Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-267-432/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-05
Bylos Nr.: e2A-267-432/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas: UAB „SKR Baltic“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir UAB „Delfi“
Trečiasis asmuo: T. J.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) UAB „SKR Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinį dėl dalykinės reputacijos pažeidimo pareikštą atsakovėms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir UAB „Delfi“, trečiasis asmuo T. J. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti atsakovės UAB „Delfi“ paskleistus duomenis:

1.1. valstybė siekė perimti mažos vertės sklype esančius statinius, tačiau galiausiai viskas nutiko priešingai. Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) nutarė pasirašyti taikos sutartį ir už šiek tiek daugiau nei 7 mln. Eur sklypą parduoti privačiai bendrovei;

1.2. sklypo kaina galėtų prasidėti nuo 8 mln. Eur, o kainos lubos – 12 mln. Eur. Tiesa, kad valstybė gautų tokią sumą, reikėtų skelbti aukcioną. Tuomet sklypą įsigytų didžiausią kainą pasiūlęs fizinis arba juridinis asmuo. Tokiu būdu valstybė iš sklypo galėtų gauti didžiausią naudą. Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti;

neatitinkančiais tikrovės ir įpareigoti atsakovę UAB „Delfi” viešai paneigti šiuos duomenis.

2) pripažinti atsakovės Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) paskleistus duomenis:

2.1. NŽT nesikreipė į ŽŪM dėl galimybės sudaryti taikos sutartį ar vykdyti mediaciją ir apie derybas su „SKR Baltic“ informacijos Žemės ūkio ministerijai neteikė;

2.2. informacija apie šią situaciją ministerijai buvo pateikta, tik procesui pasibaigus;

2.3. Žemės ūkio ministerija kritiškai vertina tokius atvejus, kai sprendimai dėl žemės perleidimo priimami sudarant taikos sutartis;

2.4. Žemės ūkio ministras K. Navickas oficialiai įpareigojo NŽT vengti mediacijos (taikos sutarčių sudarymo) dėl valstybei priklausančio turto perleidimo, o viešąjį interesą ginti iki galo teisme;

2.5. bendrovei „SKR Baltic“ žemės sklypas, kuriame daugiausia stovi nenaudojami šiltnamiai, lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) buvo išnuomotas dar 2012 metais, tačiau teismo sprendimu nuomos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, nes „SKR Baltic“ esamų šiltnamių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį – žemės sklype planavo veiklą, susijusią ne su joje esančių statinių naudojimu, bet su būsimų, iš esmės kitokių, statinių statyba.

neatitinkančiais tikrovės ir įpareigoti abu atsakovus viešai paneigti šiuos duomenis.

3) pripažinti atsakovės UAB „Delfi“ paskelbtus teiginius:

3.1. pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis;

3.2. Nacionalinė žemės tarnyba nesiafišuodama bando pasirašyti taikos sutartį ir aukso vertės sklypą be aukciono pigiau nei rinkos kaina parduoti Lietuvoje žinomam verslininkui;

3.3. tačiau aišku viena: pastatų vertė yra labai nedidelė. Esminė kova vyksta dėl sklypo ir teisės jame statyti;

3.4. tačiau šioje istorijoje daugiausia klausimų kelia tai, kad didžiulį valstybinės žemės sklypą į privačias rankas bandoma perduoti be aukciono. Taikos sutartis 2021 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto apylinkės teisme;

nepagrįstais ir paskleistais nesąžiningai.

4) pripažinti atsakovės ŽŪM teiginius:

4.1. nagrinėjamoje situacijoje kyla pagrįstų abejonių, kad NŽT teisinio atstovavimo skyriaus vedėjas O. K., kaip NŽT Teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus vedėjas, kuris pagal savo pareigų pobūdį turi įgaliojimus teikti teisinius vertinimus ir užtikrinti teikiamų pasiūlymų, atitinkamai NŽT priimamų sprendimų, teisėtumą, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – veikė priešingai NŽT interesams ginti viešąjį interesą, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos;

4.2. nesilaikyta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį: „Šioje situacijoje buvo parduodamas visas sklypas, nepriklausomai nuo to, kokios sklypo dalies reikia UAB „SKR Baltic“ pastatams eksploatuoti ir kt.;

4.3. O. K., siūlydamas sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis, kai parduodamo sklypo vertė apibrėžiama 7 345 000 Eur sumai, nustatytai 2021 m. spalio 22 d., kaip teisininkas žinojo, kad tokia kaina jau negaliojanti (vėlesniame etape – būdamas taikos sutarties projekto rengėju, taip pat žinojo, kad nėra atliktas individualus sklypo vertinimo pagal pajamų metodą), nesiekė apsaugoti NŽT interesų – maksimalios naudos visuomenei valdant turtą gauti ne mažiau kaip 1,5 mln. Eur didesnę sumą už parduodamą žemės sklypą.

nepagrįstais ir paskleistais nesąžiningai.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 69 įregistruotų statinių kompleksas, esantis valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). UAB „SKR Baltic“, kaip valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkė, turi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinę žemę, užstatytą jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, arba Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisę ne aukciono tvarka išsipirkti valstybinę žemę. Ieškovei siekiant įgyvendinti šią teisę, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018-11-30 iškelta civilinė byla pagal UAB ,,SKR Baltic“ ieškinį dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018-10-23 sprendimo Nr. 49SJN-2315-(14.49.105.) panaikinimo ir NŽT įpareigojimo sudaryti su UAB „SKR Baltic“ jos naudojamo valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. NŽT vengiant sudaryti su ieškove statinių naudojimui ir disponavimui būtiną valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, negalėdamas naudotis bei disponuoti savo nuosavybe, UAB „SKR Baltic“ pareiškė ieškinį prieš Lietuvos Respubliką dėl vykdomos faktinės ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto nacionalizacijos. Byloje UAB ,,SKR Baltic“ ir NŽT perėjo į teisminę mediaciją, UAB ,,SKR Baltic“ ir NŽT susitarė dėl taikos sutarties sąlygų, nutraukiant tiek nagrinėjamą bylą dėl nuomos sutarties, tiek faktinės neteisėtos nacionalizacijos bylą, tiek kitas bylas. Pagal 2021-12-17 sudarytą taikos sutartį šalys taip pat susitarė dėl detaliuoju planu ieškovei priklausantiems statiniams naudoti suformuoto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-21 nutartimi taikos sutartį patvirtino, tačiau po taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje buvo paduoti atskirieji skundai.

3. Ruošiantis atskirųjų skundų nagrinėjimui, naujienų portale www.delfi.lt 2022-01-11 buvo paskelbta T. J. publikacija: ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“. Šioje publikacijoje yra paskleista daug tikrovės neatitinkančios informacijos, tačiau esminės klaidinančios žinios yra trys: 1) yra kažkokia praktika (ne teisės aktais nustatyta tvarka, bet praktika, suprask NŽT susigalvota ar susikurta), kai statinius valstybinėje žemėje įgijęs savininkas gali išsinuomoti brangų valstybinės žemės sklypą, bet šiuo UAB ,,SKR Baltic“ neva įsigijo šiltnamius ir kelis kitus statinius, visiškai aišku, jog visų pastatų vertė yra labai nedidelė, bet naudojantis tais beverčiais šiltnamiais dabar neva vyksta nesąžininga kova tarp ieškovės ir valstybės dėl brangaus valstybinio žemės sklypo ir teisės jame statyti; 2) NŽT po teisminės mediacijos išskirtinėmis sąlygomis, neteisėtai ir slapta (slėpdama mediaciją ir taikos sutartį nuo ŽŪM) susitarė parduoti UAB ,,SKR Baltic“ Vilniaus mieste esantį didžiulės vertės valstybinės žemės sklypą – ,,Nacionalinė žemės tarnyba nesiafišuodama bando pasirašyti taikos sutartį ir aukso vertės sklypą be aukciono, pigiau nei rinkos kaina parduoti Lietuvoje žinomam verslininkui.“ ir 3) UAB ,,SKR Baltic“ priklausančiais statiniais užstatyta valstybinė žemė turėjo būti parduodama viešame aukcione, kuriame už žemės sklypą galėjo būti gauta kur kas didesnė pardavimo kaina, ,,Tačiau šioje istorijoje daugiausia klausimų kelia tai, kad didžiulį valstybinės žemės sklypą į privačias rankas bandoma perduoti be aukciono.“

Šalies argumentai

4. Ieškovas nurodė, kad 2022-01-11 buvo paskelbta dar viena T. J. publikacija: ,,Delfi paviešinus skandalingą valstybinės žemės pardavimo sandorį – griežta ministro reakcija“. Šioje publikacijoje pakartoti ankstesnės publikacijos teiginiai ir teigiama, kad ,,Publikavus tekstą, Delfi gavo žemės ūkio ministro K. Navicko pasirašytą pavedimą. Juo ministras pavedė ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui atlikti tyrimą. Ministro rašte buvo nuogąstaujama, kad pasirašant šią taikos sutartį, galimai buvo pažeistas viešasis interesas. Atlikus tyrimą, ministras priims sprendimą, ar reikia kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. „Atsižvelgdamas į turimą informaciją, kad sudarant 2021 m. gruodžio mėn. NŽT ir UAB „SKR Baltic“ taikos sutartį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (toliau – taikos sutartis) galimai buvo pažeistas viešasis interesas, pavedu: 1. iki š. m. vasario 1 d. įvertinti, ar sudaryta taikos sutartis, jos sudarymo pagrindai ir ja nustatytų sąlygų turinys nepažeidžia viešojo intereso ir pateikti nuomonę dėl tikslingumo kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo; 2. iki š. m. vasario 15 d. įvertinti ir pateikti nuomonę dėl sudarytos taikos sutarties atitikties teisės aktuose nustatytoms taikos sutarties sudarymo procedūroms“.

