Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui P. V. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokinio turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovo P. V. patikslintą priešieškinį ieškovei O. V. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo sutuoktiniui ir vaikui priteisimo, santuokinio turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono CMS, įrašo Nr. 158, tarp jos ir atsakovo dėl sutuoktinio kaltės; jai palikti santuokinę pavardę; po santuokos nutraukimo ji išlaikymo iš atsakovo nereikalauja; nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 Eur nuo 2016-12-01 iki sūnaus pilnametystės; priteisti atsakovui automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikslinto priešieškinio dalį, kuri neatitinka ieškinio reikalavimų, atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. 2017-11-23 pateiktu patikslintu priešieškiniu prašo santuoką tarp jo ir ieškovės nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės; nustatyti bendravimo su sūnumi T. tvarką; priteisti iš ieškovės išlaikymą jam periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur nuo priešieškinio priėmimo dienos; pripažinti namų valdą bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti ieškovei ir jam po ½ dalį; pripažinti jam asmeninės nuosavybės teise automobilį Audi 80, priteisti bylinėjimosi išlaidas

Byloje pateikta Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio.

Liudytoja A. P. (šalių duktė) parodė, kad po gimdymo ją tėvas sumušė, smurtavo ir prieš brolį. Nuolat puldavo ant motinos, nes ši lėta. Mano, kad dėl santuokos iširimo kaltas tėvas, nes gerdavo, nesirūpindavo, pragerdavo pinigus, teises pragėrė apie 5 kartus, bet išsipirkdavo tais laikais, slėpdavo pinigus. Pinigų nebūdavo, remontų nedarė, nebent tapetavo. Kai su broliu užaugo, ragino tėvus tvarkytis. Prie gerbūvio prisidėjo ir ji — su motina siuvo kuprines, iš gautų pinigų remontavo virtuvę, klijavo plyteles. Tėvas visos algos neduodavo, slėpdavo, gerdavo su draugais. Remontai daryti prieš 14 metų, lėšos motinos, jos (A.) buvusio vyro, brolio, tėvas prisidėjo darbu. Kai broliui S. lūžo slanksteliai, jis su motina buvo Klaipėdoje, o tėvas kalbėjo telefonu su panomis. T. tėvas nesirūpino, tik motina ėjo į susirinkimus, pirko priemones ir kt. Namas nebuvo tvarkytas iki 2004 m. Tėvas norėjo būti viršesnis, todėl smurtavo motinos atžvilgiu, buvo mėlynių. Tėvas sakydavo, kad namas ne jo, ne jis turi tvarkyti. Tėvas slėpdavo pinigus malkinėje, skolinosi iš sesers dukters, kad išsipirktų teises.

