Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovėms Rimai Bardauskienei ir Renatai Kizienei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį - 60 MGL (3000 eurų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: L. B. uždrausti naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei turto konfiskavimas – konfiskuoti automobilį "VOLVO V40", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bausmės neatlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį;

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per pirmus šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti mokslą, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų; 2) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pirmus šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti mokslą, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų; 3) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 3 dalį galutine subendrinta 20 parų arešto bausme; 4) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2024 m. vasario 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi J. S. panaikintas lygtinis paleidimas, iš pataisos įstaigos ir pasiųstas jis į pataisos įstaigą atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį; 5) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių; 6) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine 30 parų arešto bausme; 8) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, subendrinta su Šiaulių apygardos 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 22 d.. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir konfiskuota konfiskuotino mopedo CHAMP CM-50Q-2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma su PVM, t. y. 410 Eur; 9) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (dvi veikos), BK 138 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 10) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine subendrinta bausme – 30 parų arešto; 11) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį , 64¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėn.; 12) Vilniaus miesto apylinkės teismo rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių; 2025 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrinta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės, jas iš dalies sudedant, ir paskirta J. S. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; 13) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kur šiuo nuosprendžiu skirta bausmė 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi subendrinta su 2025 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir skirta 4 (ketverių) matų laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. ir J. S., 2024 m. rugsėjo 11 d., apie 6.45 val., (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambaryje, veikdami bendrai, t.y. J. S. tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė į veidą ir vieną kartą sudavė į petį nukentėjusiajam J. J., o L. B. ne mažiau kaip du kartus sudavė delnu nukentėjusiajam J. J. į galvą, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam viršutinės lūpos sumušimą su kraujosruva ir muštinę žaizdelę, poodinę kraujosruvą kairės ausies srityje, dešinio skruosto srityje, kairio skruosto sumušimą, t.y. padarė nukentėjusiajam J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to jie, 2024 m. rugsėjo 11 d., apie 06.45 val., (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambaryje, veikdami bendrai, konflikto metu, J. S. ir L. B. laikydami J. J. ir grasindami jį išmesti per antro aukšto langą, J. S. jį persverdamas per buto langą, pridėjęs peilio geležtę prie ausies spaudė ir grasino nupjauti ausį, tokiu būdu sudarė nukentėjusiajam J. J. realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo L. B. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo L. B. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis J. S., bendrabučio kambaryje, veikdamas bendrai su L. B., t.y. J. S. tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė į veidą ir vieną kartą sudavė į petį nukentėjusiajam, o L. B. ne mažiau kaip du kartus sudavė delnu nukentėjusiajam į galvą, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam viršutinės lūpos sumušimą su kraujosruva ir muštinę žaizdelę, poodinę kraujosruvą kairės ausies srityje, dešinio skruosto srityje, kairio skruosto sumušimą, t.y. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo J. S. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo L. B. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pagal kaltinimą nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 11 d., apie 06.45 val., (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambaryje, veikdami bendrai, konflikto metu, J. S. ir L. B. laikydami J. J. ir grasindami jį išmesti per antro aukšto langą, J. S. jį persverdamas per buto langą, pridėjęs peilio geležtę prie ausies spaudė ir grasino nupjauti ausį, tokiu būdu sudarė nukentėjusiajam J. J. realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Bylos duomenimis akivaizdžiai nustatyta, kad butas, kuriame gyvena J. S. ir kuriame vyko veika yra ne antrame aukšte, o trečiame. Tai matyti iš bylos duomenų: liudytoja J. S. nurodė, kad ji gyvena ketvirtame aukšte, o viskas vyko bute žemiau jos gyvenamo, liudytoja D. D. nurodė, kad ji gyvena antrame aukšte, o įvykis buvo virš jos. Nustatyta, kad J. S. gyvena nuomotame bute, nuomotojas R. B., kuris nurodė, kad jo butas yra trečiame aukšte. Be to iš 2024 m. rugsėjo 13 d. įvykio vietos iš apžiūros protokolo matyti, kad 23 butas yra trečiame aukšte, o iš kaltinimo matyti, kad veika atlikta (duomenys neskelbtini). Iš aptarto matyti, kad veika atlikta trečiame aukšte, o ne antrame kaip nurodyta kaltinime – ši aplinkybė taisytina.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas tikslina aplinkybę kaltinime nurodydamas, kad J. S. ir L. B. laikydami J. J. grasino jį išmesti per trečio aukšto langą.

Atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 341/2010, Nr. 2K-542/2011, Nr. 2K-198/2013, Nr. 2K-347/2014).

13. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Svarbu ir tai, jog šios veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Be to, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2014, Nr. 2K-410-693/2015, Nr. 2K-553-942/2015, Nr.2K-238-699/2016, Nr. 2K-172-788/2017, Nr. 2K-90-689/2018, Nr. 2K-269-303/2020).

14. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

L. B. ir J. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje įrodyta nepilnamečio nukentėjusiojo J. J., jo atstovės pagal įstatymą J. J., liudytojo M. Ž. parodymais, kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga:

Kaltinamieji savo kaltės nepripažino, nepripažino grasinę J. J. išmesti per buto langą, kaip ir nepripažino grasinę nupjauti ausį, peilį pridėję prie ausies. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo išlaužtos durys ir J. S. iš susijaudinimo sudavė J. J. į veido sritį, kraujavo lūpa. Po to J. S. parsivedė J. J. į butą. Kaip nurodė kaltinamasis J. S., sakė vietoje viską išsiaiškins. Kaltinamieji nurodė, kad langas buvo pravertas į viršų, atidarė tik tuomet kai norėjo išeiti į parduotuvę, kai nebebuvo J. J.. L. B. iš viso neigė grasinęs J. J.. Tačiau liudytoja, kaimynė J. S. nurodė, kad matė išlaužtas duris, matė tris vaikinukus, aukščiausias ir vyriausias stovėjo prie lango, sėdėjo tas, kuriam bėgo kraujas. Visi jie šūkavo vienas ant kito. Kaltinamieji teigia, kad buvo peilis, bet su juo niekas negrasino. Liudytojas M. Ž. nurodė, kad jam parašė J. J., prašė pagalbos, nes jį J. užrakinęs muša, grasina nupjauti ausį, išmesti pro langą. Važiavo pas J. S., nes J. J. sms žinute įmetė koordinates. Pripažino, kad jis rašė J. S., prašė paleisti J. J., bet J. S. sakė atvažiuoji jam ir tuomet paleis. M. Ž. patvirtino, kad su niekuo apie įvykį nekalbėjo. Su J. S. nesiaiškino, nes kai nuvažiavo, jam J. J. parašė, kad jis policijoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. J. iš J. S. buto pabėgo, kai J. S. nuėjo į tualetą, o L. B. buvo prie lango parūkyti. Šią aplinkybę patvirtina visi, tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamieji. Nukentėjusysis nurodė, kad melavo, nes bijojo, kad nemuštų daugiau. J. J. nurodęs, kad J. S. buvo suėmęs jį už drabužių ir persvėręs per langą grasino išmesti, po to įtraukė atgal. Taip pat J. S. L. B. davė sulenkiamą peilį, norėdamas dar labiau pagąsdinti. L. B. buvo pridėjęs peilį neaštria geležtės puse J. J. prie ausies, klausė ar nori, kad nupjautų ausį, po to patraukė. Kaltinamieji taip pat pripažino, kad laukė M. Ž.. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1902/2024 (02) matyti, kad J. J. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės ausies srityje. Iš 2024 m. rugsėjo 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. J. kreipėsi į policiją pagalbos. Nepilnamečio nukentėjusiojo J. J. atstovė pagal įstatymą, mama J. J. nurodė, kad jai būnant darbe, apie 10 val. atėjusi meistrė pasakė, kad jos sūnus policijoje, bei ją ten nuvežė. Iš visų aplinkybių matyti, kad viskas vyko 2024 m. rugsėjo 11 d. ryte, kaip kaltinime nurodyta 6.45 val., o policijoje J. J. buvo apie 10 val. Esant nustatytoms aplinkybėms teismui nekyla abejonių, kad J. S. pamatęs išlaužtas duris buvo susijaudinęs, nustatyta, kad J. S. sudavė iš susijaudinimo J. J. ir praskėlė lūpą, bėgo kraujas. Bylos duomenimis nustatyta, kad buto langas buvo praviras, o pagal specialisto išvadą, J. J. nustatytas poodinės kraujosruvos kairės ausies srityje. Pasisakant dėl grasinimų realumo, teismui nekyla abejonių, kad J. J. galėjo manyti grasinimams esant realiems: