Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Redanas“ atstovams G.Z. ir advokatui E.K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Redanas“ ieškinį atsakovui K.S. dėl nuostolių priteisimo, pagal atsakovo K.S. priešieškinį ieškovei UAB "Redanas" dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Amber grid“ pavedė atsakovei atlikti (duomenys neskelbtini) dujų skirstymo stoties sklypo sutvarkymo, pastato išorės ir vidaus patalpų remonto darbus už sutartą kainą.

2019 m. rugpjūčio 8 d. Rangos darbų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog sutarties objektas (duomenys neskelbtini) sklypo sutvarkymo, pastato išorės ir vidaus patalpų remonto darbai, projekto Nr. (duomenys neskelbtini), statybos vieta (duomenys neskelbtini). Sutartyje taip pat nurodyta, kad atsakovas (vykdytojas) įsipareigoja naudodamasis visomis užsakovo pristatytomis medžiagomis ir nurodymais, kaip atlikti darbus, įsipareigoja atlikti šias paslaugas, kurios nurodytos 1. punkte projekto Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentuose, o ieškovė (užsakovas) įsipareigoja sumokėti už paslaugas atsakovui sutarties 2.1. punkte numatytą sumą, t. y. 4000,00 Eur + 15 % administracinį mokestį, laikydamasi sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose numatytos tvarkos. Sutartis šalių nepasirašyta.

2019 m. rugpjūčio 8 d. Rangos darbų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sutarties objektas (duomenys neskelbtini) sklypo sutvarkymo, pastato išorės ir vidaus patalpų remonto darbai, projekto Nr. (duomenys neskelbtini), statybos vieta (duomenys neskelbtini). Sutartyje taip pat nurodyta, kad atsakovas (vykdytojas) vadovaujasi ir atlieka numatytus darbus pagal pateiktą paprastojo remonto aprašą Nr. (duomenys neskelbtini), prieš dvi dienas informuoja ieškovę (užsakovą) kokios bus reikalingos medžiagos ir jų kiekis, tada apie suderintas reikalingas medžiagas, ieškovė informuoja iš kur jas pasiimti, tada atsakovas jas pasiima ir nusiveža savo transportu į objektą, adresu (duomenys neskelbtini), ir atlieka sutartus darbus pagal aprašą Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė (užsakovas) įsipareigoja sumokėti už paslaugas atsakovui sutarties 2.1. punkte numatytą sumą, t. y. 4000,00 Eur + 15 % administracinį mokestį, laikydamasi sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose numatytos tvarkos. Sutartis šalių nepasirašyta.

Tarp UAB „Hortivita“ ir atsakovo 2019 m. rugpjūčio 21 d. pasirašytas įrangos perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovas nuomojosi iš UAB „Hortivita“ vibroplokštę, 2019 m. rugpjūčio 12 d. pasirašytas įrangos priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovas nuomojosi iš UAB „Hortivita“ kirstuvą, 2019 m. rugpjūčio 22 d. pasirašytas įrangos perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovas nuomojosi iš UAB „Hortivita“ lazerinį rotacinį nivelyrą, 2019 m. rugpjūčio 26 d. pasirašytas įrangos perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovas nuomojosi iš UAB „Hortivita“ vibroplokštę ir mobilų bokštelį. UAB „Hortivita“ išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras: 2019 m. rugpjūčio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur sumai už įrankio nuomą, 2019 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 210,00 Eur sumai už lazerinio rotacinio nivelyro ir vibroplokštės nuomą, 2019 m. rugsėjo 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur sumai už vibroplokštės ir mobilaus bokštelio nuomą. Ramirent Baltic AS Vilniaus filialas išrašė atsakovui 2019 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl sutarties nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Atsakovas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, teigia, kad šalys buvo tik žodžiu aptarusios neatidėliotinai/skubiai atliktinus darbus, ieškovė pažadėjo atsakovui pateikti rangos darbų sutartį bei prašė nedelsiant pradėti atlikinėti darbus. Vykdydamas ieškovės nurodymus, atsakovas 2019 m. rugpjūčio 12 d. pradėjo atlikinėti statybos rangos darbus. Tarp šalių vėliau vyko diskusijos/ginčai dėl rašytinės sutarties sąlygų, teksto, terminų ir pan., tačiau atsakovui kategoriškai nesutikus su ieškovės pateiktu Rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projektu, šalys nesudarė rašytinės sutarties, todėl šiuo konkrečiu atveju tarp šalių buvo susiklostę faktiniai statybos rangos teisiniai santykiai.

Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.162–6.187 straipsniai. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos CK normos, o būtent, CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai. Aiškinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą, t. y. ar sutartis buvo sudaroma derybų būdu, konkurso ar kitokiu būdu.

Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo matyti, kad sutarties esmė pirmiausia yra šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, žingsnis po žingsnio derantis ir ieškant konsensuso dėl atskirų sutarties sąlygų. Todėl tokiais atvejais sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta ir kokiomis sąlygomis, klasikinė ofertos – akcepto taisyklė nėra pakankama, nes sunku atriboti, kur buvo oferta, o kur – akceptas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005 ir kt.).

Iš byloje esančių susirašinėjimų tarp šalių elektroniniu paštu matyti, kad ieškovė 2019 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku atsiuntė atsakovui (duomenys neskelbtini) darbų aprašą, atsakovas tą pačią dieną elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad objektas domina. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei atliekamų darbų sutarties, sudarytos atsakovo ir kito užsakovo, projektą. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei 2019 m. rugpjūčio 8 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projektą. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovui koreguotą sutartį derinimui, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti pakoreguotą sutartį. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad buvo parengti du 2019 m. rugpjūčio 8 d. Rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projektai – vieną parengė atsakovas, kitą ieškovė. Teismas pažymi, kad nei vienas iš sutarties projektų nėra pasirašytas abiejų sutarties šalių. Šalys bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovas pradėjo atlikti darbus objekte, nors sutarties šalys nebuvo pasirašiusios ir vis dar derino sutarties sąlygas. Pastebėtina, kad abiejuose sutarties projektuose nurodytas tas pats sutarties objektas – (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta ta pati darbų kaina, ieškovės mokėtina atsakovui, t. y. 4000,00 Eur + 15 % administracinis mokestis.

Taigi bylos medžiagos visuma patvirtina, jog galutinio susitarimo šalys minėtais pirminiais elektroniniais susirašinėjimais nepasiekė ir tarp šalių ilgą laiką vyko derybos, o atsakovas pradėjo veikti statybos objekte iš esmės šalims dar nesant galutinai suderinus visų sutarties sąlygų, nesudarius rašytinės statybų rangos sutarties. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kad atsakovas vykdė darbus ginčo statybos objekte, o ieškovė tam neprieštaravo, leido dirbti, teikė nurodymus dėl darbų atlikimo, tiekė atsakovui darbams atlikti reikiamas medžiagas ir t. t., tačiau šalys nepasiekė galutinio susitarimo dėl visų sąlygų.

Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas, rangos sutartis, taip pat viena jos rūšių – statybos rangos sutartis, yra atlygintinė sutartis. Statybos rangos sutartimi rangovas (subrangos sutarties atveju – subrangovas) įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas (nagrinėjamu atveju (subrangos sutarties pagrindu) – generalinis rangovas) įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.650 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog dėl statybos rangos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), užsakovas buvo AB „Amber grid“, rangovas – ieškovė UAB „Redanas“. Įvertinus tarp šalių susiklosčiusių santykių turinį bei žodinius susitarimus, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė sutartiniai prievoliniai statybos rangos (subrangos) santykiai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta 2019 m. rugpjūčio 8 d. Rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl minėtos sutarties nutraukimo, taigi šis ieškovės ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas .

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 20839,74 Eur nuostoliams atlyginti. Nurodo, kad atsakovas statybos rangos darbus vykdė ne pagal jam perduotą projektinę dokumentaciją/darbų aprašą. Paaiškina, kad prašomus iš atsakovo priteisti nuostolius sudaro atsakovui į jo sutuoktinės sąskaitą sumokėtas 700 Eur dydžio avansas už darbų atlikimą, statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), defektų pašalinimo kaina, t. y. 15917,63 Eur, be to, ieškovė turėjo atlikti likusius statybos darbus, kuriuos atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti, tačiau kurie apskritai atsakovo nebuvo atlikti: naujas rangovas darbų, kurie atsakovo nebuvo atlikti atlikimui pateikė sąmatą 8822,11 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teigimu, ieškovės patirtos išlaidos yra 24739,74 Eur, t. y. 20139,74 Eur didesnės, nei būtų buvusios tuo atveju, jei atsakovas sutartinius įsipareigojimus būtų įvykdęs tinkamai. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad ieškovė pretenzijas atsakovui dėl tariamai netinkamai atliktų darbų kokybės pradėjo reikšti tik tada, kai šalims nepavyko susitarti dėl statybos rangos sutarties sąlygų, ieškovė anksčiau jokių pretenzijų atsakovui nereiškė nei žodžiu, nei raštu, nors ieškovės darbuotojai nuolat lankėsi objekte, kuriame buvo atliekami darbai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusių faktinių statybos rangos (subrangos) sutartinių santykių pagrindu atsakovas atliko statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo atliktų darbų kokybės.

Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-197-469/2020). Dėl sutartinės atsakomybės taikymo turi būti sprendžiama pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, įtvirtintas CK 6.245–6.262 straipsniuose, suponuojančias pareigą nustatyti būtiną atsakomybės taikymui sąlygų visetą bei atsižvelgti į kitas prievolės fakto ir dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-196-687/2018). Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Ieškovė įrodinėja, jog atsakovas nekokybiškai atliko darbus ginčo objekte, ne pagal jam perduotą projektinę dokumentaciją/darbų aprašą, t. y. šiais atsakovo veiksmais pasireiškė jo kaltė ir dėl to atsakovas turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Teismas pažymi, kad byloje ieškovė neprašė atlikti ekspertizės, siekiant įrodyti šias aplinkybes, taip pat patvirtino, kad šiai dienai ginčo objektas jau sutvarkytas ir priduotas, t. y. iš esmės ekspertui net nebūtų galimybės objektyviai patikrinti, ar minėti trūkumai iš tiesų buvo, nebent dar yra išlikusių kitų įrodymų, kurie nebuvo pateikti teismui.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, kad atliekant darbus ginčo objekte jokios pretenzijos dėl darbų atlikimo ar jų kokybės reiškiamos nebuvo. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas D.Š. nurodė, kad jis dirbo objekte (duomenys neskelbtini) žodinio susitarimo su atsakovu pagrindu. Paaiškino, kad dirbo nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2019 m. rugpjūčio mėn. 17-18 d., atliko darbus objekte nuo pradžios – atkasė pamatus, atliko pamatų šiltinimo darbus ir t. t. Pažymėjo, kad darbus atliko pagal atsakovo nurodymus, pateiktus žodžiu, jam statybos darbų projektas pateiktas nebuvo. Taip pat nurodė, kad dirbant objekte jam dėl atliekamų darbų kokybės niekas pretenzijų nereiškė. Pastebėtina, kad, nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pretenzijos dėl darbų atlikimo, kol darbai buvo atliekami, reiškiamos nebuvo, tačiau pats atsakovas teismo posėdyje patvirtino ieškovės atstovo G.Z. ir liudytojo A.P. nurodytas aplinkybes, kad atsakovas buvo ant pastato pamatų netinkamai sudėjęs membraną, t. y. sudėjęs ne ta puse, todėl šį darbą reikėjo perdaryti ir atsakovas jį perdarė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. surašytas atliktų darbų defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog komisija, susidedanti iš ieškovės atstovų direktoriaus G.Z., statinio statybos vadovo A.P., brigadininko R.B., apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), subrangovo atliktus pamatų šiltinimo darbus, įrengtą smėlio/žvyro šalčiui atsparų sluoksnį pagal 2019 m. rugpjūčio 8 d. subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatė šiuos defektus: pamatų šiltinimas atliktas netvarkingai, sujungimuose patekę klijų, per kuriuos atsiranda šalčio tiltas, pamatų apšiltinimą reikia perdaryti, medžiagos sugadintos, jų panaudoti negalima; neįrengtas šalčiui atsparus sluoksnis pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P.S. nurodė, kad jis dirba AB „Amber grid“ techniku. Paaiškino, kad jis prižiūrėdavo (duomenys neskelbtini) objektą, įleisdavo ieškovės darbuotojus bei atsakovą į objektą. Patvirtino, kad A.P. atvykdavo į objektą beveik kasdien, šitas asmuo prižiūrėdavo darbus. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A.P. nurodė, kad dirbo UAB „Redanas“, nuo 2019 m. spalio mėnesio pabaigos nebedirba. Paaiškino, kad buvo darbų vadovas, prižiūrėjo darbus objekte (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad atsakovas turėjo atlikti darbus pagal statybos darbų projektą, projektas atsakovui buvo pateiktas iki darbų atlikimo pradžios. Darbai buvo atlikti netinkamai, todėl nebuvo priimti. Nurodė, kad darbų atlikimo metu reiškė pretenzijas atsakovui žodžiu dėl netinkamai atliekamų darbų, reikalaudavo ištaisyti defektus. Paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo nuvykęs apžiūrėti objekto, atsikasė dalį pamatų, vizualiai apžiūrėjo pamatus, nustatė, kad pamatų apšiltinimo darbai atlikti netinkamai. Negalėjo nurodyti, kokia dalis pamatų šiltinimo darbų atlikti netinkamai. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R.B. nurodė, kad dirba UAB „Redanas“. Objekte (duomenys neskelbtini) buvo nuvykęs vieną kartą – 2019 m. rugpjūčio 27 d. apžiūrėti objekto, po ko buvo surašytas defektinis aktas. Paaiškino, kad nuvykęs su G.Z. ir A.P. apžiūrėjo atliktus darbus. Nustatė, kad netinkamai suklijuotas polistirolas, sudėta membrana, gruntas neperkastas, blogai atlikta hidroizoliacija. Apžiūrėjo ne visus pamatus, tik ten kur matėsi vizualiai. Būtina įvertinti tai, kad byloje pateiktas defektinis aktas yra be nuotraukų ar kitų įrodymų, darbų defektai išvardinti abstrakčiai, deklaratyviai, nenurodant konkretaus galimai nekokybiškai atliktų darbų kiekio, apimties. Ieškovės atstovo G.Z., liudytojų R.B. ir A.P. nurodomos aplinkybės apie defektinio akto surašymą iš esmės nesutampa – kada buvo nuvykta, kaip buvo apžiūrimas ginčo objektas, kokie ir kokios apimties konkrečiai darbai buvo atlikti netinkamai. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo informuotas apie darbų apžiūrą ginčo objekte prieš surašant defektinį aktą, ieškovė nepateikė. Bylos medžiaga patvirtina, kad pats atsakovas ar atsakovo paskirti asmenys apžiūrint ginčo objektą prieš surašant 2020 m. rugpjūčio 28 d. defektinį aktą nedalyvavo.

