- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-854-267/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00002-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- P. V.
- Ieškovas
- O. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-18-304/2018 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui P. V. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokinio turto padalijimo, byloje išvadą teikianti institucija – Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovo P. V. patikslintą priešieškinį ieškovei O. V. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo sutuoktiniui ir vaikui priteisimo, santuokinio turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. V. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą 1979-05-26 Telšių rajono CMS, įrašo Nr. 158, tarp jos ir atsakovo dėl sutuoktinio kaltės; jai palikti santuokinę pavardę; po santuokos nutraukimo ji išlaikymo iš atsakovo nereikalauja; nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 Eur nuo 2016-12-01 iki sūnaus pilnametystės; priteisti atsakovui automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinto priešieškinio dalį, kuri neatitinka ieškinio reikalavimų, atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys susituokė 1979-05-26, su atsakovu pykosi nuo pat pradžių, atsakovas gėrė, smurtavo, buvo neištikimas, neleido bendrauti su seserimi, neduodavo atlyginimo. Bendro ūkio su atsakovu neveda apie 3 metus. Būstą pagerinti padėjo užaugę vaikai, su dukra siuvo, iš tų pinigų susitvarkė virtuvę, remontuoti padėjo sūnus S. V. — gruntavo, lakavo, keitė langus. Iš tėvų paveldėjo namo pirmą aukštą, jame viskas buvo. Užaugus vaikams pasikeitė grindis, tapetus, susidėjo 4 plastikinius langus po 500 Lt. Turtas yra ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o asmeninė jos nuosavybė. Taip pat paveldėjo ūkinį pastatą, tik pastatas nebuvo įregistruotas. Su D. K. turto vertės apskaičiavimu nesutinka, darbai neatitinka faktinių aplinkybių. Sūnus S. V. mokėjo už „pečių“ 2000 Lt, vonioje už plyteles – 400 Lt, pirko gipsą, kambariui lubas, lakavo, šlifavo grindis. Turtą paveldėjo pagal testamentą, vienai jau mirusiai seseriai sumokėjo 2000 rublių kompensaciją, dar 500 rublių skolinosi. Name prieš 19 metų keitė radiatorius. Iki to buvo savos gamybos „pečius“, dabar sūnus nupirko naują katilą. Vandentiekį įsivedė santuokos metu prieš 15 metų. Tualetas ir vonia, vandentiekis iš šulinio ir kanalizacija buvo iš tėvų laikų, centralizuotai pajungta santuokos metu. Sūnus padarė ir pakeitė 2 medinius langus, pirko putas. Atsakovas prie remonto prisidėjo minimaliai, žmonių darbams nesamdė. Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato išorė nėra tvarkyta, stogas nekeistas. Nepilnamečiam sūnui T. prašo priteisti išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį, nes vaiko poreikiai didėja, reikia vaistų, maisto. Tautvydas nesimoko, registruotas darbo biržoje, sėdi prie kompiuterio, būna su draugu. Pati dirba valytoja, jos pajamos yra apie 300 Eur. Sūnus S. su atsakovu nebendrauja. Atsakovui nustatytas 50 proc. darbingumas, dirbti gali, dirba nelegaliai.
