Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-527-513/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-09
Bylos Nr.: e2S-527-513/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06026-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Čuchraj
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Neringos valda“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Energokomplektas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-527-513/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06026-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4;

3.3.2.5; 3.2.6.6.3; 3.2.6.6.5; 3.1.12.15(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos valda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Neringos valda“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energokomplektas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neringos valda“ dėl be pagrindo įgyto turto (piniginių lėšų) grąžinimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 2 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Energokomplektas“ ieškinys patenkintas ir ieškovei iš atsakovės UAB „Neringos valda“ priteistas 2 000 Eur nepagrįstai įgytas turtas, 209,72 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2 209,72 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 114,80 Eur bylinėjimosi išlaidos bei 15,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Neringos valda“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi atnaujino atsakovei UAB „Neringos valda“ praleistą terminą ir priėmė 2024 m. vasario 8 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovės UAB „Neringos valda“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas.

Teismas nurodė, jog pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Teismas nustatė, kad ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo buvo išsiųsti atsakovės registruotu buveinės adresu bei atsakovės vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o išnaudojus visas galimybes, procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Taigi procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Teismas pažymėjo, kad juridinis asmuo privalo rūpintis ir domėtis gaunamais dokumentais, o atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose teismui nurodyta ta pati atsakovės buveinės vieta ir adresas. Priežasčių, kodėl juridinis asmuo nė vienu iš išviešintų savo adresų (buveinės, vadovo adresu) neatsiėmė teismo siųstų dokumentų, nenurodyta. Dėl to teismas vertino, kad atsakovės argumentai dėl atsiliepimo nepateikimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas nurodė, jog prielaidas panaikinti sprendimą už akių sudaro tik akivaizdžiai priimto sprendimo už akių teisingumą paneigiantys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys), kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad be faktinių aplinkybių tyrimo bendrąja ginčo teisenos tvarka byloje nepakanka duomenų teisingam bylos išnagrinėjimui.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, jog šioje byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes ieškovė naudojosi atsakovės išnuomotomis patalpomis ilgesnį nei sutartyje numatytą laikotarpį ir atsakovė, sužinojusi apie inicijuotą teisminį procesą, patikrinusi buhalterinės apskaitos dokumentus ir nustačiusi, kad sąskaita galutiniam atsiskaitymui ieškovei nebuvo išrašyta ir pateikta, 2024 m. sausio 31 d. išrašė ir ieškovei už suteiktas gyvenamųjų patalpų nuomos paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. spalio 1 d. apmokėjimui pateikė detalizuotą PVM sąskaitą faktūrą Nr. NV24 Nr. 110, kurios suma 2 347,40 Eur. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė savo buhalterines ataskaitas patikrino tik po sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos ir tik 2024 m. sausio 31 d. išrašė ieškovei sąskaitą už laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. spalio 1 d. suteiktas gyvenamųjų patalpų nuomos paslaugas, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo galbūt suteiktų paslaugų, atsakovės pateiktą rašytinį įrodymą – PVM sąskaitą faktūrą Nr. NV24 Nr. 110 vertino kaip keliančią abejonių jos pagrįstumu. Teismas nurodė, jog atsakovės pateikta susirašinėjimo elektroninių ryšių priemonėmis nuotrauka niekaip neįrodo, kad ieškovės darbuotojai būtų įsikėlę ir gyvenę atsakovės patalpose, kad atsakovė ir ieškovė būtų pratęsusios sutarties terminą. Byloje nėra jokių duomenų, patalpų perdavimo akto, apgyvendinimo paslaugų žiniaraščių, patalpų raktų ir kitokių patekimo į patalpas priemonių išdavimą patvirtinančių dokumentų, jokių kitų dokumentų, kurie objektyviai patvirtintų ieškovės darbuotojų galimybę fiziškai patekti į atsakovės valdomas patalpas ir jomis naudotis. Teismas vertino, kad atsakovė nepateikė jokių svarių argumentų, patvirtinančių aplinkybę, jog tarp bylos šalių susiklostę sutartiniai santykiai tęsėsi ilgiau nei numatyta sutartyje (2021 m. rugsėjo 1 d.) ir konstatavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl jos iniciatyva išrašytos sąskaitos faktūros ieškovei savaime nereiškia, kad byloje priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Neringos valda“ (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės arba klausimą dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis. Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Kad asmenys galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tinkamai pasinaudoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti jiems įstatymų nustatytas pareigas, jie privalo žinoti ir būti tinkamai informuoti apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus. Dėl to CPK įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Realaus sužinojimo apie pradėtą teisminį procesą svarba ne kartą akcentuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, kurioje pabrėžiama, kad nacionalinis teismas asmens tinkamo procesinio informavimo pareigą turi atlikti ne formaliai, o dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas nedėjo visų pastangų, kad atsakovė UAB „Neringos valda“, t. y. jos atstovas, būtų tinkamai informuotas apie teismo procesą. Nurodo, kad iš elektroninėje byloje esančių duomenų matyti, kad teismo pranešimas, informuojantis atsakovą apie inicijuotą teisminį procesą su prie jo pridėtais procesiniais dokumentais (ieškiniu), taip pat vėlesni teismo dokumentai buvo siunčiami tiek atsakovės vadovo – direktoriaus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek ir atsakovės UAB „Neringos valda“ registruotos buveinės adresu, tačiau informacijos, kad šiais adresais siųsti dokumentai būtų buvę įteikti, byloje nėra. Priešingai, iš AB „Lietuvos paštas“ spaudų ant vokų matyti, kad pašto siuntos nebuvo įteiktos jų neatsiėmus per nustatytą saugojimo pašte terminą.