J. J. kreipėsi pagalbos į pusbrolį M. Ž., M. Ž. rašė sms J. S., kuris sakė J. J. paleis kai jis atvažiuos, tai gi nukentėjusysis buvo laikomas. Be to J. J. nurodė, kad L. B. buvo prie išėjimo durų, kad jis negalėtų išeiti ir pasitraukė tuomet, kai ėjo prie lango parūkyti. J. J. pats pabėgo iš J. S. buto palikęs mobiliojo ryšio telefoną ir elektroninę cigaretę ir ėjo ne kur kitur, o į policiją, kur parašė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką. Kaip kaltinime nurodyta, veika vyko ryte apie 6.45 val., apie 10 val. apie sūnų policijoje buvo informuota nukentėjusiojo mama J. J.. Iš aptarto akivaizdu, kad J. J. galėjo jausti realią grėsmę, kad bus išmestas pro langą, ar, kad bus nupjauta ausis, nes be kita ko pažymėtina ir tai, kad iš bylos aplinkybių nustatyta, kad J. S. J. J. mokykloje buvo kaip gynėjas, tai gi akivaizdu, kad J. J. psichologiškai silpnas, jam reikalingas asmuo, kuris jį gintų, padėtų susidoroti su sunkiomis situacijomis. Ta aplinkybė, kad grasinta išmesti buvo ne iš antro aukšto, kaip nurodyta kaltinime, o iš trečio, esminės reikšmės neturi.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis L. B., bendrabučio kambaryje, veikdamas bendrai kartu su J. S., konflikto metu, J. S. ir L. B. laikydami nukentėjusįsjį ir grasindami jį išmesti per trečio aukšto langą, J. S. jį persverdamas per buto langą, pridėjęs peilio geležtę prie ausies spaudė ir grasino nupjauti ausį, tokiu būdu sudarė nukentėjusiajam realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo L. B. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo L. B. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis J. S., bendrabučio kambaryje, veikdamas bendrai kartu su L. B., konflikto metu, J. S. ir L. B. laikydami nukentėjusįsjį ir grasindami jį išmesti per trečio aukšto langą, J. S. jį persverdamas per buto langą, pridėjęs peilio geležtę prie ausies spaudė ir grasino nupjauti ausį, tokiu būdu sudarė nukentėjusiajam realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo J. S. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo J. S. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, į tai, kad L. B., būdamas teistas, neatlikęs bausmės, t.y. nesumokėjęs baudos, ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė du naujus tyčinius nusikaltimus (šiuo atveju nusikaltimai prieš žmogaus sveikatą ir gyvybę), taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Kaltinamasis L. B. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikas padarė dar neatlikęs bausmės už ankstesnė nuosprendį ir neišnykus teistumui. Praeityje kaltinamasis teistas, 2022 m. gruodžio 15 d. už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatyta virš 1,51 prom. girtumas (2 t., b. l. 188-199), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (3 t., b. l. 1-4), nedirbantis (3 t., b. l. 5-6), nėra duomenų, kad būtų registruotas įskaitose dėl priklausomybės ligų ar psichikos sutrikimų. L. B. nevedęs. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikų pavojingumą. Kaltinamasis L. B. dėl abiejų veikų savo kaltės nepripažino. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymą, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad jis naują veiką padarė dar neįvykdęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos baudos bausmės, skirtina sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, t.y. už nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirtina devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimą numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Jų vykdymą atidedant.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant ir skirtina bausmė – vieneri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo.