2. Atsakovas P. V. su ieškiniu sutiko iš dalies. Pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė santuoką tarp jo ir ieškovės nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės; nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką; priteisti iš ieškovės išlaikymą jam periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur nuo priešieškinio priėmimo dienos; pripažinti namų valdą bendrąja jungtine nuosavybe ir padalyti ieškovei ir jam po ½ dalį; pripažinti jam asmeninės nuosavybės teise automobilį „Audi 80“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pradėjus gyventi drauge su ieškove permūrijo „pečių“, nupirko vamzdžius, santechniką, langus. Norėjo pinigus laikyti bendrai, bet ieškovė nuolat sakė, kad neturi pinigų. Ieškovės seseriai turėjo sumokėti 2000 rublių. Nebuvo gyvenimo, todėl išeidavo iš namų, paskui susitaikydavo. Darė daržinės duris, lauko duris pirko už 200 Lt, pakeitė 3 kambariuose visus grindų „balkius“, langus, vieną užmūrijo, sutvarkė 2 kambarius, garažą, buvo pamatai išbyrėję, sudėjo 10 maišų cemento, aptinkavo. 2005 m. tiesė vandentiekį, sumokėjo 1400 Lt už vamzdžius, darė geodezinius matavimus, 2004 m. pajungė kanalizaciją. Ieškovė mokėjo iš jo pinigų. Garaže išvertė sieną ir pailgino per 1 m, plytos pirktos iš jo pinigų, už duris sumokėjo 300 Lt. Į turto pagerinimą įdėjo 10000 Eur, tiek jam turi būti sumokėta. Visi darbai ir medžiagos buvo perkami iš jo pinigų. 1988 m. iš motinos paveldėjo 3000 rublių, 1998 m. iš tėvo paveldėjo 2000 Lt, iš tų pinigų darė remontus, visus atidavė ieškovei. D. K. vertino pagal Registrų centro dokumentus, į vietą nebuvo nuvažiavusi. Mano, kad į turto pagerinimą sudėjo 76000 Lt. Kilnojamojo turto iš ieškovės nenori, nes viskas sugadinta. Šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, darbo neranda dėl sveikatos, amžiaus. Neįgalumas nustatytas iki 2018-03-24. Išlaikymui gali mokėti po 50 Eur. Mano, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovės neištikimybė, jo kaltės dėl santuokos iširimo nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką tarp P. V. ir O. V., įregistruotą 1979 m. gegužės 26 d. Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 158, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko pavardes – V., V. Nustatė T. V. gyvenamąją vietą kartu su motina O. V. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš P. V. išlaikymą sūnui T. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 80 Eur nuo 2018 m. liepos 27 d. iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymui priteistas lėšas indeksavo Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise nurodė administruoti O. V.. Nustatė, kad P. V. su sūnumi T. V. netrukdomai bendraus kiekvieną savaitgalį (šeštadienį–sekmadienį) nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Priteisė P. V. automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš O. V. P. V. priteisė 3000 Eur kompensaciją už turto pagerinimą santuokos metu. Likusias ieškinio ir patikslinto ieškinio dalis atmetė.
4. Nustatęs, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, teismas pripažino mišrią sutuoktinių kaltę ir nenustatinėjo, kuris iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kuris – mažiau. Teismas sprendė, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi, todėl šalių santuoką nutraukė.
5. Nesant duomenų apie tai, kad atsakovas dirbti visiškai negali, atsižvelgęs į ieškovės sveikatos būklę ir gaunamas pajamas, į tai, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti išlaikymą atsakovui iš ieškovės.
6. Nesant ginčo, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą teismas nustatė su motina jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 80 Eur ir nustatė bendravimo su vaiku tvarką.
7. Atsakovas prašė gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalytinu turtu, padalyti šalims po ½ dalį. Teismas nustatė, kad ieškovė 1979-03-12 paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų pastatų (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas paveldėjimo metu buvo pritaikytas nuolat jame gyventi, buvo įvesta elektra, vietinė kanalizacija, vandentiekis, šildymas. Kaip nurodė šalys, gyvenant santuokoje prieš 19 m. pajungė radiatorius, apie 2004–2005 m. įsivedė centralizuotą vandentiekį, kanalizaciją, buvo pakeisti langai, „pečius“, durys, lubos. Teismas vertino, kad daug remonto darbų atliko jų sūnus S. V., už iš giminaičio gautą medieną atidirbo atsakovas su sūnumi. Atsakovas neįrodė, jog gyvenamasis namas ir kiti pastatai buvo pagerinti iš esmės. Šalių nurodyti gyvenamojo namo, sandėliuko ir kiemo statinių remonto darbų (langų, durų pakeitimas, vandentiekio ir kanalizacijos prijungimas prie centralizuotų nuotekų), nekeičiant statinio konstrukcijų, iš esmės nepadidinus nekilnojamojo daikto ploto, teismas nepripažino pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai iš esmės pakeičiančiais daiktą, o laikė eiliniu remontu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, teikdamas reikalavimą pripažinti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, neįrodė, kad turto rinkos vertė po turtui pagerinti žymiai padidėjo. Įvertinęs aplinkybes, jog