5. Po minėtų publikacijų paskelbimo ieškovė kreipėsi tiek į ŽŪM, tiek į publikaciją paskelbusią Delfi.lt dėl publikacijoje paskelbtos konkrečios tikrovės neatitinkančios informacijos, tačiau atsakovės nesureagavo. ŽŪM 2022-02-08 paskelbė pranešimą spaudai: ,,Dėl vertingo sklypo Vilniuje pardavimo sutarties ŽŪM kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT“. Pranešime teigiama, kad: ,,Žemės ūkio ministerija dėl NŽT sudarytos taikos sutarties, kuria verslininkams be aukciono būtų parduotas vertingas sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Teisėsaugos institucijų prašoma įvertinti, ar NŽT veiksmai nepažeidė viešojo intereso ir išaiškinti galimas nusikalstamas veikas. NŽT praėjusį gruodį, po maždaug pusantrų metų trukusio teisminės mediacijos proceso, pasirašė taikos sutartį su bendrove „SKR Baltic“ dėl daugiau nei 8 hektarų sklypo pardavimo už 7,3 mln. Eur. Taikos sutartimi baigtas dar 2018 m. pabaigoje pradėtas teisminis ginčas dėl šio sklypo nuomos. ŽŪM manymu, NŽT, vykdydama mediaciją ir pasirašydama taikos sutartį, pažeidė viešąjį interesą, o žala valstybei gali viršyti 1,5 mln. Eur. Nors NŽT ir „SKR Baltic“ ginčas teisme vyko dėl žemės sklypo nuomos, o NŽT teigė, kad bendrovei gali būti be aukciono išnuomotas ne visas žemės sklypas, o tik jo dalis, reikalinga statiniams, kurie priklauso „SKR Baltic“, eksploatuoti, taikos sutartyje numatyta parduoti visą sklypą. Įtarimų kelia ir kaina, už kurią sklypas parduodamas – 7,3 mln. Eur. Oficialiais šių metų Registrų centro duomenimis, šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo būdu – 8,9 mln. Eur, daugiau nei 1,5 mln. Eur didesnė nei taikos sutartyje nurodyta kaina. Bendrovei „SKR Baltic“ žemės sklypas, kuriame daugiausia stovi nenaudojami šiltnamiai, lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) buvo išnuomotas dar 2012 metais, tačiau teismo sprendimu nuomos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, nes „SKR Baltic“ esamų šiltnamių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį – žemės sklype planavo veiklą, susijusią ne su joje esančių statinių naudojimu, bet su būsimų, iš esmės kitokių, statinių statyba. NŽT vadovas Laimonas Čiakas sprendimą pritarti taikos sutarčiai su visomis sąlygomis priėmė paskutinę savo darbo NŽT dieną, o valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį pasirašyti įgaliojo Teisinio atstovavimo skyriaus vedėją, nors tokias sutartis gali pasirašyti tik pats direktorius arba NŽT teritorinio padalinio vadovai. ŽŪM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius, įvertinęs taikos sutartį, jos sudarymo pagrindus ir ja nustatytų sąlygų turinį, nustatė faktinių duomenų, kurie leidžia manyti, kad taikos sutartis sudaryta, pažeidžiant teisės aktų nuostatas bei viešąjį interesą. Ministerijos dėmesį atkreipė tam tikros aplinkybės, kurių analizė leidžia daryti prielaidas, kad taikos sutarties sudarymo klausimas buvo sprendžiamas itin skubiai. Abejonių kelia taikos sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina, taikos sutarties sudarymo procedūriniai aspektai, ar šiame procese dalyvavę asmenys tinkamai ėjo savo pareigas, ir kitos aplinkybės. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ministerija kreipėsi į teisėsaugos institucijas su prašymu dėl viešojo intereso gynimo procedūros inicijavimo ir kitų aplinkybių įvertinimo“.

Šalies argumentai

6. Ieškovė paaiškino, kad ŽŪM, atsakydama į ieškovės prašymus pateikti konkrečius faktus ir įrodymus, dangstėsi mediacijos proceso paslapties institutu. Delfi portale 2022-03-31 paskelbta nauja publikacija: ,,Neviešuose dokumentuose – aukso vertės valstybinio sklypo pardavimo užkulisiai: valdininkų veiksmais – skandalingi“. Publikacija pradedama skambiu pareiškimu ,,Delfi viešina iki šiol neskelbtą informaciją, kas iš tiesų vyko sprendimo priėmimo užkulisiuose“. Publikacijoje teigiama: ,,Delfi gauta informacija – skandalinga. Tyrimą atlikusi ŽŪM, kuriai yra pavaldi NŽT, nustatė, kad pastarosios darbuotojai priimdami sprendimus bei atlikdami kitus veiksmus, susijusius su 2021-12-17 taikos sutarties tarp NŽT ir UAB „SKR Baltic“ dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sudarymu, galimai nevykdė tarnybinių pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar viršijo jiems suteiktus įgaliojimus.“ Publikacijoje yra cituojamas ŽŪM vidinis dokumentas – ministro pavedimu tyrimą atlikusio ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus išvados, kuriose yra atitinkamai komentuojama teisminio mediacijos proceso eiga, konkrečių NŽT darbuotojų ir kitų mediacijos procese dalyvavusių asmenų veiksmai. Publikacijoje cituojami Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus išvadų teiginiai, kuriuose yra reiškiami įtarimai dėl to, kad vienas konkretus NŽT darbuotojas, sudarant taikos sutartį su ieškove, veikė ne valstybės, bet ieškovės naudai ir yra įtariamas nusikalstamų veikų padarymu: 1) nagrinėjamoje situacijoje kyla pagrįstų abejonių, kad NŽT teisinio atstovavimo skyriaus vedėjas O. K., kaip NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjas, kuris pagal savo pareigų pobūdį turi įgalinimus teikti teisinius vertinimus ir užtikrinti teikiamų pasiūlymų, atitinkamai NŽT priimamų sprendimų, teisėtumą, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – veikė priešingai NŽT interesams ginti viešąjį interesą, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos; 2) nesilaikyta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį: „Šioje situacijoje buvo parduodamas visas sklypas, nepriklausomai nuo to, kokios sklypo dalies reikia UAB „SKR Baltic“ pastatams eksploatuoti ir kt.; 3) O. K., siūlydamas sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis, kai parduodamo sklypo vertė apibrėžiama 7 345 000 Eur suma, nustatyta 2021-10-22, kaip teisininkas žinojo, kad tokia kaina jau negaliojanti (vėlesniame etape – būdamas taikos sutarties projekto rengėju, taip pat žinojo, kad nėra atliktas individualus sklypo vertinimas pagal pajamų metodą), nesiekė apsaugoti NŽT interesų – maksimalios naudos visuomenei, valdant turtą gauti ne mažiau kaip 1,5 mln. Eur didesnę sumą už parduodamą žemės sklypą.

7. Ieškovė nurodė, kad faktai patvirtina, jog atsakovės jau kelis mėnesius vykdo niekaip nesibaigiančią viešųjų ryšių kampaniją, kurios tikslas yra daryti spaudimą tiek taikos sutartį su ieškove sudariusiai NŽT, tiek taikos sutarties patvirtinimo klausimą nagrinėjantiems teismams. Tos viešųjų ryšių kampanijos metu, sąmoningai iškraipant faktus ir kai kuriais atvejais netgi meluojant, yra žeminama ir ieškovės dalykinė reputacija, kuomet aplinkybė, kad ieškovė teismo tvarka įgyvendina teisę į užstatytos valstybinės žemės nuomą ar pirkimą ne aukciono tvarka, yra pateikiama kaip tariamos korupcijos pavyzdys. Ieškovės atstovė 2022-04-12 raštu kreipėsi į publikacijų autorių T. J.anonį ir publikaciją paskelbusį atsakovę UAB „Delfi“ dėl 2022-01-11 portale www.delfi.lt paskelbtoje T. J. publikacijoje ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ esančių tikrovės neatitinkančių teiginių paneigimo. Atsakovė UAB „Delfi“ į šią pretenziją atsakė 2022-04-14 raštu, kuriame nurodyta, kad ieškovės keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl buvo atmesti. Atsakovės teigimu, žurnalisto T. J.publikacijos gina viešąjį interesą ir tai patvirtina STT atliekamas ikiteisminis tyrimas. Dar prieš publikacijos apie dėl (duomenys neskelbtini), sklypo sudarytą taikos sutartį paskelbimą UAB ,,Delfi“ buvo susipažinusi su užstatytos valstybinės žemės pardavimo reguliavimu ir praktika, todėl turėjo žinoti, kad publikacijoje pateiktos teorijos, kad sudarant taikos sutartį, išvengta užstatytos valstybinės žemės pardavimo aukciono būdu, kad valstybė planavo nusavinti privačius statinius ir tuomet parduoti žemę aukciono būdu, yra visiška nesąmonė. Tokios teorijos publikacijoje buvo pateiktos kaip ŽŪM publikacijos autoriui pateikta informacija, „cituojant“ ŽŪM raštą, kai nei tame rašte, nei ŽŪM atsakyme tokių teiginių nėra.