Liudytojas S. V. (šalių sūnus) parodė, kad tėvas jį auklėjo grubiai, diržu, nematė šviesių dienų. Tėvas jo nekenčia nuo mažų dienų iki šiol. Dėl santuokos iširimo kaltas tėvas — smurtavo, motina su mėlynėmis vaikščiojo, kaltino dėl neištikimybės, gerdavo iki išnaktų. Tėvas juokdavosi, kai motina ragindavo rytais T. keltis ir eiti į mokyklą. Namuose remontai nebuvo daromi iki užaugo jis su seserimi. Visi kambariai buvo remontuojami palaipsniui, investavo motina ir jis iš atlyginimo. Pats pirko 2 kambariams luboms ir 1 kambariui sienoms gipsą. Įrengė visą vonią: plyteles, klijus, maišytuvą už 150 Lt, gyvatuką už 150 Lt pirko jis, pats viską darė, iš tėvų neprašė pinigų. Duris pirko tėvai. Savo kambariui grindis, lages pirko jis, o laminatą pirko bendrai. Pirko laminatą po 5 Lt/m². Plastikinius langus pirko tėvai, o jis sudėjo. Skardą pirko ir lauke palanges apskardino pats. Luboms gipsą ir dažus, sienoms tinką pirko jis, dirbo jis. T. kambario luboms fanerą iš pigesnių medžiagų pirko tėvai, gipsą sienoms pirko jis ir sudėjo su draugo tėvu, grindims lentas išfrezavo ir sudėjo su tuo pačiu žmogumi, pats padarė medinį langą iš savo pirktos medienos. Tėvų miegamajam pirko profilius, gipsą, špaklį, dažus, grindims balkius ir lentas gavo pigiau iš giminaičių, su tėvu atidirbo. Virtuvei padarė medinį langą, grindys, sienos ir lubos liko iš senų laikų nekeistos, plytelės nekainavo, išklijuotos rusų laikais. Šildymui nupirko pečių „Kalvis“ už 1950 Lt, alkūnę už 50 Lt. Visoms durims nupirko rankenas ir vyrius, pačios durys pirktos iš jo ir tėvų pinigų. Malkinė yra primūryta iš priekio apie 1 m, nenaujas plytas pirko jis iš Degaičių, kaimynas pamūrijo ir nutinkavo. Ištinkuotos sienos ir išbetonuotos grindys. Vartus pirko jis, darė darbdavio B. tėvas, išskaičiavo iš algos. Tvorą iš pradžių pylė jis, cementą pirko tėvai, brokines lenteles gavo jis veltui darbe, pirko Pinotex. Santechnika pirkta iš tėvų pinigų, išvedžiojo jis. Baigęs mokyklą darė karstus, vėliau „(duomenys neskelbtini)“, Danijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Norvegijoje. Užsienyje dirbo nelegaliai, uždirbo po 2000 Lt į mėnesį. Neskaičiavo, kiek investavo į remontus. Padėjo tėvams, gerino būstą, nes ten gyvena. Tėvas už statybos darbus jam nemokėjo. Tėvas darbu mažiau prisidėjo. Mano, kad T. geriau gyventi su motina, tėvui sūnus parūpo tik skyrybų metu.

Liudytoja D. R. parodė, kad atsakovas buvo išėjęs iš namų, bet grįžo. Atsakovas priklausomas nuo alkoholio, šeima jam paskutinėj vietoj, pinigų duodavo tik trupinius, nors cigaretėms ir gėrimams pinigų turėjo. Žiemą atsakovas būdavo be darbo, už paslaugas kaimynai duodavo pinigų. Atsakovas nuolat keikė ieškovę. Yra mačiusi S. V. susiūta lūpa, nors nematė, kad atsakovas muštų vaikus. Vandentiekis ir kanalizacija įvesta iš bendrų pinigų, bet visur padėjo S., remontavo vonią, klijavo plyteles, padarė langus, sudėjo lenteles. Namas toks, kokį ieškovė paveldėjo iš tėvų: stogas nekeistas, sienos nutriušusios, neįdėtas kamino įdėklas. Malkinei atsakovas nemokamai parsivežė žvyro, pasitinkavo. Paveldėjus malkinėje buvo betoninė perdanga, atsakovas ją išardė ir perdėjo lentas. Tvorai lentas gavo iš sesers, už jas atidirbo. Šiltnamis be pamatų. Uošvių paminklo kaina 650 Lt, pati už tiek pirko. Žino, kad ieškovė seseriai turėjo sumokėti 2000 rublių: dalį mokėjo iš dekretinių pinigų, skolinosi iš tetos, 500 rublių atsakovas buvo gavęs iš tėvų kaip vestuvinę dovaną. Skyrybų priežastys: pašlijusi ieškovės sveikata, atsakovo smurtas, girto keikimas. Atsakovas prieš namo tvarkymus prašė perrašyti turtą jo vardu. Po remontų praėjo 13 m., 25 metus nieko nedarė. Visi 3 vaikai invalidai.

Liudytojas P. M. (ieškovės sesers vyras) parodė, kad atsakovas jam išmušė 2 dantis, byla nutraukta. Atsakovas pijokas, miegodavo ant suolo kieme, daužė žmoną ir vaikus. Atsakovas buvo pragėręs vairuotojo teises, miegodavo mašinoje, jį atleisdavo iš visų darbų. Atsakovas atėjo gyventi į įrengtą namą. Namą pradėjo tvarkyti, kai sūnus Saulius išvažiavo į užsienį, iki to remontų nebuvo. Malkinė primūryta per 1 metrą. Tvorą tvėrė sūnus: kasė pamatus, dėjo blokiukus, lenteles, kartais padėjo atsakovas.