iš gaunamo atlyginimo reikėjo pragyventi, teismas padarė išvadą, jog kapitaliniam remontui lėšų nebuvo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turėjo kito asmeninio turto, kurį pardavus būtų gavęs lėšų ieškovės turto pagerinimui. Pateikti teismui duomenys apie atsakovo gautas pajamas teismui leido abejoti, kad šalys turėjo pakankamai pajamų atlikti atsakovo atsiliepime ir patikslintame priešieškinyje nurodytiems remonto darbams. D. K. nurodžius, kad skaičiavimus dėl statybos darbų kainos atliko pagal atsakovo paaiškinimus, į vietą nuvažiavusi nebuvo, namų valdos neapžiūrėjo, teismas statybos darbų specialistės skaičiavimus pripažino neobjektyviais ir jais nesirėmė. Teismas sprendė, kad gyvenamojo namo vertės skirtumas nuo 3667 Eur 1985 metais iki 26200 Eur 2018 metais susidarė ne dėl atlikto remonto, o dėl valiutos pasikeitimo, infliacijos, nekilnojamojo turto vertės augimo. Atsakovas neįrodė, kad iš tėvų paveldėtus pinigus investavo į turto pagerinimą, o žvyro, cemento ir medienos gaudavo iš darbovietės nemokamai, už kitas medžiagas atidirbdavo. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų bei neįrodė jo nurodytų aplinkybių apie atliktų remonto darbų apimtį ir kainą, apie savo turėtas asmeninės lėšas bei kartu su ieškove sukauptas lėšas, kurias jie galėjo skirti ir skyrė namo remontui. Duomenys apie atsakovo gautas pajamas taip pat patvirtina, jog į ieškovei priklausančio turto pagerinimą negalėjo būti investuota 20 tūkst. Eur. Teismas nustatė, kad sandėliukas padidintas 95 cm, tačiau VĮ Registrų centre nepakeitus šios patalpos paskirties teismas nepripažino, kad buvo pastatytas garažas. Tai, kad atsakovas savo valia betoninį perdengimą pakeitė mediniu, teismas nelaikė kapitaliniu konstrukcijų keitimu.
8. Atsakovo prisidėjimo prie sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir (ar) darbu teismas nepripažino esminiu ir lemiančiu šį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau teismas sprendė, jog sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų vertę. Teismas pripažino įrodyta, kad ieškovės paveldėtas turtas buvo pagerintas, tačiau pagerinimai buvo atliekami ne nuo nulinės vertės, nes ieškovė paveldėjo 100 proc. baigtumo pastatus. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 8000 Eur kompensaciją. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįrodė, kiek konkrečiai darbų, medžiagų pirko, kiek investavo į turto pagerinimą, į tai, kad po remonto jis pats gyvenamajame name gyveno, turtu naudojosi, namas dėvėjosi, remontas buvo atliekamas 2003–2011 metais, teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 3000 Eur kompensaciją. Nesant ginčo automobilį teismas priteisė atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas P. V. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimo dalį, kuria padalytas tarp bylos šalių santuokinis turtas, ir padalyti jį taip: pripažinti ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise registruotą bendros 13 596 Eur vidutinės rinkos vertė namų valdą, susidedančią iš ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalies kiemo statinių (šulinys k1; k2, tvora k3; k6, šiukšlių dėžė k4, lauko tualetas k5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini), (NT registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sutuoktinių O. V. ir P. V. bendra jungtine nuosavybe ir dalytinu šioje byloje turtu; padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ir perduodant natūroje O. V., ir P. V., kiekvienam po ½ dalį 13 596 Eur bendros vidutinės rinkos vertės namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), likusią Telšių apylinkės teismo 2018-07-27 sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės valstybės naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria padalytas bendras sutuoktinių turtas. Teismas priteisdamas visą namų valdą ieškovei, apeliantą paliko be gyvenamosios vietos. Santuokos metu šį gyvenamąjį būstą apeliantas tiek savo lėšomis, tiek fiziniu darbu nuolat prižiūrėjo, rūpinosi juo, pagal savo ir vaikų poreikius bei interesus jį rekonstravo, modernizavo bei rengė, todėl pagrįstai vylėsi nuolat jame gyventi iki mirties. Todėl, apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas – CK 3.90 str. 1 d., CK 3. 88 str. 1 d. 3, 5 p., CK 3. 118 str., CK 1.5 str. ir kt. nuostatas, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
9.2. Statybos darbų specialistė D. K. pagal apelianto užsakymą atliko ginčo valdoje atliktų pagerinimų apimties ir verčių analizę bei suvestinį statybos darbų skaičiavimą, kuriuose nurodyta, kad atlikta gyvenamojo namo, šiltnamio ir garažo pagerinimų, kurių bendra vertė atskaičiavus nusidėvėjimą, yra 19082,49 Eur, tačiau nepagrįstai atsisakė šiuos specialistės parengtus dokumentus pripažinti įrodymais bei jais sprendime nesirėmė. Ieškovės prašymu teismo atlikta ginčo namų valdos apžiūra bei joje dalyvavę asmenys iš esmės patvirtino D. K. išvadoje nurodytų pagerinimo atliktų darbų, taip pat ir jiems atlikti reikalingų medžiagų apimtį, kiekius, juos pripažįsta ir pati ieškovė bei jos prašymu apklausti liudytojai, tačiau teismas šios apžiūros rezultatus įvertino priešingai.