8. Ieškovė 2022-03-31 raštu kreipėsi į ŽŪM, Kęstutį Navicką ir Saulių Jarmalį dėl šių tikrovės neatitinkančių teiginių paneigimo. ŽŪM 2022-04-29 pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją dėl nurodytų teiginių paneigimo, iš kurio matyti, kad būtent ŽŪM pateikė publikacijų autoriui ŽŪM 2021-07-05 atsakymą Nr. 3JA-226 (8.14E) UAB „SKR Baltic“. Šiame rašte ministerija atsisakė pateikti atsakymus į UAB „SKR Baltic“ pateiktus klausimus dėl tolesnio statinių naudojimo. UAB ,,SKR Baltic“ vadovas Saulius Skrebė su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku dėl vykstančio mediacijos proceso, trukdymo naudotis statiniais ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo buvo susitikęs du kartus. Taigi, ministras buvo gerai informuotas apie NŽT poziciją dėl mediacijos ir ieškovės siekį sudaryti užstatyto žemės sklypo nuomos sutartį bei NŽT poziciją sudaryti to sklypo pardavimo sutartį. Publikacijos autoriui pateikti teiginiai, kad ŽŪM kritiškai vertina tokius atvejus, kai sprendimai dėl žemės perleidimo priimami sudarant taikos sutartis. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas oficialiai įpareigojo NŽT vengti mediacijos (taikos sutarčių sudarymo) dėl valstybei priklausančio turto perleidimo, o viešąjį interesą ginti iki galo teisme, prieštarauja anksčiau viešai paskelbtai informacijai. Po tokių teiginių paskelbimo ieškovė atkreipė ŽŪM dėmesį, kad tokia kritiška ministerijos pozicija teisminės mediacijos proceso ir taikos sutarčių sudarymo klausimu yra taikoma išskirtinai tik vieno asmens atžvilgiu. Iš ŽŪM pateikto atsakymo matyti, kad ministerija publikacijos autoriui nebuvo pateikusi informacijos, jog valstybė siekė perimti UAB „SKR Baltic“ priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklype ir jog NŽT ir ieškovės sudaryta taikos sutartis dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo sutrukdė valstybės planus parduoti tą žemę aukciono būdu. Publikacijoje šie teiginiai pateikti kaip autoriaus gauto ŽŪM rašto teiginiai, tačiau tokių teiginių nei ministerijos publikacijos autoriui atsiųstame komentare, nei ŽŪM rašte nėra, o daryti tokių išvadų iš minėtų šaltinių taip pat nėra faktinio pagrindo.

9. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad tikrovės neatitinkančius duomenis susigalvojo pats publikacijos autorius ir už tokių duomenų paskleidimą atsako jo darbdavys atsakovė UAB „Delfi“. ŽŪM teiginiai yra žinios, kurios neatitinka tikrovės ir tomis tikrovės neatitinkančiomis žiniomis ŽŪM, kartu su publikacijų autoriumi, sąmoningai kuria legendą apie tai, kad ieškovei sudarant taikos sutartį su NŽT buvo pažeisti teisės aktai, viešasis interesas, ir jog taikos sutarties sudarymas turi korupcijos požymių. ŽŪM tą pačią dieną, kai buvo paskelbta publikacija ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“, inicijavo savo vidinį tyrimą dėl taikos sutarties sudarymo aplinkybių ir informacija apie tai buvo paskelbta tos pačios dienos vakare tame pačiame informaciniame šaltinyje. Publikacijos autorius jau pavadinime aiškiai nurodė, kaip visuomenė turi suprasti publikacijoje skelbiamą informaciją. Paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios, kurių pagrindu yra suformuojama nuomonė apie tariamą teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimą bei korupcinių veikų padarymą. Šiuo atveju nuomonė buvo reikšta ne dėl visuomenės intereso žinoti apie ieškovės ir NŽT galimai atliekamus teisei prieštaringus veiksmus, bet siekiant daryti spaudimą taikos sutarties patvirtinimo klausimą nagrinėjančiam teismui.

Atsiliepimas

10. Atsakovė UAB „Delfi“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės pozicija yra nenuosekli. Skirtingai nuo 2022-04-12 rašto „Dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos“, ieškovė nebenaudoja kabučių ir netiksliai cituoja ginčijamus teiginius, ginčija tik teiginių ištraukas, dėl ko faktiškai paskleistos informacijos ir ieškovės savavališkai pakeistų teiginių prasmė skiriasi iš esmės. Straipsnyje ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė̇ tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis” (www.delfi.lt, 2022-01-11), nėra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, visi vertinamieji teiginiai turi pakankamą faktinį pagrindą, yra sąžiningi ir nežemina ieškovės dalykinės reputacijos. Ieškovės 2022-04-12 rašte „Dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos“ buvo ginčijami septyni teiginiai, kuriuos visus ieškovė priskyrė prie žinių. Ieškinio 1 ir 3 reikalavimuose ieškovė nurodė dvi žinias ir keturis vertinamuosius teiginius. Nurodė, kad pirmasis teiginys nepagrįstai priskiriamas prie žinios. Žodžiai „taigi, matyti“ akivaizdžiai reiškia autoriaus iš jam žinomų faktų padarytą išvadą (vertinimą). Žodžiai „Tačiau galiausiai viskas nutiko priešingai.“ taip pat reiškia autoriaus padarytą apibendrinimą (vertinimą). Antrasis teiginys taip pat yra nepagrįstai priskiriamas prie žinios, nes pačiame teiginyje yra nurodyta, kad tai yra ekspertų vertinimai, o ne neginčijama tiesa; tuo pačiu tikslu pavartotas nekategoriškas žodis „galėtų“ ir kituose sakiniuose pavartota tariamoji nuosaka (reikėtų, įsigytų, galėtų). Taip akivaizdžiai parodant skaitytojams, kad tai tik autoriaus vertinimas, kad autoriaus svarstymai nėra pateikiami kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kad sklypo kaina galėtų prasidėti nuo 8 mln. eurų, ir siekti bent 12 mln. Eur, UAB „Delfi“ teigė 3 tarpusavyje nesusiję turto vertintojai. Didžiausią kainą realu gauti tik tada, kai skelbiamas aukcionas, kuris laimimas didžiausią kainą pasiūliusio asmens, todėl dėsningas autoriaus susirūpinimas, kodėl aukcionas nėra rengiamas. Atsakovė pažymėjo, kad nuomonės (vertinimai, komentarai ir kt.) suprantamos daug plačiau nei supranta ieškovė, straipsnio autorius publikavo vertinamuosius teiginius (nuomones). Dėl straipsnio antraštės atsakovė nurodė, kad antraštė yra pagrįsta publikacijoje minimais faktais ir informacija. Žodis „dovana“ remiasi informacija, kad sklypas galimai parduodamas mažesne nei rinkos kaina.

11. Atsakovė paaiškino, kad UAB „Delfi“ 2022-05-25 raštu kreipėsi į NŽT su paklausimu dėl taikos derybų nutraukimo, į kurį gavo atsakymą, kad vienas iš motyvų – per žema pardavimo kaina. Teiginys „Nacionalinė žemės tarnyba nesiafišuodama bando pasirašyti taikos sutartį ir aukso vertės sklypą be aukciono pigiau nei rinkos kaina parduoti Lietuvoje žinomam verslininkui“, remiasi UAB „Delfi“ surinktais duomenimis, kad NŽT viešai niekur neskelbė apie pasirašomą taikos sutartį dėl sklypo (duomenys neskelbtini). Tai yra didžiulis valstybinės žemės sklypas šalia Neries upės, kurio pardavimas yra viešojo intereso dalis, todėl visuomenė turi pagrįstą teisę žinoti, kad yra parduodamas ir kokiomis sąlygomis jis yra parduodamas valstybinis turtas. Tuo tarpu NŽT iki UAB „Delfi“ tyrimo šios informacijos nėra viešinusi. Iš UAB „Delfi“ fotografo padarytų nuotraukų matyti, kad statinių būklė sklype labai prasta, didžioji jų dalis – metaliniai šiltnamiai, kurių būklė apgailėtina. Publikacijoje buvo remtasi ir VĮ Registrų centro išrašu, kuriame nurodyta vidutinė rinkos kaina. UAB „Delfi“ susipažino su šio sklypo „Statinių techninės priežiūros patikrinimo“ aktu, jis atliktas 2021-07-12. Jame nurodyta, kad kai kurių statinių būklė labai bloga, turinti avarinės būklės požymių, todėl didžiausia vertybė yra sklypas. Ieškovė neginčija, kad siekia įgyti teisę į žemės sklypą. Taikos sutarties faktas ir aplinkybės aptartos taikos sutartyje, apie šį susitarimą NŽT viešai neskelbė ir neinformavo visuomenės. ŽŪM laikosi pozicijos, kad valstybės turtas turėtų būti parduodamas aukciono būdu, taip valstybė gautų didžiausią naudą. Klausimų dėl sutarties pasirašymo aplinkybių kilo ir ŽŪM, todėl ji kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT. Ieškovė ignoruoja, kad straipsnį parašęs žurnalistas nėra teisininkas ir reikalauja tikslios teisinės kalbos. Dėl antraštės atsakovė nurodė, kad žurnalistai neprivalo perteikti informaciją „sausai“, o teismų praktika pripažįsta žurnalistų teisę vartoti lingvistines ir literatūrines išraiškos priemones.

12. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad straipsnis gina viešąjį interesą, o žurnalisto T. J. publikuotų straipsnių reikšmė ginant viešąjį interesą neabejotina, kadangi valstybei gali būti padaryta milijoninė žala, o dėl šių faktų STT pradėjo ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintą taikos sutartį. Straipsnis buvo skirtas diskusijai viešojo intereso klausimu. Šiai saviraiškai taikoma didžiausia apsauga pagal Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 10 straipsnį. Formuluodama savo reikalavimus ir bandydama juos pagrįsti, ieškovė iš esmės ginčija ŽŪM poziciją, tačiau tai, kad straipsnio autorius remiasi ŽŪM pozicija, teismų praktikoje traktuojama kaip rėmimasis oficialiu šaltiniu. Taigi buvo užtikrinta tiek atsakymo teisė, tiek nuomonių įvairovė. Tiek paskleidus žinias, tiek paskleidus nuomones dalykinė reputacija ginama tik nustačius, kad pažeminti garbė ir orumas / pažeista dalykinė reputacija, tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė turi ne tik teigti, bet ir įrodyti faktines aplinkybes, kurias teigia, todėl ieškovės teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir negali atstoti trūkstamų įrodymų. Ieškovė ieškinyje iš esmės neskyrė dėmesio dalykinės reputacijos pažeidimo įrodinėjimui, ieškovės dalykinė reputacija nenukentėjo. Samprotavimai, prielaidos, deklaratyvūs teiginiai apie pablogėjusią dalykinę reputaciją nėra įrodymai, kuriais gali būti įrodytas dalykinės reputacijos pažeidimas. Ieškovė niekaip nepaaiškino, kodėl ieškinio 2 reikalavimu siekia įpareigoti abi atsakoves viešai paneigti ŽŪM paskleistus duomenis. Visuomenės informavimo priemonė UAB „Delfi“ tik perteikė atsakovės ŽŪM paskleistas žinias, ką pripažįsta ir ieškovė, dėl to civilinio santykio dalyviai yra ieškovė ir ŽŪM, o ne visuomenės informavimo priemonė naujienų portalas UAB „Delfi“, todėl jeigu būtų nustatyta, kad tam tikri ŽŪM paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės, šiuos teiginius įpareigotina paneigti tik atsakovė ŽŪM.

