Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-1213-232/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-16Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
2A-1213-232/2013
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00594-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1213-232/2013Teisminio proceso Nr.2-16-3-00594-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 42.10; 45.1; 44.5.1; 121: (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Ignalinos statyba“ apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Onninen“ ieškinį UAB „Ignalinos statyba“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovas UAB "Onninen" kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ignalinos statyba“ 90 978,11 Lt skolą, 568,36 Lt delspinigių, 1713,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 8,49 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, prašė byla nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Nurodė, kad 2011 m. gegužės 9 d. sudarė su atsakovu pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 113-110509 (toliau- Sutartis), pagal kurią įsipareigojo parduoti atsakovui prekes, o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka. Ieškovas 2011 m. gegužės - birželio mėnesiais už parduotas prekes išrašė PVM sąskaitas-faktūras 120 978,11 Lt sumai. 2011 m. gegužės 31 d. atsakovas sumokėjo ieškovui 30 000 Lt, tačiau likusios 90 978,11 Lt sumos iki šiol nesumoka. Už pradelstus mokėjimus skolininkui buvo priskaičiuota 568,36 Lt delspinigių. Atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu gera valia, todėl skola ir delspinigiai turi būti išieškoti.

Žemesnės instancijos teismas

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 90 978,11 Lt skolą, 568,36 Lt delspinigių, 1 713 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 93 259,57 Lt ir 8,49 procentai metinių palūkanų už priteistą 91546,47 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, jog byloje pateikta 2011 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 113-110509, 2011 m. gegužės 11 d. užsakymo specifikacija, PVM sąskaitos-faktūros: serija ONN Nr. 194697, 195189, 196382, pardavimo knygos likučių sąrašas 2011 m. rugpjūčio 31 dienai - patvirtina, kad atsakovas nevykdė Sutartyje nustatytų pareigų laiku, t.y. per 60 dienų po sąskaitos išrašymo dienos neatsiskaitė su pardavėju už įsigytas statybines medžiagas bei įrenginius, todėl vadovaujantis LR CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63, 6.71, 6.256, 6.258 str., 6.344 str., 6.314 str. 5 d., Sutarties 3.3 punktu priteisė 90978,11 Lt skolą ir 568,36 Lt delspinigių, iš viso – 91546,47 Lt.

