Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-23964-528/2020 pagal pareiškėjų B. B. ir D. B. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

10. Teisinės gynybos prieinamumo realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111, 135 straipsniai). Proceso atnaujinimo instituto paskirtis bei taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri nustatyta CPK 370 straipsnyje. CPK 370 straipsnis reglamentuoja ir proceso atnaujinimo etapus: pirmajame etape sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo; antrajame – dėl prašymo pagrįstumo, ir tik trečiajame etape pakartotinai nagrinėjama byla, tikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas, be procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje. CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pateikusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nustatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti.

12. CPK 158 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga teismui išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas. Teismo išaiškinimo pareiga apima ir pareigą, nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, pateikęs trūkumų turintį procesinį dokumentą, ir, esant reikalui, nutarties motyvuojamojoje dalyje išaiškinti, kokiu būdu galima trūkumus pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos D. B. prašymo priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašymas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (netinkamai nurodytos dalyvaujančių asmenų procesinės padėtys) bei specialiųjų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nustatytų CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis yra grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, be to, teismas sprendė, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo turi paduoti kartu abu pareiškėjai (buvę sutuoktiniai). Dėl nurodyto, teismas skundžiama nutartimi nustatė pareiškėjai terminą aptartiems trūkumas pašalinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje vertina ar pagrįstai buvo nustatyti pareiškėjos procesinio dokumento trūkumai ir ji įpareigota juos pašalinti.

14. Viena iš sąlygų prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti – įstatyme nustatytas terminas tokio pobūdžio prašymų pateikimui. Siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

15. Šiuo atveju pareiškėja proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-142-955/2015 galimybę sieja su tuo, jog priimtu sprendimu minėtoje byloje, patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, į ją nebuvo įtrauktas pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) t. y. nebuvo išspręstas šio turto padalinimo klausimas. Pareiškėja nurodo, kad apie tai jai tapo žinoma tik tuomet, kai B. B. 2020 m. liepos mėn. pradėjo jai aiškinti, kad nurodytas nekilnojamasis turtas priklauso jam, todėl pareiškėjos vertinimu prašymas atnaujinti procesą (teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 30 d.) paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.

16. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų skaičiavimas, taip pat nurodyti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai ir jie pateikti teismui, o nesant šio pareiškimo elemento negalima spręsti dėl tokio pareiškimo priėmimo. Tačiau teismas konkrečiai neįvardino, koks yra pareiškėjos pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, susijusios su CPK 368 straipsnyje 1 dalyje nurodytų terminų skaičiavimo, trūkumas. Teismas iš esmės apsiribojo įstatyme įtvirtintos normos pacitavimu. Kita vertus, tai, ar pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės dėl CPK 368 straipsnyje įtvirtintų terminų skaičiavimo yra pagrįstos, nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, kadangi dėl terminų prašymui atnaujinti procesą skaičiavimo turi pasisakyti prašymą pagal kompetenciją nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad klausimą, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, teismas sprendžia antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, t. y. kai prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra atnaujinamasis, todėl net ir tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalis). Teismas, posėdyje nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, visų pirma turi išspręsti klausimą dėl šio termino atnaujinimo (Teismų praktikos biuletenis Nr. 26, Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai). Taigi, šiuo atveju pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, šioje proceso stadijoje iš esmės yra įgyvendinusi CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą reikalavimą (skundžiamoje nutartyje nenurodžius konkrečių trūkumų), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo abstraktaus pobūdžio įpareigojimas yra perteklinis ir nepagrįstas.

17. Vienas iš bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taikomas ir prašymams atnaujinti procesą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 369 straipsnio 1 dalis), yra dalyvaujančių byloje asmenų ir jų procesinių padėčių nurodymas. Šiuo atveju pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą įvertinęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja netinkamai yra nurodžiusi dalyvaujančių asmenų procesines padėtis, t. y., kadangi byla buvo išnagrinėta ypatingos teisenos tvarka, todėl pareiškėja netinkamai save įvardinto atsakove, o pareiškėją B. B. – ieškovu. Įstatymas numato kiekvienu atveju lanksčiai vertinti procesinių dokumentų netikslumus, kurie iš esmės nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju prašyme dėl proceso atnaujinimo dalyvaujančių asmenų procesinių padėčių netikslus įvardinimas nelaikytinas trūkumu, užkertančiu kelią tolimesnei proceso eigai. Juolab, kad ir pati pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad netikslios dalyvaujančių asmenų procesinės padėtys buvo nurodytos per klaidą, taip pat kartu su atskiruoju skundu teikia patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame yra patikslinusi savo ir B. B. procesines padėtis.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo išnagrinėta ypatingos teisenos tvarka, tai net ir atnaujinus procesą reikalavimai byloje yra nagrinėjami ta pačia teisena, o ginčai tarp pareiškėjų nėra galimi. Dėl to, teismas sprendė, kad aptariamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pateikti kartu abu pareiškėjai (D. B. ir B. B.).

19. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Pagal CPK 37 straipsnį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančiais asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, <...> pareiškėjai ir kt. asmenys. CPK 41 straipsnyje nustatyta, kad civiliniame procese šalimis yra ieškovas ir atsakovas, o CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šalių procesinės teisės ir pareigos. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. išnagrinėtoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra viena iš pareiškėjų, todėl ji neabejotinai turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Jau minėta, kad aptariamu atveju pareiškėja D. B. siekia atnaujinti santuokos nutraukimo bylą, kurioje, jos nuomone, nebuvo padalytas visas bendras turtas.

20. Pažymėtina, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).

21. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio prašymu, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ir CPK 385 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019).

22. Tačiau gali susiklostyti situacijos, kai santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalytas bendras sutuoktinių turtas, tačiau vien ta aplinkybė, kad vieno iš sutuoktinių nurodomas turtas nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje ir joje padalytas, savaime nereiškia, kad toks turtas neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018). Tokiais atvejais paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 27, 28 punktus; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018). Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pareiškėjai nurodyta, jog ji prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pateikti kartu su kitu pareiškėju – B. B..

23. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą ir, vertindamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti procesinio dokumento trūkumus, todėl pareiškėjos D. B. atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.