Atsiliepimas

13. Atsakovė ŽŪM pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-571-643/2022 nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-21 nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. NŽT 2008-09-22 atliko dviejų žemės sklypų (0,79 ha ir 7,4126 ha) faktinio naudojimo patikrinimą, kurio metu nustatė, kad jie nėra naudojami pagal pagrindinę tikslinę paskirtį. Patikrinimo metu nustatyta, kad 7 900 m² ploto žemės sklype yra nenaudojami šiltnamiai be langų, juose auga piktžolės, krūmai; kad 74 126 m² ploto žemės sklype yra apgriuvę nenaudojami šiltnamiai, vakarinėje žemės sklypo dalyje yra išlikę pamatai, žemės sklypas nešienautas, apaugęs žole, krūmais. Kasacinis teismas 2018-11-22 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018-04-26 nutartį paliko nepakeistą, nurodęs, kad žemės sklypas UAB „SKR Baltic“, kaip statinių savininkui ne aukciono tvarka galėjo būti išnuomotas tik patikrinus, kiek statinių faktiškai yra, ar šie statiniai atitinka teisės aktų reikalavimus dėl statinių pobūdžio, kokio dydžio žemės sklypas būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kokiam terminui gali būti išnuomotas žemės sklypas pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje 2018-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018 pažymėjo: „sklype esantys šiltnamiai neatitiko išnuomotam žemės sklypui nustatytos kitos naudojimo paskirties, todėl sklypą išnuomojus kitai naudojimo paskirčiai, buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad užstatyti žemės sklypai be aukciono išnuomojami jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį“. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2012-07-30 susitarimas pripažįstamas negaliojančiu ir dėl žemės sklypo savininko, ir dėl statinių savininko kaltės. Nuomininko UAB „SKR Baltic“ kaltė pasireiškė tuo, kad susitarimo pagrindu išsinuomotame valstybinės žemės sklype jam nuosavybės teise priklausančių statinių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl teisę naudotis žemės sklypu atsakovė prarado dėl savo kaltės. Nuomotojo (NŽT) kaltė pasireiškė tuo, kad sudarydama susitarimą, nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų, dėl nuomotojo kaltės valstybinė žemė buvo išnuomota nuomininkui.

14. ŽŪM paaiškino, kad po Vilniaus apygardos teismo 2018-04-26 nutarties priėmimo ieškovė iš naujo kreipėsi į NŽT dėl sklypo nuomos. NŽT direktoriaus 2018-10-23 sprendimu Nr. 49SJN-2315-(14.49.105.) UAB „SKR Baltic“ atsakė, kad UAB „SKR Baltic“ gali būti be aukciono išnuomotas ne visas žemės sklypas, o tik jo dalis, reikalinga statiniams eksploatuoti. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022-01-07 pavedimu Nr. 9D-2 (1.14 E) „Dėl tyrimo atlikimo“ (toliau – pavedimas) pavedė Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui įvertinti, ar 2021 m. gruodžio mėn. NŽT ir UAB „SKR Baltic“ sudaryta taikos sutartis (dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)), jos sudarymo pagrindai ir ja nustatytų sąlygų turinys nepažeidžia viešojo intereso. Pagal pavedimą atlikus vidaus tyrimą, ministerija 2022-02-04 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo NŽT tarnautojų atžvilgiu. UAB „Delfi“ portalo žurnalistas T. J.2022-01-04 kreipėsi el. paštu į ministeriją dėl informacijos pateikimo, pateikė klausimus, į kuriuos ministro patarėjas S. Jarmalis pateikė informaciją el. paštu. Atsakant į T. J. paklausimą, gautą 2022-01-04 el. paštu, buvo pateiktas prašomas dokumentas, taip pat į suformuluotus klausimus buvo atsakyta.

15. Ministerija teigė, jog ji nėra nei 2022-01-11 ir 2022-03-31 UAB „Delfi“ publikacijų užsakovė, nei rengėja. Atsakovė prašė atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad informacija apie ieškovę buvo pateikta atsakovei UAB „Delfi“ kaip apibendrinanti informacija (žinia) ar nuomonė faktų kontekste. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo ministerijos paneigti ieškinio 2.1 ir 2.2. punktų reikalavimuose nurodytus teiginius, kaip neatitinkančius tikrovės. Nurodė, kad dėl žemės sklypo nuo 2009 m. vyksta teisminiai ginčai, kuriuose nedalyvauja nei ministras K. Navickas, nei jo patarėjas S. Jarmalis, nei ministerija, ministrui nebuvo teikiama informacija apie mediacijos proceso apimtis, kryptis. Tuo tarpu susitikimuose buvo kalbama apie valstybinės žemės sklypo nuomos ar pardavimo sutarties sudarymą. Taikos sutartį pirmos instancijos teismas patvirtino 2021-12-21, t. y. gerokai vėliau, nei ieškovės atstovas buvo susitikęs su ministru. Teiginys, kad šalys vykdė mediaciją ir ieškovė buvo susitikusi su ministru, neįrodo, kad ministerija ir ministras buvo informuoti apie mediacijos galutinius rezultatus, esmines mediacijos sąlygas, neįrodo, kad ministerija ir ministras buvo informuoti apie taikos sutarties turinį, apimtis, ieškovė jokių įrodymo duomenų apie tai nepateikė. Dėl ieškinio reikalavimų 2.3 ir 2.4 punktų nurodė, kad ministerija išreiškė nuomonę, požiūrį. Ministerija, kaip atsakinga institucija už žemės reformos politikos formavimą, jos įgyvendinimo kontrolę, elgėsi atsakingai, nuomonė ir vertinimas paremti pirmiau išdėstytais faktais. Ministerija išreiškė vertinimą, pagrįstą žinomais faktais, o ministro nuomonę išreiškė kaip nuomonę atsakingo politiko, reagavusio į kilusią situaciją, išreikštą sąžiningai, etiškai, ir siekiančio, kad būtų apgintas galimai pažeistas viešasis interesas teisme. Nei ministerija, nei ministras nesiekė ir nesiekia įžeisti ieškovės garbės ir orumo. Dėl ieškinio reikalavimų 2.5 punkto nurodė, kad ministerija nemato pagrindo paneigti to, kas paremta įrodymais ir konstatuota Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusioje 2018-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018 ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2018-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-06-30 sprendimu Nr. 1-1632 patvirtino detalųjį planą, pagal kurio sprendinius 7,4126 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,7900 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0673 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0068:1173) sujungti į vieną 8,2699 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta kita paskirtis, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.

16. Dėl ieškinio reikalavimo 4.1 punkto atsakovė nurodė, kad tai buvo ministerijos vertinimas dėl galimo pavaldžios institucijos tarnautojo piktnaudžiavimo valstybės tarnyba ir šis vertinimas nėra skirtas ieškovei. Šių teiginių ministerija neskelbė nei atsakovei UAB „Delfi“, nei jos žurnalistui T. J., jų nėra ir ministerijos interneto svetainėje 2022-02-08 pateiktame pranešime „Dėl vertingo sklypo Vilniuje pardavimo sutarties ŽŪM kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT“. Taigi, ministerija neturi pagrindo paneigti teiginius, kurių nepaskelbė ir nepaskleidė viešai nei kaip žinios, nei kaip nuomonės. Šie teiginiai yra įtvirtinti tik vidinio tyrimo, kuris buvo atliktas pagal ministro pavedimą, dokumente. Vykdant ministro pavedimą, Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius atliko tyrimus ir ministrui parengė vidinius dokumentus, kuriais įforminti tyrimų rezultatai, t. y. 2022-02-01 pažymą dėl sudarytos taikos sutarties Nr. 3ZUM-3 (3.29) ir 2022-02-15 pažymą dėl sudarytos taikos sutarties Nr. 3ZUM-5 (3.29) (toliau – pažymos). Pažymos buvo skirtos ministrui sprendimams dėl tolesnių veiksmų priimti, t. y. procesas buvo skirtas įvertinti NŽT veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Dėl ieškinio reikalavimo 4.3 punkto nurodė, kad ministerija panašų, bet netapatų teiginį paskelbė ministerijos interneto svetainėje 2022-02-08 pateiktame informaciniame pranešime „Dėl vertingo sklypo Vilniuje pardavimo sutarties ŽŪM kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT“. Šis pranešimas buvo skirtas visuomenei susipažinti, kaip ministerija reagavo į visuomenės rezonansą sukėlusią situaciją ir buvo informuota, kad ministerija kreipėsi į kompetentingas teisėsaugos institucijas. Šis teiginys buvo paskelbtas kaip pagrįsta žinia, atsižvelgiant į atlikto vidinio tyrimo rezultatus. NŽT komisijos probleminiams klausimams spręsti protokole užfiksuota, kad pateikta sklypo vertė, 2020-10-22 atlikus individualų vertinimą lyginamuoju metodu, yra 7 345 000 Eur, o oficialiais 2022-01-01VĮ Registrų centro duomenimis šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo būdu yra 8 904 000 Eur, t. y. daugiau nei 1,5 mln. Eur didesnė nei taikos sutartyje nurodyta kaina. Tai suponuoja, kad sudarant taikos sutartį, nebuvo siekta maksimalios naudos visuomenei valdant turtą ir tuo pažeidžiant valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą bei padaryta didelė žala valstybei. Ieškovė klaidina teismą, prašo paneigti teiginį, kuris buvo skirtas teisėsaugos institucijoms teiktame rašte ir jokiu būdu nebuvo skleidžiamas kitiems nesusijusiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-10-24 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nusprendė: pripažinti, kad atsakovo Delfi, UAB 2022-01-11 publikacijoje ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskleista žinia, kad <...Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti >“, neatitinka tikrovės;

Įpareigoti atsakovą Delfi, UAB ne vėliau kaip per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia pačia forma, t. y. interneto svetainėje www.delfi.lt, toje pačioje skiltyje, paskelbti tokio turinio paneigimą: „Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskleista žinia, kad <...Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti >“, neatitinka tikrovės.

