- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- eII-45-416/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00012-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Pažeidėjas
- G. Š.
- Pareiškėjas
- G. Š.
dalyvaujant skundą padavusiam nubaustam asmeniui G. Š., jo įgaliotam atstovui advokatui R. B.,
institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui D. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Š. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. gruodžio 30 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6905-2024 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. M. 2024 m. gruodžio 30 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6905-2024, kuriuo G. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 1 d., 21.33 val., Dariaus ir Girėno – Kauno g. sankryžoje, Marijampolėje, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai po paklaidos nustatyta 2,65 promilių neblaivumas, sukėlė eismo įvykį. Dėl vairavimo neblaiviam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą asmeniui skirta 10 Eur bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 1 100 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, asmeniui paskirta subendrinta nuobauda – 1 100 Eur bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Š. pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. gruodžio 30 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6905-2024 dalyje dėl asmens pripažinimo kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį bei prašoma teiseną dėl minėto nusižengimo padarymo nutraukti. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos, kurį pats sukėlė, nepasišalino, o tiesiog pasitraukė į šalį nuo važiuojamosios gatvės dalies, nenorėdamas trukdyti kitų automobilių eismui. Eismo įvykis įvyko sankryžoje, kuri yra tikrai judri, juo labiau tai nebuvo vėlus paros metas, kiek jis matė, tiek Kauno, tiek Dariaus ir Girėno g. judėjo kitos transporto priemonės. Po to, kai jo vairuojamas automobilis, užvažiavęs ant pėsčiųjų salelės, palenkė joje stovėjusį kelio ženklo šalį, pareiškėjas automobilį sustabdė ir matė, jog dėl to yra užtverta praktiškai vos ne visa važiuojamoji gatvės dalis, dėl ko akivaizdžiai bus sutrikdytas eismas šia kryptimi. Todėl, nenorėdamas, jog jo automobilis kliudytų kitų automobilių eismui, nusprendė pavažiuoti į gretimai esančią „Norfos“ parduotuvės stovėjimo aikštelę ir ten palaukti atvykstančių policijos pareigūnų. Neabejojo tuo, kad policijos pareigūnai bus iškviesti, kadangi matė tiek šaligatviu einančius, tiek gretimai esančioje autobusų sustojimo stotelėje laukiančius žmones, kurie tikrai turėjo matyti sukeltą eismo įvykį. Be to, pareigūnus ir pats būtų iškvietęs tuo atveju, jeigu jie nebūtų buvę iškviesti. Pareiškėjas nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie „Norfos“ parduotuvės, bei ten sustojo. Tik sustojus bei nespėjus išlipti, prie automobilio priėjo keletas jaunuolių, kurie pradėjo klausinėti, kodėl jis važiavo būdamas neblaivus. Kadangi iš tiesų neturėjo jokio logiško paaiškinimo dėl vairavimo esant neblaiviame stovyje, pareiškėjas laukė atvykstant policijos pareigūnų, kuriuos, kaip matė, iškvietė prie jo priėję jaunuoliai. Pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti eismo įvykį ar pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiesiog esant neblaiviam, pasirodė, jog nuvažiuodamas į gretimai esančią aikštelę ir ten sulaukdamas atvykstant policijos pareigūnų, nepadarys jokio pažeidimo. Nenorėjo, jog dėl jo skersai važiuojamosios gatvės dalies stovinčio automobilio būtų trukdomas kitų transporto priemonių eismas, dėl ko nusprendė nuvažiuoti bei sustoti gretimai, t. y. ne daugiau nei už 30-40 metrų esančioje aikštelėje ir ten palaukti pareigūnų ar pačiam juos išsikviesti. Akivaizdu, jog jeigu iš tiesų būtų norėjęs pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei nuslėpti save, kaip šio įvykio kaltininką, nebūtų važiavęs į greta esančią aikštelę, o tiesiog būtų nuvažiavęs tolyn, nesustojęs ir taip galimai išvengęs ar bent jau bandęs išvengti atsakomybės. Pareiškėjo veiksmai išvažiuojant iš eismo įvykio vietos nebuvo tyčiniai, nes jis nesiekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos su tikslu nuslėpti savo neblaivumą ar suklaidinti pareigūnus dėl įvykio tyrimo, kaltininko nustatymo ar pan. Tai, kad pareiškėjas nusprendė atlaisvinti važiuojamąją gatvės dalį, savaime nereiškia, jog jis ketino apskaitai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nėra suprantama nutarimo dalis, kurioje kalbama, jog pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Jokio paaiškinimo administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas nėra davęs, nebuvo prisipažinęs kaltu dėl padaryto šio administracinio nusižengimo, o baudžiamojoje byloje jo parodymai niekaip negali būti vertinami kaip kaltės pripažinimas dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Atsiliepimas
Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netekinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad G. Š. privalėjo, sukėlęs eismo įvykį, sustoti eismo įvykio vietoje ir pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. G. Š. kilo KET 222 numatyta pareiga ir jis privalėjo pranešti apie įvykusį eismo įvykį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, neabejotinai G. Š. jautė ir aiškiai suprato, kad atsitrenkė į kliūtį ir būdamas atidus bei rūpestingas vairuotojas, privalėjo išlipti iš automobilio, įvertinti ar buvo padaryta žala asmenims ar/ir turtui bei imtis priemonių situacijai spręsti, tačiau to nedarė, pats pasirinko ignoruoti faktą, kad tyčia kliudė svetimą turtą ir iš įvykio vietos sąmoningai pasišalino, nuvažiuodamas į netoliese esančią automobilių aikštelę bei pastatydamas savo transporto priemonę tarp kitų automobilių. Šiais savo veiksmais G. Š. nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, dėl sąmoningo šios pareigos ignoravimo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės ir pareigos tikėdamasis, kad niekas jo sukelto eismo įvykio nepastebėjo. Taip pat turėjo motyvą pasišalinti iš eismo įvykio siekiant nuslėpti savo neblaivumą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 1-1025-482/2023. Minėtos baudžiamosios bylos nuosprendyje nurodyta, kad objektų apžiūros protokole fiksuota, kad peržiūrėjus kūno kameros įrašą, G. Š. sako, kad jis nevairavo, o stovėjo aikštelėje ir laukė vairuotojo. Pareigūnai sako, tai, kad žmonės matė, jog jis vairavo. G. Š. pasako, kad jis vairavo automobilį, važiavo iš draugo, automobilis priklauso jam. Tai, tik patvirtina, kad pasišalindamas iš eismo įvykio tikėjosi, kad liks nepastebėtas ir taip išvengs galimos administracinės ar baudžiamosios atsakomybės. Skunde nurodoma, kad asmuo žinojo, jog pareigūnai bus iškviesti, todėl nuvažiavo į stovėjimo aikštelę. G. Š. negalėjo žinoti, ar kas nors iškvietė policijos pareigūnus, taip pat pažeidimo metu buvo vėlesnis paros metas – 21.33 val., kai tokiu metu potencialiai mažesnis transporto priemonių ir gyventojų judėjimas, buvo tamsus paros metas. Taip pat pagal bylos duomenis G. Š. apgadino stulpelį pėsčiųjų saugos salelėje ir likęs eismo įvykio vietoje, visiškai nebūtų trukdęs transporto priemonių eismui, todėl skundo argumentai, kad buvo užtverta praktiškai vos ne visa važiuojamoji gatvės dalis ir siekdamas nesutrikdyti eismo šia kryptimi nuvažiavo iš eismo įvykio vietos visiškai nepagrįsti. Institucija pažymi, kad eismo įvykio vietoje eismas ta pačia kryptimi vyksta dvejomis eismo juostomis, ir net jei būtų blokavęs vieną eismo juostą eismo įvykio metu, eismas galėjo vykti likusia laisva eismo juosta, juolab, kad eismo įvykis buvo sukeltas ne transporto priemonių eismo piku metu (21.33 val.). KET nemato, jog siekiant sumažinti galimas spūstis po eismo įvykio sukėlimo niekam apie tai nepranešus, būtų galima iš jos išvažiuoti. G. Š. apgadinęs svetimą turtą, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ar bent jau išsiaiškinti aplinkybes vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, tai yra tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo tiesiogiai susijęs, vietos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Š. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad palaiko skundą jame esančiais argumentais. Paaiškino, jog iš eismo įvykio vietos nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę tam, kad jo vairuotas ir eismo įvykį sukėlęs automobilis netrukdytų eismui. Automobilių stovėjimo aikštelėje ketino laukti policijos pareigūnų, kadangi matė, kad jaunuoliai juos iškvietė. Jeigu jam nebūtų susidaręs toks vaizdas, kad policijos pareigūnai jau yra iškviesti – pats būtų kvietęs policiją. Neketino nuslėpti įvykio aplinkybių ir išvengti atsakomybės.
