- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-197-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00594-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- UAB „Ignalinos statyba“
- Ieškovas
- UAB „Onninen“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Ignalinos statyba“ atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-630-277/2011 pagal ieškovo UAB „Onninen“ ieškinį atsakovui UAB „Ignalinos statyba“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Onninen“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo UAB „Ignalinos statyba“ priteisti ieškovo naudai 90 978,11 Lt skolos, 568,36 Lt delspinigių, 8,49 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, o jų nesant – nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 91 546,47 Lt sumai, leidžiant atsiskaityti su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovo UAB „Onninen“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo UAB „Ignalinos statyba“ pinigines lėšas, o jų nesant – nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bendrai 91 546,47 Lt sumai, uždraudęs areštuotu turtu disponuoti ir leidęs iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti tik su kreditoriumi UAB „Onninen“. Teismas nurodė, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma didelė, skolininkas ilgai vengia skolą grąžinti gera valia, atsakovo finansinė padėtis nėra aiški, todėl teismas mano, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus, atsakovas gali savo turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip suvaržyti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Ignalinos statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas gali vengti vykdyti nepalankų teismo sprendimą.
2. Areštavus atsakovo pinigines lėšas, atsakovo galimybės netrukdomai tęsti veiklą ir uždirbti pajamas bus apribotos, atsiras apyvartinių lėšų stygius, atsakovas gali pritrūkti lėšų atsiskaityti su SODRA, VMI, mokėti darbo užmokestį ir t. t.
3. Atsakovas su kreditoriumi neatsiskaitė, nes su atsakovu už atliktus darbus neatsiskaitė UAB „Via Unica“. UAB „Via Unica“ atsakovas pateikė didesnį kaip 700 000 Lt ieškinį, akivaizdu, kad ieškovo reikalaujama suma atsakovo atžvilgiu nėra didelė.
Atsiliepimas
4. Atsakovas derisi su ieškovu dėl skolos grąžinimo terminų atidėjimo, todėl teigti, kad atsakovas vengia atsiskaityti ar kad jis negalės įvykdyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo, nėra pagrindo.
5. Atsakovas turi pakankamai daug nekilnojamojo turto, taip pat turi kilnojamojo turto.
6. Jei laikinosios apsaugos priemonės būtų paliktos galioti, pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis turtas, jo nepakankant, kilnojamasis turtas, ir tik nepakankant kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto – piniginės lėšos, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su darbuotojais, SODRA, VMI.
Ieškovas UAB „Onninen“ pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovo nurodomam turimam nekilnojamam turtui taikomas apribojimas hipoteka. Tuo atveju, jeigu hipotekos kreditoriai nesutiktų, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto iš viso nebūtų galima (CPK 746 str. 3 d.). Jokių kitų įrodymų apie turimą kitą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą atsakovas nepateikė.
2. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ir rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui neišvengiamai bus pritaikyti tokie ribojimai, kurie iš esmės suvaržys ar paralyžiuos jo ūkinės veiklos galimybes.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Jeigu apelianto disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis teisė nebus apribota, išlieka galimybė ateityje apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.
4. Siekdamas išvengti nepatogumų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atsakovas turi teisę nurodyti kitą areštuotiną turtą, pateikti banko garantiją ieškinio sumai, laidavimo raštą, ar atlikti kitus CPK 146 str. numatytus veiksmus ir kreiptis į teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
5. Pirmosios instancijos teismas lygiateisiškumo ir ekonomiškumo principų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsniu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma – 91 546,47 Lt, yra didelė. Nesutikdamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, apeliantas teigia, kad turi nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 400 000 Lt, be to, teigia, kad jam nuosavybės teise priklauso ir kitas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Teismas pažymi, kad gerą įmonės finansinę padėtį patvirtina ne nuosavybės teise valdomo turto vertė, bet jos santykis su įmonės įsipareigojimais. Kadangi apeliantas jokių duomenų apie turimus skolinius įsipareigojimus nepateikė, teismas sprendžia, kad pateiktas nekilnojamojo turto registro išrašas apie nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą neeliminuoja abejonių dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju, tuo tarpu taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovo turtinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, kad būtų reali galimybė įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Dėl šių priežasčių apelianto nurodyta aplinkybė apie jo pateiktą ieškinį UAB „Via Unica“ dėl skolos priteisimo taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovo UAB „Onninen“ reikalaujama suma nėra jam didelė, juo labiau, kad pateiktas ieškinys dar nereiškia, kad bus priimtas palankus apeliantui teismo sprendimas, o priimtas palankus – įvykdytas.
Kita vertus, Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo ir proporcingumo principais bei taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas taip pat reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis aukščiau minėtais principais, turi taikyti mažiausiai atsakovo veiklą ar interesus varžančias priemones reikalavimui užtikrinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia areštuojamas nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, turtinės teisės, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bendrai neviršijant reikalavimo sumos. Būtent toks turto arešto eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje-komercinėje veikloje (žr. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-998-623/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių turto arešto taisyklių nesilaikė, nes pirmiausia areštavo atsakovo pinigines lėšas ir tik jų nesant, atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovo nekilnojamasis turtas suvaržytas hipoteka, savaime nesudaro pagrindo taikyti kitokį nei teismų praktikoje pripažįstamą turto arešto eiliškumą. Be to, siekiant užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, tikslinga iš areštuojamų lėšų leisti atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet taip pat valstybės ir VSDFV biudžetais bei darbuotojais.
Dėl nurodytų motyvų teismas sprendžia, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį, nurodant, kad ieškovo UAB „Onninen“ reikalavimų užtikrinimui areštuojamas atsakovui UAB „Ignalinos statyba“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, turtinės teisės, bendrai neviršijant 91 546,47 Lt sumos, ir tik turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai – areštuojamos atsakovo piniginės lėšos, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį:
ieškovo UAB „Onninen“ (į. k. 111520640, buveinės adresas: Savanorių pr. 187, Vilnius) reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui UAB „Ignalinos statyba“ (į. k. 155550585, buveinės adresas: Švenčionių g. 37, Ignalina) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, turtines teises, bendrai neviršijant 91 546,47 Lt sumos. Areštuotą turtą draudžiama parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Tik turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.
Kitą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.