9.3. Apelianto teigimu, sprendime visiškai nenurodyta bei nemotyvuota, kokiu teisiniu pagrindu priteista 3 000 Eur kompensacija, kaip ir nuo kokios sumos, kuo remiantis ji apskaičiuota; kas šiuo atveju kompensuojama, jeigu teismas pripažino, kad atsakovas asmeninių lėšų neturėjo, nors atsakovo santuokoje gautas darbo užmokestis, kaip ir kitos pajamos pagal CK 3. 88 str. 1 d 3., 5 p. taip pat yra santuokinis turtas.
9.4. Teismas nepagrįstai viršijo ieškinio ribas, nes ieškinio reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už valdoje atliktus pagerinimus nebuvo pareikštas, sprendime nurodyta prašoma priteisti 8000 Eur kompensacija nagrinėjimo metu apelianto buvo išsakyta tik svarstant taikios ginčo baigties galimybę, įvertinant ieškovės ir sūnaus Sauliaus indėlį į valdos pagerinimą bei modernizavimą, įvertintą 19 082, 49 Eur pagal specialisto išvadą.
9.5. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas nepatikėjo atsakovo tvirtinimais apie valdos pagerinimą. Apelianto teigimu, teismas visiškai nevertinto ieškovės pajamų, neatliko sūnaus indėlio į valdoje atliktus pagerinimus teisinio vertinimo, sūnaus indėlis nurodytas tik siekiant paneigti arba sumenkinti apelianto įnašą į valdos pagerinimus. Apeliantas nesutinka ir su įrodymų vertinimu dėl garažo rekonstrukcijos.
9.6. Apeliantui neaišku, kodėl, kritikuodamas specialisto išvadą apie tvoros įrengimą, teismas pripažįsta tik cemento šiam darbui atlikti reikalingumą, o centralizuotai šildymo sistemai valdoje įrengti – tik vamzdžius be būtinų darbų ir kt. medžiagų; taip pat, kokias duomenimis remdamasis teismas padarė išvadą, kad ginčo valdoje santuokoje ir iš santuokinių lėšų atlikti pagerinimai nepadidino valdos rinkos vertės, ji neva padidėjusi dėl valiutos pasikeitimo, infliacijos, nekilnojamojo turto vertės augimo. Prie apeliantui nesuprantamų motyvų priskirtinas ir teismo pažymėjimas sprendime, kad šalys bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui įrodymų, jog turto kapitaliniams remonto darbams atlikti buvo daromi projektai, suteikti leidimai, kad šalys kapitalinio remonto darbams ėmė paskolas iš bankų ar privačių asmenų.
9.7. Ieškovė jos vardu registruotą valdą paveldėjo 1979-03-12 pagal testamentą, 1985-11-18 gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė buvo 3 667 Eur, o šiuo metu visos valdos vidutinė rinkos vertė viršija 26 200 Eur, todėl pripažintina, kad santuokoje iš santuokinių lėšų ginčo namų valda buvo iš esmės pagerinta, modernizuota, žymiai padidinta jos vertė, todėl valda pripažintina jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalytinu šioje byloje turtu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė O. V. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas namų valdos nepriteisė ieškovei ir negalėjo jos priteisti, nes sprendimu ši valda nepripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kaip to reikalavo atsakovas.
