- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- 1-201-336/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Kaltinamasis
- N. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:
N. G., (duomenys neskelbtini), teistas 2021-04-14 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 str. 2 d. - 30 MGL bauda, taikytas BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 paskirta - 20 MGL (1000 eurų) bauda, bauda sumokėta 2021-08-16, teistumo nėra,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. birželio 6 d., apie 02.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), bendroje laiptinėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, triukšmavo, rėkavo, vartojo asmenį žeminančius žodžius, kaip „gaidy“, grasino pavartoti fizinį smurtą, kaip „suspardysiu“, trankė T. K. buto (duomenys neskelbtini) duris, o kai pastarasis pravėrė savo buto duris, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą jam į galvą, stumdė jį ir septynis kartus kumščiu sudavė T. K. į krūtinę, rankas, bei šonus, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukeldamas fizinį skausmą, šiais nusikalstamais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sutrikdė minėto daugiabučio namo gyventojų naktinį poilsį.
Kaltinamasis N. G. kaltu padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad
2022 m. birželio 5 d. vakare su E. R. buvo bare Kauno mieste. Būnant bare susiskambino su A. L., nusprendė važiuoti pas jį. Apie tai, kad ruošiasi važiuoti pas A. L., išgirdo E. R., kuris pasisiūlė kartu važiuoti, pasiūlė sumokėti už taksi. Naktį, apie 2 val., jau buvo birželio 6 d., taksi automobiliu trise, t. y. jis, E. R. ir E. R., atvyko pas A. L.. Atvažiavo prie stotelės, šalia yra parduotuvė, į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis pats girtas nebuvo, bare buvo išgėręs du bokalus alaus, todėl nebuvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. E. R. bare buvo ne su jais, jis buvo stipriai girtas. E. R. bare buvo kartu su juo (kaltinamuoju), E. išgėrė tiek pat, kiek ir jis, t. y. du bokalus alaus. E. R. buvo girtas, nusišnekėjo, pamatė kas jis per vienas, todėl jie nenorėjo, kad jis prie jų būtų, nusprendė, kad kažkaip E. R. pargabenti į (duomenys neskelbtini). Tuomet pamatė, kad pas nukentėjusį T. kambaryje, daugiabutyje, dega šviesa. T. pažinojo, su juo gyveno viename kaime. Nusprendė nueiti pas T. paprašyti, gal jis galėtų parvežti namo E. Pas T. nuėjo dviese su A.. Nurodė, kad jis pats pasibeldė į duris, o kai jos atsidarė, nukentėjęs iš karto papurškė dujų. Tada nukentėjęs pradėjo jį pulti, iš buto išėjo ir nukentėjusiojo tėvas. Pradėjo jį (kaltinamąjį) pulti, o jis nieko nematydamas, prasibrovė pro juos, ir pabėgo. Nurodė, kad jie policijos nekvietė, kodėl, nežino. Po kelių dienų sužinojo, kad nukentėjęs iškvietė policiją. Nurodė, kad nukentėjęs meluoja, kad jis (kaltinamasis) pirmas agresyviai elgėsi ir pirmas jam trenkė. Nurodė, kad pas A. L. atvažiavo kaip pas draugą. Norėjo visi kartu važiuoti gal kažkur į (duomenys neskelbtini), bet taksi vairuotojas nebenorėjo jų vežti, nes E. automobilyje kojas kilnojo, rodė savo apykoję, taksistas sakė kitą taksi išsikviesti. Nurodė, kad T. K. nėra jo draugas, jų tarpusavio santykiai jokie, jam pykčio nejaučia, nors seniau jis buvo jį (kaltinamąjį) apkaltinęs vagyste iš jo rūsio. Tai buvo prieš 3–4 metus. Eidamas pas T., tikėjosi, kad jis pasikeitęs, jeigu būtų žinojęs, kad viskas taip pasibaigs, tikrai nebūtų pas jį ėjęs. Be to pas jį vienintelį lange matė šviesą, daugiau kaime visur buvo tamsu. Kaime su niekuo daugiau nebendrauja, tik su A. L., todėl nebuvo pas ką daugiau kreiptis. Nurodė, kad su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pas pažįstamą, draugo tėvą, I. D. lange šviesa nedegė. Nurodė, kad po muštynių jis su E. R. nėjo pas I. D. prašyti cigarečių.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino padaręs minėtą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu.
Nukentėjusysis T. K., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, mokėsi toje pačioje (duomenys neskelbtini) mokykloje. Taip pat žinojo, kad jis su tokiu (duomenys neskelbtini) banditu susidėjęs, „valo“ rūsius, t. y. vagia iš rūsių, garažų ir t. t. Dėl vagysčių buvo atliekamas tyrimas, bet jis baigėsi. Su kaltinamuoju ir jo draugais jokio bendravimo, jokių tarpusavio santykių nebuvo. Maždaug pusantro mėnesio iki įvykio, jam paskambino pravažiuojantis žmogus ir pasakė, kad pas jo (nukentėjusio) močiutę įlėkė į kiemą su mašina A. ir kaltinamasis, mašina apsivertė, o jie stipriai susižalojo. Močiutė gyvena tame pačiame kaime, vienkiemyje. Jie prašė visą tai išspręsti be policijos, buvo agresyvūs, ypač A. L., kuriam bėgo kraujas. Tuo metu jis irgi buvo pas močiutę, sutiko nekviesti policijos, tik pasakė, kad rytoj atvažiuotų sutvarkyti tvorą ir supjaustyti vaismedį. Po to pradėjo eiti kalbos, kad jis (nukentėjęs) neva jiems iškvietė policiją, todėl mano, kad įvykio naktį, t. y. 2022 m. birželio 6 d., jie pas jį atėjo aiškintis dėl to įvykio, keršyti jam, kad jis neva jiems policiją iškvietė. Nurodė, kad 2022 m. birželio 6 d., apie 2 val. nakties, jis per miegus išgirdo lauke kažkokį šurmulį, suprato, kad kažkas vyksta, nes miegojo prie atviro lango, buvo karšta naktis. Šviesa bute nedegė, nes jie visi miegojo. Tuomet išgirdo už buto durų riksmus, trenksmus, buvo spardomos buto durys. Pro buto durų akutę pamatė, kad už durų stovi ne vienas asmuo, kaltinamasis buvo tiesiai jam prieš akutę, buvo užsidėjęs berods žalsvą skrybėlę. Per akutę matė, kaip kaltinamasis daužo, spardo duris, rėkauja „Užmušim, gaidy, suspardysim“ ir pan. Tada jis pats paėmęs dujų balionėlį, pradarė duris ir iš karto nuo kaltinamojo gavo smūgį į galvos sritį, į dešinį smilkinį. Tada pamatė kaip link jo per laiptais žengęs žingsnį ateidinėjo stambus vyras, kuris dabar atlikinėja bausmę ir kurį sulaikyti jam pavyko, t. y. E. R.. Šalia jo buvo dar vienas vaikinas, iš viso laiptinėje jie buvo trise. Nurodė, kad jis pats pradėjo purkšti dujas, tuomet jie visi pradėjo bėgti. Nuo laiptų bėgdamas ant grindinio, t. y. ant asfalto, nukrito E. R., buvo susižeidęs, nusibrozdinęs į asfaltą rankas, veidą, todėl jam pavyko šį asmenį sulaikyti, o kiti du pabėgo. Nurodė, kad laiptinėje su kaltinamuoju buvo stipriai susiėmę, jis (nukentėjęs) bandė jį laikyti, jam tėtis padėjo jį laikyti. Nurodė, laiptinėje kilo labai didelis triukšmas, visi gyventojai išėjo į laiptinę pažiūrėti, kas vyksta. Nurodė, kad kaltinamasis įvykio metu triukšmavo, rėkavo, vartojo žeminančius žodžius, kaip „gaidy“, grasino pavartoti fizinį smurtą, kaip „suspardysiu“, trankė buto duris, o kai jas pravėrė, kumščiu sudavė vieną kartą jam (nukentėjusiam) į galvą, stumdė ir septynis kartus kumščiu sudavė į krūtinę, rankas, bei šonus, kaltinamasis bandė ištrūkti, daužėsi, kai bandė jį sulaikyti. Nurodė, kad kaltinamasis kaltės nepripažįsta, nes jie niekada savo kaltės nepripažįsta, jų toks gyvenimo būdas, jiems tai malonumas, jie nesupranta, kad reikia atsiprašyti ir mano, jie niekada to nesupras, jie paprasčiausiai yra tokie žmonės. Nurodė, kad kai sulaikė E. R., paskambino į policiją, o visi kiti pabėgo. Įvykio metu matė kaltinamąjį, A. L. ir E. R., taip pat matė ir E. R.. E. R. irgi gyveno tame pačiame kaime, mokėsi toje pačioje (duomenys neskelbtini) mokykloje, kaip