Pažymi, kad nors įmonės buveinės vieta yra nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu faktinė įmonės buveinė, į kurią siunčiamą paštą įmonės atstovai gaudavo, buvo tik iki pastato rekonstrukcijos. Po rekonstrukcijos buvę poilsio namai buvo perdaryti į atskiras poilsio patalpas, kurioms buvo suteikti individualūs adresai ir todėl pašto dėžutės yra priskirtos kiekvienam butui, o adreso (duomenys neskelbtini), šiuo metu nebėra. Į šią aplinkybę siunčiant procesinius dokumentus šiuo adresu atsižvelgta nebuvo. Pažymi, kad atsakovės vadovo – direktoriaus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Vilniuje procesiniai dokumentai taip pat buvo siųsti, tačiau neįteikti, kadangi procesinių dokumentų teikimo laikotarpiu įmonės vadovas laikinai gyveno kitu adresu Palangoje, kuriuo procesiniai dokumentai siųsti nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipia dėmesį, kad teismo dokumentai nebuvo siunčiami išviešintu ir nuo įmonės įkūrimo naudotu elektroninio pašto adresu. Būtent į elektroniniu paštu gautą antstolio pranešimą atsakovė nedelsdama sureagavo.

Mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog procesiniai dokumentai nustatyta tvarka ir terminais tinkamai įteikti atsakovei nebuvo, todėl ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie inicijuotą teisminį procesą. Toks procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą sudaro pagrindą atnaujinti procesą kaip aiški teisės normos taikymo klaida. Nesudarius atsakovei galimybių pateikti atsiliepimą teismo sprendimas už akių šioje byloje negalėjo būti priimtas. Nutartis yra iš esmės neteisėta ir nepagrįsta, o atsakovės dalyvavimas teismo procese būtų turėjęs tiesioginę įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes ji būtų pateikusi argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius, kad tokio turinio sprendimas už akių šioje byloje negalėjo būti priimtas, kadangi tai padarius buvo sudaryta teisiniu požiūriu ydinga situacija, kai teismo sprendimu buvo patenkinta neegzistuojanti turtinio reikalavimo teisė.

Pažymi, kad visiškai nepagrįsta ir neatitinka bylos duomenų teismo išvada, kad atsakovės pateikta susirašinėjimo elektroninių ryšių priemonėmis nuotrauka neįrodo, jog ieškovės darbuotojai būtų įsikėlę ir gyvenę atsakovės patalpose, kad šalys būtų pratęsusios sutarties terminą, kadangi į bylą kartu su 2024 m. vasario 27 d. paaiškinimais pateiktas ir šalių atstovų susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuriuo ieškovės atstovas pripažino, jog UAB „Energokomplektas“ darbuotojai atsakovės teiktomis paslaugomis naudojosi ir po 2021 m. rugsėjo mėnesio. Taigi, pareiškimas buvo atmestas netinkamai įvertinus reikalavimo pagrįstumą.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Energokomplektas“ atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, bet ne ginčo pakartotinis nagrinėjimas.

