- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-29
- Bylos Nr.
- 1-988-674/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35488-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- L. B.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Advokatai
- Lionė Užubalienė, Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamajam L. B., jo gynėjui advokatui Stanislovui Jankauskui; J. S. (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“), jo gynėjai advokatei Lionei Užubalienei,
nukentėjusiojo J. J. įgaliotam atstovui advokatui Algirdui Zakrasui ir atstovei pagal įstatymą J. J.,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovėms Rimai Bardauskienei ir Renatai Kizienei,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį - 60 MGL (3000 eurų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: L. B. uždrausti naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei turto konfiskavimas – konfiskuoti automobilį "VOLVO V40", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bausmės neatlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį;
J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per pirmus šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti mokslą, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų; 2) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pirmus šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti mokslą, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų; 3) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 3 dalį galutine subendrinta 20 parų arešto bausme; 4) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2024 m. vasario 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi J. S. panaikintas lygtinis paleidimas, iš pataisos įstaigos ir pasiųstas jis į pataisos įstaigą atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį; 5) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių; 6) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine 30 parų arešto bausme; 8) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, subendrinta su Šiaulių apygardos 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 22 d.. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir konfiskuota konfiskuotino mopedo CHAMP CM-50Q-2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma su PVM, t. y. 410 Eur; 9) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (dvi veikos), BK 138 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 10) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine subendrinta bausme – 30 parų arešto; 11) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį , 64¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėn.; 12) Vilniaus miesto apylinkės teismo rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių; 2025 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrinta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės, jas iš dalies sudedant, ir paskirta J. S. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; 13) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kur šiuo nuosprendžiu skirta bausmė 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi subendrinta su 2025 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir skirta 4 (ketverių) matų laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. B. ir J. S., 2024 m. rugsėjo 11 d., apie 6.45 val., (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambaryje, veikdami bendrai, t.y. J. S. tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė į veidą ir vieną kartą sudavė į petį nukentėjusiajam J. J., o L. B. ne mažiau kaip du kartus sudavė delnu nukentėjusiajam J. J. į galvą, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam viršutinės lūpos sumušimą su kraujosruva ir muštinę žaizdelę, poodinę kraujosruvą kairės ausies srityje, dešinio skruosto srityje, kairio skruosto sumušimą, t.y. padarė nukentėjusiajam J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Be to jie, 2024 m. rugsėjo 11 d., apie 06.45 val., (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambaryje, veikdami bendrai, konflikto metu, J. S. ir L. B. laikydami J. J. ir grasindami jį išmesti per antro aukšto langą, J. S. jį persverdamas per buto langą, pridėjęs peilio geležtę prie ausies spaudė ir grasino nupjauti ausį, tokiu būdu sudarė nukentėjusiajam J. J. realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis L. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltu dėl abiejų veikų neprisipažino, parodė, kad jis nori pasakyti, jog nemušė, tik papurtė ir sakė važiuoti namo. Paaiškino, kad tą dieną buvo bendrabutyje, pas J. gėrė. Kai atvyko jau J. J. buvo kruvinas, jau buvo įvykęs įvykis. Jis pakliuvo, kai policija atvažiavo. Girdėjo kaip J. J. liepė važiuoti namo, bet jis neišvažiavo, išlaužė duris, todėl J. buvo supykęs, sudavė jam ir prakirto lūpą. Kai jis atėjo J. jau bėgo kraujas iš lūpos. Klausė kas čia atsitiko, sakė buvo konfliktas, J. išlaužė duris.