Pareiškėjo G. Š. įgaliotas atstovas advokatas R. B. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad palaiko skundą jame esančiais argumentais. Asmuo iš eismo įvykio vietos nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę tam, kad netrukdytų automobilių eismui. G. Š. nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ne dėl to, kad norėjo nuslėpti eismo įvykį. bandydamas trukdyti nustatyti sukelto eismo įvykio aplinkybes ar norėdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Jeigu G. Š. būtų sustojęs gretimai esančioje autobusų stotelėje, būtų trukdęs autobusų eismui. G. Š. pats neiškvietė policijos pareigūnų, kadangi buvo informuotas, jog tai padarė įvykį matę jaunuoliai. Sutinkamai su tuo, kas nurodyta, pačiam nubaustam asmeniui nebuvo poreikio dar kartą informuoti policiją apie sukeltą eismo įvykį. Atvykus policijos pareigūnams, G. Š. neneigė savo kaltės dėl kilusios situacijos.
Marijampolės AVPK įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad 21.30 val. miesto autobusai nevažiuoja. Iš vaizdo įrašo matyti, kad lauke yra prieblanda, pradeda temti, nėra šviesus paros metas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad G. Š. policijos pareigūnams nurodo, kad jis nevairavo automobilio. Tai patvirtina faktą, jog asmuo siekė išvengti atsakomybės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. Š. aiškiai jautė ir suprato, jog atsitrenkė į kliūtį, todėl privalėjo imtis priemonių situacijai spręsti ir apie sukeltą eismo įvykį informuoti policiją.
Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pranešimas apie eismo įvyko buvo gautas iš jaunuolių, kurie pranešė, jog sukdamasis automobilis atsitrenkė į stulpą ir jo vairuotojas bando šalintis iš eismo įvykio vietos, važiuodamas į prekybos centro aikštelę. Atvykę į minėtą aikštelę, pamatė, kad prie G. Š. vairuoto automobilio yra daug žmonių, kurie nurodė, kad tai yra į stulpą atsitrenkęs asmuo. Eismas nebuvo intensyvus, dėl ko dėl G. Š. sukelto eismo įvykio būtų galėjusi susidaryti automobilių spūstis. Buvo apie 21.30 val. - 22 val. G. Š. pripažino, kad vairavo automobilį bei kad jis sukėlė eismo įvykį.
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos tokios pačios faktinės aplinkybės, kokios yra nurodytos skundžiamame nutarime. Grafoje „asmens paaiškinimas“ nurodyta, kad G. Š. paaiškino: „iš įvykio vietos nepasišalinau, niekur nebėgau, parduotuvės „Norfa“ aikštelėje laukiau policijos pareigūnų nesupratęs, kad padariau didelę klaidą“.
Marijampolės savivaldybės administracijos rašte ir sąmatoje fiksuota, kad dėl G. Š. administracinio nusižengimo padarymo kilo 1 127,80 Eur turtinė žala.