ir A. L.. E. R. nepažinojo, jį matė pirmą kartą gyvenime. Nurodė, kad bute šviesa nedegė, nes jie miegojo. Nurodė, kad kaltinamasis tikrai kaime turėjo draugų, kurie galėjo pavežti jų draugą. Nurodė, kad jo tėtis taip pat matė, netgi kaimynai matė, kaip kaltinamasis po įvykio ėjo pas I. D. paprašyti cigarečių. Nurodė, kad dėl kilusio triukšmo visi namo kaimynai buvo išėję. Nurodė, kad kaip buvo atliekama akistata tarp jo ir kaltinamojo, akistatos metu kaltinamasis jam grasino, sakė: „Einam, gaidy, pasikalbėsime vienas ant vieno“. Nurodė, kad jo kaltinamasis neatsiprašė. Nurodė, kad smurtą jo atžvilgiu vartojo tik kaltinamasis, kiti su juo buvę asmenys pavartoti smurto nespėjo, nes jis pats spėjo nuo jų apsiginti, bet jie ketino tai daryti. Jeigu jis (nukentėjęs) būtų nokautuotas, jie jį būtų suspardę, sudraskę. Nurodė, kad jo (nukentėjusio) parodymuose nesutapimų nėra, tačiau išgąsčio būsenoje, kai esi mušamas, kad save apsiginti, tai žinoma ne viską gali tiksliai užfiksuoti. Nurodė, kad jis smūgių suduotų neskaičiavo. Mano, kad jam buvo suduota daugiau nei septyni smūgiai į įvairias kūno vietas, ikiteisminio tyrimo metu įvardijo tik septynis, bet iš tiesų buvo smūgių kruša. Nurodė, kad kaime kaltinamojo ir jo draugų bijoma. Nurodė, kad jis byloje pareiškęs civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, jį palaiko. Civ. ieškinį norėjo padidinti dėl grasinimų akistatos metu, taip pat užsitęsusio kojos gydymo. Dėl įvykio metu padarytų sužalojimų negalėjo susitikti su žmonėmis, nes buvo sužeistas, apdaužytas ir šlubuojantis. Įvykio metu jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Patyrė nepatogumų negalėdamas susitikti su žmonėmis, mokytis, patyrė fizinį skausmą. Į (duomenys neskelbtini) dėl skausmo čiurnoje važiavo daryti rentgenogramą. Nuo smūgio į veido sritį, sudaužta vieta pamėlynavo, po to pageltonavo. Patyrė pažeminimą, kaltinamasis sutrukdė jo ramybę, poilsį, nes įvykis buvo nakties metu. Nurodė, kad jis gyvena kartu su tėvais, tėvui ir motinai buvo sukeltas išgąstis, be to mama neįgali, labai jautriai tai išgyveno. Nurodė, kad ir dabar jis bijo namuose švęsti, pavartoti alkoholio, bijo dėl artimųjų, nes jie bet kada gali pas jį vėl ateiti. Jie jokios baimės neturi, jeigu pas jį ateina 2 val. nakties, jo atžvilgiu smurtauja, spardo buto duris. Nurodė, kad pirminės apklausos metu nurodė, kad per duryse esančią akutę už durų pamatė stovinčius kaltinamąjį ir E. R.. Išklausęs teisme liudytojo E. R. parodymus, kuris nurodė, kad E. R. nebuvo užėjęs į laiptinę, o stovėjo kažkur atokiau, todėl negali patvirtinti, ar E. R. buvo su kaltinamuoju laiptinėje, to tiksliai negali patvirtinti, nes jis iš karto gavo smūgį į kaktos dešinę pusę. Tada iš karto suprato, kad reikia pradėti gintis ir purškė dujomis. Kad E. R. buvo su kaltinamuoju laiptinėje 100 proc. negali patvirtinti, bet jis (nukentėjęs) laiptinėje su kaltinamuoju susiėmė, susigrūmė, tada pradėjo ir kaimynų durys daužytis, gal su nugara jis atsirėmė, gal kaltinamasis atsirėmė nugara į kaimynės durų skambutį, šito nežino, bet su kaltinamuoju N. G. jie susigrūmė. Nurodė, kad jam sužalojimai atsirado nuo kaltinamojo veiksmų, o ne nuo veiksmų lauke su E. R.. Su E. R. jokių veiksmų nebuvo, jis liudytoją rado nukritusį nuo laiptų prie jo tėvo mašinos. Jis tuomet E. R. sulaikė, jo nemušė, buvo kojomis užspaudęs jo rankas ir jį laikė. E. R. buvo nukritęs nuo laiptų ant asfalto. Nurodė, kad E. R. veidą jis matė, jo veidas buvo nubrozdintas, berods kairė veido pusė. Mėlynės, kraujosruvos ties akimis jam galėjo atsirasti, kai jis krito nuo laiptų ant asfalto ir susižeidė. Šiandien apklaustas teisme E. R. sakė netiesą, kad jis (nukentėjęs) prieš jį smurtavo. Nurodė, kad jis (nukentėjęs) įvykio metu buvo basas, plikomis kojomis. Jam (nukentėjusiam) buvo nustatytas stiprus nubrozdinimas, sutrenkimas dešinėje čiurnoje, dar iki šiandien yra randas. Mano, kad kaltinamasis su batais jam galėjo padaryti tokį sužalojimą, kažkaip spirdamas, ar grumiantis. Jie grumtis ėmė tada, kai jis nupurškė kaltinamąjį dujomis, tuomet kaltinamasis pradėjo jį daužyti. Gali pasakyti liaudiškai, kaltinamasis tiesiog „ įjungė rankų malūną“. Patvirtino, kad jam tik atidarius buto duris, iš karto kaltinamasis jam sudavė smūgį į dešinį smilkinį. Ekspertas sužalojimų galvos srityje nenustatė, nes smūgis nebuvo stiprus, bet fizinį skausmą juto. Mano, kad kaltinamasis į smilkinį smūgiavo iš kumščio. Po kelių dienų smilkinio vietoje pageltonavo ir dėl kitų sužalojimų ilgai šlubavo. Nurodė, kad per duris jis girdėjo grasinimus, kaip „ lįsk, gaidy, iš namų, užmušime, suspardysime“ ir visaip kitaip su juo susidoros. Beldimas į duris buvo baisus, ne beldimas, o daužymas į duris iš kojų, iš rankų. Kada jis priėjo prie durų, matė per akutę, kad kaltinamasis buvo su tokia skrybėle, ją buvo užsimaukšlinęs ant akių, ir daužydamas duris agresyviai sakė: „Lįsk, gaidy, iš namų“. Tada jis suprato, kad gali sudaužyti duris ir įsibrauti į jo namus, be to pamatė per akutę, kad yra gauja žmonių. Per akutę matė stovintį kaltinamąjį, ir dar šalia, gal per laiptą žemiau, stovėjo dar vienas žmogus. Nurodė, kad jis gynėsi nuo kaltinamojo, nes tuo metu buvo įsitikinęs, kad policija nespės atvykti. Jo buto durys šarvuotos, bet beldimas buvo stiprus, net sienos drebėjo. Grumtynės su kaltinamuoju laiptinėje užtruko neilgai. Nurodė, kad jo tėčiui išėjus iš buto, prašė jo padėti jam (nukentėjusiam) sulaikyti asmenį ir tėtis bandė kaltinamąjį sulaikyti, bet kaltinamasis supratęs, jog jis yra nebe vienas, išslydo iš jų rankų ir pabėgo. Tada jis basomis kojomis bandė kaltinamąjį vytis ir išbėgęs iš laiptinės pamatė nugriuvusį prie tėvo mašinos E. R.. Nurodė, kad jis sulaikė E. R., o E. R., sulaikyti nebeturėjo rankų. Prašė ir savo kaimyno iš antro aukšto padėti E. R. sulaikyti, bet kaimynas, pamatęs, jog jis girtas, pabijojo prie E. R. eiti. Išgirdęs, kad kviečiama policija, E. R. iš įvykio vietos labai greitai pasišalino. Nurodė, kad šių asmenų kaime labai bijoma, jie kaime pagarsėję nuo seniai. Tai N. G., E. R., A. L., dar iš (duomenys neskelbtini) vienas jaunuolis, I. D. sūnus irgi jų kompanijai priklauso. Jie susirenka į garažiuką ir ten linksminasi, rūko marihuaną ir kitus narkotikus, terorizuoja žmones. Policijai buvo parašytas pareiškimas, kada jie buvo apvogę ne vieną jų daugiabučio rūsį, bet jie visada ginasi, trūksta įrodymų. Kaip ir dabar jie ginasi, kad ne jie kalti, nieko nepadarė. Tvirtina, kad kaltinamasis jo atžvilgiu atliko visus veiksmus, kurie nurodyti kaltinime. Kaltinamajam turi pretenzijų dėl jam padarytų sužalojimų ir moralinės žalos. Viskas vyksta jau seniai ir dar ne pabaiga. Dėl įvykio iki šiol išgyvena ne tik jis bet ir jo artimieji, sesuo sapnuoja košmarus, visi jaudinasi dėl šio įvykio. Jis pats turi išvažiuoti mokytis į (duomenys neskelbtini), turi svajonių, norų, bet dėl šių žmonių jis negali įgyvendinti savo planų. Ateidami pas jį, jie sudrumstė jo gyvenimą, jie jį bandė sumušti, pažeminti. Nurodė, kad kažkada susitiko A. L. parduotuvėje ir jo paklausė, kada sutvarkys močiutės tvorą, kurią patys pažadėjo sutvarkyti, prašė bent jau medį nuverstą supjauti, sutvarkyti. Tuomet A. L. jį vėl išvadino gaidžiu, sakė, „kad čia tu man neaiškinsi, nelosi ant viso kaimo“, tau čia kažkada kažkas bus. Tai va ir atsitiko kažkada kažkas.