Liudytoja E. M. (ieškovės sesuo) parodė, kad atsakovas ieškovę ir vaikus visada vadino necenzūriniais žodžiais, juos mušė, naktimis grįždavo išgėręs, trankė duris. Atsakovas parėjo į pastatytą ir įrengtą namą, buvo baldai, medinės durys. Kai užaugo vaikai, remontavo. Matė, kaip sūnus dėjo langus, tvarkė vonią. Atsakovas kasdien gėrė, slėpė pinigus, pati yra radusi pinigus šulinyje. Iš lauko namui nieko nedaryta, kapitalinis remontas nedarytas, tik tapetuota, sudėtas laminatas, durys. Atsakovas daug dirbo pas seserį ir tėvus, bet iš ten nieko negavo. Kieme pabetonuota apie 1 m., aptverta tvora, jei ne sūnus, nieko nebūtų padaryta. Šiltnamis iš plėvelės ir vamzdžių. Registrų centre su ieškove susitvarkė dokumentus, faktinis pastato valdymas nepasikeitė. Sūnų T. atsakovas vadino debilu, dabar yra išsikėlęs, yra ramu, niekas netranko durų. Dėl to, kad T. neina į mokyklą, kalti abu tėvai.

Liudytoja B. K. (šalių kaimynė) parodė, kad jos vyras mūrijo šalių garaže pamatus, perpylimus. Tvorą tvėrė atsakovas, padėjo sūnus S. Žino, kad atsakovas pirko boilerį, dujinę, baldus, komodą, statė ieškovės tėvams paminklą. Ūkinis pamūrytas 2 m į priekį ir į viršų pakeltas, keista perdanga, nes supuvę ir sukritę buvo, pakeitė iš ūkinio į garažą, tinkavo R. J. ir jos vyras. Atsakovas iš kiemo pusės tvarkė, kiemą iš betono, bortelius pylė. Atsakovas dirbo, nebuvo kada gerti, vėliau gėrė, paskutinius 1,5-2 metus. Mušantis nematė, girdėjo, kaip ieškovė klykdavo ant vaikų, o atsakovas isteriškai. Krosnelė ir tvora iš atsakovo pinigų. Ieškovė dirbo „(duomenys neskelbtini)“, daug neuždirbdavo. Šiltnamis iš plastmasinių vamzdžių ir plėvelės, be pamatų. Sūnus T. 13-14 metų šlapinosi į lovą, invalidas.

Liudytoja E. J. (atsakovo pusseserė) parodė, kad name buvo tik sienos, spinta. Atsakovas po uošvių mirties tvarkėsi, ieškovės sesei sumokėjo 2000 rublių, pinigus davė atsakovo tėvai. Remontavo po truputį: įsivedė radiatorius, pirko pečių, susidėjo langus, keitė grindis, apšiltino gipsu, darė tvorą, susitvarkė garažą. Atsakovas dirbo ir gėrė kaip ir visi vyrai. Ieškovė irgi išgerdavo, pas ją daug vyrų ateidavo gerti, ne kartą su jos vyru grįžo girti, suviliojo jos vyrą. Per sūnaus vestuves atsakovas ieškovę buvo užrakinęs mašinoje, kitą dieną prie stalo nebuvo ieškovės ir tokio vyro. Dėl santuokos iširimo daug ieškovės kaltės, ji su atsakovo broliu važiuodavo į Palangą. Paminklas statytas iš atsakovo pinigų, jis buvo gavęs palikimą. Mašiną nusipirko iš atlyginimo, nes dirbo, o ieškovė nedirbo. Atsakovas neišgėrinėjo, nes dirbo vairuotoju. Malkas gaudavo iš atsakovo tėvų, sesers. Ieškovę blogai įtakojo bendravimas su seserimi.