G. Š. įtariamojo apklausos protokole ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-33534-23 fiksuota, jog asmuo paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 20.00 val., automobiliu VW Passat, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko pas savo draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris pasiūlė išgerti alkoholio. Išgėrė 0,7 litro talpos butelį degtinės. Vartojant alkoholį, į namus planavo vykti taksi automobiliu, tačiau apsvaigus nuo alkoholio nusprendė važiuoti automobiliu pats. Važiuojant į namus, Dariaus ir Girėno g. kliudė stulpelį, po ko nuvažiavo į parduotuvės „Norfa” aikštelę, ten sustabdė automobilį ir laukė atvykstant policijos, nes suprato, jog žmonės bus iškvietę policijos pareigūnus. Po keleto minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu nustatė 2,7 promilių girtumą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 21.33 val., buvo gautas pranešimas, kad automobilis VW Passat, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ką tik kliudė stulpelį ir pasišalino. Dabar automobilis sustojo prie kebabinės. Galimai vairuotojas neblaivus. Atvykus nurodytu adresu Dariaus ir Girėno g. 8, parduotuves „Norfa” aikštelėje buvo pastebėtas pranešime nurodytas automobilis, kurio vairuotojas – G. Š. Pranešėjas nurodė, kad tai šis asmuo, vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje kliudė stulpelį ir yra galimai neblaivus. Paklausus G. Š., ar jis yra vartojęs alkoholio, asmuo teigė, kad prie 30 min. vartojo alkoholio. Nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba neriši, asmuo svirduliavo į šonus. Asmeniui buvo nustatytas 2,70 promilių neblaivumas. Vairuotojas su neblaivumu sutiko.
Eismo įvykio fiksavimo protokole nurodytos eismo įvykio aplinkybės (data, laikas, vieta ir kt.).
Transporto priemonės apžiūros akte fiksuota automobilio VW Passat, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra.
Vaizdo įrašuose fiksuota, kad policijos pareigūnai pagal gautą iškvietimą atvyksta į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie parduotuvės „Norfa“, adresu Dariaus ir Girėno g. 8, Marijampolėje. Policijos pareigūnus iškvietę jaunuoliai parodo asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį 2023 m. rugsėjo 1 d., 21.33 val., Dariaus ir Girėno – Kauno g. sankryžoje, Marijampolėje, ir iš minėtos vietos atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią minėtu adresu. 0.45 s. policijos pareigūnas G. Š. klausia: „kas atsitiko, kokia situacija, kur važiavote?“. Asmuo atsako, kad: „nieko“. 1 min. 20 s. policijos pareigūnas klausia: „ar asmuo kažką kliudė?“. G. Š. nurodo, kad: „nieko nekliudžiau“. Su policijos pareigūnas bendraujanti mergina nurodo, kad: „asmuo kliudė stulpelį <...> automobiliai jį apvažiavo“. 3 min. 30 s. patikrinus G. Š. blaivumą ir nustačius 2,71 promilių neblaivumą, asmuo teigia, kad „niekur nevažiavau, čia stovėjau“. Policijos pareigūnui paklausus: „ar matėte, kad kliudėte stulpelį“, G. Š. nieko neatsako. Vėliau G. Š. nuolat kartoja: „aš nevažiavau“. 7 min. 20 s. G. Š. nurodo, kad: „automobilį vairavo kitas asmuo, kuris išėjo, aš jo laukiau“. 18 min. 00 s. G. Š. pasako: „važiavau iš draugo“.
Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus fiksuoti G. Š. padaryti administraciniai nusižengimai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 100 Eur iki 2 000 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 2 000 Eur iki 2 600 Eur.
KET 219 punkte numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. KET 222 punktu nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.
Pagal formuojamą teismų praktiką, ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-11-303/2018).
Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties požymis. Be to, kaltės, jos formos, rūšies, subjektyvių (vidinių-psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. Š. 2023 m. rugsėjo 1 d., 21.33 val., Dariaus ir Girėno – Kauno g. sankryžoje, Marijampolėje, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai po paklaidos nustatyta 2,65 promilių neblaivumas, sukėlė eismo įvykį – apgadino stulpelį, esantį pėsčiųjų saugos salelėje. Pats G. Š. šio fakto neginčija. Tai reiškia, kad nubaustas asmuo jautė ir aiškiai suprato, kad atsitrenkė į stulpelį. Asmuo nesutinka su tuo, kad yra nubaustas už tai, jog iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pasišalino, pažeisdamas KET. Pareiškėjas skunde savo poziciją grindžia tuo, kad iš eismo nepasišalino, o tiesiog pasitraukė į šalį nuo važiuojamosios gatvės dalies, nenorėdamas trukdyti kitų automobilių eismui. Eismo įvykis įvyko sankryžoje, kuri yra tikrai judri, juo labiau tai nebuvo vėlus paros metas, kiek jis matė, tiek Kauno, tiek Dariaus ir Girėno g. judėjo kitos transporto priemonės. Po to, kai jo vairuojamas automobilis, užvažiavęs ant pėsčiųjų salelės, palenkė joje stovėjusį kelio ženklo šalį, pareiškėjas automobilį sustabdė ir matė, jog dėl to yra užtverta praktiškai vos ne visa važiuojamoji gatvės dalis, dėl ko akivaizdžiai bus sutrikdytas eismas šia kryptimi. Todėl, nenorėdamas, jog jo automobilis kliudytų kitų automobilių eismui, nusprendė pavažiuoti į gretimai esančią „Norfos“ parduotuvės stovėjimo aikštelę ir ten palaukti atvykstančių policijos pareigūnų.
Teismas, vertindamas nurodytus skundo argumentus, daro išvadą, kad tai yra gynybinė asmens versija, siekis išvengti administracinės atsakomybės ir su ja susijusių neigiamų padarinių. Visų pirma, atkreipiamas dėmesys į tai, jog kaip matyti iš byloje esančių duomenų, eismo įvykis įvyko 2023 m. rugsėjo 1 d., 21.33 val., t. y. ne tokiu paros metu, kuomet eismas būna labai intensyvus ir G. Š. vairuotas automobilis būtų galėjęs taip trukdyti eismui, kad sukeltų realius nepatogumus kitiems eismo dalyviams ir (ar) transporto priemonių spūstis. Antra, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad asmuo apgadino stulpelį, esantį pėsčiųjų saugos salelėje, likęs įvykio vietoje vis dėlto nebūtų trukdęs transporto priemonių eismui. Be to, Dariaus ir Girėno – Kauno g. sankryžoje, Marijampolėje, eismas ta pačia kryptimi vyksta dvejomis eismo juostomis, todėl pareiškėjui savo automobiliu blokavus vieną eismo juostą, eismas galėjo vykti likusia laisva kita eismo juosta. Trečia, asmuo, manydamas, kad sukeltas eismo įvykis trukdo eismui, galėjo sustoti greta įvykio vietos esančioje autobusų stotelėje, o ne važiuoti į daug toliau esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į eismo įvykio laiką (21.33 val.) bei viešai internete prieinamą autobusų važiavimo grafiką Marijampolės mieste (https://marijampolesap.lt/paslaugos/vietiniai-marsrutai/), galima daryti išvadą, kad G. Š. vairuojamo automobilio patraukimas į autobusų stotelę, nebūtų trukdęs viešojo transporto judėjimui, kadangi paskutiniai viešojo transporto autobusai Marijampolės mieste važiuoja apie 18 val.
Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu G. Š. nurodė, kad pats dėl savo sukelto įvykio nekvietė policijos pareigūnų, kadangi jam nuvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie „Norfos“ parduotuvės, bei ten sustojus, suprato, kad įvykį matė jaunuoliai jau yra iškvietę policiją.
Teismas pažymi, jog kaip minėta, KET 222 punkte aiškiai ir imperatyviai yra nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei KET, nei ANK, nei teismų praktikoje nėra numatyta išimtis, atleidžianti asmenį nuo nurodytos pareigos, kuomet eismo įvykį sukėlęs asmuo galvoja, kad apie eismo įvykį policijai pranešė tretieji asmenys. Taigi, analizuojamu atveju, G. Š. net ir manydamas, kad apie jo sukeltą eismo įvykį policiją informavo įvykį matę ir automobilių stovėjimo aikštelėje buvę jaunuoliai, turėjo pareigą pats paskambinti policijai bei nurodyti įvykio aplinkybes. Taigi, aptarimas pareiškėjo skundas argumentas nešalina jo atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio nepranešus policijai.