Liudytojas V. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89-92), davė teisingus parodymus, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena su sūnumi T. K.. Nurodė, kad 2022-06-06 dieną nakties metu jis miegojo. Tiksliai negali pasakyti, bet galėjo būti apie 2 valandą nakties, jis staiga prabudo dėl triukšmo, stipriai beldė į jo buto duris. Pabudęs nuėjo pažiūrėti, buto durys buvo atidarytos. Laiptinėje jautė ašarinių dujų kvapą. Laiptinėje, prie buto durų pamatė, kad to pačio kaimo gyventojas, kurį pažįsta iš matymo, N. G. rankomis laiko jo sūnui T. K. už peties, žastų, o sūnus priešinosi jam, atstūminėjo jį. Tada jis gynė savo sūnų, bandė nustumti Nerių nuo savo sūnaus, bet nepavyko. Nematė, kad sūnui būtų suduoti kokie smūgiai, bet juos galėjo suduoti iki jam ateinant į laiptinę. Laiptinėje, ant laiptų stovėjo E. R., kuris į konfliktą nesikišo. Prie laiptinės durų stovėjo dar vienas jaunuolis, bet į jį dėmesio nekreipė, nes jis nieko nedarė, tik stovėjo, kas jis toks tikrai nežino, atpažinti negalėtų. Tada staiga visi pabėgo į kiemą, jo sūnus T. iškvietė policiją, visi jaunuoliai pabėgo, liko tik vienas, kurį sūnus sulaikė ir perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Po įvykio matė, kad sūnui buvo sumušta dešinė ranka, dešinė koja, skundėsi, kad petį skauda, ranką, koją. Sūnus sakė, kad jį sumušė N. G., nekonkretizavo kiek kartų ir kur mušė, o jis sūnaus neklausinėjo. Nurodė, kad jis pats nenukentėjo.
Papildomai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio sūnus skundėsi skausmais apie porą savaičių, savaitę laiko negalėjo važiuoti į darbą. Nurodė, kad nei kaltinamasis, nei kiti įvykio metu buvę asmenys, nebuvo atėję atsiprašyti. Mano, kad turėtų būti daugiau asmenų, patrauktų atsakomybėn. Nurodė, kad jo nuomone, kaltinamasis su draugais atėjo dėl tos avarijos aiškintis, neva sūnus jiems iškvietė policiją. Nurodė, kad jis girdėjo, kaip jie atėję sakė, jog atėjo išsiaiškinti, kodėl policiją sūnus iškvietė. Nurodė, kad jis pats taip suprato. Nurodė, kad dėl sukelto triukšmo nakties metu namo gyventojai buvo išbėgę į laiptinę, į kiemą. Nurodė, kad savaitę laiko sūnus negalėjo važiuoti į darbą, jis dirba Vilniuje, privačioje firmoje. Jis nedarbingumo neturėjo, nes darbe susitarė, dirba nelegaliai.
Liudytojas A. L., parodė, kad kaltinamasis draugas. Nurodė, kad jis pats įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini), kuris yra prie pat (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2022 m. birželio 6 d., apie 2 val. nakties, jis buvo vienas prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės iki jo iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo kaltinamasis, E. R. ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo. Atvažiavo šiaip, susitikti. Tik nepažįstamas asmuo buvo girtas, jie narkotinių medžiagų nebuvo vartoję. Kaltinamasis jam atrodė normaliai, nesimatė, jog būtų apsvaigęs. Nurodė, kad jie pamatė, kad tas nepažįstamas asmuo yra stipriai girtas. Pas T. K. lange degė šviesa, todėl nutarė nueiti pas jį ir jo paprašyti, kad nepažįstamą asmenį parvežtų namo, o jie būtų ėję savais reikalais. Nuėjo prie laiptinės. Nurodė, kad jis pats liko stovėti prie laiptinės durų ir rūkė, o N. G. nuėjo iki T. K. buto. Girdėjo kaip jis pasibeldė į buto duris tris kartus, po ko išgirdo laiptinėje triukšmą. Suprato, kad kažkas vyksta. Atidaręs laiptinės duris, nieko nesuprato, iš karto gavo į akis dujų ir viskas. Nurodė, kad prie nukentėjusiojo buto durų nuėjo vienas N. G., jis su nepažįstamu asmeniu liko lauke, prie laiptinės durų. T. K. butas pirmame aukšte, pradarius laiptinės duris iš karto jo butas. E. R. liko prie parduotuvės esančios stotelės, nėjo pas T. K.. Nurodė, kad kaltinamasis į T. K. duris beldėsi normaliai, girdėjo apačioje, kur liko laukti, nes atstumas labai nedidelis. Belsdamasis į duris kaltinamasis nieko nesakė. Po to iš karto, prasidarius buto durims, kilo triukšmas. Dėl ko triukšmas kilo, nežino. Prasidėjus triukšmui, jis pats atidarė laiptinės duris pažiūrėti kas vyksta ir iš karto gavo dujų, po ko visi iš laiptinės išbėgo. Kaltinamasis išbėgo kartu su jais. Bėgo link ūkinių pastatų. Bėgo, nes nesuprato, kas vyksta, nes pradaręs duris jis iš karto gavo dujų. Dujas purškė T. K., o kur tuo metu buvo kaltinamasis nežino, nespėjo sureaguoti kas vyksta, nes gavęs į akis dujų, iš viso nieko nebematė. Nurodė, kad jis buvo apačioje, prie laiptinės durų, link nukentėjusiojo buto nėjo. Nurodė, kad paties įvykio prie buto durų, kas kam sudavė smūgius, nematė, tik matė kaip T. K. dujų papurškė N. G.. Nurodė, kad jokių smūgių ir nebuvo, nukentėjusieji dar daugiau smūgių sudavė, nei jie nori parodyti šiame teisme. Nukentėjęs kreipėsi į policiją, todėl jam nustatyti sužalojimai. Kodėl jie nesikreipė į policiją, nežino. Nurodė, kad jis pats prie šios nusikalstamos veikos neprisidėjo, nemano, kad stovėdamas apačioje, prie laiptinės durų, galėjo kažkaip prisidėti. Nurodė, kad apie prieš tai buvusią kažkokią avariją jis iš viso nieko nežino. Nurodė, kad jam tik atidarius laiptinės duris, jį iš karto nupurškė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nukentėjusiajam N. suduotų kokius smūgius nematė, bet kai pradarė laiptinės duris, matė kaip T. K. su tėvu smūgiavo N. Taip ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, sprendė pagal garsus. Nurodė, kad po to visi išsiskirstė į skirtingas puses, kaip kas grįžo namo, jis nežino. Nurodė, kad neatsimena kieno mintis buvo nueiti iki T. K. ir jo paprašyti nepažįstamą asmenį parvežti į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jie nėra nukentėjusiojo draugai, bet visi gyvenę tame kaime, visi žinojo kur kas gyvena, be to pamatė, kad pas T. K. lange dega šviesa, todėl ėjo būtent pas jį.