Atsakant į klausimus paaiškino, kad J. buvo apsiverkęs, sakė, kad susipyko dėl pinigų. Tą vaiką matė pirmą kartą. Iš pradžių jis buvo kitame aukšte pas klasioką ir ten gėrė, po to tik atėjo pas S.. Atsimena per miglą, nieko nemušė. Daug laiko praėjo ir išgėręs buvo, žino, kad buvo 2024 m. rugsėjis. Išgerti pasiūlė J., po to nuėjo miegoti, o kai išlaužė duris atvažiavo policija. Jis sakė J. - ,,kvailas, nevažiavai namo“. J. jam pinigų davė, kad važiuotų namo. Jis jam lengvai per galvą mostelėjo su ranka du kartus. Nurodė, kad su peiliu nebuvo tokių dalykų, J. pats buvo girtas. Jis protino J., sakė kvailas, kad nevažiavo namo, per miglą prisimena dėl girtumo. Lūpa kruvina buvo, kraujas bėgo, jis vaikas, nežinojo, kad nepilnametis. Nurodė, kad atėjo vakare apie 18 val., buvo 5 aukšte pas klasioką. Kai atėjo pas S., jau J. lūpa buvo kruvina. J. S. jo draugas, jį aplankė. Nurodė, kad nemeluoja. Jis atėjo ir jie gėrė, kiek išgėrė neprisimena. Paaiškino, kad J. sakė, jog su J. susipyko, jis jį sumušė, - jis nematė, kai atėjo šis buvo sumuštas. Pašnekėjo ir vėliau gėrė, rūkė cigaretes visi trys. J. buvo išėjęs ir po to vėl parėjo. Kai jis atėjo pas S. dienos metu, buvo sveikos koridoriaus durys, nebuvo išlaužtos. J. išeidavo ir pareidavo, jie nuėjo miegoti, kada jis parėjo negali pasakyti, gal 3-4 val. parėjo. 6 val. vėl jis buvo su J., nukentėjusysis, norėjo išeiti ir ryte atvažiavo policija. Jie su J. norėjo eiti į parduotuvę. Matė ant stalo peilį, dešrą, duoną pjaustė, kad jis būtų paėmęs peilį taip nebuvo. Gal ir paliko J. telefoną ir elektroninę cigaretę, matė, bet jam neįdomu, nes rūko cigaretes. Langas buvo pradarytas į viršų. Muzika grojo, gal jie šaukė, garsiai kalbėjo. Jis su delnu į galvą patapšnojo du kartus. Jis rūkė ryte, o J. tualete buvo ir tuo metu J. išėjo nieko nesakęs, jis paliko daiktus ir pabėgo. Nesivijo atiduoti daiktų. J. nuo jo smūgio negalėjo pajusti skausmą, sakė, kad iš 10 balų jam skaudėjo tik 1 balas. Buvo (duomenys neskelbtini), pripažįsta, kad patapšnojo du kartus, mano nesukėlęs skausmo. Nebuvo persvėrę per langą. Jis sakė J., kam čia su vaiku prasideda, liepė važiuoti jam namo. Peilio nelietė, peiliu negrasino. Pirmą kartą matė J.. Tik Radviliškyje apklausoje sužinojo, kad jis yra nepilnametis, laikė kaip sugėrovą. Nežino, kad prie ausies atsirado kažkas, smurto jokio nebuvo, tik lūpą matė kraujuojančią, rankšluostį davė.
Kaltinamasis J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltu prisipažino tik dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, nepripažino grasinęs. Parodė, kad su L. B. pažįstami nuo vaikystės. 2024 rugsėjo 10 d. apie 18 val. jie susitiko prie jo namų. Tada abu nusprendė išgerti alkoholio. Gėrė su L. B. iki nakties, gėrė alkoholį, t.y. degtinę. Baigus gerti su L. B., B. jau nenorėjo, o jam dar trūko. Tada pasikvietė per telefoną J. J., nes matė, kad buvo prisijungęs. Su juo susirašė. J. iškvietė taxi. J. į jo namus atvyko apie 24 val., tiksliai valandų nepasakys. Toliau vyko išgertuvės. Po to norėjo eiti miegoti, J. padavė 20 eurų ant taxi, kad galėtų parvažiuoti namo. J. J. išėjo, jis nuėjo miegoti. Praėjus kelioms valandoms, bemiegant išgirdo trenksmą į duris. Pašoko iš lovos ir nuėjo link buto durų, atsidaręs duris pamatė stovintį J. J. ir jam iš streso kumščiu trenkė į veidą. Iš lūpos bėgo kraujas. Jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, gal buvo ko pavartojęs, nežino. J. parsivarė į kambarį, jam davė rankšluostį apsivalyti ir sakė, kad čia vietoje išsiaiškins. J. atsisėdo ant lovos. L. buvo neseniai prabudęs. Jis J. klausė, - ,,ką darom dėl durų, kodėl laužei“. Atsakė, kad nežino. J. pasakė, kad atvažiuos tuoj draugas M. ir sutvarkys duris. Belaukiant to draugo jis su L. "darė pachmielą". Belaukiant J. draugo, jis nuėjo į tualetą, o L. pasiliko sėdėti ant lovos kartu su J.. Kai pabuvo tualete, išėjęs pamatė, kad J. nėra, o tik sėdėjo L.. L. pasakė, kad J. išbėgo. Jis išbėgdamas paliko telefoną ir elektroninę cigaretę. Ryte norėjo kartu su L. eiti į parduotuvę nusipirkti valgyti ir pasiėmė telefoną su J. cigarete, galvojo sutiks ir atiduos, bet kai tik išėjo į lauką, juos sulaikė policijos pareigūnai. Pripažįsta, kad sudavė J. per petį ir per veidą.
Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad tikrai nebuvo tokių dalykų kuo kaltina, kad per langą. Jis pats sutvarkė tas duris. Jokių žymių jis nematė, buvo vienas smūgis. Gal prie stoties sėdėjo su dviem asmenim, gal ten jį sumušė. Gal buvo su draugais atėjęs ir išlaužė duris. Žinojo, kad turėjo alkoholio. Nurodė, kad kai jie kartu mokėsi, J. pusbrolis prašė, kad jį apgintų, jog nemuštų, apie 2 metus buvo pažįstami. 12 val. nakties ieškojo su kuo išgerti, vienas juk negers. Žinojo, kad J. išgeria ir rūkantis cigaretes, nesidomėjo kiek jam metų. Apie 12 val. nakties J. buvo sveikas. Tada tik atvažiavo, o apie 18 val. B. susimaišė, pasimetęs, nesupranta ką kalba. Buvo B. ir išėjo J., tada išėjo B.. B. buvo bute, o J. išėjo pirmas, po to išėjo B.. B. nenorėjo jau gerti, todėl pasikvietė J.. Buvo jau du ar tris išgėręs, neatsimena gal 0,5 l, o gal 0,7 l. Triukšmas buvo ryte 6 val., kai duris išlaužė. Nebuvo B., kai jis sudavė J. į dantis. Tik sutrenkė lūpą, bėgo kraujas, verkė, jis sakė, - ,,dėl ko laužei duris“. Normaliai klausė. Kai išėjo į tualetą J. išbėgo, atėjo B. ir kaimynė, kai susimušė. Peilis buvo bute, ant stalo. Su peiliu negrasino. Kai išėjo į parduotuvę, visai atidarė langą. J. sėdėjo ant lovos, o langas visada buvo į viršų atidarytas. J. rašė SMS, jis turėjo elektronine cigaretę ir telefoną, viską paliko ant stalo. Atsiprašė tą pačią dieną, sakė suprato, kad jis išlaužė duris ir jam buvo šokas, todėl ir sumušė. Jo pusbrolis turėjo atvažiuoti, jie darė ,,pachmielą“, laukė M.. Bet jis tuo metu pabėgo ir parašė policijoje pareiškimą. Jis buvo mieste su kažkokiais asmenims, ką ten darė ir su kuo nežino. Blaivus nebūtų sudavęs. J. sudavė koridoriuje, po to sakė eiti į kambarį, duos pasivalyti kraują, bet jis norėjo išbėgti. Parsivarė, ant lovos sėdėjo, o L. B. jau buvo prabudęs. Sumaišė L. atvažiavimą ir jo atėjimą. L. užmigęs buvo, kai J. atėjo. Jis juto, gal trijų sekundžių reikalas, tik trenksmas girdėjosi ir už durų stovėjo J.. Jis ir išlaužė, kaip laužė duris nematė. Dėl durų sulaužymo stresas buvo ir todėl trenkė J. J., kai atvažiavo daug neišgėrė, jau gana buvo. Gali patvirtinti, kad L. B. nieko nedarė, jie tik gėrė. J. išlaužė duris. Mano, kad dėl to, jog jis pasikėsino į svetimą turtą, būtų kaltas, todėl ir sugalvojo istoriją, žinojo, kad buvo ir L.. Šis butas ne jo, B., jis nuomoja. Jis sutvarkė duris, B. pranešė. Viską atsimena. B. buvo užmigęs, kai atvažiavo J.. Jam praeitą savaitę subendrino nuosprendžius ir nutartimi paskyrė 4 metus.
Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jos butas apačioje, kur vyko triukšmas tą naktį. Girdėjo triukšmą, durų daužymą ir nusileido pažiūrėti, bet ten pastoviai taip būna. Matė išlaužtas duris, tris vyrukus – galima sakyti vaikai, vienas buvo sumuštas. Aukščiausias ir vyriausias stovėjo prie lango, sėdėjo tas kur kraujas bėgo iš nosies. Dėjo skudurą ant veido. Po to jie išėjo. Išlaužtos durys pirmutinės nuo laiptinės. Ji klausė kodėl, sakė raktus pametė, kuris sakė pasakyti negali, juos matė pirmą kartą. Ji gyvena 4 aukšte, trečiam aukšte viskas vyko, buto numerio pasakyti negali. Sakė tas vaikinas, kad sodelyje jį sumušė, lauke. Jai atrodė, kad jie buvo neblaivūs, nes kvapas buvo, galėjo būti rytas. Ten dažnai kviečiama policija. Jie šūkavo vienas ant kito. Prieš ją agresyviai nesielgė, atsiprašinėjo aukštesnis, sakė mes tuoj išeinam. Nežino kas sutvarkė duris, ji išėjo. Su akinukais vaikinui iš nosies bėgo kraujas, jis mažiukas, sakė mieste sodelyje sumušė. Kiti tylėjo. Nieko nesakė. Rakinamos durys pastoviai, raktus šeimininkas, nuomininkas turėjo turėti raktus.
Liudytojas M. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad B. nepažįsta, S. pažįsta iš matymo. Paaiškino, kad nukentėjusysis J. yra jo pusbrolis. Jis nei vieno nematė. Kiek žino, kad jie J. J. grasino, nes jam J. parašė SMS, kad J. uždarytą jį laiko, kad muša. Jis parašė J. ir pasakė, kad paleistų, sakė nepaleis, jeigu atvažiuos jam atiduos. Jis greitai nuvyko į nurodytą vietą, nes J. įmetė buvimo vietą. J. turėjo Facebook drauguose. J. sakė, kad jį muša ir grasina, kad išmes per langą ir ausį nupjaus, prašė, kad gelbėtų. Kai atvažiavo J. jam parašė, kad jis jau policijoje. Su J. nesiaiškino nieko. Su J. susitiko policijoje. Atvažiavo ir vėl atgal grįžo. Apie tai niekam nepasakojo. Rašėsi su J., tokių žodžių nebuvo, ką jam padarys. Su J. nekalbėjo apie įvykį. Apie peilį sakė, rašė SMS, kad ausį nupjaus. Nesakė, kuris nupjaus ir kas išmes per langą. Nelabai pasitiki ką kalba J., jis kartais meluoja.
Liudytoja D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta tik J. S.. Paaiškino, kad virš jos gyvena J. S., ji to namo komendantė. Girdėjo tą naktį, kad bildėjo, bet jai netrukdė miegoti, tuoj būtų iškvietusi policiją. Ryte ėjo į miestą, matė, kad su kaimyne policininkė ateina, klausė kas kvietė policiją. Ji turi to buto savininko B. raktus, matė, kad nuplėštos pirmų durų ,,lemperkos“, paskambino B. ir viską aprodė. Po kiek laiko buvo nuėjusi pažiūrėti, jau jos buvo sutvarkytos, tai yra laukinės durys. J. S. dažnai kelia triukšmą, daug kartų ėjo raminti ir kviesti policiją. Absoliučiai nieko tą vakarą nematė. B. paskambino ir nesiaiškino apie įvykį. Tai yra durys iš laiptinės į koridorių. Butas virš jos, ji gyvena 2 aukšte, o jie trečiame aukšte. Ten kiekvieną dieną būdavo triukšmas. Ryte įvyko didelis triukšmas. Iš karto jau buvo sutvarkytos durys. Tai durys iš koridoriaus į butą. Buvo stakta išlaužta, spyna išplėšta. Mano, kad be įrankio negalima išlaužti. Laiptinės kodą visi žino.