Atsakovas UAB „Ignalinos statyba“ pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad neginčija skolos fakto pagal 2011 m. gegužės 9 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 113-110509, bet prašo atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo ir sprendimo įvykdymą išdėstyti, nustatant, kad priteistą sumą turi sumokėti per 30 dienų po Panevėžio apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1102-280/2011 pagal atsakovo ieškinį UAB „Via Unica“ įsiteisėjimo, nes laiku nesumokėjo ieškovui už pirktas prekes tik todėl, kad darbų objekte viešbutis „Romantic“, kuriam buvo skirtos iš ieškovo pirktos prekės, užsakovas UAB „Via unica“, elgdamasi ypatingai nesąžiningai, už atliktus darbus nesumokėjo atsakovui, todėl atsakovas neturi galimybės sumokėti už atliktus darbus subrangovams ir prekių pardavėjams, tarp jų ir ieškovui. Atsakovo ginčas su UAB „Via unica“ sprendžiamas Panevėžio apygardos teisme. Gavęs pinigus iš UAB „Via unica“, atsakovas galės atsiskaityti su ieškovu.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Onninen“ atsiliepimu prieštarauja atsakovo prašymui atidėti sprendimo įvykdymą iki bus išspręstas atsakovo ginčas su UAB „Via unika“, kadangi minėtas ginčas neturi jokios reikšmės atsakovo prievolei sumokėti ieškovui už pagal pirkimo – pardavimo sutartį įsigytas prekes. Be to, atsakovo ir UAB „Via Unica“ ginčo baigtis nėra žinoma, todėl nėra pagrindo manyti, kad išsprendus šį ginčą atsakovo turtinė padėtis pagerės. Atsakovas užsakovui UAB „Via Unica“ atliko darbų daugiau kaip už 3 milijonus litų, o UAB „Via Unica“ skola tik 666,145,64 Lt, todėl jis iš sandorio su UAB „Via Unica“ gavo 2 333 854,40 Lt, bet ieškovui per 7 mėnesius nesumokėjo net dalies skolos, t.y. neparodė geros valios sprendžiant skolos apmokėjimą ir negali pateisinti pasitikėjimo. Nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo netesybų ar mažinti jų dydį. Delspinigiai numatyti sutartyje. Šalys dėl tokių sutarties sąlygų sutarė būdamos lygiateisėmis santykio dalyvėmis. Delspinigių dydis (0,02 %) laikytinas protingu ir teisingu, atitinkančiu abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. preliminarų sprendimą. Teismas nurodė, jog atsakovas skolos dydžio ir delspinigių apskaičiavimo teisingumo neginčija, o jo prašymai atleisti nuo delspinigių mokėjimo ir sprendimo įvykdymą išdėstyti, nustatant, kad priteistą sumą turi sumokėti per 30 dienų po Panevėžio apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1102-280/2011 pagal atsakovo ieškinį UAB „Via Unica“ įsiteisėjimo atmetami, nes tenkinti jų nėra pagrindo. Kadangi ieškovas pateikė įrodymus, kad po preliminaraus sprendimo priėmimo dėl atsakovo pareikštų prieštaravimų ir bylos nagrinėjimo patyrė dar 760 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, todėl papildomai ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 760 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (atsakovas) UAB „Ignalinos statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 12 22 sprendimą, klausimą išspręsti iš esmės ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nustatyta, kad teismo prteista suma turi būti sumokėta per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr.2-1102-280/2011, nagrinėjamoje Panevėžio apygardos teisme pagal atsakovo ieškinį UAB „Via Unica“.

Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, nenurodė sprendimų motyvų, netyrė byloje esančių įrodymų, todėl priimtas neteisingas ir neteisėtas teismo sprendimas. Nurodė, jog atsakovas dėl trečiojo asmens UAB „Via unica“ nesąžiningų veiksmų negali atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su kitais subrangovais. Jeigu visiems subrangovams, kuriems liko skolingas atsakovas bus priteistos skolos iš atsakovo ir atsakovas privalės tokias skolas padengti nedelsiant t.y. negavęs piniginių lėšų iš pagrindinio užsakovo, atsakovas bankrutuos. Tokiu atveju nukentės ne tik atsakovo, ieškovo, bet ir daugelio kitų įmonių bei darbuotojų interesai. Pažymėjo, jog ieškovas žinojo, jog darbus atlieka objekte viešbutis „Romantic“, kuris nepriklauso atsakovui, todėl esant tokiai ypatingi situacijai, kai pagrindinis užsakovas iš esmės tyčia neatsiskaitė su atsakovu ir negrąžina sulaikytų sumų, ieškovas turėtų pasidalinti riziką su atsakovu dėl atsiskaitymo terminų nukėlimo ir palaukti kol išsispręs ginčas su pagrindiniu užsakovu. Kitų galimybių, nesužlugdydamas savo veiklos, atsiskaityti su ieškovu, atsakovas neturi. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas 2011 05 30 sumokėjo ieškovui 30 000 Lt sumą, kuri padengė daugiau kaip 50 prc. 2011 05 30 sąskaitos faktūros ONN Nr.194697, nors mokėjimo terminas pagal ją dar nebuvo suėjęs. UAB “Via unica” paskutinį mokėjimą atliko 2011 07 22, atsiskaitymo terminai su ieškovu tuo metu nebuvo suėję, o po šios datos atsakovas negavo jokių mokėjimų. Pažymėjo, jog atsakovas skolos fakto neginčija, skolą pripažįsta, ketina ją padengti, neslepia turto ir neketina to daryti, be to byloje ieškovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, kurie patvirtintų, kad ieškovo turtinė padėtis neleistų palaukti atidėto teismo sprendimo įvykdymo.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Onninen“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti galutinį 2011 12 22 teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovą ir atsakovą sieja dvišaliai sutartiniai santykiai, o ne trišaliai sutartiniai santykiai. Be to atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, jog ieškovas žinojo ar turėjo žinoti, kam bus naudojamos įsigytos prekės, todėl atsakovo argumentai, jog ieškovas su atsakovu turėtų pasidalinti riziką dėl atsiskaitymų terminų yra nepagrįsti. Pažymėjo, jog byloje, kurios sprendimas tariamai galėtų lemti atsakovo galimybę atsiskaityti su ieškovu ieškovas nėra proceso dalyvis, todėl jokiais savo veiksmais negali lemti atsakovo minimos civilinės bylos nagrinėjimo ir baigties. Be to atsakovas net neprašo teismo išdėstyti teismo sprendimo kokiam nors laikotarpiui, iš esmės prašo priimti naują sprendimą. Pažymėjo, jog atsakovas nuslėpė faktą, kad atsakovas savo debitoriui UAB „Via unica“ kelia bankroto bylą, o UAB „Via unica“ būdama ir atsakovo kreditoriumi kelia bankroto bylą pačiam atsakovui. Todėl atsakovas prašydamas atidėti teismo sprendimą nenurodė jokių alternatyvių šaltinų iš kurių galėtų sumokėti ieškovui skolą, jei visgi UAB „Via unica“ būtų iškelta bankroto byla ir atsakovas negautų savo piniginių lėšų. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas nei bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, nei reikšdamas apeliacinį skundą nepateikė įrodymų apie savo itin blogą turtinę padėtį, atsakovo bylinėjimasis su trečiaisiais asmenimis nėra pakankama priežastimi sprendimo vykdymo atidėjimui ar jo išdėstymui.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.)