Liudytojas A. B. parodė, kad atsakovas padėdavo dirbti už medieną remontui. S. V. blogai dirbdavo arba nedirbdavo, kai atsakovas nusisukdavo. Medienos davė grindims, balkiams, kazilams, tvorai, malkoms. S. V. prieš 4 m. paėmė medienos supynėms, turėjo atsiskaityti ieškovė, bet dingo. Šalių namuose yra buvęs daug kartų, santuokos metu pakeistos laukinės durys, saliono balkiai, durys, langai, padidintas garažas, įvesta kanalizacija, perstatytas šiltnamis į kitą vietą, pastatytas pečius, tvarkyta vonia. Darbus darė atsakovas su sūnumi. Ūkiniame pastate keisti balkiai, kazilai iš jo medienos, padidintas stogas, perstatyta iš sandėliuko į garažą. Tvorą darė atsakovas iš jo medienos. Langai visi plastikiniai. Iš kieno pinigų remontuota vonia ir kiti kambariai, nežino.

Liudytoja Z. K. (atsakovo sesuo) parodė, kad atsakovas atėjo gyventi į supelijusį namą. Remontus darė atsakovas, jis dirbdavo, o ieškovė buvo namuose, turėjo pinigų, buvo laisva, neištikima, gėrė. Ieškovė buvo neištikima, buvo jos vyrą nusitempusi į pagalbinį, po baliaus matė, kaip ieškovė buvo apsižergusi jos vyrą. Ieškovė siuntė sūnų pas ją tikrinti, ką veikia atsakovas, ryte rado išdraskytą piemenį, sulaužytus kuolelius. Ieškovė sirgdavo po pusę metų, o atsakovas atlyginimą gaudavo vokelyje, didžioji dalis biudžeto buvo jo. Žentas A. B. davė medienos grindims, tvorai, garažo pertvaroms, ieškovė nepasiūlė nė kapeikos. Tėvas davė pinigų skalbimo mašinai, dar paveldėjo pinigų. Ieškovės seseriai 2000 rublių sumokėjo iš bendrų pinigų. Ieškovės tėvų kapavietę tvarkė atsakovas. Dėl santuokos iširimo kalti abu, bet daugiau ieškovė. Atsakovas nešė pinigus šeimai, o ieškovei buvo mažai. Pinigų davimo fakto nematė, nežino, kad atsakovas būtų slėpęs pinigus. Melas, kad atsakovas išsipirko teises.

Liudytoja D. K. parodė, kad yra projektų dalies vadovė statybų organizavimo ir ekonominiams skaičiavimams. Nurodė, kad sąmatą sudarė atsakovo prašymu pagal šio surašytus darbų kiekius, ką jis per 37 m. padarė. Atsakovas pateikė kadastrinę bylą. Pirkimo-pardavimo sutarčių, deklaracijų ir kitų dokumentų nepateikė, todėl atsakovo padarytų darbų tiksliai nustatyti negalėjo. Skaičiuodama įvertino nusidėvėjimą. Pagerinimą įvertino 19000 Eur suma, kokybės įvertinti neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš ieškinio turinio, bylos medžiagos matyti, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 158. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) susilaukė nepilnamečio vaiko T. V. Ieškovė pagal 1979-03-12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą įregistravo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), pateikta šios namų valdos kadastro ir registro dokumentų byla. Santuokos metu šalys įgijo automobilį Audi 80. Atsakovas nuo 2013-04-09 registruotas darbo biržoje, jam nustatytas 50 proc. darbingumas, mokama 97,67 Eur netekto darbingumo pensija. Dėl atsakovo elgesio buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, 2 nutraukti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar nusižengimo požymių, vienas nutrauktas jam ir ieškovei susitaikius LR BK 38 straipsnio pagrindu, vienas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, pagal 3 skundus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nesant atsakovo veikoje nusikalstamos veikos sudėties, atsakovas teistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, baustas administracine tvarka. Pateikti kvitai įrodo išlaidas remonto darbams. Ieškovė iki 2018-01-01 buvo įgijusi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai 38,1957 m. Pateikta pažyma apie atsakovo asmens valstybinį socialinį draudimą.