Pripažinti nepagrįstais ir nesąžiningai paskleistais atsakovo „Delfi“, UAB 2022-01-11 publikacijoje „Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskelbtus teiginius:

- „Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“;

- „Nacionalinė žemės tarnyba nesiafišuodama bando pasirašyti taikos sutartį ir aukso vertės sklypą be aukciono pigiau nei rinkos kaina parduoti Lietuvoje žinomam verslininku“;

- „tačiau aišku viena: pastatų vertė yra labai nedidelė. Esminė kova vyksta dėl sklypo ir teisės jame statyti“.

- tačiau šioje istorijoje daugiausia klausimų kelia tai, kad didžiulį valstybinės žemės sklypą į privačias rankas bandoma perduoti be aukciono. Taikos sutartis 2021 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Ieškovo UAB „SKR Baltic“ ieškinio 2.5 punkto reikalavimą, pripažinti neatitinkančiais tikrovės atsakovo Žemės ūkio ministerijos 2022-02-08 pranešime „Dėl vertingo sklypo Vilniuje pardavimo sutarties Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT” paskleistus duomenis <…Bendrovei „SKR Baltic“ žemės sklypas, kuriame daugiausia stovi nenaudojami šiltnamiai, lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) buvo išnuomotas dar 2012 metais, tačiau teismo sprendimu nuomos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, nes „SKR Baltic“ esamų šiltnamių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį – žemės sklype planavo veiklą, susijusią ne su joje esančių statinių naudojimu, bet su būsimų, iš esmės kitokių, statinių statyba…>, palikti nenagrinėtą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Taip pat pirmosios instancijos teismas paskirstė pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant dėl 1.1. punkte ginčijamų teiginių, vertintini pilni publikacijos sakiniai, kuriuose pateikti ginčijami teiginiai. Atsakovės UAB „Delfi“ 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje: ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“, nurodyta: „Delfi susipažino su ŽŪM raštu UAB „SKR Baltic“, kuriame buvo rašoma, ko siekia valstybinės institucijos. Minėtame rašte dėstoma: „Kaip Jums yra žinoma, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-435-545/2021, kurioje Jūs be kitų reikalavimų, prašote teismo įpareigoti Lietuvos Respubliką nutraukti jos institucijų vykdomą UAB „SKR Baltic“ statinių, stovinčių ant valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)nacionalizaciją arba įstatymo nustatyta tvarka pradėti formalią šių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, t. y. teismui Jūs keliate analogiško turinio reikalavimus kaip ir Žemės ūkio ministerijai“. Taigi, matyti, kad valstybė siekė perimti mažos vertės sklype esančius statinius. Tačiau galiausiai viskas nutiko priešingai. NŽT nutarė pasirašyti taikos sutartį ir už šiek tiek daugiau nei 7 mln. Eur sklypą parduoti privačiai bendrovei“. Teismo vertinimu, vartojami žodžiai „Taigi, matyti“, leidžia daryti išvadą, kad šiame straipsnyje buvo pateikta autoriaus nuomonė apie tam tikrus faktus, remiantis ŽŪM raštu, kuriame taip pat cituojama ir ieškovės pozicija, kad valstybė vis tik siekia nacionalizuoti jo turtą, todėl teismas negali sutikti su ieškovės reikalavimu, kad dėl ieškovės turto nacionalizavimo buvo paskleisti duomenys, o ne autoriaus nuomonė. Teismo vertinimu, toliau nurodyti duomenys : <...„Tačiau galiausiai viskas nutiko priešingai. NŽT nutarė pasirašyti taikos sutartį ir už šiek tiek daugiau nei 7 mln. Eur sklypą parduoti privačiai bendrovei“>, yra faktas, kuris atitinka tikrovę, kadangi ieškovė su NŽT pasirašė taikos sutartį, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-144-466/2021 patvirtino ir bylą nutraukė, todėl ieškovė nepagrįstai prašo paneigti šiuos duomenis, kaip neatitinkančius tikrovės.

19. Atsakovės UAB „Delfi“ 2022-01-11 publikacijoje: ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ nurodyta: <... „Delfi bendravo su keliais skirtingais turto vertintojais ir jie nurodė, kad rinkoje už šį sklypą šiuo metu būtų galima gauti gerokai daugiau. Tarpusavyje nesusijusių ekspertų vertinimu, sklypo kaina galėtų prasidėti nuo 8 mln. Eur, o kainos lubos – 12 mln. Eur. Tiesa, kad valstybė gautų tokią sumą, reikėtų skelbti aukcioną. Tuomet sklypą įsigytų didžiausią kainą pasiūlęs fizinis arba juridinis asmuo. Tokiu būdu valstybė iš sklypo galėtų gauti didžiausią naudą. Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti ...>“. Teismo vertinimu, atsakovės UAB „Delfi“ publikacijos pirmiau nurodytuose sakiniuose (išskyrus paskutinį sakinį) vartojami žodžiai „būtų galima“, „galėtų“, „reikėtų“, leidžia daryti išvadą, kad šiame straipsnyje buvo keliamos autoriaus prielaidos dėl galimos sklypo vertės ir jos gavimui reikalingų sąlygų, o ne pristatoma kaip neginčijama tiesa dėl žemės sklypo vertės, kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Dėl kitų ieškovės ginčijamų UAB „Delfi“ teiginių: <...Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti ...>“, teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad juose yra paskleista žinia, nes juose yra pateikiama informacija apie faktą, jų formuluotė sukonstruota kaip faktų konstatavimas, kad šiuo atveju aukciono bandoma išvengti. Teismas nesutiko su atsakovės UAB „Delfi“ pozicija, kad autorius šiuo atveju išreiškė susirūpinimą, kodėl aukcionas nėra rengiamas, nes toje pačioje publikacijoje pats pateikė NŽT atstovo atsakymą pažodžiui, kad šiuo atveju, pagal galiojančius teisės aktus aukcionas negali būtų skelbiamas: <...„Teisės aktai reglamentuoja, kad tik nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus...>, <... Tarnybos nuomone, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), NŽT negali parduoti aukcione, nes sklypas yra visiškai užstatytas Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotais pastatais ir statiniais...>.“ Taigi, publikacijos autorius, nors ir žinojo, kad nagrinėjamu atveju negali būti skelbiamas aukcionas ir neturėdamas objektyvių duomenų, kad UAB „SKR Baltic“ ir NŽT siekė išvengti aukciono (kurio ir būti negalėjo), yra neteisingas ir pripažintinas neatitinkantis tikrovės.

20. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovės ikiteisminėje ginčo stadijoje reikalavimai paneigti 1.1. ir 1.2 punktuose nurodytus duomenis, apėmė ir ieškinio 1.1 ir 1.2 punktų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės UAB „Delfi“ argumentais, kad dėl šių punktų buvo neišnaudota ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka ir ši ieškinio dalis turėtų būti palikta nenagrinėta.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2.1., 2.2., 2.3., 2.4 punktuose visų ginčijamų teiginių formuluotes ir kontekstą, neturėjo pagrindo sutikti, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės ar žemina ieškovės dalykinę reputaciją. Teismas nustatė, kad publikacijų autorius 2021-12-28 kreipėsi į ŽŪM su 7 klausimais dėl rengiamos publikacijos, susijusios su sklypu (duomenys neskelbtini). Į šį paklausimą ŽŪM ministro patarėjas autoriui 2022-01-04 pateikė atsakymą: <… NŽT nesikreipė į ŽŪM dėl galimybės sudaryti taikos sutartį ar vykdyti mediaciją ir apie derybas su „SKR Baltic“ informacijos Žemės ūkio ministerijai neteikė. Informacija apie šią situaciją ministerijai buvo pateikta tik procesui besibaigiant. Žemės ūkio ministerija kritiškai vertina tokius atvejus, kai sprendimai dėl žemės perleidimo priimami, sudarant taikos sutartis. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas oficialiai įpareigojo NŽT vengti mediacijos (taikos sutarčių sudarymo) dėl valstybei priklausančio turto perleidimo, o viešąjį interesą ginti iki galo teisme...> (2.1., 2.2., 2.3., 2.4 punktų reikalavimai). <„Pastaba: ministro įpareigojimas NŽT dar nėra pasirašytas – tai bus padaryta artimiausiu metu“>.

22. Sklypo vertinimas atliktas 2020-10-20. Iš byloje pateikto ŽŪM 2021-07-05 atsakymo Nr. 3JA-226(8.14) ieškovei matyti, kad atsisakymas ieškovei atsakyti į jos klausimus grindžiamas taip pat ir vykstančiu mediacijos procesu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės vadovas dėl ginčo sklypo su Žemės ūkio ministru buvo susitikęs du kartus (2021-02-23, 2021-06-07). Ministro susitikimui su ieškovės atstovais buvo parengtos informacinės pažymos. 2021-06-07 informacinės pažymos skiltyje apie gautą iš NŽT informaciją nurodyta apie vienoje byloje vykstančią mediaciją, taip pat tai, kad NŽT sutiktų parduoti/išnuomoti žemės sklypo dalį, reikalingą naudojamiems statiniams eksploatuoti, tačiau UAB ,,SKR Baltic“ pageidauja gauti visą žemės sklypą.