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Kartu, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas ištyrė visas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes iš esmės teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, atskleidė bylos esmę ir priėmėm teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Apelianto reikalavimas panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 12 22 sprendimą, klausimą išspręsti iš esmės ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nustatyta, kad teismo priteista suma turi būti sumokėta per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr.2-1102-280/2011, nagrinėjamoje Panevėžio apygardos teisme pagal atsakovo ieškinį UAB „Via Unica“, niekuo nepagrįstas. Ginčas šioje byloje ir ginčas kitoje apelianto nurodytoje byloje, kurioje jis kaip rangovas bylinėjasi su užsakovu UAB „VIA Unica“, dėl darbų apmokėjimo nesusieti jokiais sutartiniais ar kitokiais prievoliniais santykiais, juridiniais faktais. Minėtas ginčas niekaip neįtakoja atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už pateiktas prekes. Neturi reikšmės byloje ir faktas žinojo ar nežinojo ieškovas apie atsakovo ir UAB „VIA Unica“ sudarytą sutartį, nepaisant ieškovo žinojimo ar nežinojimo apie šį atsakovo sudarytą sandorį jis nėra minėto sandorio šalimi ir atitinkamai nėra prisiėmęs rizikos dėl vienos iš šalių sandorio nevykdymo. Byloje nėra ir duomenų, kad ieškovas ir atsakovo rangos sutarties kotrahentas būtų susieti kokiu nors kitokiu būdu, galinčiu sąlygoti apelianto atsakomybę ieškovui, dėl jo prievolių. Atsakovas sudarydamas rangos sutartį su užsakovu yra prisiėmęs ir savo kaip verslininko riziką dėl netinkamo kitos sutarties šalies prievolių vykdymo, kuri negali būti perkelta, sutarties šalimi nesančiam asmeniui, tam nėra jokio teisinio pagrindo. Beje, pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis matyti, kad 2012 04 06 sprendimu Panevėžio apygardos teismas laikė pagrįstais ir patenkino tik dalį atsakovo reikalavimų UAB „Via Unica“, pripažino rangos sutarties nutraukimą ir įskaitymą neteisėtu ir priteisė atsakovo naudai 511 386,2 Lt, tačiau UAB „Via Unica“ sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl neteisingi apelianto teiginiai jog visi rangovo veiksmai buvo nesąžiningi. Susieti atsakovo prievolės įvykdymą ieškovui, su neįtraukto į byla asmens, nesančio sandorio, pagal kurį atsakovas savo prievoles pripažįsta šalimi su minėto asmens ginčijama prievole atsakovui nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, nenurodė sprendimų motyvų, netyrė byloje esančių įrodymų, ir to pasėkoje priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą bei jį tinkamai motyvavo. Pats apeliantas nurodo įsiskolinimą pripažįstąs. Teismas taip pat rėmėsi ne tik ieškovo ieškinio pripažinimu, bet ir byloje pateikta 2011 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 113-110509, 2011 m. gegužės 11 d. užsakymo specifikacija, PVM sąskaitos-faktūromis: serija ONN Nr. 194697, 195189, 196382, pardavimo knygos likučių sąrašu patvirtinančiu, kad atsakovas nevykdė sutartyje nustatytų pareigų per 60 dienų po sąskaitos išrašymo dienos neatsiskaitė su pardavėju už įsigytas statybines medžiagas bei įrenginius ir liko skolingas 90978,11 Lt ir vadovaudamasis sutarties 3.3 punktu, tenkino reikalavimą dėl 568,36 Lt delspinigių, (po 0,02 procento už kiekvieną pradelstą dieną nuo neįvykdyto įsipareigojimo vertės). Priimdamas sprendimą teismas tinkamai taikė materialines teisės normas reguliuojančias tinkamą prievolių vykdymą. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo (apelianto) prašymus atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo ir sprendimo įvykdymą išdėstyti, nustatant, kad priteistą sumą turi sumokėti per 30 dienų po Panevėžio apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1102-280/2011 pagal atsakovo ieškinį UAB „Via Unica“ įsiteisėjimo, nurodė jog šio ginčo baigtis nesietina su atsakovo prievolėmis ieškovui sumokėti už įsigytas prekes. Taip pat konstatavo jog atsakovo ir „Via Unica“ ginčo baigtis nėra žinoma, todėl nėra pagrindo manyti, kad išsprendus šį ginčą atsakovo turtinė padėtis pagerės. Teismas pažymėjo jog atsakovas nurodė, užsakovui UAB „Via Unica“ atlikęs darbų daugiau kaip už 3 milijonus litų, o UAB „Via Unica“ ginčijama skola tesudaro tik 666,145,64 Lt. todėl padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas iš sandorio su UAB „Via Unica“ yra gavęs gavo 2333854,40 Lt, bet ieškovui per 7 mėnesius nesumokėjo net dalies skolos, kas rodo jo geros valios stoką sprendžiant skolos apmokėjimą ir negali pateisinti pasitikėjimo. Konstatavo jog nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo sutartų netesybų ar mažinti jų dydį. Be to ir apeliacinio proceso metu apeliantas nepateikė į bylą duomenų, kad būtų sumokėjęs bent dalį įsiskolinimo.

Nepagrįstas ir apelianto teiginys jog dėl UAB „Via unica“ nesąžiningų veiksmų jis negalįs atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su kitais subrangovais ir kad visiems subrangovams, kuriems jis liko skolingas prisiteisus skolas, o rangovui nesumokėjus už atliktus darbus jam grėstų bankrotas ir nukentėtų ne tik, ieškovo, bet ir daugelio kitų įmonių bei darbuotojų interesai.

Kaip matyti iš „Liteko“ bazės duomenų UAB „Via Unica“ buvo pareiškusi ieškinį dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo tačiau bankroto byla nebuvo iškelta, 2012 02 02 nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsisakė iškelti apeliantui bankroto bylą nenustatęs jo nemokumo.

Kiti apeliacinio skundo motyvai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona TilindienėAndrius IgnotasLiuda Uckienė