Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-229-304/2017, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė O. V. 2017 m. sausio 2 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovui P. V. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokinio turto padalijimo, išvadą teikianti institucija – Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2017 m. spalio 27 d. gautas ieškovės prašymas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovės O. V. prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą P. V. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo ieškovės ir nurodė, kad būste (duomenys neskelbtini), lieka gyventi ieškovė O. V..

Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, darė išvadą, jog atsakovas galbūt smurtauja ieškovės ir jų vaiko atžvilgiu, todėl, siekdamas apsaugoti ieškovės ir nepilnamečio vaiko teises ir interesus, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) P. V. prašo panaikinti teismo nutartį, kuria buvo nutarta įpareigoti jį gyventi skyrium nuo ieškovės iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje, ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės bei pažeidė materialines ir procesines teisės normas, klaidingai jas taikydamas ir aiškindamas. Nukrypo nuo aktualios teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais. Vertindamas įrodymus, nepagrįstai nuolaidžiavo nesąžiningai savo procesinėmis teisėmis besinaudojančiai ieškovei, iš keršto apeliantui (atsakovui) už nepaklusimą jos valiai dėl santuokinio turto padalijimo bei priėmė formalią ir neteisingą, pažeidžiančią apelianto (atsakovo) teisėtus interesus nutartį.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto P. V. atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartis, kuria pritaikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas gyventi skyriumi, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Teismas pažymi, kad sistemiškai aiškinant prieš tai minėtas teisės normas darytina išvada, jog šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus bylos nagrinėjimo metu. Teismas ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustato vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką.

Bylos duomenys tvirtina, jog teisme nagrinėjama civilinė bylą dėl šalių O. V. ir P. V. santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Šalys ieškinyje ir priešieškinyje yra pareiškusios teismui reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, sutuoktinio turto padalijimo. 2017 m. spalio 27 d. ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti apeliantą gyventi skyrium nuo ieškovės. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog apeliantas galbūt smurtauja ieškovės ir jų vaiko atžvilgiu, siekdamas apsaugoti ieškovės ir nepilnamečio vaiko teises ir interesus, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo apeliantą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo ieškovės, nustatant, kad būste (duomenys neskelbtini), lieka gyventi ieškovė.

Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas ieškovės prašymą dėl įpareigojimo apeliantui gyventi skyrium nuo ieškovės iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

Iš bylos duomenų matyti, kad bylos šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, tai patvirtina Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. (dabar Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai) baudžiamasis įsakymas, kuriuo nuspręsta pripažinti apeliantą P. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Minėtame baudžiamajame įsakyme, nustatyta, jog P. V. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, išgėręs tampa agresyvus, visada konfliktuoja, inicijuoja muštynes. Nustatyta, kad apelianto keliamus incidentus mato nepilnametis sūnus T.. Atsižvelgiant į tai, kad į tarpusavio ginčus įtraukiamas nepilnametis vaikas, kuris priverstas ne tik matyti konfliktuojančius, vienas kitą įžeidinėjančius tėvus, bet ir dalyvauti tėvams sprendžiant tarpusavio santykius, tai, kad šalys nelinkusios taikiai bendradarbiauti, o kylančius konfliktus perkelia valstybės institucijoms (policijai), spręstina, kad yra pagrindas taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o būtent įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyriumi.

Apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo/pakeitimo klausimą, procesines teisės normas pritaikė tinkamai. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek apelianto reikalavimai ir pateikti įrodymai bus išnagrinėti ir įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl teismas nepasisako dėl apelianto skundo teiginių, susijusių su nagrinėjamos bylos esme, – dėl bylos šalių turtinės padėties, ieškinio faktinio pagrindo, apelianto galimybių teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.