Liudytojas E. R. parodė, kad kaltinamasis draugas. Šiuo metu jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), o šiaip yra iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir kaltinamasis, kurį pažįsta nuo vaikystės. Nurodė, kad 2022 m. birželio 5 d. su kaltinamuoju susitiko (duomenys neskelbtini), išgėrė po kelis bokalus alaus ir nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Bare susitiko nepažįstamą jaunuolį, kuris buvo išgėręs ir norėjo važiuoti kartu su jais. Atvažiavus į Kunionius, nepažįstamas asmuo netgi sumokėjo už taksi automobilį, kuriuo atvažiavo. Išlipo centre prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Nepažįstamas asmuo buvo stipriai girtas, todėl N. nusprendė pasibelsti pas T. į namus, kad parvežtų tą žmogų. Tuo rūpinosi kaltinamasis, nes jam gal labiau atsibodo tas žmogus tuo metu, nes jis daug šnekėjo, visus pertraukinėjo, todėl jie nusprendė, kad tiesiog jį reikėtų išvežti atgal į (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis su A. nuėjo pas T. paprašyti, o jis pats liko sėdėti ant suoliuko prie stotelės. Sėdint stotelėje išgirdo riksmus, nes atstumas nuo stotelės iki T. daugiabučio gal apie 100 metrų. Kas rėkė nepasakys, iš balso neatpažintų, tuomet jis pradėjo eiti per žolę į įvykio vietą, o E. R. bėgo per asfaltą. Nurodė, kad jam atėjus į įvykio vietą, nematė nei N., nei A., matė tik kaip T. K. ant žemės lauke, prie laiptinės, grūmėsi su E. Neradus bendros kalbos, jis pats apsisuko ir išėjo į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis pats kas vyko laiptinėje, nematė. Nurodė, kad tik jam būnant prie stotelės triukšmą, į įvykio vietą jis ėjo per žolę, o E. R. bėgo per asfaltą. Pirmas į įvykio vietą atbėgo E. R., o jis antras atbėgo. Kai atbėgo, nukentėjęs jau buvo pargriovęs ant žemės E. R.. Nurodė, kad jis nukentėjusiojo klausė, ką jis čia laiko, su kuo jis grumiasi, norėjo pasitikrinti, ar tai ne vienas iš jo draugų ant žemės guli pargriautas. Įsitikinęs, kad ten ne A. ir ne N., išėjo į kaimo parką jų ieškoti. Po kurio laiko, po pusvalandžio ar valandos, jie susiskambino ir susitiko. Susitikę ėjo prie tvartų, kažkokių ūkinių pastatų. Tiesiog ėjo prasivaikščioti. Nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) važiavo tikslu susitikti su A.. Dienos metu dirbo, o vakare, išgėrę po du bokalus alaus, nusprendė susitikti su A., todėl tokiu vėlyvu paros metu važiavo. Nurodė, kad pabuvę prie ūkinių pastatų gal valandą ar dvi, jis, N. ir A. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Juos į (duomenys neskelbtini) parvežė N. draugė. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo jų pasiimti. Kiek tuo metu buvo valandų, tiksliai nepasakys, bet paryčiais, nes tuo metu jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nes kelionėje automobilyje vartojo alkoholį. Nurodė, kad jis pats įvykio nematė, laiptinėje nebuvo, tik sėdint stotelėje prie parduotuvės, girdėjo triukšmą. Tiesiog kelis kartus buvo sušaukta, surėkta. Girdėjo šaukiant lyg dujomis nupurškė, ir viskas.
Liudytojas E. R. parodė, kad 2022 m. birželio 5 d., įvykio išvakarėse, (duomenys neskelbtini) esančiame bare vartojo alkoholinius gėrimus, o po to taksi automobiliu atvažiavo į prie (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad į kaimą taksi automobiliu atvažiavo trise, neskaitant taksisto, negali pasakyti su kuo atvažiavo į kaimą, nes jis bare tuos vaikinus matė pirmą kartą. Nurodė, kad į kaimą atvažiavo tikslu pasižiūrėti kaip kaimynai gyvena. Turbūt buvo įdomus kaimynas vardu T.. Nurodė, kad jam asmeniškai jis įdomus nebuvo, jis ant to vaikino T. jokio piktumo neturėjo. Tiesiog kartu važiavę vaikinukai nuėjo pas jį kažko paprašyti ar pasiklausti. Tiesiog jie gal per smarkiai pabeldė į T. duris, po ko T. iššoko, pripurškė visiems dujų ir šioje situacijoje vienintelis kaltinamasis turėtų būti, jo nuomone, pats T.. Nurodė, kad jo nuomone kaltinamasis iš viso nieko nepadarė. T. padarė jam asmeniškai. Tyrėja matė kaip jis ryte atrodė, veidas buvo visas sumuštas, dujomis nupurkštas. T. taip pasielgė, nes tie vaikinukai pabeldė smarkiau į jo buto duris ir viskas. Įvykio metu jie visi buvo išgėrę, tačiau jokių veiksmų prieš T. neatliko, tik kažkokie keiksmažodžiai, negražūs žodžiai buvo vartojami. Po pavartotų negražių žodžių T. atidarė buto duris ir visus nupurškė dujomis. Prie jo buto buvę asmenys pabėgo, o jis (liudytojas) liko vienas, nebėgo, kadangi neturėjo dėl ko bėgti. Nupurkštas dujomis, paklausė T., kas vyksta. Tuomet jis (nukentėjęs) prispaudė jį prie žemės ir pradėjo mušti. Kodėl pabėgo tie du vaikinai, tai gavę į akis dujų, pradėjo bėgti. T. tikrai nesigynė, nes jie tik pabeldus į jo duris, nusikeikė. T. tik pradaręs buto duris, iš karto purškė dujomis. Nurodė, kad prie nukentėjusiojo buto durų buvo dviese, o jis (liudytojas) buvo apačioje. Tie vaikinai į T. duris beldėsi garsiai, o keikėsi ten jie visi trys. Nurodė, kad į namo laiptinę įėjo trise. Kokiu tikslu ėjo, tiksliai pasakyti negali, kažkam gal suteikti pagalbą reikėjo. Nurodė, kad jis matė kaip buvo beldžiama į T. buto duris. Kuo buvo beldžiama, tiksliai negali pasakyti, ar delnu ar kumščiu. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo beldžiama į duris kumščiais, tai tada taip ir buvo. Nurodė, kad įvykio metu jie buvo pikti ant viso pasaulio, visi keikėsi, nes visi buvo išgėrę, todėl buvo pikti. Nurodė, kad nukentėjusiojo butas pirmame aukšte. Jis pats buvo apačioje, 3–4 metrų atstumu nuo nukentėjusiojo buto durų. Vaikinukai stipriau pabeldė į duris, visi garsiai keikėsi, nes buvo gerokai apsvaigę. T. atidarė buto duris ir iš karto purškė dujų. Tie du vaikinukai iš karto nubėgo, o jam nebuvo kur bėgti. Tada T. laiptinėje papurškė į jį dujomis, liaudiškai tariant, pagavo už sprando, sugriebė ir pasiguldė jį prie laiptinės, jau kieme. Nurodė, kad jis tuo metu nieko nematė, tik girdėjo kaip pasakė, kad kviečia pareigūnus. Kol buvo kviečiami pareigūnai, T. jį daužė. Daugiau laiptinėje niekas nevyko, nes laiptinėje negalėjo niekas vykti, kadangi tie vaikinukai išbėgo pirmi, o jis