Dėl santuokos nutraukimo

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Sutuoktiniai kaltino vienas kitą, siekė įrodyti, kad santuoka iširo dėl vienas kito kaltės, todėl joms teko atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Ieškovė įrodinėjo atsakovo nelojalumą, paramos, pagarbos stoką, piktnaudžiavimą alkoholiu, laisvu gyvenimo būdu, atsakovas - ieškovės neištikimybės faktą, piktnaudžiavimą alkoholiu, išlaidavimu, kurie sąlygojo santuokos iširimo priežastis. Ieškovės nurodytos aplinkybės (atsakovo potraukis alkoholiui, svetimoms moterims bei nenoras pakeisti gyvenimo būdo) ir atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu apie ieškovės išlaidavimą, neištikimybę, nesudaro pagrindo teismui padaryti išvadą, kad vien ieškovė ar atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis šalys byloje kaltino/gynėsi dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, leidžia spręsti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai (galimai dėl skirtingų charakterių, požiūrio į gyvenimą, pasikeitusių vertybių ir pan.) ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė neįrodė atsakovo nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu, nuolatinio domėjimosi svetimomis moterimis, nenoro pakeisti savo gyvenimo būdo jiems gyvenant santuokoje. Byloje nėra pateiktų rašytinių įrodymų, kad atsakovas būtų registruotas dėl priklausomybės ligų ir pan. Byloje esantys Telšių apskr. VPK duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo netinkamo gyvenimo būdo vedimą, tačiau pažymėtina, kad ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, dėl dalies skundų nepradėtas ikiteisminis tyrimas, įvykiai, policijos pareigūnų kvietimas ir pan. pradėti fiksuoti tik nuo 2013 m. Pažymėtina, kad tiek ieškovė atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, tiek atsakovas ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo grindė tik savo paaiškinimais, jokių neginčytinų įrodymų į bylą nepateikė. Nei viena iš šalių nerodė realaus noro susitaikyti ir gyventi kartu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis, CPK 177, 178, 185, 186, 197 straipsniai). Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, teismas privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis). Nustatyta, kad atsakovui nustatytas darbingumas 50 proc., iki 2014-03-27 buvo nustatytos darbo pobūdis ir sąlygos. Byloje nėra jokių neginčijamai patvirtinančių įrodymų, kad darbo pobūdis ir sąlygos yra nustatytos ar tęsiamos. Ieškovė savo būste gyvena ne viena (su nepilnamečiu vaiku). UAB „Telšių sveikata“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad ieškovė nuo 2011 m. turi sveikatos problemų. Išvadą teikiančios institucijos atstovei atsakovas nurodė, kad kartais šiek tiek užsidirba. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas dirbti visiškai negali, į ieškovės sveikatos būklę ir gaunamas pajamas, į tai, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo priteisti išlaikymą atsakovui iš ieškovės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo. Nesant ginčo, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su motina jos gyvenamojoje vietoje.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 130 Eur. Nurodė, kad sūnus lanko mokyklą, jo poreikiai didėja. Ieškovė nedetalizavo, kas sudaro prašomą priteisti išlaikymui sumą, jos nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu šalių nepilnametis sūnus mokyklos nelanko, ieškovės teigimu, registruotas darbo biržoje. Duomenų, kad vaikas turi specialių poreikių ar sveikatos problemų, byloje nėra. Atsakovas sutiko mokėti sūnui išlaikymą po 50 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad daugiau mokėti negali, nes pajamas sudaro tik netekto darbingumo pensija.

Išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai (CK 192 straipsnio 2 dalis). Kaip nustatyta, ieškovė dirba, jos mėnesines pajamas sudaro apie 360 Eur. Ieškovė gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Atsakovas registruotas darbo biržoje, jis nekilnojamojo turto neturi, oficialias pajamas sudaro 97,67 Eur netekto darbingumo pensija. Atsakovas šiuo metu neturi objektyvių galimybių teikti sūnui ieškovės prašomą išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu prisipažino turintis žalingų įpročių – per dieną surūko po pakelį cigarečių. Įvertinus cigarečių pakelio kainą darytina išvada, kad atsisakęs žalingų įpročių atsakovas šiuos pinigus galėtų skirti sūnaus išlaikymui.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes yra pagrindas ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 80 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Dar labiau mažinti išlaikymą iš atsakovo sūnui nėra jokio pagrindo, nes mažesnis išlaikymas neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių ir jo interesų.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad šalių sūnus jau yra sulaukęs 16 metų, todėl jis taip pat gali spręsti kaip jam bendrauti su tėvu. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad atsakovą įpareigojus gyventi skyrium nuo ieškovės, nepilnametis vaikas tapo ramesnis, mano, kad atsakovas su vaiku turėtų bendrauti ne vaiko gyvenamojoje vietoje.

Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos tenkintinas iš dalies, nustatant, kad jis su sūnumi netrukdomai bendraus kiekvieną savaitgalį (šeštadienį-sekmadienį) nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro ne vaiko gyvenamojoje vietoje.

Pažymėtina, kad būdami su sūnumi ir dalyvaudami jo auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, abu tėvai negali nuteikinėti vaiko kito iš tėvų atžvilgiu, savo teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai vaikų interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, sudaryti vaikui palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Nei vienas iš tėvų negali kitam drausti arba trukdyti matytis ir bendrauti su vaiku arba kitaip riboti bendravimą, dalyvavimą auklėjime bei ugdyme.

Dėl gyvenamojo namo ir kitų pastatų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

Atsakovas prašė gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinu turtu, padalinti šalims po ½ dalį.

Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: 1) asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012 ir kt.). Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje. Teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai.

Nustatyta, kad ieškovė 1979-03-12 paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų pastatų (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas paveldėjimo metu buvo pritaikytas nuolat jame gyventi, buvo įvesta elektra, vietinė kanalizacija, vandentiekis, šildymas. Kaip nurodė šalys, gyvenant santuokoje prieš 19 m. pajungė radiatorius, apie 2004-2005 m. įsivedė centralizuotą vandentiekį, kanalizaciją, buvo pakeisti langai, pečius, durys, lubos.

Kaip nurodė ieškovė, o nepaneigė ir atsakovas, daug remonto darbų atliko jų sūnus S. V., už iš giminaičio gautą medieną atidirbo atsakovas su sūnumi. Atsakovas neneigė, kad dalis medžiagų (cementas, žvyras, balkiai, vyriai ir pan.) buvo vogta ar gauta iš buvusių darboviečių. Įvykio vietos apžiūra patvirtina, kad remontai daryti iš pigiausių medžiagų, remontai atlikti seniai. Liudytojas A. B. patvirtino, kad davė medienos, už ją atidirbo atsakovas su sūnumi. Atsakovas neįrodė, jog gyvenamasis namas ir kiti pastatai buvo pagerinti iš esmės. Šalių nurodyti gyvenamojo namo, sandėliuko ir kiemo statinių remonto darbai (langų, durų pakeitimas, vandentiekio ir kanalizacijos prijungimas prie centralizuotų nuotekų), nekeičiant statinio konstrukcijų, iš esmės nepadidinus nekilnojamojo daikto ploto, nelaikytini pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai iš esmės pakeičiančiais daiktą, o laikytini eiliniu remontu. Atsakovas, teikdamas reikalavimą pripažinti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, neįrodė, kad turto rinkos vertė po turto pagerinimo žymiai padidėjo. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro 2016-12-13 išraše turto įregistravimo pagrindu nurodytas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, baigtumas 100 proc., t. y. ieškovė paveldėjo 100 proc. baigtumo statinius. VĮ Registrų centro 2017-09-20 pažyma patvirtina, kad gyvenamasis namas nusidėvėjęs 45 proc., sandėlis nusidėvėjęs 54 proc., 2017-08-21 deklaracijoje apie statinio statybos užbaigimą nurodyta, kad 1986 m. gyvenamajame name buvo atliktas paprastasis remontas. Šie VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad namų valdoje nebuvo atliekamas kapitalinis remontas, keičiamas stogas ar namo fasadas.

Pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą nuo 1993-04-01 iki 2018-03-06 įrodo, kad atsakovo pajamos tuo laikotarpiu nebuvo labai didelės, buvo laikotarpių, kai atsakovas iš viso nedirbo ar sirgo. Įvertinus aplinkybes, jog iš gaunamo atlyginimo reikėjo pragyventi, darytina išvada, jog kapitaliniam remontui lėšų nebuvo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turėjo kito asmeninio turto, kurį pardavus būtų gavęs lėšų ieškovės turto pagerinimui. Pateikti teismui duomenys apie atsakovo gautas pajamas leidžia pagrįstai abejoti, kad šalys turėjo pakankamai pajamų tam, kad atlikti atsakovo atsiliepime ir patikslintame priešieškinyje nurodyto masto remonto darbus.