Žemesnės instancijos teismas

Argumentuoja, kad atsakovo atskirajame skunde dėstomi teiginiai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, neegzistuoja nė viena CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąlyga. Pirmosios instancijos teismas nustatė esmines bylos aplinkybes, procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, o priešingus apeliantės teiginius paneigia bylos proceso duomenys apie procesinių dokumentų siuntimą registruotos atsakovės buveinės ir deklaruotos atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresais. Pažymi, kad įstatymų leidėjas nenumato pareigos teismui užtikrinti, jog atitinkama pašto siunta būtų įteikta procese dalyvaujantiems asmenims, priešingai, teismas turi pareigą būti aktyvus ir išsiųsti dokumentus žinomais (procesiniuose dokumentuose, viešuosiuose registruose ir duomenų bazėse) nurodytais procese dalyvaujančių šalių ir / ar jų atstovų adresais, tačiau adresatas (atsakovė) privalo rūpintis ir domėtis gaunamais dokumentais, laiku ir teisės aktų nustatyta tvarka viešajame Juridinių asmenų registre deklaruoti pasikeitusį bendrovės buveinės adresą. Nagrinėjamu atveju atsakovė sąmoningai nesidomėjo teisme pradėtu teisminiu procesu ir vengė priimti dokumentus, nors apie ieškinio pareiškimą atsakovės vadovas buvo informuotas ne tik skirtingais adresais ir būdais teismo siunčiamų pranešimų, tačiau ir asmeniškai ieškovės atstovo.

Nurodo, kad atsakovė dėsto aplinkybes apie tariamą pastato rekonstrukciją ir pasikeitusias pašto dėžutes ir jų adresus, tačiau šių argumentų nenurodė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl vertintini kaip išeinantys už apeliacijos ribų. Nepaisydama deklaratyvių teiginių apie adreso pasikeitimą atsakovė procesiniuose dokumentuos ir toliau nurodo tą patį buveinės adresą, jis nepakeistas ir Juridinių asmenų registre. Taigi, adresas, kuriuo teismas siuntė procesinius dokumentus buvo tikslus ir teisingas, o sprendimo už akių priimtas dėl pačios atsakovės pasyvumo.

Šalies argumentai

Nurodo, kad pateiktas šalių atstovų susirašinėjimas niekaip neįrodo ir neatskleidžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Susirašinėjimas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir buvo teismo įvertintas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti teismo sprendimą už akių, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, siekiant, kad ginčo teisinis įvertinimas, įtvirtintas priimtu sprendimu už akių, būtų peržiūrėtas, išlieka galimybė paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019 24 punktas).

Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 28 punktas; kt.).

Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių buvo priimtas pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas, netekindamas atsakovės prašymo peržiūrėti sprendimą už akių peržiūrėjimo, skundžiamą nutartį iš esmės motyvavo tuo, kad procesiniai dokumentai ir sprendimas už akių atsakovei buvo įteikti tinkamai, teismui išnaudojus visas atsakovės informavimo apie pradėtą teisminį procesą galimybes. Nesutikdama su tokiu vertinimu atsakovė tvirtina nebuvusi tinkamai informuota nei apie pradėtą procesą pirmosios instancijos teisme, nei apie priimtą sprendimą už akių. Apie Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimą už akių atsakovė nurodo sužinojusi tik 2024 m. sausio 26 d., gavusi antstolio vykdomuosius dokumentus.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovės ieškinys priimtas 2023 m. spalio 11 d. teisėjos rezoliucija. Tą pačią dieną pirmosios instancijos teismas atsakovės registruotos buveinės adresu išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame informavo atsakovę apie teisme priimtą ieškinį, nustatė terminą atsiliepimui pateikti, informavo atsakovę apie galimybę prisijungti prie EPP ir tokiu būdu gauti bei teikti procesinius dokumentus, tačiau atsakovės buveinės adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko, vokas grąžintas siuntėjui su žyma „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę, teismas atliko atsakovės duomenų patikrinimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre ir remdamasis papildomai nustatytais duomenimis, teismas procesinius dokumentus atsakovei pakartotinai išsiuntė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresu. Tačiau procesinių dokumentų atsakovės vadovui įteikti taip pat nepavyko, vokas grąžintas teismui su žyma „Neatsiėmė pašte per siuntos galiojimo terminą“. Dėl nurodytų priežasčių 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovei registruotos buveinės adresu išsiųsti procesiniai dokumentai nurodžius, kad jie bus laikomi įteiktais praėjus trisdešimčiai dienų nuo jų išsiuntimo iš Klaipėdos apygardos teismo pagal CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, bylos proceso kortelėje taip pat pažymėta, jog procesiniai dokumentai išsiųsti ir per EPP, tačiau byloje nėra duomenų, kam konkrečiai procesiniai dokumentai siųsti per EPP – atsakovei ar jos vadovui. Teismui priėmus 2024 m. sausio 2 d. sprendimą už akių, 2024 m. sausio 3 d. jis išsiųstas atsakovei buveinės adresu, duomenų apie įteikimą bylos proceso kortelėje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada dėl tinkamo atsakovės (taip pat ir jos vadovo) informavimo. Nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas dėjo protingas priemones procesiniams dokumentams atsakovei įteikti, todėl konstatuotina, kad procesiniai dokumentai ir priimtas teismo sprendimas už akių formaliai yra įteikti tinkamai. Tačiau tokia išvada savaime nepaneigia fakto, kad atsakovė tiek apie teismo procesą, pradėtą pagal ieškovės ieškinį, tiek apie teismo 2024 m. sausio 2 d. priimtą sprendimą už akių buvo informuota tik teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, nes faktiškai procesiniai dokumentai atsakovei (ir jos vadovui) įteikti nebuvo. Bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad apie priimtą sprendimą už akių atsakovė iš tikrųjų sužinojo tik iš antstolio, pradėjusio priverstinio vykdymo veiksmus. Be to, sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nesiuntė jai procesinių dokumentų registre nurodytu elektroninio pašto adresu, nors objektyviai tokią galimybę turėjo ir galėjo ją išnaudoti dėdamas maksimalias pastangas įteikti atsakovei procesinius dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 (jos 39 punkte), suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi atnaujino atsakovei UAB „Neringos valda“ praleistą terminą ir priėmė 2024 m. vasario 8 d. jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo būtent pripažinęs, jog atsakovė apie prasidėjusį ir vykstantį procesą faktiškai informuota nebuvo.