tik vienas ten pasiliko. Kaip pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimai, tai nukentėjęs pats gerokai buvo apsvaigęs, nes ten baliavojo jų kompanija, kurioje gerokai daugiau asmenų buvo, gal nukentėjęs ten su kuo nors buvo susimušęs. Nurodė, kad jis asmeniškai tos kompanijos nematė, bet T. bute buvo bele koks triukšmas. Nurodė, kad jis pats anksčiau tame daugiabutyje nėra buvęs. Nurodė, kad jis viską daugmaž labai gerai atsimena, nors buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jie visi buvo apsvaigę nuo alkoholio. Nurodė, kad nukentėjusio niekas nemušė. Nurodė, kad nukentėjęs smurtavo prieš jį, jis su nukentėjusiu negalėjo grumtis, nes nieko nematė, tik prisimena, kaip kartojo, kas čia vyksta ir klausė dėl ko jį muša. Prispaustas nukentėjusiojo prie žemės buvo, kol atvyko policijos pareigūnai, apie 10–15 minučių, ir girdėjo žodžius: „Tau, gaidy, dabar piz>>>“. Nurodė, kad jis pats į policiją su pareiškimu nesikreipė, nes tyrėja sakė, kad reikia važiuoti pas ekspertus. Jis pamanė, kad nukentėjęs jo nesuluošino, todėl išgyvens, be to patys nuvažiavo, patys rėkavo, pats ir gavo, tai nieko čia tokio. Bet buvo aišku, kad šioje situacijoje ne T. nukentėjo, o jis. Nurodė, kad jam buvo pateikta foto lentelė atpažinti asmenį. Jis atpažino vieną asmenį, su kuriuo bare vartojo alkoholį ir su kuriuo kartu nuvažiavo į kaimą. Nurodė, kad pas nukentėjusį ėjo tie du asmenys su kuriais jis atvažiavo taksi automobiliu į kaimą. Atvažiavę taksi automobiliu į kaimą, prie stotelės susitiko su kitu asmeniu, tai jų draugas, kuris laukė stotelėje, bet jis ten nedalyvavo. Tai nebuvo jo (liudytojo) draugas. Jo pavardės nežino. Atvažiavę į kaimą, pas T. jie nuėjo trise vienu metu, nes jis tame kaime buvo pirmą kartą. T. gyvena daugiabutyje, nukentėjęs didelis, pilvotas vyras, kuris jį (liudytoją) paguldė ir laikė, kol atvyko pareigūnai. Nurodė, kad kai T. jį paguldė ant žemės, jam suduoti jis (liudytojas) negalėjo ir jam nesudavė, nes buvo nupurkštas dujomis. Nurodė, kad jis negali pasakyti, kaip atrodė tie asmenys, su kuriais atėjo į daugiabutį. Negali pasakyti, ar jie buvo šviesių, ar tamsių plaukų, trumpų ar ilgų plaukų, ar turėjo barzdas, kokio buvo jie ūgio. Nurodė, kad gerdami alkoholinius gėrimus bare, nusprendė važiuoti pas T.. Važiavo pas T. tikslu gelbėti kažkokį draugą, kuris buvo tuo metu pas T. namuose. Jam atrodo, jie visi susitarė važiuoti pas T.. Nurodė, kad jie neplanavo muštis ar pan., jie važiavo tik pasikalbėti dėl to, nes kažkoks tų vaikinukų draugas jiems paskambino ir paprašė pagalbos. Kalbėjo telefonu, kad T. kažką negerai tam vaikinukui daro, ir jie tiesiog nuvažiavo jam padėti. Nurodė, kad pagarsinti jo duoti parodymai (1t.,b. l. 174-179) ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Nurodė, kad įvykio metu jie visi trys asmenys buvo stipriai girti, todėl viską nuosekliai papasakoti yra labai sunku. Nurodė, kad jis girdėjo kažkurį rėkiant: „Gaidy, atidaryk duris, sudaužysime“. Tai galėjo rėkti ir T., ir jo draugai, kas pasakė tokius žodžius, jis nežino, bet tokius pasakytus žodžius girdėjo. Nurodė, kad kaip T. jį prispaustą prie žemės laikė, nuolat kartojo, kad jam bus kažkas tai negerai. Ar tai galėjo įtakoti jo parodymus, tai jis tų išsakytų grasinimų neišsigando, nes jokių asmeniškumų nei prieš T., nei prieš tuos savo vadinamus vienos nakties draugus, neturi. Nurodė, kad nukentėjusio neatsiprašė, nes šioje situacijoje dalis kaltės yra ir jų, ir paties T., nes ne jam daryti teisingumą, kaip ir ne jiems jį vykdyti. Jeigu kažkas daužo, baladoja į duris, kviesk policiją. Kaip ir jiems, jeigu draugui gresia pavojus, tai iškviesk policiją. Nurodė, kad kol T. jį laikė prispaudęs prie žemės lauke ir kol atvyko policija, lauke kažkas aplinkui buvo susirinkę. Jis pats tik girdėjo, kaip kažkokia mergina jo pagailėjo, girdėjo ją sakant: „Paleiskit, jis nieko blogo nepadarė“. Buvę kieme asmenys, žinoma, kaip ir kaimuose būna, aptarinėjo įvykį, bet jis tik atsimena, kad nukentėjęs jį pagavo, nes jis turbūt lėčiausias ir storiausias buvo, o susirinkusiems kieme žmonėms T. vartodamas necenzūrinius žodžius, sakė: „Atvažiavo tvarką daryti“.
Liudytoja L. R., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK VS vyresnioji tyrėja parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. Nurodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusiojo tėvo V. K. parodymus surašė iš jo žodžių, tai ką jis sakė, tai ir surašė. Ką jis pasakė, tikrai neatsimena, nes buvo seniai, bet ką sakė, tai ir užrašė. Apklausos metu liudytojas neabejojo, tvirtai kalbėjo. V. K. atsimena, jo su kitu asmeniu nemaišo. Atsimena, V. K. stambaus sudėjimo. Kiek atsimena, šioje byloje buvo atliktas ne vienas atpažinimas. Teisėja perskaito asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą: t. 1, b. l. 146–152. Liudytoja nurodė, kad kaip atpažinimo metu E. R. sakė, taip viskas protokole ir yra surašyta. E. R. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 – E. R.. Seniai buvo, todėl negali prisiminti kaip E. R. sakė, pas ką jis važiavo. Gal ir sumaišė parašydama atpažinimo protokole, gali būti, kad jis sakė, kad tai asmuo, su kuriuo jis naktį atvažiavo į (duomenys neskelbtini), o ne pas kurį atvažiavo. Nurodė, kad E. R. įtariamuoju buvo apklausinėjamas kitą dieną po įvykio ir iš karto pagal pirminę medžiagą buvo pateiktas atpažinimas. E. R. apklausos metu buvo blaivus, adekvatus, logiškai atsakinėjo į klausimus. Nurodė, kad neprisimena, ar klausė E. R. kodėl jis nurodė, kad važiavo pas E. R.. Tai ką jis sakė, tai ir surašė. Jis pasakojo su kuo važiavo, kaip tie asmenys atrodė. Jis nelabai ir žinojo asmenų, su kuriais važiavo, pavardes. Jis ir pats galėjo susimaišyti. Jis nurodė, kad vienas asmuo buvo tamsus, kitas lyg tai šviesus, jis nei vieno asmens nei vardo, nei pavardės nežinojo. Nurodė, kad E. R. galėjo susimaišyti nurodydamas, kad važiavo pas E. R., kurį atpažino kaip asmenį (duomenys neskelbtini). Atpažinimo metu jam nereikėjo nurodyti nei vardo, nei pavardės, jam reikėjo nurodyti tik nuotraukose asmenį.