Byloje ieškovė pateikė 2019 m. rugsėjo 18 d. surašytą antstolio A.S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog, dalyvaujant ieškovės atstovui A.P., apžiūrėtas objektas, esantis (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą atsakovas taip pat nedalyvavo. Prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos ginčo objekto fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas ginčo objektas – (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog užfiksuotos tam tikros ginčo objekto dalys, tačiau iš šių fotonuotraukų nustatyti, kokie konkretūs atliktų darbų trūkumai – pavyzdžiui, kokios kvadratūros ar kiek procentų objekto pamatų šiltinimo darbų atlikta netinkamai, kurie konkrečiai pamatų šiltinimo darbai atlikti netinkamai (polistirolo klijavimas, membranos uždėjimas ir kt.), kaip netinkamai atlikta hidroizoliacija, kiek centimetrų atskastas gruntas, kokioje teritorijoje ir t. t., objektyviai nėra galimybės nustatyti.

Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų bei šalių tarpusavio susirašinėjimų trumposiomis žinutėmis nustatyta, kad atliekant darbus atsakovas iš anksto nurodydavo, kokius ketina atlikti darbus ir kokių medžiagų šiems darbams reikia, ieškovė jas užsakydavo parduotuvėse, o atsakovas savo transportu nuvykdavo pasiimti, didelių gabaritų medžiagos buvo ieškovės užsakytu transportu atvežamos į objektą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalį, rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino, kad darbus atliko pagal ieškovės darbų vadovo A.P. nurodymus, o ne tiksliai pagal statybos darbų projektą, naudojo tokias medžiagas, kurios buvo užsakomos ieškovės, nepaisant to, kad galimai pateiktos medžiagos bei nurodymai, kaip atlikti darbus, neatitiko statybos darbų projekto.