22. Teismas skundžiamame sprendime priėjo išvadą, kad Žemės ūkio ministrui apie mediacijos procesą buvo žinoma gerokai anksčiau, negu besibaigiant mediacijos procesui, tačiau sutiktina ir su atsakovės ŽŪM pozicija, kad ŽŪM ar ministras galėjo ir nebūti informuoti apie galutinius teisminės mediacijos rezultatus. Teismas pritarė atsakovės ŽŪM argumentams, kad taikos sutartis dėl ieškinyje nurodyto žemės sklypo pardavimo teisme buvo patvirtinta tik 2021-12-21 nutartimi, t. y. gerokai vėliau, nei ieškovės vadovas buvo susitikęs su ministru. Ieškovės teigimu, ministras laikėsi pozicijos, kad žemės sklypas turėtų būti išnuomotas, o NŽT atstovas, kad parduotas; ieškovės vadovo teigimu, jis siekė žemės nuomos sutarties. Todėl laikytina, kad susitikimų metu dar nebuvo žinoma, dėl kokios sklypo dalies, nuomos ar pardavimo bus sudaryta taikos sutartis. Pagal Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Byloje nėra duomenų, kad NŽT ministrui ar ŽŪM teikė informaciją apie mediacijos rezultatus ar ŽŪM kreipėsi į NŽT dėl informacijos gavimo. ŽŪM 2022 m. sausio 4 dieną kritiškai vertino tokius atvejus, kai sprendimai dėl žemės perleidimo priimami sudarant taikos sutartis. Iš atsakovės ŽŪM atsakymo publikacijų autoriui matyti, kad Žemės ūkio ministras oficialiai įpareigojo NŽT vengti mediacijos (taikos sutarčių sudarymo) dėl valstybei priklausančio turto perleidimo, o viešąjį interesą ginti iki galo teisme, tuo pačiu pranešant, kad 2022-01-04 ministro įpareigojimas NŽT dar nėra pasirašytas ir tai bus padaryta artimiausiu metu; publikacijų autorius citavo 2022-01-04 ŽŪM pranešimą, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės ŽŪM paskleistus duomenis (2.1., 2.2., 2.3., 2.4 punktų reikalavimai) neatitinkančiais tikrovės.

23. Sprendime nurodyta, jog ieškovė 2.5 punktu reikalauja pripažinti neatitinkančiais tikrovės atsakovės ŽŪM 2022-02-08 pranešime: „Dėl vertingo sklypo Vilniuje pardavimo sutarties Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT” paskleistus duomenis <…Bendrovei „SKR Baltic“ žemės sklypas, kuriame daugiausia stovi nenaudojami šiltnamiai, lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) buvo išnuomotas dar 2012 metais, tačiau teismo sprendimu nuomos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, nes „SKR Baltic“ esamų šiltnamių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį – žemės sklype planavo veiklą, susijusią ne su joje esančių statinių naudojimu, bet su būsimų, iš esmės kitokių, statinių statyba…>. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dėl analogiškų teiginių paskelbimo nesikreipė į abi atsakoves, o tai reiškia, kad dėl šio punkto nepasinaudojo ginčo sprendimo ne teismine tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sprendimą priėmęs teismas ieškovės 2.5 punkte suformuluotą reikalavimą paliko nenagrinėtą.

24. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 3.2 ir 3.4 punktų reikalavimus, pripažino, kad šiuose punktuose paskleista nesąžininga informacija, kad buvo mėginama slapčia, nesąžiningai apeinant aukcioną, sudaryti su žinomu verslininku sandorį. Teismas laikė, kad visi 3 punkto ieškinio reikalavimai UAB „Delfi“ 2022-01-11 publikacijoje: „Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“, paskleisti nepagrįstai ir nesąžiningai.

25. Sprendimą priėmęs teismas, įvertinęs 4 punkto reikalavimus, atsakovės UAB „Delfi“ 2022-03-31 publikaciją, atsakovės ŽŪM 2022 m. vasario mėn. kreipimosi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą turinį, pritarė atsakovo ŽŪM argumentams, kad publikacijoje cituojamas ministerijos vertinimas dėl galimo pavaldžios institucijos tarnautojo piktnaudžiavimo valstybės tarnyba ir šis vertinimas nebuvo tiesiogiai skirtas ieškovei. Iš ŽŪM kreipimosi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą matyti, kad kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo po Žemės ūkio ministro 2022-01-07 pavedimu Nr. 9D-2(1.14ER) „Dėl tyrimo atlikimo“, atlikto vidinio taikos sutarties sudarymo pagrindų tyrimo. Procesas buvo skirtas NŽT veiklos atitikčiai teisės aktų reikalavimams įvertinti. Byloje nėra duomenų, kad ministerija atsakovei UAB „Delfi“ ar publikacijos autoriui perdavė vidinį ministerijos dokumentą, nors šioje byloje ir buvo keliamas toks klausimas. ŽŪM interneto svetainėje 2022-02-08 paskelbtame pranešime: „Dėl vertingo sklypo Vilniuje pardavimo sutarties Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT“, nėra nurodytas ieškinio 4 punkto reikalavimų turinys. Ministerija panašų, tačiau netapatų teiginį paskelbė ministerijos interneto svetainėje 2022-02-08 informaciniame pranešime „Dėl vertingo sklypo Vilniuje pardavimo sutarties Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT“. Šis pranešimas buvo skirtas visuomenei susipažinti, kaip ministerija reagavo į susidariusią situaciją ir buvo informuota, kad ministerija kreipėsi į kompetentingas teisėsaugos institucijas. Minėtame pranešime nėra nurodyta ir O. K. pavardė. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ŽŪM 4 punkte nurodytus teiginius paskleidė.

26. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė UAB „Delfi“ paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią, kad aukciono buvo mėginta išvengti, taip pat, kad atsakovė UAB „Delfi“ visus ieškinio 3 reikalavime nurodytus teiginius paskleidė nepagrįstai ir nesąžiningai. Ieškovė neteikė finansinių nuostolių paskaičiavimų, tačiau dalykinės reputacijos pablogėjimą įrodinėjo Newsec Advisers Lt, UAB ieškovei atsiųstu 2023-03-30 pranešimu dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo. Atsakovės neįrodinėjo aplinkybės, kad ieškovė su minėta bendrove nebuvo sudariusi sutarties. Iš minėto parnešimo turinio matyti, kad bendradarbiavimo sutartis su ieškove, be kita ko, nutraukta ir dėl 2022 m. naujienų portale www.delfi.lt paskleistos publikacijos apie tai, kad UAB „SKT Baltic“ ir Nacionalinės žemės tarnybos sudaryta taikos sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, turi korupcijos apraiškų. Taip pat dėl to, kad dėl šios sutarties sudarymo Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtariant taikos sutartį sudariusius asmenis piktnaudžiavimo ir korupcinio pobūdžio veiksmų atlikimu. Atsižvelgęs į minėto rašto turinį, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovės dalykinė reputacija buvo pažeista.

27. Sprendimą priėmęs teismas pripažino, kad atsakovės UAB „Delfi“ 2022-01-11 publikacijoje: ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskleista žinia, kad <...Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti >“, neatitinka tikrovės, todėl teismas, vadovaudamasis CK 2.24 straipsnio 2 dalimi, atsakovei UAB Delfi nustatė įpareigojimą ne vėliau kaip per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia pačia forma, t. y. interneto svetainėje www.delfi.lt, toje pačioje skiltyje, paskelbti tokio turinio paneigimą: „Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“, paskleista žinia, kad <...Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti. >“, neatitinka tikrovės. Kadangi ieškovės dalykinė reputacija buvo pažeista atsakovės UAB „Delfi” nesąžiningai paskleistais duomenimis, ieškovės teisės gintinos pažeidimo pripažinimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

28. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-24 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai 2.1., 2.2., 2.3., 2.4, 4.1., 4.2., 4.3.

29. Apeliantė nurodo, kad bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog ministerijos pateikta informacija tiek apie tariamą nežinojimą apie vykstantį teisminės mediacijos procesą, tiek apie tariamą Žemės ūkio ministerijos prieštaravimą mediacijos procesams, kuriuose yra sprendžiami su užstatytos valstybinės žemės naudojimu ir perleidimu susiję klausimai, ne tik neatitinka tikrovės, bet jog tokiais tikrovės neatitinkančiais teiginiais ministerija sąmoningai kėlė nepagrįstas abejones dėl ieškovės ir Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų teisėtumo, siekio pažeisti viešąjį interesą, o tokios informacijos paskleidimo tikslas buvo viešas spaudimas taikos sutarties patvirtinimo klausimą nagrinėjančiam teismui ir taikos sutartį sudariusiai Nacionalinei žemės tarnybai.

30. Skunde taip pat nurodoma, kad atsakovės Žemės ūkio ministerijos darbuotojai perdavė žurnalistui T. J. Žemės ūkio ministerijos 2022-02-04 raštą Nr.2D-366 ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, adresuotą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, kuris pacitavo to rašto turinį savo publikacijoje su konkrečiais įtarimais/kaltinimais nusikalstamų veikų padarymu, sudarant taikos sutartį. Tas faktas, kad viešai paskelbtuose konkrečiuose teiginiuose yra minimos tik NŽT darbuotojų vardai ir pavardės, o SKR Baltic, UAB pavadinimas nėra paminėtas nekeičia esmės, nes iš viso rašto ir publikacijos konteksto yra aišku, kad įtarimai/kaltinimai NŽT darbuotojams yra reiškiami dėl jų tariamai neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų, sudarant taikos sutartį su SKR Baltic, UAB, kas reikštų, kad SKR Baltic ir jos vadovas buvo tariamų neteisėtų veikų bendrininkas, o pačios tariamos nusikalstamos veikos atliktos ieškovės naudai. Pati Žemės ūkio ministerija pripažino, kad minėtame rašte nurodyta informacija yra jautri, kad tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie negali būti viešai skelbiami ir platinami, todėl teikdama minėtą raštą teismui, paprašė šį raštą laikyti ne vieša bylos medžiaga, su kuo teismas sutiko. Vilniaus apygardos prokuratūra, kurios ieškovė prašė pateikti šį raštą, taip pat nurodė, kad tai yra nevieša medžiaga. Tačiau nėra ginčo dėl fakto, kad žurnalistas T. J. tą ne viešą, jautrią informaciją, kuri galimai sudaro ikiteisminio tyrimo duomenis, turėjo dar iki šios civilinės bylos iškėlimo ir iki teisėsaugos institucijoms priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Žemės ūkio ministerijos 2022-02-04 raštą Nr.2D-366 ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“. Minėto rašto teiginiai yra cituojami 2022-03-31 publikacijoje ,,Neviešuose dokumentuose – aukso vertės valstybinio sklypo pardavimo užkulisiai: valdininkų veiksmais – skandalingi“, o pats raštas į šią bylą word formatu pateiktas su atsakovės UAB „Delfi,“, atsiliepimu ieškinį, t. y. dar iki Žemės ūkio ministerijai pateikiant šį dokumentą į bylą su prašymu pripažinti tai nevieša bylos medžiaga.