Liudytoja L. J., parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nukentėjęs T. K. – kaimynas, gyvena toje pačioje laiptinėje, tame pačiame aukšte, priešais jos butą. Nurodė, kad 2022 m. birželio 6 d., apie 2 val. nakties, pasigirdo garsus beldimas į duris. Negali pasakyti, ar tai buvo beldžiama į jos ar kaimyno duris, bet beldimas buvo didelis. Po kelių minučių paskambino ir į jos buto duris. Ji atsikėlusi pažiūrėjo per duryse esančią akutę, nes laiptinėje degė šviesa. Per akutę nieko nesimatė, nes ji gal buvo kažkuo apipurkšta, buvo toks kaip rūkas. Laiptinėje girdėjosi triukšmas, priėjo prie lango ir per langą pamatė, kaip kaimynas T. K. laikė prispaudęs prie žemės gan stambų vyriškį. Matė kaip jie abudu ten grūmėsi. Tuomet ji atsidarė langą ir girdėjo, kaip T. šaukė tėvui, kad jis iškviestų policiją. Nurodė, kad iš viso prie T. lauke matė du asmenis. Vienas stovėjo šalia, lindo artyn, tai T. tėvas ranka jį bandė nustumti į šoną, kad jis atsitrauktų, o T. tuo metu laikė prispaudęs prie žemės vieną jaunuolį. Tai matė per savo buto langą. Nurodė, kad įvykio metu ji miegojo, dėl didelio triukšmo buvo prikelta. Per duryse esančią akutę paties įvykio nematė, tiesiog tik girdėjo grumtynių garsus, be didelių riksmų. Nurodė, kad nakties metu įvykęs įvykis ją išgąsdino. Jų name anksčiau buvo įvykdyta vagystė, todėl tiesiog pamanė, kad T. sulaikė vagį. Buvo sutrikdytas jos poilsis, nes jai 4 val. reikėjo keltis į darbą. Nurodė, kad kito asmens, kuris stovėjo šalia T., kai jis laikė prispaudęs prie žemės jaunuolį, ji nepažino, bet tai tikrai ne jų kaimo gyventojas. Tie vaikai, kurie užaugo kartu su jos sūnumi, tikrai labai pasikeitė. Nurodė, kad kaltinamąjį iš matymo gal ir yra kada mačiusi, vaikščiodavo panašus vaikas. Nurodė, kad kitas asmuo, kuris stovėjo šalia T., kai jis laikė prispaudęs prie žemės jaunuolį, nebuvo kaltinamasis. Tas stovintis jaunuolis po įvykio nuėjo per pievą, link parduotuvės. Nurodė, kad I. D. pažįsta, įvykio metu kieme jo nematė. I. D. – kaimynas, gyvena tame pačiame daugiabutyje, tik kitoje laiptinėje. Matė, kad pas jį ėjo visiškai girtas A. J., irgi to kaimo gyventojas. Kai T. laikė prispaudęs prie žemės jaunuolį, A. J. ėjo su degtine pro šoną, bandė prie jų prieiti, bet T. tėvas liepė jam eiti savo keliu, ir jis nuėjo į kitą laiptinę, kur gyvena I. D.. Nurodė, kad ji buvo išėjusi į lauką, todėl matė, kad pas I. D. bute degė šviesa. Kai T. laikė prispaudęs prie žemės jaunuolį, ir savo tėvui sakė kviesti policiją, pro langą matė, kad tie vyrukai abu grumiasi, ji pagriebė instinktyviai šuns pavadėlį, jai tas žmogus pasirodė daug stambesnis už T., todėl išėjo į kiemą, manė suriš tą asmenį pavadėliu, kad jį sulaikyti. Nurodė, kad jų namas daugiabutis, jame iš viso 15 butų. Yra keletas negyvenamų butų. Nurodė, kad dėl minėto įvykio be jos į kiemą buvo išėję dar ir kitų kaimynų. Buvo išėjęs į kiemą T. D. ir jo mama R. D.. Kai ji išėjo į kiemą, minėtus kaimynus jau rado kieme. Nurodė, kad jos namuose yra įrengta vaizdo fiksavimo kamera. Po įvykio vaizdo įrašą ji peržiūrėjo, tačiau jis neišsisaugojo, bet ji turi telefone išsisaugojusi vaizdo įrašo stop kadrą, kuriame užfiksuota tai ką ji matė per langą. Kai ji paspaudė, tai manė, kad išsisaugojo vaizdo įrašą, bet pasirodo, kad išsisaugojo tik nuotrauką, todėl ji ir likusi jos telefone. Nurodė, kad kai peržiūrėjo vaizdo įrašą, tai kas įeina į namą ir kas iš jo išeina vaizdo įraše nesimato, nes jos kamera yra nukreipta į jos automobilį, stovintį kieme. Vaizdo kamera paties įvykio laiptinėje nefiksavo, ji tik fiksuoja kiemą. Nurodė, kad įvykis įvyko apie 2 val. nakties. Nei prieš įvykį, nei įvykio metu pas nukentėjusįjį bute nesigirdėjo jokio triukšmo. Nurodė, kad jos butas yra priešais nukentėjusio butą, todėl jeigu būtų buvęs pas kaimyną bute koks triukšmas, jeigu bute būtų švenčiama, tai ji tikrai būtų girdėjusi. Ar pas kaimynus K. įvykio metu bute buvo dar kokių žmonių, tai ji matė išėjusį iš buto T. ir jo tėvą, daugiau jokių žmonių nebuvo išėjusių iš jų buto. Nurodė, kad anksti ryte, jau po šio įvykio, peržiūrėjus vaizdo kameros įraše tos nakties įvykius, galėjo būti 4.20 val., buvo matyti kaip per kiemą, pro automobilius, varėsi dviračius du asmenys. Tai tie du asmenys, užfiksuoti nuotraukoje, kurie žiūri į kamerą. Tie asmenys nuėjo į kitą laiptinę. Sprendžia, kad jie nuėjo pas kitoje laiptinėje gyvenantį I. D., nes daugiau ten nėra pas ką eiti, ten gyvena dvi babytės ir šeima su mažais vaikais ir jos kitame bute gyvenantys ukrainiečiai. Daugiau gyventojų ten nėra. Pas I. D. bute šventės, girtavimai vyksta dažnai. I. D. gal (duomenys neskelbtini) amžiaus. Ar įvykio naktį pas I. D. buvo švenčiama, nežino, tik kai buvo išėjusi į kiemą, kada kieme vyko grumtynės, matė jo buto lange degančią šviesą. Nurodė, kad jos vaizdo kamera filmuoja ta kryptimi, kuria ėjo jaunuoliai link I. D. laiptinės, tai matyti ir iš nuotraukos. Nuotraukoje matyti, kaip vaikinai skersai kiemo eina link I. D. laiptinės. Kad vaikinai įeitų į I. D. laiptinę, ji nematė. Nurodė, kad daugiau namų už šio daugiabučio nėra, tik kelias link ūkinių pastatų.
2022-06-06 Kauno a. VPK Kėdainių r. PK T. K. pareiškimu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20278-22 dėl to, kad 2022-06-06, jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) 12-11, apie 02.00 val., lauke išgirdo triukšmą, o netrukus kažkas pradėjo trankyti, spardyti, daužyti jo buto duris. Atidarius duris, jam iškarto vieną kartą trenkė į galvą iš matymo pažįstamas asmuo N. G., pravarde „e.“. Šalia buvo dar E. R. ir E. R.. Gindamasis save, jis pradėjo purkšti į visus dujomis, tuomet „e.“ dar sykį puolė ant jo ir jie susistumdė. Po to, visi pabėgo iš laiptinės į lauką. Jam nuėjus iš paskos į kiemą, ant žemės pamatė gulintį E. R., kur šį jis sulaikė, o kiti asmenys pabėgo nežinoma kryptimi (1 t. b. l. 18-2);
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos nieko nepaimta. Fotografuota (1 t. b. l. 29-36).
Iš byloje esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 1066/2022 (02) matyti, kad T. K. nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, dešinėje čiurnoje, poodinė kraujosruva dešiniame petyje, dešinės plaštakos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Odos nubrozdinimai alkūnėje ir čiurnoje galėjo gautis ir griūvant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius, dešinės plaštakos sumušimas krumplių srityje galėjo gautis ir pačiam suduodant smūgį. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t. b. l. 85-86 ).
Iš byloje esančio 2022-06-20 akistatos protokolo tarp kaltinamojo ir nukentėjusio matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t. b. l. 66-70).
Iš byloje esančio 2022-06-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjęs T. K. atpažino N. G., kaip asmenį pravarde „e.“, kuris jį sumušė laiptinėje (1 t. b. l. 55-61).
Iš byloje esančio 2022-06-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. R. atpažino N. G. kaip asmenį su kuriuo 2022-06-05, vakare kartu vyko iš (duomenys neskelbtini), ir kuris namo laiptinėje spardė buto duris (1 t. b. l. 137-143).
Iš byloje esančio 2022-06-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti E. R. atpažino E. R. kaip asmenį pas kurį 2022-06-06 naktį su taksi atvažiavo su kitais dviem nepažįstamais asmenimis. Minėtas asmuo į laiptinę nėjo, jis stovėjo atokiau (1 t. b. l. 146-152). Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad su asmeniu kurį atpažino, atvyko iš (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančio 2022-06-20 tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su kaimynais matyti, kad pakalbėta su (duomenys neskelbtini) kaimynais, kurie paties įvykio nematė, tačiau girdėjo lauke šauksmus (1 t. b. l. 45-46).
Iš byloje esančio 2022-06-20 tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo matyti, kad policija buvo kviesta 2022-06-06, 02.06 val., į (duomenys neskelbtini), pranešėjas T. K. nurodytas telefono numeris, pranešimo aplinkybės: „ką tik sulaikė pažįstamą asmenį, kuris brovėsi į jo namus pro duris. GMP atsisakė. Prašo paskubėti, laukia vietoje“ (1 t. b. l. 39-40).
Iš byloje esančio alkoholio kiekio prietaiso matavimo panaudojimo žurnalo kopijos matyti, kad E. R.2022-06-06, 02.58 val. nustatytas 2,22 promilių girtumas, 02.24 val. T. K. buvo blaivus (1 t. b. l. 47-48).
Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).
Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, jo veikimo būdas, jo įžūlus elgesys neišvengiamai susijęs su nepagarbos demonstravimu aplinkiniams bei jo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka t. y. neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nakties metu , t. y. 2022 m. birželio 6 d., apie 02.00 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, triukšmavo, rėkavo, vartojo asmenį žeminančius žodžius, kaip „gaidy“, grasino pavartoti fizinį smurtą, kaip „suspardysiu“, trankė T. K. buto (duomenys neskelbtini) duris, o kai pastarasis pravėrė savo buto duris, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą jam į galvą, stumdė jį ir septynis kartus kumščiu sudavė T. K. į krūtinę, rankas, bei šonus, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukeldamas fizinį skausmą, šiais nusikalstamais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sutrikdė minėto daugiabučio namo gyventojų naktinį poilsį.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).
Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016).
Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, jog BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-628/2021). Pabrėžtina, kad teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), namo kiemai ir laiptinės, be to, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-241/2009, Nr. 2K-152-689/2021).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą t. y. atliko visus veiksmus inkriminuotus kaltinime. Nustatyta, kad kaltinamojo veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), demonstravo, kad jie negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Nesant jokio teisėto pagrindo, be svarbios priežasties, kaltinamasis laiptinėje triukšmavo, rėkavo, vartojo asmenį žeminančius žodžius, kaip „gaidy“, grasino pavartoti fizinį smurtą, kaip „suspardysiu“, trankė T. K. buto (duomenys neskelbtini) duris, o kai pastarasis pravėrė savo buto duris, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą jam į galvą, stumdė jį ir septynis kartus kumščiu sudavė T. K. į krūtinę, rankas, bei šonus, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamasis savo santykius spręsti pasirinko viešąją vietą ir būdą.
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino - tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Kaltinamojo iškelta gynybos versija, kad pas nukentėjusį jis ėjo prašyti parvežti jų girtą draugą į Kauną. Kai jis pasibeldė į nukentėjusio buto duris, nukentėjęs atidaręs duris iš karto papurškė dujomis, iš buto išėjo ir nukentėjusio tėvas, pradėjo jį (kaltinamąjį ) pulti, jis nieko nematydamas prasibrovė pro juos ir pabėgo, paneigta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusio, liudytojų parodymais, ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais rašytiniais įrodymais. Teismas abejoti nukentėjusio parodymais, kuris įvykio metu buvo blaivus, jog kaltinamasis minėtą dieną namo laiptinėje triukšmavo, jo atžvilgiu smurtavo, nurodė, kad nors smūgių neskaičiavo, buvo suduota dar ir daugiau negu kaltinamajam inkriminuota. Nukentėjęs davė iš esmės nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjęs, bei liudytojas V. K., nakties metu 02.00 val. buvo pažadinti iš miegų kaltinamojo beldimo į buto duris, todėl natūralu, kad būdami naktį prikelti, dėl stresinės būsenos, liudytojas galėjo tiksliai neatsiminti kaltinamojo atliekamų veiksmų sekos ir suklysti, nukentėjęs nurodant smūgių skaičių, smūgių sudavimo vietas. Tačiau teisiamojo metu išanalizavus įrodymų visetą nustatyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiam kumščiu vieną kartą į galvos sritį, stumdė jį ir septynis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiam į įvairias kūno vietas - septynis kartus kumščiu sudavė T. K. į krūtinę, rankas, bei šonus, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukeldamas fizinį skausmą.
Neginčytinai nustatyta, kad minėtas viešos tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusį. Kaltinamasis viešoje vietoje, nakties metu, 02.00 val., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Viešoji vieta, kurioje gali būti pažeista viešoji tvarka yra vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, t. y. gatvės, keliai, parkai ir kt. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą nustatė, kad nukentėjusiam kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje laikytinas įžūliu elgesiu BK 284 str. prasme, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis ( kasacinė byla Nr. 2K-341-648/2018, 15 p. ir jame nurodyta teismų praktika).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje, daugiabučio namo laiptinėje, kuriame yra (duomenys neskelbtini), yra tik keletas negyvenamų butų, patvirtino liudytoja L. J., kuri girdėjo ir matė dalį kaltinamojo viešąją tvarką pažeidžiančių veiksmų, ji patvirtino, kad gyvena toje pačioje laiptinėje su nukentėjusiu, kad ją naktį prižadino iš miego garsus beldimas į duris, iš pradžių ji nesuprato ar į jos duris, ar į nukentėjusio. Po kelių minučių buvo paskambinta į jos duris. Pažiūrėjusi per duryse esančią akutę ji nieko nematė, nes buvo akutė apipurkšta, lyg per rūką, tačiau laiptinėje girdėjosi triukšmas, girdėjo grumtynių garsus, priėjusi prie lango pamatė, kad kaimynas T. K. laiko prispaudęs prie žemės gan stambų vyriškį. Prie T. stovėjo dar vienas vyriškis. Buvo išėjusi į lauką, nešina šuns pavadėliu, galvodama, kad padės T. surišti sulaikomą asmenį, taip jį sulaikyti. Nurodė, kad kieme buvo išėję ir kiti namo gyventojai T. D., R. D.. Nurodė, kad ją minėtas įvykis išgąsdino, buvo sutrikdytas jos poilsis, nes jai 04.00 val. reikėjo keltis į darbą. Pateikė teismui jos vaizdo kamera fiksuotas tos nakties fotonuotraukas, kur kieme 02.09 val. kieme fiksuotas išėjęs nukentėjusio tėvas ir stovintis liudytojas E. R., o 04.56 val. kieme vaikščiojantys kaltinamasis ir liudytojas A. L. (2 t., b. l. 64-66). Nukentėjusio tėvas, liudytojas V. K. patvirtino nukentėjusio nupasakotas aplinkybes, patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 89-92) yra teisingi. Liudytoja apklausta tyrėja L. R. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausė V. K. liudytoju, ji užrašė parodymus iš jo žodžių. Teismas iš dalies kritiškai vertina liudytojų A. L., E. R. ir E. R. parodymus, kad smurto kaltinamasis nukentėjusio atžvilgiu nevartojo, kad kaltinamasis beldėsi normaliai, nieko nesakė belsdamas, liudytojas E. R. dar tvirtino, kad jokių veiksmų jie prieš T. neatliko, tik kažkokie keiksmažodžiai, negražūs žodžiai buvo vartojami, nes liudytojų duoti parodymai yra prieštaringi tarpusavyje, minėti liudytojai yra suinteresuoti padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, nes A. L., E. R. yra kaltinamojo artimi draugai, o liudytojas E. R. tos nakties sugėrovas. Tačiau ir minėti liudytojai nurodė: liudytojas A. L., nurodė, kad prie nukentėjusio buto nuėjo kaltinamasis, o jis liko prie laiptinės durų. Girdėjo kaip kaltinamasis pasibeldė į nukentėjusio buto duris, po to išgirdo laiptinėje triukšmą. Patvirtino, kad paties įvykio prie nukentėjusio buto durų, kas kam sudavė smūgius, nematė. Tik matė, kaip nukentėjęs purškė dujas kaltinamajam. Liudytojas E. R. patvirtino, kad kai A. L. ir kaltinamasis nuėjo pas nukentėjusį į namus, o jis liko sėdėti ant suoliuko prie stotelės, kuri yra apie 100 m. atstumu nuo daugiabučio namo, netrukus išgirdo triukšmą, riksmus, į įvykio vietą ėjo per žolę, o E. R. bėgo per asfaltą. Į įvykio vietą jis atbėgo ir pamatė, kad nukentėjęs lauke ant žemės laikė prispaudęs E. R.. Paties įvykio nematė, laiptinėje nebuvo. Nors minėti liudytojai ir kaltinamasis tvirtino, kad pas nukentėjusį ėjo tikslu prašyti pavėžėti į (duomenys neskelbtini) liudytoją E. R., tačiau kaltinamojo šią iškeltą gynybos versiją paneigė nukentėjęs, liudytojas V. K., bei kaltinamojo pažįstamas, sugėrovas, liudytojas E. R., kuris parodė, kad su kaltinamuoju ir jo draugu susitiko (duomenys neskelbtini), bare, kartu girtavo, po to vyko taksi automobiliu į (duomenys neskelbtini), kaimo nepamena, tikslu pasižiūrėti kaip gyvena draugų kaimynai, turbūt buvo įdomus kaimynas vardu T.. Jam asmeniškai vaikinas T. nebuvo įdomus. Nurodė, kad gerdami alkoholinius gėrimus bare susitarė važiuoti pas T., jie muštis neplanavo, nes kažkoks tų vaikinų draugas paskambino ir paprašė pagalbos. Atvažiavus į kaimą, kartu atvažiavę vaikinai nuėjo pas T. kažko paprašyti ar paklausti. Smarkiai pabeldė į T. buto duris. Į laiptinę įėjo trise. Nurodė, kad į duris buvo beldžiama kumščiais. Nurodė, kad įvykio metu jie visi buvo pikti ant viso pasaulio, visi keikėsi, nes visi buvo išgėrę. Nurodė, kad jis buvo 3-4 m atstumu nuo durų. Patvirtino, kad girdėjo kažkurį šaukiant prie T. durų „gaidy, atidaryk duris, sudaužysime“, kuris taip rėkė patvirtinti negali. Nurodė, kad kaip jis buvo sulaikytas kieme, girdėjo kad kieme buvo susirinkusių žmonių, o nukentėjęs pasakė kaimynams, kad jie „atvažiavo tvarką daryti“. Minėtas liudytojas E. R. 2022-06-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, atpažino N. G. kaip asmenį su kuriuo 2022-06-05, vakare kartu vyko iš (duomenys neskelbtini), ir kuris namo laiptinėje spardė buto duris (1 t. b. l. 137-143). Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiam sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 85-86);
Aplinkybę, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka patvirtina ir tai, kad nukentėjęs pasijuto šiurkščiai pažemintas, šokiruotas, jam buvo sukeltas didelis išgąstis, buvo sutrikdyta jo gyvensena, poilsis, laisvalaikis, jis turėjo kreiptis į policiją. Taip pat buvo sutrikdyta nukentėjusio tėvų (motina neįgali) gyvensena, poilsis, jie taip pat buvo išsigandę, šokiruoti. Taip pat buvo sutrikdytas ir daugiabučio namo gyventojų naktinis poilsis, gyvensena, dalis gyventojų dėl didelio triukšmo pabudo, buvo išėję į lauką.