Statybos darbų specialistė D. K. suvestiniame statybos darbų kainos skaičiavime nurodė valdos (duomenys neskelbtini) bendrą sąmatinę vertę 19082,49 Eur, objektinėje sąmatoje nurodė, kad per 37 m. gyvenamajame name atlikti statybos montavimo, vidaus santechniniai darbai ir darbai valdos sklype įvertinti 16433,40 Eur; šiltnamio statybos darbai įvertinti 726,88 Eur; garažo statybos darbai įvertinti 1922,21 Eur. Teismo posėdyje apklausta D. K. nurodė, kad skaičiavimus atliko pagal atsakovo paaiškinimus, į vietą nuvažiavusi nebuvo, namų valdos neapžiūrėjo. D. K. skaičiavimai atlikti neobjektyviai, todėl teismas jais nesiremia.

Šalims gyvenant santuokoje turtas buvo remontuojamas ir tam buvo panaudotos abiejų šalių lėšos, tačiau įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje buvo atliktas einamasis turto remontas, siekiant pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas po remonto gyveno ir naudojosi turtu iki tol, kol išėjo gyventi skyrium nuo sutuoktinės. Atmestinas atsakovo argumentas, kad turto vertė padidėjo nuo 3667 Eur iki 26200 Eur dėl esminių pagerinimų ir modernizavimų. Teismas daro išvadą, kad gyvenamojo namo vertės skirtumas nuo 3667 Eur 1985 m. iki 26200 Eur 2018 m. susidarė ne dėl atlikto remonto, o dėl valiutos pasikeitimo, infliacijos, nekilnojamo turto vertės augimo.

Atsakovas teigia, kad į turto pagerinimą investavo daugiau kaip 20 tūkst. Eur. Kaip nurodė ieškovė ir liudytojas S. V., daugumą darbų darė, statybines medžiagas pirko S. V. Ieškovė pateikė kvitus dėl statybinių medžiagų, šildymo katilo pirkimo, nurodė, kad medžiagas ir šildymo katilą apmokėjo S. V. Atsakovas neneigė, kad žvyro, cemento ir medienos gaudavo iš darbovietės nemokamai ar pavogdavo, už kitas medžiagas atidirbo. Atsakovas taip pat neįrodė, kad iš tėvų paveldėtus pinigus investavo į turto pagerinimą. Priešingai, ieškovė nurodė, kad atsakovo paveldėti pinigai buvo skirti advokato išlaidoms, kai atsakovas išmušė dantis ieškovės sesers vyrui. Vien deklaratyvūs atsakovo priešieškinio teiginiai, kad į ieškovei priklausantį turtą buvo investuota 20000 Eur ir atsakovui priklauso pusės šios sumos kompensacija, nesant byloje įrodymų, kad tokia suma buvo investuota į ieškovei priklausančio turto remontą, kad atsakovas turėjo pinigų ir mokėjo iš savo asmeninių lėšų už namo remontą, jam reikalingų medžiagų įsigijimą, nepagrindžia aplinkybės, kad ieškovei priklausantis namas buvo remontuotas iš atsakovo asmeninių lėšų. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų bei neįrodė jo nurodytų aplinkybių apie atliktų remonto darbų apimtį ir kainą, apie savo turėtas asmeninės lėšas bei kartu su ieškove sukauptas lėšas, kurias jie galėjo skirti ir skyrė namo remontui. Duomenys apie atsakovo gautas pajamas taip pat patvirtina, jog į ieškovei priklausančio turto pagerinimą negalėjo būti investuota 20 tūkst. Eur. Taip pat pažymėtina, kad šalys bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui įrodymų, kad turto kapitaliniams remonto darbams atlikti buvo daromi projektai, suteikti leidimai, kad šalys kapitalinio remonto darbams ėmė paskolas iš bankų ar privačių asmenų.

Atsakovas nurodė, kad vietoj buvusio sandėliuko pastatytas mūrinis garažas. Išvažiuojamajame teismo posėdyje nustatyta, kad sandėliukas padidintas 95 cm. Tai, kad patalpoje buvo laikomas atsakovo automobilis, nekeičia pastato paskirties, VĮ Registrų centre šios patalpos paskirtis nėra pakeista, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad buvo pastatytas garažas. Tai, kad atsakovas savo valia betoninį perdengimą pakeitė mediniu, nelaikoma kapitaliniu konstrukcijų keitimu.