Teisėja pagarsina nukentėjusiojo parodymus (1 t., b. l. 150-153, 190-196).
Nukentėjusysis J. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra 17 metų. 2024 m. rudenį, tikslaus mėnesio nepasakys, nes tarp mėnesių nelabai gaudosi, buvo pas kaimynę (duomenys neskelbtini), S., pavardės nežino, apie 01 val. 30 min. Kaimynė parašė, kad ateitų kompaniją palaikyti, tiesiog pabūti. Mama J. J. to nežinojo. Mama miegojo ir nejuto kada jis išėjo. Apie 02.00 val. nakties metu per programėlę messenger jam parašė jo draugas J. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nežino. J. pakvietė jį atvykti pas jį į svečius susitikti. Kokia savaitės diena buvo nepasakys, jis mokosi nuotoliu. Jis sutiko susitikti su J. S.. J. S. su savo draugu, kurio jis nepažįsta, atvažiavo automobiliu Audi A4, sidabrinės spalvos, valstybinių numerių jis nematė, į (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, susitiko prie autobusų stotelės. Pasiūlė tiesiog pabūti, pašnekėti, ,,paprikolinti". Jie jį pasiėmė ir nusivežė pas J. į namus, į butą. Jis nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), butas yra bendrabučio tipo kambarys. Pas jį namuose buvo apie 03 val. 00 min., ir po pusės valandos atėjo J. S. draugas L., atsinešė alkoholinių gėrimų (3-4 vnt. butelius degtinės, po 0,7 litro), kitus alkoholinių gėrimų t.y. alų ir sidrą turėjo J., taip pat jis turėjo ir cigarečių. J. S. bute trise jis, J. ir L. vartojo alkoholį. Jis pats išgėrė apie 0,5 l. degtinės, tiksliai nežino. Gėrimus ir cigaretes J. ir L. leido jam vartoti, jis pats vartojo alkoholį, niekas jo nevertė. Kada vartojo alkoholį tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Jie nuėjo miegoti apie 05 val. 00 min., atsikėlė ryte, buvo šviesu, tikslaus laiko dabar nepasakys, nes nepamena, jis pabudo, apsirengė striukę, pasiėmė savo asmeninius daiktus t.y. telefoną, pinigus, namų raktus ir jau ketino išeiti, išėjo iš koridoriaus į laiptinę, tačiau tuo metu pabudo J. ir jam įžengus į laiptinę jis atėjo iš paskos rėkdamas dėl durų ir dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veidą, prakirto viršutinę lūpą. Išėjo kaimynė, kurios nei vardo ir pavardės nežino, paklausė kas čia vyksta, J. S. atsakė, kad nieko nevyksta, o jis sėdėjo ant betono nulenkęs galvą. Kaimynė nuėjo atgal į kambarį. J. nuėjo jam atnešti rankšluostį, nes bėgo iš lūpos kraujas. Atnešęs rankšluostį J. jam kuria koja nepasakys spyrė į dešinį šoną. J. jam liepė atgal eiti į jo butą, jį laikė už pakarpos. Vėl atėjo kaimynė į J. butą, nes buvo triukšmas, garsiai šūkavo J. dėl durų. Jis nelaužė nei vienų durų ir nežino kodėl J. jį kaltina dėl sulaužytų durų. Kaimynė pasakė jei bus dar triukšmas skambins buto savininkui. Kaimynė paklausė kodėl jis kruvinas, jis pamelavo, kad kitur ir kitoje vietoje susimušė. Melavo, nes bijojo nuo J. S. dar daugiau gauti. Kaimynė daugiau nieko nesakė, išėjo. Jis toliau valėsi rankšluosčiu, jam