas Liesionis patvirtino, kad atsakovei elektroniniai laiškai buvo siųsti, į juos nebuvo reaguojama, kadangi buvo dirbama pagal sudarytą sutartį. Pokalbiai, derybos su ieškove vyko, atsakovės reikalavimai vykdyti sudarytą sutartį nesikeitė, nebuvo suderinta nauja darbų suma, išskyrus 2509,39 EUR sumą (su PVM 3036,36 EUR) už papildomus darbus. Liudytoja apklausta ieškovės buhalterė L. R. Miežlaiškytė, dalyvavusi derybose, duodama teismui paaiškinimus, nepatvirtino ieškovės atstovo Viktoro Miliausko parodymų, kad atsakovės atstovai sutiko su padidintomis kainomis. Liudytoja nurodė, kad pirmojo susitikimo metu gavo neigiamą atsakymą dėl kainų perskaičiavimo, per antrąjį susitikimą atsakovės atstovas pasakė, kad pasiūlymas svarstytinas. Liudytoja taip pat paaiškino, kad poreikį perskaičiuoti darbų kainą nulėmė valiutos pasikeitimas, dėl ko viskas pabrango (t. 2 b. l. 147). Iš ieškovės atstovo Viktoro Miliausko bei liudytojos paaiškinimų matyti, kad ieškovė negavo atsakovės raštiško sutikimo keisti sutarties sąlygas ir didinti darbų kainą, dėl gauto žodinio sutikimo derybose dalyvavę ieškovės atstovai nurodo prieštaringas aplinkybes. Iš liudytojos paaiškinimų, tai, kad atsakovės atstovas pasakė, jog kainos svarstytinos, nelaikytina, kad buvo duotas sutikimas keisti sutartį ir didinti darbų kainas. Akivaizdu, kad ieškovės atstovai, kaip sutikimą keisti sutarties sąlygas, vertino atsakovės liepimą toliau dirbti ir didesnių piniginių sumų pervedimą ieškovei. Tačiau pastarąją aplinkybę atsakovės atstovas paaiškino taip, kad iš ieškovės pusės buvo nuolatiniai reikalavimai duoti pinigų, priešingu atveju bus nutraukti darbai. Atsakovė siekdama išgelbėti su klientu sudarytą didelės vertės sutartį darė viską, kad darbai vyktų, dėl ko atliko ieškovei daugiau ir didesnių piniginių perlaidų, bet ši aplinkybė savaime nereiškia sutikimo su ieškovės padidintomis kainomis. Kad atsakovė siekė nesužlugdyti sutarties su klientu, patvirtina visa eilė byloje esančių įrodymų. Be to, kad papildomai sumokėdavo ieškovei, atsakovė perėmė iniciatyvą samdyti kokybės kontrolierių, tą daryti atsisakius ieškovei, nors pagal sutartį buvo privaloma. Pastebėjus, kad ieškovė nespės atlikti visų darbų, atsakovė dalį darbų perdavė atlikti subrangovui, dėl ko patyrė dar papildomų išlaidų. Ieškovei pastoviai reikalaujant pinigų dažams, nors pagal sutartį ieškovė darbus turėjo atlikti savo medžiagomis, atsakovė už dažus mokėjo tiesiogiai dažų tiekėjai UAB „Alindra“. Šių aplinkybių ieškovė neginčija. Atkreiptinas dėmesys, nors ieškovė atliko tik dalį sutartyje numatytų darbų, atsakovė dėl to nesumažino sutartimi sutartos kainos, kadangi laikėsi tarp šalių pasirašytos sutarties.
Teismo nuomone, ieškovės atstovo Viktoro Miliausko paaiškinimai, dėl priežasčių paskatinusių poreikį didinti sutartą darbų kainą, yra prieštaringi. 2016-08-19 teismo posėdžio metu atstovas kaip pagrindines kainos didėjimo priežastis nurodė dažų sluoksnių storėjimą ir kokybės kontrolieriaus darbo įkainių padidėjimą. Tuo tarpu 2016-10-18 teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad dažų sluoksnio storėjimas esminių kitimų nesudarė, pagrindinės priežastys tai pakitęs atlyginimas kokybės prižiūrėtojui bei labai suspaustas darbo grafikas, dėl ko ieškovė turėjo intensyviau dirbti. Atsakovės atstovas paneigdamas ieškovės atstovo paaiškinimus nurodė, kad darbai turėjo būti atliekami pagal du standartus Norsok ir Statoil. Ieškovei parengus darbų procedūrą, klientas išreiškė pageidavimą, kad būtų storesnis dažų sluoksnis, nes vienas standartas numatė storesnį sluoksnį, kitas plonesnį. Dėl šio pakitimo atsakovė sutiko sumokėti ieškovei jos paskaičiuotą kainą, tačiau daugiau niekas nesikeitė nei gaminių konstrukcijos, nei dažymo plotai. Kokybės kontrolieriaus ieškovė atsisakė, todėl atsakovė pati surado ir pasamdė kokybės kontrolierių, kuriam ir mokėjo už darbą. Dėl darbų atlikimo grafiko šalys pasisakė jog ginčo nėra, ieškovės atstovas Viktoras Miliauskas patvirtino, kad darbus atliko laiku, atsakovė nereiškia ieškovei pretenzijų dėl ne pagal grafiką atliktų darbų, nemažina dėl to darbų kainos, todėl teismas plačiau dėl darbų atlikimo grafiko nepasisako.