Atsakovas prisidėjo prie eilinio remonto, prie ieškovės turto eilinio pagerinimo prisidėjo iš savo darbo užmokesčio gaunamų pajamų. Atsakovas neįrodė, kad pirko medžiagas, nepateikė rašytinių įrodymų (CPK 178, 185 straipsniai). Nors atsakovo prisidėjimas prie sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir/ar darbu nėra esminis ir nenulemia šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau teismas sprendžia, jog sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų vertę. Atsakovas turi teisę į kompensaciją dėl daikto pagerinimo (CPK 376 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gyvenant santuokoje, tarp sutuoktinių susiklostę santykiai pagrįsti pasitikėjimu, todėl šeimos bylose labai retai pateikiami tarp sutuoktinių ir kitų šalių sudaryti pinigų perdavimo-priėmimo kvitai ar panašaus pobūdžio dokumentai, todėl nagrinėjant ginčą tarp sutuoktinių sprendžiama visų įrodymų kontekste ir vadovaujamasi įrodymų tikėtinumo teorija (CPK 185 straipsnis). Įrodyta, kad ieškovės paveldėtas turtas buvo pagerintas, tačiau pažymėtina, kad pagerinimai buvo atliekami ne nuo nulinės vertės, nes ieškovė paveldėjo 100 proc. baigtumo pastatus. Byloje šalys patvirtino, kad bendromis lėšomis buvo pirkti plastikiniai langai (5 x 400 Lt = 2000 Lt), laminatas, pakeistos durys (lauko durys kainavo 1200 Lt, keistos 8 vidaus durys), centralizuotai prijungtas vandentiekis (vamzdžiai kainavo 1400 Lt), pastatytas šiltnamis (medžiagos apie 200 Lt), cementas tvorai, santechnika, todėl nepripažinus turto bendrąja jungtine nuosavybe, atsakovui priteistina kompensacija iš ieškovės. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 8000 Eur kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, kiek konkrečiai darbų, medžiagų pirko, kiek investavo į turto pagerinimą, į tai, kad po remonto jis pats gyvenamajame name gyveno, turtu naudojosi, jis dėvėjosi, remontas atliktas 2003-2011 metais, darytina išvada, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 3000 Eur kompensacija.

Dėl kilnojamojo turto priteisimo

Ieškovė prašė automobilį Audi 80 priteisti atsakovui. Atsakovas su tokiu reikalavimu sutiko. Nesant ginčo dėl automobilio, jis priteistinas atsakovui.

Nei ieškovė, nei atsakovas nereiškė reikalavimo padalinti šalių turėtus kilnojamuosius daiktus, nenurodė pastarojo turto sudėties ir vertės.

Dėl kreditorinių reikalavimų

Šalys nurodė, kad kreditorių įsipareigojimų neturi, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

2017-05-24 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas materialinis išlaikymas iš atsakovo sūnui. 2017-10-20 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo draudimo. 2017-10-27 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo ieškovės. Priėmus sprendimą byloje, teismui yra pagrindas šias priemones panaikinti (CPK 149, 150 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei ir atsakovui teikiama antrinė teisinė pagalba, jie 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir O. V. (ikisantuokinė pavardė N.), a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 158, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes — V., V.

Nustatyti T. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina O. V. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš P. V. išlaikymą sūnui T. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 80 Eur nuo 2018 m. liepos 27 d. iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymui priteistas lėšas indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise administruos O. V.

Nustatyti, kad P. V. su sūnumi T. V. netrukdomai bendraus kiekvieną savaitgalį (šeštadienį-sekmadienį) nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro ne vaiko gyvenamojoje vietoje.

Priteisti P. V. automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš O. V. P. V. 3000 Eur kompensaciją už turto pagerinimą santuokos metu.

Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Nuo 2018-07-27 panaikinti 2017-05-24 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną materialinį išlaikymą T. V. iš P. V.

Panaikinti 2017-10-20 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl O. V. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

Panaikinti 2017-10-27 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą P. V. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo O. V.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.