skaudėjo, jis verkė. J. pasakė, kad neverk ne mergaitė esi. Bekalbėdamas su J. jis parašė iš savo telefono per messengerį pusbroliui M. Ž., kad jį gelbėtų, nes jį muša J., prašė pagalbos, nusiuntė lokacijos vietą. M. parašė J., kad jį paleistų. Dėl tos žinutės J. supyko, tuomet iš jo J. atėmė telefoną, liepė išsiimti kortelę interneto ir nuimti visus PIN kodus. Atidavė į rankas J. savo telefoną, 10 eurų, raktus nuo namų ir elektroninę cigaretę, nes tuo metu rūkė. L. pradėjo J. klausinėti kas tas M., J. atsakė, nėra ko bijoti ir nusijuokė. Klausinėjo J. kas pasigestų jei tu iškristum pro langą ir panašiai. L. sėdėjo šalia jo ant lovos ir J. jam liepė atsistoti ir trenkti jam. Jis to nedarė ir tada L. jam pasakė, kad jis yra mergaitė, neva bijo trenkti J. ir tada iš L. gavo tris smūgius iš delno į galvą, jam tą sykį skaudėjo, tačiau jokių gumbų neliko. J. sugriebė už drabužių ties krūtine ir nusivedė prie lango ir persvėrė jį per langą grasindamas, kad išmes pro langą, o L. liepė J. nustoti durniuoti. Tada J. atgal jį parsitempė ir vėl atsisėdo ant sofos. Jo pusbrolis bendravo su J., koks jų pokalbis jis nežino, bet suprato, kad pusbrolis atvyksta jo gelbėti. Praėjus pusvalandžiui J. padavė sulankstomą peilį L. norėdamas jį dar labiau pagąsdinti. L. iš J. paėmė peilį ir su neaštria peilio geležte pridėjo jam prie kairės ausies ir spausdamas jam sakė, kad ,,ar nenori kad nupjautų ausį". Kada jam spaudė su peiliu jis nejuto skausmo. Jis L. atsakė, kad nenori, kad jam būtų nupjauta ausis. L. pasitraukė nuo jo su peiliu ir atidavė J.. Laukė visi kol atvyks jo pusbrolis M.. Po kokių 5 minučių nuėjo J. į tualetą, L. išėjo parūkyti prie lango, o prieš tai L. stovėjo prie durų, kad jis nepabėgtų. Jis tada pabėgo iš buto ir atbėgo tiesiai į policiją pranešti kas nutiko. Dar būnant bute jam J. sudavė du kartus kumščiu į veidą, tiksliai kur pataikė nepasakys, praėjo jau gan nemažas laiko tarpas jam sunku prisiminti. L. jam trenkė iš delno tris kartus į galvą, daugiau jokių veiksmų prieš jį neatliko. Kitų asmenų mačiusių šį įvykį nebuvo. Jį mušdami L. ir J. sukėlė jam fizinį skausmą, praskėlė lūpą. Jis pretenzijų L. B. ir J. S. neturi, civilinį ieškinį reikšti atsisako. J. jo klausė ,,ar nori išeiti iš čia gyvas" kada jam liepė atsistoti ir trenkti J., jis nepasitikėjo juo ir jam netrenkė. Jis pretenzijų neturi J. S. ir L. B., nes jis jų bijo, kad nebūtų ateityje dar blogiau. Jis J. S. pažįsta iš mokyklos laikų, gal apie du metus. Prieš tai su J. S. jokių konfliktų nebuvo, nesipyko, šios išgertuvės buvo pirmos. (1 t. b.l.151-155)