Teismas pažymi, kad ir asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ( kasacinė byla 2K-146-511/2016, 5 p. ir jame nurodyta teismų praktika).
Teismui nekyla net menkiausios abejonės dėl to, kad kaltinamasis elgėsi įžūliai, neleistinai, nepaisė visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, jis veikė tyčia, nes neabejotinai suvokė savo elgesio pobūdį, numatė, kad triukšmaudamas, rėkaudamas, vartodamas žeminančius nukentėjusį žodžius, grasindamas pavartoti smurtą ir mušdamas nukentėjusį viešoje vietoje pažeidžia viešąją tvarką, ir to norėjo.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis viena veika pasikėsino į du objektus - kito asmens sveikatą ir viešąją tvarką. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą - t. y. suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir numatė, kad dėl jų veikimo gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusio sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Savo veiksmus kaltinamasis padarė viešoje vietoje, elgėsi įžūliai – vartojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjos buvo iškelta gynybos versija, kad įvykio metu nukentėjusiam sužalojimai galėjo gautis grumiantis su liudytoju E. R. jo sulaikymo metu. Teisiamojo posėdžio metu minėta versija paneigta. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, nukentėjęs patvirtino, kad jam sužalojimai atsirado nuo kaltinamojo veiksmų, o ne nuo veiksmų lauke su E. R.. Su E. R. jokių veiksmų nebuvo, jis liudytoją rado nukritusį nuo laiptų prie jo tėvo mašinos. Jis tuomet E. R. sulaikė, jo nemušė, buvo kojomis užspaudęs jo rankas ir jį laikė. E. R. buvo nukritęs nuo laiptų ant asfalto. Nurodė, kad E. R. veidą jis matė, jo veidas buvo nubrozdintas, berods kairė veido pusė. Liudytojas E. R. patvirtino, kad jokių smūgių nesudavė kaltinamajam su juo nesigrūmė, nurodė, kad kai T. jį paguldė ant žemės, nukentėjusiam suduoti jis negalėjo ir nesudavė, nes buvo nupurkštas dujomis.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (kad įvykio dienos vakarą vartojo alkoholį patvirtino pats kaltinamasis; kad vartojo įvykio dienos vakare alkoholį bare ir, kad įvykio metu buvo stipriai visi girti tame tarpe ir kaltinamasis patvirtino liudytojas E. R.), BK 60 str. 1 d. 9 p.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jo padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė; atsižvelgiama į kaltininko asmenybę. Kaltinamasis teistas 2021-04-14 pagal BK 259 str. 2 d. t. y. už baudžiamąjį nusižengimą ( teismų LITEKO duomenys), teistumo neturi (asmuo teistas už baudžiamąjį nusižengimą turinčiu teistumą nelaikomas, BK 97 str. 3 d.), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. b. l. 9-19), dirbantis, verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (2 t., b. l. 50), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 20), (duomenys neskelbtini) priežiūros grupėse nėra registruotas (2 t., b. l. 24). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kritiškai nevertina savo elgesio, nesigaili.
Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus sankcijose už padarytą nusikaltimą numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą. Dėl išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bauda, nustatant jos dydį didesnį šios bausmės rūšies sankcijos minimumui. Baudos dydis apskaičiuojamas, taikant bazinį baudos dydį, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 50 Eur.
Teismas individualizuodamas skiriamą bausmę kaltinamajam mano, kad dėl kaltinamajam skirti griežtesnes sankcijoje numatytas bausmes, netikslinga, (prokuroras prašė skirti arešto bausmę, jos vykdymą atidedant), tai prieštarautų teisingumo, protingumo principams. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu (1 t., b. l. 191-192) paliktina iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Pagal susiformavusią teismui praktiką laikoma, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybes ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-118/2013). CK nenustato neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjęs T. K. pareiškė civ. ieškinį dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l.77-78), kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjęs patyrė stresą, fizinį skausmą, didelius nepatogumus, atsirado nesaugumo jausmas, iki šiol blogai miega, prasta savijauta, jaučia skausmus.
Teisiamojo posėdžio metu palaikė civ. ieškinį pareikštą, patvirtino, kad jis pats bandė kurti verslą, tai dėl įvykio metu padarytų sužalojimų negalėjo susitikti su žmonėmis, nes visas buvo sužeistas, apdaužytas ir šlubuojantis. Įvykio metu jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patyrė fizinį skausmą. Patyrė nepatogumų negalėdamas susitikti su žmonėmis, mokytis. Į (duomenys neskelbtini) dėl skausmo čiurnoje važiavo daryti rentgenogramą. Nuo smūgio į veido sritį, sudaužta vieta pamėlynavo, po to pageltonavo. Patyrė pažeminimą, kaltinamasis sutrukdė jo ramybę, poilsį, nes įvykis buvo nakties metu. Nurodė, kad jis gyvena kartu su tėvais, tėvui ir motinai buvo sukeltas išgąstis, be to mama neįgali, labai jautriai tai išgyveno. Nurodė, kad ir dabar jis pats bijo švęsti, bijo vartoti alkoholį, bijo dėl artimųjų, nes jie bet kada gali pas jį vėl ateiti, bijo, kad kaltinamasis gali keršyti. Jie jokios baimės neturi, jeigu pas jį ateina 2 val. nakties, jo atžvilgiu smurtauja, spardo buto duris. Nurodė, kad dėl kilusio triukšmo įvykio metu visi namo kaimynai buvo išėję. Nurodė, kad šių asmenų kaime labai bijoma, jie kaime pagarsėję nuo seniai, girtauja, rūko marihuaną ir kitus narkotikus, terorizuoja žmones. Nurodė, kad viskas vyksta jau gana ilgai. Jis pats turi išvažiuoti mokytis į Norvegiją, turi svajonių, norų, bet dėl šių žmonių jis negali įgyvendinti savo planų. Ateidami pas jį, jie sudrumstė jo gyvenimą, jie jį bandė sumušti, pažeminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimu metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiajam, kuriam nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, žala buvo padaryta dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Neabejotina, jog nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ir dvasinį sukrėtimą, šoką, išgąstį, patyrė nepatogumų, išliko baimė dėl keršto, baimė dėl artimųjų. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo patirti fiziniai skausmai netruko ilgai. Byloje nepateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirto dvasinio sukrėtimo, nukentėjusiojo psichinė, fizinė būklė gali blogėti ateityje, nėra duomenų, jog nukentėjusysis būtų kreipęsis pagalbos į specialistus, nėra duomenų dėl liekamųjų reiškinių. Nukentėjęs nepareiškė civ. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamojo -600 Eur, likusioje dalyje ieškinys atmestinas (tai atitinka kasacinio teismo praktiką 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-141-699/2017, 2K-465-222/2016), teismas daro išvadą, kad 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka veikos pavojingumą ir yra adekvatus nukentėjusio patirtiems neigiamiems išgyvenimams ( teismų praktika, Kauno apygardos teismo nutartis 1A-50-348/2023). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam atmestina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
N. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir nubausti jį -54 MGL (MGL yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui) – 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) bauda.
Išaiškinti N. G., kad jis per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą (2700 eurų) į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų raštinės (Kėdainiai, Didžioji g. 64-2, kabinetas Nr. 204) tarnautojui tai įrodantį banko kvitą arba elektroniniu paštu kedainiu.rumai@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėjus, bauda bus išieškota priverstinai.
Priteisti nukentėjusiam T. K. iš nuteistojo N. G. - 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.