Atsiliepimas
10.2. Atsakovas teigia, jog ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių patikimų ir objektyvių įrodymų.
10.3. Teismas pagrįstai D. K. pateiktų sąmatų nelaikė objektyviu ir patikimu įrodymu, nes šios sąmatos sudarytos vien tik iš atsakovo žodžių, nežinant tikrosios situacijos, neapžiūrėjus namo pagerinimų, nežinant jų apimties, neturint jokių sutarčių ar kitų pagerinimo faktą pagrindžiančių dokumentų. Pastatų remonto darbai negali būti laikomi esminiais pagerinimais, nes naudojant bet kokį turtą natūraliai jis nusidėvi ir jį būtina remontuoti ir atnaujinti. Gyvenimo sąlygos buvo gerinamos tik tuomet, kai suaugo vyresnieji vaikai, kurie savo lėšomis ir darbu prisidėjo atlikti minėtą remontą. Šis faktas patvirtina tai, kad ieškovė su atsakovu savo lėšų visam remontui atlikti neturėjo. Net ir fasado ar stogo keitimas nelaikomas kapitaliniu remontu, o ginčo atveju tokie daug išlaidų ir darbo reikalaujantys darbai net ir nebuvo atlikti.
10.4. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad priteista 3000 Eur kompensacija yra nepagrįsta, tačiau nepateikia įrodymų, kiek konkrečiai medžiagų pirko, kokius darbus atliko. Teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad pats atsakovas ieškovei priklausančia nuosavybe naudojosi – gyveno, turtas dėvėjosi, dėl to bet kokiu atveju reikalinga atlikti vienokį ar kitokį remontą ar būsto atnaujinimo darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Tarp šalių kilo ginčas dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokos metu šį turtą iš esmės pagerinus.
12. Apeliaciniu skundu apeliantas skundžia tik sprendimo dalį dėl gyvenamojo namo ir kitų pastatų pripažinimo bendrąja jungine nuosavybe, todėl teisėjų kolegija sprendimo teisėtumą vertina neviršydamas apeliacinio skundo ribų.
13. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 1979-05-26 Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 158. Ieškovė kartu su seserimi 1979-03-12 paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų pastatų (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašė gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šalims padalyti po ½ dalį.
14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ne esminio turto pagerinimo, atlikto santuokos metu, faktą, atsakovui iš ieškovės priteisė 3 000 Eur kompensaciją.
15. Įstatymas reglamentuoja, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma teisiškai reikšmingų faktų visuma, o būtent: asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
16. Atsakovo apeliacinio skundo esmė yra ginčo, ar sutuoktinės vardu (šiuo atveju – ieškovės) paveldėta ir įregistruota nekilnojamojo turto dalis gali būti pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe, kai kitas sutuoktinis (šiuo atveju – atsakovas) įrodinėja, kad šis turtas buvo iš esmės pagerintas šalių santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris tas aplinkybes įrodinėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Taigi, įrodyti, kad ieškovei priklausanti nekilnojamojo turto dalis buvo pagerinta iš esmės santuokos metu bendromis šalių lėšomis ar darbu, privalo atsakovas (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įvykio vietos apžiūrą, įsitikino, kad remontai daryti iš pigiausių medžiagų, jie atlikti seniai. VĮ Registrų centro 2017-09-20 pažyma patvirtina, kad gyvenamasis namas nusidėvėjęs 45 proc., sandėlis nusidėvėjęs 54 proc., 2017-08-21 deklaracijoje apie statinio statybos užbaigimą nurodyta, kad 1986 m. gyvenamajame name buvo atliktas paprastasis remontas. VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad namų valdoje nebuvo atliekamas kapitalinis remontas, keičiamas stogas ar namo fasadas. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šalių nurodyti gyvenamojo namo, sandėliuko ir kiemo statinių remonto darbai (langų, durų pakeitimas, vandentiekio ir kanalizacijos prijungimas prie centralizuotų nuotekų), nekeičiant statinio konstrukcijų, iš esmės nepadidinus nekilnojamojo daikto ploto, nelaikytini esminiais pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai iš esmės pakeičiančiais daiktą, todėl pagrįstai pripažinti eiliniu remontu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atliktų darbų apimtį ir pobūdį, sutinka su teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog šalių santuokos metu ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės bendromis šalių (sutuoktinių) lėšomis ar darbu, todėl ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimo turto nėra pagrindo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
17. Nustatęs ne esminio turto pagerinimo, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis ar (ir) bendromis santuokinėmis lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015 ir kt.).