L. B. 2022 m. gruodžio 15 d. teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 60 MGL dydžio bauda, į bausmės laiką įskaityta viena para laikinojo sulaikymo ir nustatyta galutinė bausmė 58 MGL (2 900 Eur) bauda. Bauda nesumokėta.

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta aukščiau, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi bausmės bendrintinos visiškai jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo pridedant visą 2022 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu skirtą bausmę – 58 MGL (2 900 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. 9.50 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. 11.47 val. (2 t., b. l. 110-111, 112) (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-388-895/2016).

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017)

Šiuo atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis L. B. padarė du nesunkius nusikaltimus, nors kaltės nepripažino viso proceso metu, tačiau teismo vertinimu kaltinamasis yra jauno amžiaus, turintis atlyginti kitu nuosprendžiu skirtą baudą, siekiant, kad prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus ir suteikiant galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neizoliuojant L. B. nuo visuomenės ir suteikiant galimybę įrodyti, jog jis gali elgtis tinkamai ir gyventi nepažeidžiant įstatymų, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Intensyvios priežiūros skyrimas ar jos neskyrimas yra teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 5 p.), todėl atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta ikiteisminio tyrimo metu paskirtų kardomųjų priemonių pažeidimų, taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, netaikoma intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Paskiriant bausmės vykdymo atidėjimą, L. B. skiriami įpareigojimasi: per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos be probacijos vykdymą kontroliuojančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (75 straipsnio 5 dalis, 6 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktai). Vadovaujantis BK 73 straipsniu, toliau tęsti 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu L. B. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos, jis privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

L. B. skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 118-141), dokumento (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 142-147) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 151-154), kurios panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, į tai, kad J. S., būdamas teistas, neatlikęs bausmės ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė du naujus tyčinius nusikaltimus (šiuo atveju nusikaltimai prieš žmogaus sveikatą ir gyvybę), taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Kaltinamasis J. S. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikas padarė dar neatlikęs bausmės už ankstesnius nuosprendžius ir neišnykus teistumui. Praeityje kaltinamasis teistas trylika kartų, paskutinį kartą 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu už sukčiavimą. Jau anksčiau yra teistas už smurtą kito asmens atžvilgiu, taip pat teistas už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (2 t., b. l. 63-80), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 81-91), nedirbantis (2 t., b. l. 92), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra duomenų, kad būtų registruotas įskaitoje dėl psichikos sutrikimų, yra įskaitoje dėl priklausomybės ligų, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. kovo 13 d. specialisto Nr. 93TPK-369/2025 nurodyta, kad nėra duomenų, jog J. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 97, 98, 103). J. S. nevedęs. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikų pavojingumą. Kaltinamasis J. S. dėl vienos veikos, t.y. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, prisipažino, siekiant ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymą, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad iš nubaudimų išvadų visiškai nedaro, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, naują veiką padarė dar neįvykdęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, skirtina sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, t.y. už nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimą numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad J. S. nuteistas 2025 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendžiu, kuris subendrintas 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nutartimi su 2025 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir skirta bausmė 4 metai laisvės atėmimo, tai vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu skirta bausmė 2 metai laisvės atėmimo, bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu skirta bausme, kuri 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų Kaišiadoryse nutartimi subendrinta su 2025 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir skirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes bendrinant iš dalies jas sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – penkerius metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. 9.50 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. 16.00 val. (2 t., b. l. 17-18, 21-22) (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat įskaityti visus atliktus ir įskaitytus laikotarpius pagal 2025 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendį ir pagal 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno Kaišiadoryse rūmų nutartį.