Analizuojant asmens tyčios buvimą, svarbu paminėti G. Š. elgesį tuomet, kai policijos pareigūnai pagal gautą iškvietimą atvyksta į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie parduotuvės „Norfa“, adresu Dariaus ir Girėno g. 8, Marijampolėje. Teismo vertinimu, asmuo galėjo policijos pareigūnams iš karto pasakyti, jog pats nekvietė policijos, kadangi galvojo, kad tai padarė jo sukeltą eismo įvykį matę asmenys. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti visiškai priešingas G. Š. elgesys, t. y. asmuo beveik 18 minučių policijos pareigūnams net neprisipažįsta, kad jis vairavo automobilį bei sankryžoje kliudė stulpelį. G. Š. policijos pareigūnams nurodo, kad: „nieko nekliudžiau“, aš nevažiavau“, „automobilį vairavo kitas asmuo, kuris išėjo, aš jo laukiau“.
Teismo nuomone, visos šios nustatytos aplinkybės kategoriškai paneigia G. Š. poziciją ir neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad jo veiksmuose buvo tiesioginė tyčia – asmuo suvokė, kad jis yra susijęs su sukeltu eismo įvykiu ir iš jo pasišalino, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. norėjo taip elgtis. Teismas mano, kad institucija priėmusi skundžiamą nutarimą padarė pagrįstą išvadą, kad G. Š. aiškiai suvokdamas, kad jis sukėlė eismo įvykį ir dėl to jam kilo pareiga pranešti apie tai policijos pareigūnams bei pareiga pasilikti eismo įvykio vietoje, sąmoningai šią pareigą ignoravo. Taigi iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, tuo metu siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. gruodžio 30 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6905-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną skunde nurodytais motyvais G. Š. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant minėto nusižengimo sudėties.
Svarbu paminėti tai, kad skunde nurodyta, jog nėra suprantama nutarimo dalis, kurioje kalbama, jog pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Jokio paaiškinimo administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas nėra davęs, nebuvo prisipažinęs kaltu dėl padaryto šio administracinio nusižengimo, o baudžiamojoje byloje jo parodymai niekaip negali būti vertinami kaip kaltės pripažinimas dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jo grafoje „asmens paaiškinimas“ nurodyta, kad G. Š. paaiškino: „iš įvykio vietos nepasišalinau, niekur nebėgau, parduotuvės „Norfa“ aikštelėje laukiau policijos pareigūnų nesupratęs, kad padariau didelę klaidą“. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jis priimtas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu bylos nagrinėjime nedalyvaujant. Iš skundžiamo nutarimo taip pat matyti, kad jo grafoje „atsakomybę lengvinančios aplinkybės” nurodyta, kad atsakomybę lengvinančią aplinkybe laikoma tai, kad „kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti“, nors iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, kad G. Š. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino. Teismas pritaria skunde esančiai pozicijai, kad G. Š. baudžiamojoje byloje duoti parodymai niekaip negali būti vertinami kaip kaltės pripažinimas dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Esant nurodytai situacijai, patikslinamas Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. gruodžio 30 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6905-2024 iš jo grafos „atsakomybę lengvinančios aplinkybės“ šalinant, jog: “kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti”. Įvertinus nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skundžiamu nutarimu G. Š. buvo paskirta ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijos minimume numatyta piniginė bauda – 1 100 Eur. Iš skundžiamo nutarimo pašalinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas negali sunkinti nubausto asmens padėties, todėl pareiškėjui skirtos baudos dydis už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo G. Š. skundo netenkinti.
Patikslinti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. gruodžio 30 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6905-2024 iš jo grafos „atsakomybę lengvinančios aplinkybės“ šalinant, jog: “kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti”.
Kitas skundžiamo nutarimo dalis palikti nepakeistas.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.