Atsiliepimas

31. Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime nurodo, kad ministerija nėra nei 2022-01-11 ir 2022-03-31 delfi.lt publikacijų užsakovė, nei rengėja. Kita vertus, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje suformuluotas reikalavimas, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę. Atsižvelgdama į šias paminėtas įstatymo nuostatas, ministerija teikė sprendimus, informaciją tiek, kiek tai leidžia ar įpareigoja teisės aktai ir pagal piliečių, žurnalistų paklausimus. Delfi.lt patikslino publikaciją, papildydama tekstu: „Publikavus tyrimą su Delfi susiekė UAB „SKR Baltic“ atstovai ir nurodė papildomos informacijos. Anot jų, taikos sutartis buvo pasiūlyta po mediacijos proceso, apie kurį žinojo ir Žemės ūkio ministerija, ir Vyriausybė“. (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/pagarsejusiam-verslininkui-paruose-tikra-dovana-uz-tokia-kaina-sklypa-vilniuje-sutiktu-isigyti-daugelis.d?id=89160483).

32. Atsakovė paaiškina, kad taikos sutartis, kur iš esmės buvo sutarta dėl viso žemės sklypo pardavimo, pirmosios instancijos teisme buvo patvirtinta tik 2021-12-21 nutartimi, t. y. gerokai vėliau nei ieškovės atstovas buvo susitikęs su ministru. Antra, pati apeliantė ieškinyje teigdama, kad buvo tariamasi dėl ieškinyje nurodyto sklypo nuomos ar pardavimo, pripažįsta, kad susitikimų metu su ministru dar nebuvo aišku, dėl ko konkrečiai šalys susitarė, dėl kokios sklypo dalies, ar viso žemės sklypo nuomos ar pardavimo tartasi. Teiginys, kad šalys vykdė mediaciją neįrodo, kad ministerija ir ministras buvo informuoti apie mediacijos galutinius rezultatus, esmines mediacijos sąlygas, neįrodo, kad ministerija ir ministras buvo informuoti apie taikos sutarties turinį, apimtis, ieškovė įrodančių duomenų apie tai nepateikė. Galiausiai, ministerija iki taikos sutarties pasirašymo ir jos patvirtinimo teismo nutartimi nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą dėl informacijos pateikimo, nes nebuvo poreikio, o Nacionalinė žemės tarnyba apie pasibaigusią mediaciją informacijos neteikė. Priešingai, dėl ministro susitikimo su ieškovės atstovais buvo parengtos informacinės pažymos. Dėl 2021-06-07 susitikimo parengtoje pažymoje nurodoma, kad „kadangi vyksta teisminiai procesai, situacija gali būti išspręsta tik teismui priėmus galutinį sprendimą arba bylos šalims pasirašius taikos sutartį, kurią patvirtintų teismas. Vienoje iš bylų vyksta mediacija, tačiau šalys taikaus susitarimo nėra pasiekusios. NŽT sutiktų parduoti/išnuomoti žemės sklypo dalį, reikalingą naudojamiems statiniams eksploatuoti, tačiau UAB ,,SKR Baltic“ pageidauja gauti visą žemės sklypą.“ Taigi iš šio vidinio dokumento matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos pozicija buvo iš esmės kitokia, nei buvo įtvirtinta taikos sutartyje.

33. Atsiliepime nurodyta, kad ieškinio reikalavimai paneigti 2.3 ir 2.4 punktuose nurodytus teiginius, kaip neatitinkančius tikrovės, yra nepagrįsti, nes ministerija išreiškė vertinimą, pagrįstą žinomais faktais, o ministro nuomonę išreiškė kaip atsakingo politiko, reagavusio į kilusią situaciją, išreikštą sąžiningai, etiškai ir siekiančio, kad teisme būtų apgintas galimai pažeistas viešasis interesas.

34. Dėl ieškinio 4.1 ir 4.2 reikalavimų nurodė, kad šie teiginiai nesusiję su ieškovės dalykine reputacija, nepagrįsti ir neturėtų būti tenkinami reikalavimai dėl šių teiginių. Visų pirma tai buvo ministerijos vertinimas dėl galimo pavaldžios institucijos tarnautojo piktnaudžiavimo valstybės tarnyba ir šis vertinimas niekaip tiesiogiai nėra skirtas ieškovei. Šių teiginių ministerija neskelbė nei atsakovei UAB „Delfi“, nei jos žurnalistui T. J., jų nėra ir ministerijos interneto svetainėje 2022-02-08 pateiktame pranešime „Dėl vertingo sklypo Vilniuje pardavimo sutarties Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT“. Teigia, kad ministerija neturi pagrindo paneigti teiginius, kurių nepaskelbė ir nepaskleidė viešai nei kaip žinios, nei kaip nuomonės. Šie teiginiai įtvirtinti tik dokumente vidinio tyrimo, kuris buvo atliktas pagal ministro pavedimą. Vykdant ministro pavedimą Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius atliko tyrimus ir ministrui parengė vidinius dokumentus, kuriais įforminti tyrimų rezultatai, t. y. 2022-02-01 pažymą dėl sudarytos taikos sutarties Nr. 3ZUM-3 (3.29) ir 2022-02-15 pažymą dėl sudarytos taikos sutarties Nr. 3ZUM-5 (3.29) (toliau kartu – pažymos). Šios pažymos realiai ir tiesiogiai materialinių teisinių pasekmių ieškovei nesukelia, jos skirtos ministrui, t. y. procesas buvo skirtas įvertinti NŽT veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Analogiškai šios nuostatos perteiktos ministerijos 2022-02-04 raštu Nr. 2D-366 (3.28 E) „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“. Šio rašto ministerija niekam, išskyrus jos adresatus, neteikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

36. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-24 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkinti iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktas). Kasacinio teismo konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38. Pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas asmens garbė ir orumas gali būti ginami, nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovę; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Teismas, nustatydamas duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti du dalykus: kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė; ar duomenys tikrai buvo paskleisti.

39. Kreipdamasi į teismą, be kitų reikalavimų, ieškovė buvo pareiškusi ieškinio 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 4.1, 4.2 ir 4.3 reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus atmetė ir ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį būtent dėl šių reikalavimų atmetimo.

Dėl ieškinyje pareikštų 2.1–2.4 reikalavimų.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad publikacijų autorius 2021-12-28 kreipėsi į ŽŪM su 7 klausimais, dėl rengiamos publikacijos, susijusios su sklypu (duomenys neskelbtini). Į šį paklausimą ŽŪM ministro patarėjas autoriui 2022-01-04 pateikė atsakymą (3 failas, 7 psl.): „<… NŽT nesikreipė į ŽŪM dėl galimybės sudaryti taikos sutartį ar vykdyti mediaciją ir apie derybas su „SKR Baltic“ informacijos Žemės ūkio ministerijai neteikė. Informacija apie šią situaciją ministerijai buvo pateikta tik procesui besibaigiant. Žemės ūkio ministerija kritiškai vertina tokius atvejus, kai sprendimai dėl žemės perleidimo priimami, sudarant taikos sutartis. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas oficialiai įpareigojo NŽT vengti mediacijos (taikos sutarčių sudarymo) dėl valstybei priklausančio turto perleidimo, o viešąjį interesą ginti iki galo teisme...>“ (2.1., 2.2., 2.3., 2.4 punktų reikalavimai). „<...Pastaba: ministro įpareigojimas NŽT dar nėra pasirašytas – tai bus padaryta artimiausiu metu...>“.

41. Ieškovė prašė pirmiau nurodytus paskleistus duomenis pripažinti neatitinkančiais tikrovės, kadangi ŽŪM 2021-07-05 atsakyme Nr. 3JA-226(8.14) ieškovei atsisakė pateikti atsakymus į jos klausimus, vadovaudamasi vykstančiu mediacijos procesu. Be to, ieškovės vadovas su Žemės ūkio ministru K. Navicku dėl vykstančio mediacijos proceso, trukdymo naudotis statiniais ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo buvo susitikęs du kartus, o pirmame susitikime dalyvavo ir NŽT direktorius Laimonas Čiakas. Abiejų susitikimų metu mediacijos procesas jau vyko (nuo 2020-06-26) ir taip pat jau buvo žinoma NŽT vertintojų ieškinyje nurodyto sklypo nustatyta kaina – 7,345 ml. Eur, todėl ministras buvo gerai informuotas apie NŽT poziciją dėl mediacijos ir ieškovės siekį sudaryti užstatyto žemės sklypo nuomos sutartį, ir NŽT poziciją sudaryti šio sklypo pardavimo sutartį.

42. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad sklypo vertinimas atliktas 2020-10-20. Iš ŽŪM 2021-07-05 atsakymo Nr. 3JA-226(8.14) ieškovei matyti, kad atsisakymas ieškovei atsakyti į jos klausimus grindžiamas taip pat ir vykstančiu mediacijos procesu. Nėra ginčo, kad ieškovės vadovas dėl sklypo su žemės ūkio ministru buvo susitikęs du kartus (2021-02-23 ir 2021-06-07). Dėl ministro susitikimų su ieškovės atstovais buvo parengtos informacinės pažymos. 2021-06-07 informacinės pažymos skiltyje apie gautą iš NŽT informaciją nurodyta apie vienoje byloje vykstančią mediaciją, taip pat tai, kad NŽT sutiktų parduoti/išnuomoti žemės sklypo dalį, reikalingą naudojamiems statiniams eksploatuoti, tačiau UAB ,,SKR Baltic“ pageidauja gauti visą žemės sklypą.

43. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš nustatytų duomenų matyti, kad Žemės ūkio ministrui apie mediacijos procesą buvo žinoma gerokai anksčiau, negu besibaigiant mediacijos procesui, tačiau teismas sutiko ir su atsakovės ŽŪM pozicija, kad ŽŪM, ar ministras galėjo ir nebūti informuoti apie galutinius teisminės mediacijos rezultatus. Sprendimą priėmęs teismas pritarė atsakovės ŽŪM argumentams, kad taikos sutartis dėl ieškinyje nurodyto žemės sklypo pardavimo teisme buvo patvirtinta 2021-12-21 nutartimi, t. y. gerokai vėliau, nei ieškovės vadovas buvo susitikęs su ministru. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad susitikimų metu dar nebuvo žinoma, dėl kokios sklypo dalies nuomos ar pardavimo bus sudaryta taikos sutartis. Iš atsakovės ŽŪM atsakymo publikacijų autoriui pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Žemės ūkio ministras oficialiai įpareigojo NŽT vengti mediacijos (taikos sutarčių sudarymo) dėl valstybei priklausančio turto perleidimo, o viešąjį interesą ginti iki galo teisme, tuo pačiu pranešant, kad 2022-01-04 ministro įpareigojimas NŽT dar nėra pasirašytas ir tai bus padaryta artimiausiu metu; publikacijų autorius citavo 2022-01-04 ŽŪM pranešimą (3 failas, 7 psl.), todėl nebuvo pagrindo pripažinti atsakovės ŽŪM paskleistus duomenis (2.1., 2.2., 2.3., 2.4 punktų reikalavimai), neatitinkančiais tikrovės.

Apeliantas tvirtina, kad neatitinka tikrovės atsakovo ŽŪM teiginys, jog „NŽT nesikreipė į ŽŪM dėl galimybės sudaryti taikos sutartį ar vykdyti mediaciją ir apie derybas su „SKR Baltic“ informacijos Žemės ūkio ministerijai neteikė.“ Apeliantas nurodė, kad šią informaciją atsakovas Delfi paneigė, paskelbęs 2022-01-27 raštą Nr. 12, kuriame nurodyta, jog taikos sutartis buvo pasiūlyta po mediacijos proceso, apie kurį žinojo ir Žemės ūkio ministerija, ir Vyriausybė.

Ieškovo pacituota informacija iš 2022-01-27 rašto Nr. 12 nepaneigia 2022-01-04 ŽŪM pranešime įrašyto teiginio, kad NŽT nesikreipė į ŽŪM dėl galimybės sudaryti taikos sutartį ar vykdyti mediaciją ir apie derybas su „SKR Baltic“ informacijos Žemės ūkio ministerijai neteikė. Siekdamas paneigti šį tvirtinimą, ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad NŽT pateikė informaciją ŽŪM apie mediaciją, derybas ir taikos sutartį. Tačiau tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Tad negalima atmesti galimybės, jog apie paminėtus įvykius (mediaciją, derybas ir taikos sutartį) ŽŪM gavo informaciją ne iš NŽT, o iš kitų šaltinių. Todėl 2022-01-04 ŽŪM pranešime (3 failas, 7 psl.) nurodyta informacija nėra neatitinkanti tikrovės.

Ši informacija taip pat nedaro žalos ieškovės dalykinei reputacijai, nes paminėta informacija yra ne apie ieškovės, o apie NŽT neatliktus veiksmus. Šioje informacijoje nėra neigiamo ieškovės vertinimo ar faktų, kurie leistų ieškovę taip vertinti. Ieškovės nuogąstavimai, jog esant nepaneigtai nurodytai informacijai, galima manyti, jog ieškovė ir NŽT vykdė kažkokį neteisėtą slaptą mediacijos procesą ir kad ministerija tam prieštarauja, yra pačios ieškovės sugalvotos realiai neegzistuojančios grėsmės. Iš informacijos 2022-01-04 ŽŪM pranešime teksto tokių išvadų padaryti neįmanoma, nes 2022-01-04 pranešime nėra nurodyta, jog ieškovas daro ar padarė kokius nors neteisėtus veiksmus. Šioje informacijoje tik pateikti duomenys apie ŽŪM informuotumo būklę, kuri neturi įtakos ieškovės dalykinei reputacijai. Todėl nėra pagrindo patenkinti atitinkamą ieškovės reikalavimą.

44. Pirmosios instancijos teismas pritarė ŽŪM argumentams, kad tokia atsakovės ŽŪM pozicija (2.3., 2.4., punktų reikalavimai) nepažeidžia ieškovės dalykinės reputacijos, kadangi ji nebuvo skirta ieškovui, o išsakyta bendrai, vertinant pavaldžios institucijos veiksmus žinomų faktų kontekste.

45. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde paminėtuose teiginiuose nėra neigiamos informacijos apie ieškovę, išsakytas tik požiūris į NŽT ir jos veiksmus, vystant santykius su ieškove. Paminėtuose teiginiuose nėra nurodyta, kad UAB „SKR Baltic“ atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė paminėtus reikalavimus.

Dėl ieškinyje pareikštų 4.1– 4.3 reikalavimų.

46. Ieškovė ieškinio 4.1–4.3 reikalavimais prašė pripažinti atsakovės Žemės ūkio ministerijos teiginius: 4.1. Nagrinėjamoje situacijoje kyla pagrįstų abejonių, kad NŽT Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjas O. K., kaip NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjas, kuris pagal savo pareigų pobūdį turi įgaliojimus teikti teisinius vertinimus ir užtikrinti teikiamų pasiūlymų, atitinkamai NŽT priimamų sprendimų, teisėtumą, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – veikė priešingai NŽT interesams ginti viešąjį interesą, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos; 4.2. nesilaikyta Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p., kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį: „Šioje situacijoje buvo parduodamas visas sklypas, nepriklausomai nuo to, kokios sklypo dalies reikia UAB „SKR Baltic“ pastatams eksploatuoti ir kt. ; 4.3. O. K., siūlydamas sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis, kai parduodamo sklypo vertė apibrėžiama 7 345 000 Eur suma, nustatyta 2021-10-22, kaip teisininkas žinojo, kad tokia kaina jau negaliojanti (vėlesniame etape – būdamas taikos sutarties projekto rengėju, taip pat žinojo, kad nėra atliktas individualus sklypo vertinimas pagal pajamų metodą), nesiekė apsaugoti NŽT interesų – maksimalios naudos visuomenei, valdant turtą gauti ne mažiau kaip 1,5 mln. Eur didesnę sumą už parduodamą žemės sklypą; nepagrįstais ir paskleistais nesąžiningai.

47. Pažymėtina, jog 2022-03-31 Delfi publikacijoje „Neviešuose dokumentuose – aukso vertės valstybinio sklypo pardavimo užkulisiai: valdininkų veiksmai – skandalingi“ (ieškinio priedas 24. Delfi 2022 03 31 publikacija.pdf) (4 psl. 3, 4 pastraipos ir 5 psl. 2 pastraipa) pateiktos citatos iš Žemės ūkio ministerijos dokumento (Delfi UAB atsiliepimo į ieškinį DOK-113704 priedas 7. Ministerijos rastas del ikiteisminio tyrimo pradejimo_2022.docx). Tad šie teiginiai tikrai sudarė dokumento dalį ir ta prasme jie yra teisingi. Tačiau atsakovė ŽŪM (kuriai pareikštas reikalavimas pripažinti teiginius nepagrįstais ir paskleistais nesąžiningai) šiuos teiginius įrašė į dokumentą, skirtą ne visuomenei, o teisėsaugos institucijoms: Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

48. Vertinant šių teiginių žalingumą ieškovo interesams (kaip pagrindą pripažinti teiginius paskleistais nesąžiningai), reikėtų vertinti ne iš konteksto ištrauktus teiginius, o visą dokumentą, kuriame šie teiginiai įrašyti: tai paminėtas Žemės ūkio ministerijos kreipimasis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (Delfi UAB atsiliepimo į ieškinį DOK-113704 priedas 7. Ministerijos rastas del ikiteisminio tyrimo pradejimo_2022.docx). Šiuo dokumentu prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl NŽT darbuotojų galimai atliktų neteisėtų veiksmų ir valstybei padarytos žalos. Kreipimesi nėra nurodyta ieškovės neteisėtų veiksmų, nepareikšti prašymai, susiję su ieškovės darbuotojais ar jų atliktais veiksmais. Ieškovė paminėta tik kaip viena iš siūlomos sudaryti taikos sutarties šalių. Šis paminėjimas nedaro reputacinės žalos ieškovės interesams, nes nėra įvardinti jokie neteisėti ieškovės veiksmai, susiję su dokumente aptariamais faktais. Dėl to sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad cituojamas atsakovės ŽŪM dokumentas, kuriame pranešama apie galimą pavaldžios institucijos NŽT darbuotojų piktnaudžiavimą tarnyba nebuvo skirtas ieškovo veiksmams įvertinti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinyje pareikštus 4.1–4.3 reikalavimus: reikalavimuose nurodyti teiginiai nedaro reputacinės žalos ieškovės interesams, nes šiuose teiginiuose nėra vertinami ieškovės ar jos atstovų (darbuotojų) veiksmai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės 4.1–4.3 reikalavimuose nurodytuose teiginiuose taip pat nėra neigiamos informacijos apie ieškovę, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir šiuos reikalavimus.

49. Kadangi apie ieškovės 4.1–4.3 reikalavimų pagrįstumą buvo pakankamas pagrindas nuspręsti, išanalizavus pačius reikalavimus ir jų šaltinius, nebuvo pagrindo kviesti ir apklausti ieškovės ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų Kęstučio Navicko, Donato Dudučio, Sauliaus Jarmalio, Laimono Čiako. Dėl tos pačios priežasties sprendime nebuvo pagrindo vertinti ieškovės argumentų, susijusių su teisminės mediacijos proceso ir taikos sutarties sudarymo priežastimis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties.

50. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš dalies patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimas motyvuotas, atitinka teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

51. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė įrodymų apie turėtas su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-24 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas Dainius Rinkevičius Jūra Marija Strumskienė