J. S. kardomosios priemonės neskirtos, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime.

Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam nepilnamečiui J. J. buvo paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinės pagalba, atstovas advokatasA. Zakrasas. 2025 m. birželio 4 d. priimta nutartis dėl nepilnamečio J. J. atstovavimo, ir vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi ir 55 straipsniu (atstovautas nepilnametis) paskirtas įgaliotas atstovas advokatas Algirdas Zakrasas (3 t., b. l. 65). Iš pateiktos patikslintos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymos 2025 m. liepos 16 d. Nr. APD-2025-08200 matyti, kad J. J. pagal sprendimą 2025 m. birželio 3 d. Nr. KTS-2025-03816, suteiktos advokato A. Zakraso teisinės paslaugos ir pagal pateiktą prašymą Nr. ATP-2025-31092 apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis – 661,07 Eur (3 t., b. l. 107).

BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad atstovaujamas buvo nepilnametis, advokatas jį atstovavo tiek ikiteisminiame procese, tiek bylą nagrinėjant teisme, yra pagrindas priteisti prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Kaltinamieji nedirbantys, J. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau abu darbingi, jiems nenustatyti neįgalumai ar nėra apribotos darbinės galimybės, todėl turi prisiimti atsiradusias pasekmes, kilusias dėl jų nusikalstamų veiksmų. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos priteistinos iš abiejų kaltinamųjų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą – iš J. S. priteisti 330,54 Eur, iš L. B. – 330,53 Eur.

Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 160 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. ir L. B. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam J. S. gynėjas paskirtas vadovaujantis BK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t.y. tuomet kai kaltinamasis nagrinėjant bylą yra suimtas (J. S. atlika laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime) (3 t., b. l. 66). Siekiant, kad nebūtų interesų prieštaravimo, atsižvelgiant į tai, kad J. S. turint gynėją įstatymas numato, kad ir kito kaltinamojo interesus turi ginti advokatas ir jo dalyvavimas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 2025 m. birželio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi, L. B. skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir paskirta gynėjas advokatas S. Jankauskas (3 t., b. l. 67). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji yra bedarbiai, J. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jie pajamų neturi, be siekiant, kad tinkamai būtų ginami jų interesai, pripažinta, kad gynėjų dalyvavimas būtinas, patirtos išlaidos iš kaltinamųjų j. S. ir L. B. nepriteistinos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. atlenkiamas peiliukas (1 vnt.) ir elektroninė cigaretė (1 vnt.) (1 t., b. l. 85-89) perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami kaip menkaverčiai.

2. Kompaktiniai diskai su J. S. ir J. J. apklausomis (2 vnt.), esantys prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), L. B. pripažinti recidyvistu.

L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, pridėti 2022 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę – 2 900 Eur baudą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir 2 900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. 9.50 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. 11.47 val. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: per šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsniu, toliau tęsti 2022 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu skirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. B. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus L. B. grąžinti jo asmens dokumentą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), J. S. pripažinti recidyvistu.

J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę - 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu skirta bausme, kuri 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nutartimi subendrinta su 2025 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir skirta 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo, jas iš dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti visus atliktus ir įsikaitytus laikotarpius pagal 2025 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendį ir pagal 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nutartį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. 9.50 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. 16.00 val. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš J. S. 330,54 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 54 ct) valstybės patirtų išlaidų už J. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš L. B. 330,53 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 53 ct) valstybės patirtų išlaidų už J. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nepriteisti iš L. B. išlaidų už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Nepriteisti iš J. S. išlaidų už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. atlenkiamas peiliukas (1 vnt.) ir elektroninė cigaretė (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

2. Kompaktiniai diskai su apklausomis (2 vnt.), esantys prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

L. B. skirta bauda toliau vykdoma pagal 2022 gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų priimtą nuosprendį.

L. B. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistasis, kuriam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsniu, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Raseiniuose – Vakarų Lietuvos skyrius, Maironio g. 8, Raseiniai, tel. +370 672 86107, el. paštas: vakaru.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.