Pažymėtina, jog šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių. Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Teismo nuomone, ieškovė atsakovės veiksmus, kuriais buvo siekdama laiku ir tinkamai įvykdyti su klientu sudarytą sutartį, atsakovės žodžiais tariant išgelbėti sutartį, neteisingai vertina kaip konkliudentinius veiksmus, iš kurių pagrįstai galima spręsti, kad atsakovė sutiko keisti sutarties sąlygas. Priešingai, iš pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, šalių atstovų, liudytojos paaiškinimų, įstatymo nuostatų teismas vertina, kad šalių sudaryta rašytinė sutartis laikantis įstatymo nuostatų, t. y. rašytine forma, abiejų šalių sutikimu nebuvo pakeista bei jokia kita forma ieškovė atsakovės sutikimo keisti sutarties sąlygas – didinti darbų kainą negavo. Teismas neturi pagrindo pagrįstai išvadai, kad abi šalys bendru ketinimu pakeitė sutartį.
Tuo atveju, kai šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine - komercine veikla, ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės šalies pasirinkimu vykdyti tik dalį prievolinių santykių ir nenumatė išimčių pagal naudingumo kriterijų. Šalys bendradarbiauja jau ne pirmi metai, su tuo pačiu klientu, analogiškame projekte ieškovė dalyvavo ne pirmą kartą, puikiai žinojo, kad darbai atliekami pagal aukštus standartus, privalomai dalyvaujant kokybės prižiūrėtojui. Šias aplinkybes nurodė atsakovės atstovas, ieškovės atstovas šių faktų neneigė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prieš pasirašant sutartį vyko susitikimai, kuriuose dalyvavo ieškovė, atsakovė, klientas – Norvegijos atstovas, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes susijusias su darbais. Ieškovė kaip specialistas ruošė darbų atlikimo procedūras, skaičiavo darbų kainas, paruošė sutartį. Todėl ieškovė turėjo visas galimybes įvertinti siūlomus atlikti darbus. Be to, primintina, kad (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovės elgesį, kad pasirašius sutartį pradėjo kelti darbų kainas, teismas vertina kaip nesąžiningą, neatitinkantį įstatymo reikalavimų.
Ieškovė tvirtina, kad atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi už atliktus darbus, jai nesumokėta 13202,25 EUR skolos už nudažytas keturias didžiąsias talpas „Bulk storage tank“, kitos skolos dalies atsisako, vertina, jog ieškinio reikalavimas kildinamas iš dalinai neapmokėtos 2015-08-11 sąskaitos – faktūros Nr. 000122.
Atsakovės atstovas advokatas nurodė, kad pateiktose sąskaitose – faktūrose prašomos sumokėti sumos gali nesutapti su atliekamais mokėjimais, todėl atlikus darbus daromas balansas, gaunamas debetas ir kreditas, t. y. iš ko matosi kam kas skolingas. Iki ieškovės pateiktų dviejų sąskaitų – faktūrų, dėl kurių kilęs ginčas, ieškovė už darbus ir dažus išrašė sąskaitų – faktūrų už 35355,00 EUR, tuo tarpu atsakovė pagal tą pačią sutartį sumokėjo ieškovei 45000,00 EUR. Ieškovė tvirtina, kad ginčo sąskaita nebuvo apmokėta, tačiau atsakovė teigia, kad per visus sumokėtus avansus ir kitus mokėjimus buvo sumokėta visa net ir ginčo suma pagal sąskaitą – faktūrą Nr. 000122. Teismo nuomone, tokiu būdu vedant buhalteriją trūksta tikslumo proceso eigoje, sudėtinga identifikuoti, pagal kokias sąskaitas – faktūras, kada atlikti mokėjimai, tačiau darbų pabaigoje suvedus balansą, pilnai galima nustatyti tikrąją padėtį, t. y. kam ir kiek įsiskolinimo susidarę ar nesusidarę. Šį faktą patvirtina šalių pateikti, vienas kitam neprieštaraujantys galutiniai paskaičiavimai. Todėl teismo nuomone, turi būti vertinamas sudarytas balansas, o ne analizuojamos pavienės sąskaitos – faktūros, be to, akivaizdu, kad ne dėl tokiu būdu vedamos buhalterijos tarp šalių kilo ginčas. Atsižvelgiant į tai, jog teismas konstatavo, kad šalių sudaryta 2014-09-26 Paslaugų teikimo sutartis Nr. 22/09-14 nebuvo pakeista, vertinama, kad atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 36709,93 EUR (126752,05 Lt) už darbus ir medžiagas. Pati ieškovė savo paskaičiavimais patvirtina, kad atsakovė jai yra sumokėjusi 45723,77 EUR (t. 2 b. l. 29), todėl darytina išvada, kad pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė ieškovei nėra skolinga.
Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat prašo priteisti 4218,55 EUR skolą už atsakovei perduotus dažus pagal krovinio gabenimo važtaraščius. Šalys patvirtina, kad pagal sutartį ieškovė turėjo atlikti darbus savo medžiagomis, t. y. pirkti dažus ir atlikti dažymo darbus. Sumokėjus ieškovei avansą, atlikus mokėjimus birželio mėnesį, iš ieškovės buvo gauti prašymai pinigų dažams, dėl ko atsakovė padarė išvadą, jog dažams skirti pinigai buvo naudojami kitoms paskirtims. Tuomet atsakovė už dažus, tiekiamus ieškovei, mokėjo tiesiogiai dažų tiekėjai „Alindra“. Tokiu būdu atsakovė užtikrino sklandų medžiagų tiekimą ieškovei. Šalys taip pat patvirtina, kad atsakovė už dažus sumokėjo 15000,00 EUR ir užskaitė šią sumą kaip mokėtiną ieškovei už darbą.
Krovinio važtaraštis paprastai įvardijamas kaip krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Byloje nėra duomenų, kad šalys tokią sutartį būtų sudarę. Teismas vertina, kad skolą įrodantis dokumentas galėtų būti sąskaita – faktūrą, o ne krovinio važtaraštis. 4218,55 EUR skolą patvirtinančių sąskaitų – faktūrų teismui nepateikta. Jeigu pateiktus dokumentus vertinti kaip įrodymus, tai pažymėtina, kad krovinio važtaraščiuose suvesti duomenys bei ant krovinio važtaraščių neaišku kieno ranka atlikti skolos paskaičiavimai, nepagrįsti jokiais objektyviais ir nenuginčijamais įrodymais. Aplinkybė, kad dažai buvo nugabenti ir perduoti atsakovei taip pat neįrodyta objektyviais įrodymais. Todėl teismas vertina, kad prie patikslinto ieškinio pateikti penki krovinio važtaraščiai nepatvirtina atsakovės 4218,55 EUR skolos ieškovei ir šį reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą.
Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, bylos duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų, būtinų tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys netenkinamas (CPK 185 straipsnis).
2015-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, ieškovo prašymu, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Teismui nusprendus preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Atsakovė šioje byloje patyrė 3919,54 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 500,00 EUR (t. 2 b. l. 9-11, 110-112) teisinės pagalbos išlaidų, 701,54 EUR anglų kalbos vertėjo paslaugos 2016-08-19 teismo posėdžio metu ir dažymo ataskaitų bei standarto vertimas (ieškovės prašymu) (t. 2 b. l. 76-77), 2612,00 EUR liudytojo T. W. kelionės ir dalyvavimo byloje išlaidos (t. 2 b. l. 113-115, 116-118) bei 106,00 EUR už liudytojo T. W. nakvynės paslaugas (t. 2 b. l. 78-79). Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos visos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
Teismas šioje byloje patyrė 12,70 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovės (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas
nusprendžia:
Nutraukti civilinę bylą Nr. 2-72-878/2016 pagal ieškovės UAB „Likon“ ieškinį atsakovei AB Mašinų gamykla „Astra“ dėl skolos priteisimo, dalyje dėl 12933,75 EUR skolos priteisimo.
Preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmeti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Likon“, į. k. 149607213, atsakovės AB Mašinų gamykla „Astra“, į. k. 149679465, naudai 3919,54 EUR (tris tūkstančius devynis šimtus devyniolika eurų 54 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „Likon“, į. k. 149607213, 12,70 EUR (dvylika eurų 70 centų) žyminio mokesčio valstybei, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones taikytas 2015-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.