18. Apeliantas nesutikdamas su priteistos kompensacijos dydžiu apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas priteisė 3 000 Eur kompensaciją, nes 1985-11-18 gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė buvo 3 667 Eur, o šiuo metu visos valdos vidutinė rinkos vertė viršija 26 200 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga tai, kad sprendžiant tik dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Konstatavus neesminio turto pagerinimo, atlikto santuokos metu, faktą, apeliantui kilo pareiga įrodyti prisidėjimą prie nekilnojamojo turto pagerinimo: darbo sąnaudų, lėšų apimtis ir dydžius. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas paveldėjimo metu buvo pritaikytas nuolat jame gyventi, ieškovė paveldėjo 100 proc. baigtumo statinius, buvo įvesta elektra, vietinė kanalizacija, vandentiekis, šildymas. Kaip nurodė šalys, gyvenant santuokoje prieš 19 metų – įrengė radiatorius, apie 2004–2005 m. įsivedė centralizuotą vandentiekį, kanalizaciją, buvo pakeisti langai, „pečius“, durys, lubos. Įrodymus apie santechnikos priemonių, plytelių, klijų, „pečiaus“ įsigijimą ir apmokėjimą byloje pateikė šalių sūnus S. V. (2 t., 57–66 e. b. l.). Byloje patvirtino, kad vandentiekis ir kanalizacija įrengti iš bendrų sutuoktinių pinigų, visur padėjo sūnus S. V., – remontavo vonią, klijavo plyteles, padarė langus, sudėjo lenteles. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad į turto pagerinimą investavo daugiau kaip 20 000 Eur, ar kad iš tėvų paveldėti pinigai buvo investuoti į šio turto pagerinimą.
19. Byloje šalys pripažino, kad bendromis lėšomis buvo pirkti plastikiniai langai (5 x 400 Lt = 2000 Lt), laminatas, pakeistos durys (lauko durys kainavo 1200 Lt, keistos 8 vidaus durys), centralizuotai prijungtas vandentiekis (vamzdžiai kainavo 1400 Lt), pastatytas šiltnamis (medžiagos apie 200 Lt), pirktas cementas tvorai, įsigyta santechnika. Byloje kaip liudytoja apklausta B. K. patvirtino, kad tvorą tvėrė atsakovas, padėjo sūnus S. V.. Ūkinis pamūrytas 2 m į priekį ir į pakeltas viršų, keista perdanga, nes supuvę ir sukritę buvo, perdarė ūkinį pastatą į garažą, tinkavo R. J. ir liudytojos B. K. vyras. Atsakovas tvarkė kiemą, iš betono pylė bortelius. Liudytojas A. B. parodė, kad santuokos metu pakeistos laukinės durys, salono balkiai, durys, langai, padidintas garažas, įvesta kanalizacija, perstatytas šiltnamis į kitą vietą, pastatytas „pečius“, tvarkyta vonia. Darbus darė atsakovas su sūnumi. Ūkiniame pastate keisti „balkiai“, gegnės iš jo (A. B.) medienos, padidintas stogas, perstatytas sandėliukas į garažą. Tvorą darė atsakovas iš jo (A. B.) medienos.
20. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįrodė, kiek konkrečiai darbų, medžiagų pirko, kiek investavo į turto pagerinimą, į tai, kad po remonto apeliantas pats gyvenamajame name gyveno, turtu, kuris nusidėvi, ilgai naudojosi, o remontas buvo atliktas 2003–2011 metais, pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 3000 Eur kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas tokiai teismo išvadai ir pasisakydamas dėl priteistos kompensacijos dydžio atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas prašydamas pripažinti ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise registruotą ½ nekilnojamojo turto dalį bendrąja jungtine nuosavybe, nurodė turto bendrą 13 596 Eur vidutinę rinkos vertę, o sprendžiant dėl turto pagerinimo išlaidų kompensavimo reikia įvertinti, kad 1985-11-18 visos namų valdos rinkos vertė buvo 3667 Eur. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovė, nesutikdama su apelianto įrodinėjama jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies padidėjusia verte, įrodymų dėl kitokios turto vertės nepateikė ir sprendimo dalies dėl atsakovui priteistos kompensacijos neskundė. Atsižvelgus į pačių šalių pripažintus ir bendromis lėšomis atliktus remonto darbus, įvertinus šalių sūnaus S. V. asmeninį piniginį indėlį į nekilnojamojo turto pagerinimą, bei pripažinus, kad atsakovas neįrodė jo atliktų remonto darbų apimties ir kainos, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, bei protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš ieškovės apeliantui nagrinėjamu atveju priteista 3000 Eur kompensacija yra pagrįsta ir teisinga.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
22. Byloje nepateiktos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, todėl už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.