- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- e2YT-3743-1150/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00408-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- D. P., L. K., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. P., L. K., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. I. G. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) V. G., miręs (duomenys neskelbtini) (toliau – mirusysis, Tėvas), ir T. G., mirusi (duomenys neskelbtini) (toliau – mirusioji, Motina), iki jų mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir valdė statinius (gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), verandą, priestatą, pagalbinį pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu); 2) pareiškėjos Motina, iki mirties asmeninės nuosavybės teise įgijo ir valdė šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pareiškėjos Motina po sutuoktinio (pareiškėjos Tėvo) mirties priėmė visą sutuoktinio palikimą, pradėdama jam priklausantį turtą faktiškai valdyti; 4) pareiškėja, po Motinos mirties priėmė visą Motinos palikimą, pradėdama jai priklausantį turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad:
1.1. Pareiškėjos tėvai (duomenys neskelbtini) Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką.
1.2. Pareiškėjos tėvai pastatė ir nepertraukiamai iki mirties bendrąja jungtine nuosavybės teise valdė 1 punkte 1) papunktyje nurodytą turtą. Tuo tarpu 1 punkte 1) papunktyje nurodytas turtas, t. y. šulinys, buvo pastatytas po Tėvo mirties, todėl laikytina, kad jis buvo motinos asmeninė nuosavybė. Tėvai dėl sunkių ir nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių iki mirties nespėjo įregistruoti nuosavybės teisių į minėtą turtą.
1.3. (duomenys neskelbtini) mirė Tėvas, dėl ko Motinai, vienai besirūpinančiai vaikais bei ūkiu, buvo pernelyg sunku susitvarkyti turto įregistravimo ir nuosavybės dokumentus. Visą po Tėvo mirties likusį palikimą priėmė Motina faktiškai valdydama paveldimą turtą, o palikimo priėmimo fakto nustatymą be pirmiau nurodytų priežasčių apsunkino statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo nebuvimas. Sulaukusi garbaus amžiaus Motina buvo itin silpnos sveikatos, o (duomenys neskelbtini). ji mirė, dėl ko minėto juridinę reikšmę turintys faktai taip ir liko nenustatyti.
1.4. Motinai mirus, pareiškėja liko viena gyventi tėvų name, kuriame nepertraukiamai gyveno nuo vaikystės. Seserys D. P. ir L. K. iš tėvų namų išsikraustė dar iki motinos mirties. Visą palikimą, įskaitant ir aukščiau išvardintą nekilnojamąjį turtą, po savo Motinos mirties vienasmeniškai ir nepertraukiamai valdė pareiškėja.
1.5. 1980 m. liepos 11 d. tarp pareiškėjos Tėvo ir Trakų rajono Pergalės kolūkio pirmininko buvo sudaryta Sodybinio sklypo suteikimo individualinio gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu Tėvui, kaip statytojui, neterminuotam naudojimui buvo suteiktas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas gyvenamojo namo statybai. Minėtame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pabaigtas statyti gyvenamasis namas su veranda ir priestatu, ūkiniu pastatu, lauko virtuve su rūsiu, šuliniu. 2005 m. Vilniaus apskrities archyvo pateiktos išrašų iš žemės kadastro knygos kopijos patvirtina, jog gyvenamasis namas ir tvartas (ūkinis pastatas) buvo pastatyti 1982 m.
1.6. 2010 m. buvo suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Kadastrinius matavimus atliko VĮ „Registrų centras“ matininkas P. B., bylos registro Nr. (duomenys neskelbtini).
1.7. Minėtui gyvenamajam namui suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvenamajame name yra tiekiama elektra, teikiamos šalto vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos bei komunalinės paslaugos. Už šias paslaugas tiekėjų išrašomas sąskaitas, kurios siunčiamos taip pat nurodytu adresu, kurias apmoka pareiškėja, kaip šių paslaugų gavėja (gyventoja).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
3. Suinteresuoti asmenys L. K. ir D. P. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl juridinių faktų nustatymų, kad : 1) pareiškėjos mirusiems tėvams nuosavybės teise priklausė turtas, nurodytas šio sprendimo 1 punkto 1) ir 2) papunktyje; 2) pareiškėjos Motina po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.3) pareiškėja po Motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Dėl nuosavybės teisių
5. Pareiškėja nurodo, kad jos tėvai iki mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir valdė statinius, t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), verandą, priestatą, pagalbinį pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu. Tuo tarpu Motina iki mirties asmeninės nuosavybės teise įgijo ir valdė šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šiame punkte nurodyti statiniai nebuvo įregistruoti registruose, Motina, dar būdama gyva, dėl sunkios sveikatos būklės taip pat nesusitvarkė dokumentų. Motinai mirus ir siekiant susitvarkyti dokumentus, pareiškėjai reikalingas juridinio fakto nustatymas.
6. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Tam, kad būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
8.1. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos Motina ir Tėvas Trakų r. sav., Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką.
8.2. Iš pažymos apie mirusiojo šeimos sudėtį nustatyta, kad pareiškėjos Tėvas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini).
8.3. Iš „Gamybinis personalas prie Trakų r. architekto“ nustatyta, jog gyvenamojo namo esančio, adresu (duomenys neskelbtini), statytojas pareiškėjos Tėvas.
8.4. Iš Sutartis nustatyta, kad pareiškėjos Tėvui buvo suteiktas sklypas adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai.
8.5. Iš žemės kadastro knygos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šeimos galva pareiškėjos Tėvas, kuris ūkyje laikė karves, buliukus, paršelius bei paukščius.
8.6. Iš žemės kadastro knygos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šeimos galva pareiškėjos Motina, kuri ūkyje augino paršelius, paukščius. 1982 m. buvo baigta gyvenamojo namo statyba.
8.7. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pareiškėjos Motinos ir Tėvo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje neįregistruotos.
8.8. VĮ „Registrų centras“ pateiktoje pažymoje dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad dokumentų susijusių su nekilnojamaisiais daiktais, nurodytais šio sprendimo 1 punkte, Nekilnojamojo turto registro įstaiga neturi, kadangi minėti daiktai neįregistruoti, minėtų daiktų statusas „Formuojamas“, pastatų archyvinės dokumentų bylos teisės aktų tvarka nesuformuotos.
8.9. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad 2010 m. gegužės 19 d. užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini), 1981 m. buvo pastatytas vieno aukšto gyvenamasis namas su statiniais (veranda, priestatas, ūkinis pastatas, lauko virtuvė, rūsys). Tuo tarpu šulinys pastatytas 1988 m.
8.10. Iš pareiškimo dėl atsiskaitymo už šalto vandens tiekimo paslaugas bei sunaudotą elektros energiją, adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjos Motina iki mirties atsiskaitė pilnai už teikiamas paslaugas.
9. Teismas įvertinęs pateiktų dokumentų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjos Tėvui ir Motinai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė šio sprendimo 1 punkte 1) papunktyje nurodytas turtas. Šį faktą patvirtina aukščiau aptartos faktinės aplinkybės, o būtent tai, kad pareiškėjos Tėvui Sutartimi buvo perleistas sklypas būtent gyvenamojo namo statybai. Tai, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas pareiškėjos Tėvo dar 1981 m. patvirtina ir byloje esantys Nekilnojamojo namo kadastriniai duomenys, fotonuotraukos. Be to, minėtu adresu pareiškėjos Tėvas gyveno iki mirties. Pareiškėjos tėvai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), tad turtas (gyveamasis namas su statiniais) įgytas po santuokos sudarymo laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tuo tarpu pasisakant dėl 1 punkte 2) papunktyje nurodyto turto, t. y. šulinio, laikytina, kad turtas įgytas pareiškėjos Motinos asmenine nuosavybės teise, kadangi pastatytas jau po Tėvo mirties.
10. Pažymėtina, jog pareiškėjos tėvai nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo įstatymų nustatyta tvarka, o šis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatytamas reikalingas, jog pareiškėja galėtų turtą įregitruoti bei susitvarkyti paveldėjimą. Pareiškėja šiam faktui nustatyti pateikė teismui dokumentų kopijas. Akivaizdu, jog žmogus neturintis nuosavybės teisių į daiktą, šių dokumentų neturėtų. Visi aukščiau aptarti įrodymai, sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėjos tėvams priklausė minėtasis nekilnojamas turtas, kuris 1980 m. birželio 11 d. buvo gautas iš Trakų r. Pergalės kolūkio pirmininko Sutarties pagrindu. Pareiškėjos paaiškinimai nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys byloje pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, paneigiančių pareiškime nurodytų aplinkybių neturi ir pareiškėjos prašymo tenkinimui neprieštarauja.
11. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjos tėvai iki jų mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir valdė statinius nurodytus šio sprendimo 1 punkto 1) papunktyje bei 2) pareiškėjos Motina iki mirties asmeninės nuosavybės teise įgijo ir valdė šio sprendimo 1 punkte 2) papunktyje nurodytą turtą.
12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas įregistruoti nuosavybės teisę (CPK 448 straipsnio 2 dalis).
Dėl palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti
13. Pareiškėja pareiškimu taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: 1) pareiškėjos Motina po savo sutuoktinio (pareiškėjos Tėvo) mirties priėmė visą palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti; 2) pareiškėja, po Motinos mirties priėmė visą jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
14. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
15. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
16. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
17. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
18. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
19. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
Dėl V. G. palikimo
20. Teismas šio sprendimo 11 punkte nustatė, kad pareiškėjos tėvams bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausė turtas nurodytdas šio sprendimo 1 punkto 1) papunktyje.
21. Teismas taip pat nustatė, kad po V. G. mirties, nei palikėjo sutuoktinė, dar būdama gyva, nei pareiškėja ar kiti pirmos eilės įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjos Motina po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.
22. Pareiškėja nurodė, kad mirus pareiškėjos Tėvui, pareiškėjos Motina, t. y. T. G., liko gyventi minėtame gyvenamajame name. Ji naudojosi tiek savo, tiek mirusiojo turtu, jį prižiūrėjo ir tvarkė (tvarkė ūkį, mokėjo mokesčius) iki pat savo mirties.
23. Aukščiau išdėstytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – pažyma apie mirusiojo šeimos sudėtį, santuokos liudijimas, Nekilnojamoojo daikto kadastro duomenų byla, pažymos apie sumokėtus komunalinius mokesčius.
Dėl T. G. palikimo
24. Teismas nustatė, kad po T. G. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini)., nei pareiškėja, nei kiti galimi mirusiosios įpėdiniai, dėl palikimo priėmimo per įstatyme numatytą terminą į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjos seserys su pareiškėjos pateiktu pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.
25. Teismas šio sprendimo 21 punkte nustatė, kad pareiškėjos Motina po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Pareiškėjos teigimu, po jos tėvų mirties likusį turtą, nurodytą šio sprendimo 1 punkte, prižiūri ir rūpinasi (moka komunalinius mokesčius) pareiškėja, be to, pareiškėja minėtame gyvenamajame name taip pat yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios pažymos dėl komunalinių mokesčių apmokėjimo bei pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.
26. Įertinus byloje esančias faktines aplinkybes, o būtent sprendimo 20–23 bei 24–25 punktuose nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo aukščiau aprašytų pareiškėjos paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų ar jais nesivadovauti. Dar kartą pažymėtina, jog kitų galimimų įpėdinių, norėjusių priimti mirusiosios turtą, nėra, o suinteresuoti asmenys dėl juridinio fakto nustatymo neprieštarauja. Tad, esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė mamos T. G. palikimą, nurodytą šio sprendimo 1 punkto 1) ir 2) papunktyje pradėjusi juos faktiškai valdyti.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Teismo vertinimu, byloje pateikti pareiškėjos paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais, o aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatytos. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas bei L. K. ir D. P. pareiškimui neprieštarauja. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo pareiškėjos paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti.
28. Atsižvelgdamas į teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) V. G., ir T. G. iki jų mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir valdė statinius, t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), verandą, priestatą, pagalbinį pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu; 2) T. G. iki mirties asmeninės nuosavybės teise įgijo ir valdė šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) T. G. po savo sutuoktinio V. G. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti; 4) pareiškėja po savo motinos T. G. mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai).
29. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., gimęs (duomenys neskelbtini)., ir T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki jų mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir valdė statinius, t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), verandą, priestatą, pagalbinį pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties asmeninės nuosavybės teise įgijo ir valdė šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinių faktų nustatymas yra pagrindas pareiškėjai I. G. įregistruoti nekilnojamuosius daiktus bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.