Tinkamas informavimas apie bylą yra vienas iš pamatinių civilinio proceso normų, jis užtikrina teisę į tinkamą procesą, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, taigi šios normos pažeidimą negalima vertinti, kaip formalų net ir tuo atveju, kai yra duomenų, jog atsakovas apie bylos iškėlimą, daugiau tikėtina, žino. Tik tinkamai įteikus teismo procesinius dokumentus galima pagrįstai teigti, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pradėtą ginčo teiseną ir apie pareigą pateikti atsiliepimą į priimtą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimas už akių nebuvo galimas, teismas pažeidė anksčiau nurodytas procesines teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina, taip atsakovei suteiktina galimybė pateikti atsiliepimą, savo įrodymus ir argumentus, iš jų ir duomenis apie ieškovės skolą, reikšti priešieškinį, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės reikalavimo teisės turėjimo, kuris nebuvo išsamiai išnagrinėtas dėl atsakovės teisės būti išklausytai pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, atsakovė, sužinojusi apie priimtą sprendimą už akių, operatyviai ėmėsi veiksmų, siekdama susipažinti su bylos medžiaga, pasirūpino teisinės pagalbos jai suteikimu, atsakovės atstovas advokatas 2024 m. sausio 30 d. kreipėsi į sprendimą priėmusį Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu suteikti prieigą prie elektroninės bylos, o su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į teismą kreipėsi jau 2024 m. vasario 8 d. Tai parodo atsakovės aktyvų siekį, kad byloje priimtas sprendimas už akių būtų peržiūrėtas ir būtų atsižvelgta bei įvertinta jos pozicija byloje, tuo pačiu užtikrinant atsakovės teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vadovaujantis išdėstytais motyvais Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartis naikintina, atsakovės UAB ,,Neringos valda“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas, 2024 m. sausio 2 d. sprendimas už akių naikintinas ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Elektroninė byla pagal ieškovės UAB „Energokomplektas“ ieškinį atsakovei UAB ,,Neringos valda“ dėl nepagrįsto praturtėjimo grąžintina Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti toliau.

Byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje proceso stadijoje neskirstytinos, nes byla iš esmės neišnagrinėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Neringos valda“ pareiškimą dėl 2024 m. sausio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-566-1067/2024 peržiūrėjimo tenkinti,

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės,

bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energokomplektas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neringos valda“ dėl be pagrindo įgyto turto (piniginių lėšų) grąžinimo ir palūkanų priteisimo grąžinti Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti toliau.

Teisėja Irma Čuchraj