Įvertinus šalių ir jų atstovų paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog tam tikra dalis atsakovo atliktų statybos rangos darbų ginčo objekte tikėtinai buvo atlikti netinkamai ir nekokybiškai, tačiau teismas neturi specialių žinių tam, kad įvertintų, kiek procentų darbų atlikta nekokybiškai, kokios būtų darbų trūkumų šalinimo sąnaudos, o tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų šalys neteikė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas bylos nagrinėjimo metu užtikrino visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, tai yra vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, tai yra turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 4231 straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pažymėtina ir tai, kad teismas viso bylos nagrinėjimo metu aktyviai siūlė šalims teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, nustatė terminą šalims pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, priėmė visus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalių pateiktus įrodymus ir leido šalims neribotai naudotis teise įrodinėti savo nurodomas aplinkybes.

Ieškovė kaip dalį patirtų nuostolių nurodo 8822,11 Eur sumą, kurią patyrė dėl atsakovo kaltės, nes turėjo atlikti likusius statybos darbus, kuriuos atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti, tačiau kurie apskritai atsakovo nebuvo atlikti: naujas rangovas darbų, kurie atsakovo nebuvo atlikti atlikimui pateikė sąmatą 8822,11 Eur sumai. Teismas pažymi, jog ieškovės atstovas G.Z., liudytojai R.B. ir A.P. patvirtino, kad darbų defektus taisė ir darbus atliko UAB „Redanas“ darbuotojai, atvežti iš kito objekto, jokie kiti subrangovai samdomi nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. spalio mėnesio lokalinėje sąmatoje, kurioje numatyta darbų kaina 15917,63 Eur, įtraukti ne tik defektų šalinimo darbai, bet ir ieškovės įvardijami papildomi darbai, kuriuos ieškovės teigimu buvo įsipareigojęs atlikti atsakovas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatytu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu. Šios proceso normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo ir dėl netinkamai vykdomos sutarties, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-695/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė faktiniai sutartiniai prievoliniai statybos rangos (subrangos) santykiai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, jog šalys nesudarė rašytinės statybos rangos darbų sutarties, šalys galutinio susitarimo pirminiais elektroniniais susirašinėjimais nepasiekė ir tarp šalių ilgą laiką vyko derybos, o atsakovas pradėjo veikti statybos objekte iš esmės šalims dar nesant galutinai suderinus visų sutarties sąlygų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta būtent dėl to, kad nebuvo suderintos visos sąlygos, vyko derybos dėl darbų apimties, darbų kainos ir kitų sąlygų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog šalys susitarė dėl (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbų atlikimo, tačiau kokius konkrečius darbus įsipareigojo atlikti atsakovas byloje duomenų nepateikta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas, kaip subrangovas, įsipareigojo atlikti visus statybos rangos darbus ginčo objekte, įskaitant tuos, kurie nebuvo atlikti ir buvo įtraukti kaip papildomi darbai 2019 m. spalio mėn. lokalinėje sąmatoje, todėl laikytina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nuostolius už papildomai atliktus darbus, kurių atsakovas neatliko, nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nuostolius nepagrįstas, todėl netenkintinas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, taip pat netenkintinas išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl atsakovo reikalavimo priteisti skolą už atliktus darbus

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 3312,00 Eur sumą už atliktus statybos rangos darbus (duomenys neskelbtini) sklype. Nurodo, kad iš viso atsakovas (duomenys neskelbtini) sklype atliko statybos rangos darbų už 3582,24 Eur sumą, minėta suma buvo suapvalinta iki 3580,00 Eur, taip pat atimtas ieškovės sumokėtas 700,00 Eur avansas bei paskaičiuotas 15 procentų dydžio pridėtinės vertės mokestis, todėl ieškovei išrašyta 3312,00 Eur dydžio sąskaita-faktūra. Ieškovė su atsakovo reikalavimu nesutinka, teigia, kad atsakovas nepateikė duomenų, kokį darbų kiekį atliko, kokie darbai atlikti tinkamai, kokie darbai perduoti ieškovei. Ieškovė įrodinėja priešingai, kad atsakovo atlikti darbai buvo nekokybiški.

CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, duomenų, jog buvo sutarta atliekamus darbus ar atskirus jų etapus apmokėti iš anksto, nėra, todėl taikytinos CK nuostatos.

Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal teisinį reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį, užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą, nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo ir priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktų sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, dėl to galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2019 m. rugsėjo 6 d. elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei 2019 m. rugsėjo 6 d. sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už darbus (duomenys neskelbtini) terminale 3312,00 Eur sumai. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas pranešė ieškovei apie tam tikrus atliktus darbus, kreipėsi į ieškovę, kad pradėtų atliktų darbų priėmimą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog tam tikra konkrečiai nenustatyta darbų dalis atsakovo buvo atlikta netinkamai ir nekokybiškai, tačiau, kaip jau minėta, teismas neturi specialių žinių tam, kad įvertintų, kiek procentų darbų atlikta nekokybiškai, o tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų šalys neteikė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo.

Nepaisant to, kad, kaip nurodo atsakovas, nesant tarp šalių rašytinės sutarties, atsakovo išrašytoje sąskaitoje nurodyta suma už atliktus darbus paskaičiuota įtraukiant darbuotojų darbo laiką, atliekant nurodytus darbus (pagal valandinius darbo jėgos įkainius), už darbų atlikimui reikalingos įrangos nuomą bei už medžiagų transportavimo paslaugas, šios atsakovo galimai patirtos išlaidos darbų atlikimui ginčo objekte negali būti priteisiamos, nes atsakovas neįvykdė CK 6.694 straipsnyje nustatytos pareigos: tinkamai ir laiku neinformavo ieškovės apie užbaigtus tam tikrus darbus, kad ieškovė nedelsiant galėtų pradėti atsakovo atliktų darbų priėmimą. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, kokie darbai buvo faktiškai atlikti ir užbaigti, o bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas iš ginčo objekto išvyko 2019 m. rugpjūčio 30 d., darbų nepabaigęs.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pripažįsta, kad atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės skolą nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovų, atsakovo ir jo atstovo bei liudytojų paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog sumokėjo 545 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus ir 38 Eur už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat 2420 Eur atstovavimo išlaidų, 100 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 181,50 Eur už lokalinės sąmatos parengimą.

Kadangi už ieškovės ieškiniu pareikštus reikalavimus mokėtinas 507 Eur (už turtinį reikalavimą 469 Eur + už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones 38 Eur) dydžio žyminis mokestis, ieškovei grąžintina 38 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5, 7 dalys, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog sumokėjo 38 Eur už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat 2000 Eur atstovavimo išlaidų.

Teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi atsakovui atidėjo 75 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Kadangi atsakovo priešieškinis atmestinas, iš atsakovo priteistina 75 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis atmestini, į tai, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos panašaus dydžio, teismui neturint galimybių nustatyti, kuri konkreti šalių bylinėjimosi išlaidų dalis buvo skirta ieškiniui ar priešieškiniui pagrįsti, o kuri atsikirsti nuo ieškiniu ar priešieškiniu keliamų reikalavimų, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos vienos kitai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi tenkintas ieškovės atstovo prašymas ir atsakovas įpareigotas sumokėti 38,10 Eur užstatą už liudytojo R.B. atvykimą į teismo posėdį. Pažymėtina, kad R.B. yra UAB „Redanas“ darbuotojas, jo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 38,10 Eur (neatskaičius mokesčių). Duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovės darbuotojas nedirbo visą dieną, kuomet buvo kviečiamas į teismo posėdį liudytoju, nepateikta, taip pat nepateikta duomenų, kam, į kokią banko sąskaitą ir kokią konkrečią sumą turėtų būti atlyginta už liudytojo atvykimą į teismo posėdį. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis atmestini, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovui grąžintinas 38,10 Eur dydžio avansas, įmokėtas į teismo depozitinę sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „Redanas“ ieškinį atsakovui K.S. atmesti.

Atsakovo K.S. priešieškinį ieškovei UAB „Redanas“ atmesti.

Grąžinti ieškovei UAB „Redanas“ 38 Eur (trisdešimt aštuonis Eur 00 ct) dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo užduoties kodas LITEKO sistemoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovo K.S. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti atsakovui K.S. iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“, 38,10 Eur (trisdešimt aštuonis Eur 10 ct) užstatą, sumokėtą 2020 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos miesto rūmus.