Nepilnametis nukentėjusysis J. J. apklausos protokole parodė, kad prasidėjo rugsėjo pradžioje, 2024 m. rugsėjo m., dabojo vaikus pas kaimynę. Paskambino J., paklausė, ar gali su juo susitikti. Klausė, ką veiks, sakė tiesiog ramiai pabūs. Ramiai pasėdės. Pusė trijų atvažiavo J. su draugu, kurio nepažįsta. Atvažiavo prie stotelės ir jį pasiėmė. Nuvažiavo iki jo namų, į Raseinius, gatvės nežino. Pravažiavo degalinę, viskas buvo ramiai, gėrė, rūkė cigaretes, viskas buvo ramu. Buvo jis, J. ir dar atėjo vienas draugas, jo nepažino. Gėrė, viskas buvo draugiškai. Buvo gal 9 ryto pabeldė į duris. Pirmos durys buvo išlaužtos. J. smūgiavo kumščiu į veidą, prakirto lūpą, liepė eiti į kambarį. Atėjo kaimynė, pamelavo, nes nenorėjo, kad iškviestų policiją. Pradėjo grasinti, kad nupjaus ausį. Vieną kartą laikė J., kitą kartą draugas, grasino, kad išmes pro langą. J. draugas delnu sudavė du kartus į galvą, į pakaušį. Skausmas buvo gal 1 balo, labai silpnas. Toliau liepė atiduoti telefoną, išimti SIM kortelę, nuimti slaptažodį. Liepė J.. Viską ištraukė ir padėjo. Tada vėl iš kumščio sudavė į galvą, skausmą vertintų 2 balais. Kitas smūgis buvo į petį, skausmas 1 balas. Vieną smūgį sutrenkė į kaktą, ar tai kur sutrenkė, nepamena. Jie kalbėjosi, J. išėjo į tualetą, draugas per langą rūkė. Pasitaikė proga pabėgti ir pabėgo. Bėgo tiesiai į policijos komisariatą. Viskas vyko, nes jie aiškino, kad jis išlaužė duris. Sakė neišlaužė. Jie tą patį per tą patį, rodė tas duris, bet jis neišlaužė. Vėliau su J. nekalbėjo apie tai kas vyko. Alkoholį vartojo visi, jis buvo vidutiniškai apsvaigęs. Išsimiegojo, dar buvo truputį apsvaigęs. J. su draugu bendravo, apsvaigę buvo vidutiniškai. Kalbėjo normaliai. Iš pradžių buvo normaliai, po to prasidėjo nesąmonės. Pas J. nuvažiavo sveikas, nesužalotas, neturėjo tik dantų. Neturėjo mėlynių, J. veiksmų pasekoje prakirsta lūpa, ausis pamėlynavusi, daugiau nepamena. L. neskaudžiai sudavė smūgius. J. draugo veiksmai paveikė psichologiškai. J. sudavė tris smūgius, J. draugas du smūgius. Kalbėjo su J. broliu. Žino M. jo vardas, buvo susitikę netyčia. Klausė kaip viskas buvo, paaiškino, sakė daugiau nebendrauti. J., kai atnešė rankšluostį, ar jam spyrė, neatsimena. Grasino išmes per langą, pridėjo peilį prie ausies. Peilį laikė prie ausies J., o draugas grasino, kad išmes. Paėmė už rūbų, J. draugui liepė apsiraminti, tada apsiramino, bet po kurio laiko vėl tas pats. J. buvo paėmęs už rūbų, draugas sakė žodžius, kad išmes. Veiksmai truko dvi valandas. Prasidėjo gal pusę aštuonių, policijoje buvo apie dešimtą valandą. Juto grėsmę, bijojo kad neišmestų pro langą, skaudėjo ausį, lūpą, sunku buvo kalbėti. Išsigandęs buvo, jie vyresni, jis jaunesnis. Vienas peilį laikė, elgesys neadekvatus. Buvo išgėrę. Kol J. draugas buvo nusisukęs, parašė pusbroliui žinutę, klausė, ar gali padėti. Paklausė, kas buvo. Nusiuntė nuotrauką su patinusia lūpa. Klausė kur yra, numetė lokacijos koordinates. Paklausė su kuo yra. Pasakė, kad su J. ir jo draugu. Pusbrolis parašė J., kad paleistų. Rašė M. Ž.. J. sužinojęs, kad rašė dar labiau supyko, sakė ,,ožys". Po įvykio nei su vienu nebendrauja, užblokavo. Su jais visiškai nebendrauja. Jam turtinė žala nepadaryta, telefoną atgavo, el. cigaretę paėmė. Jam skaudėjo lūpą, ausį, ilgai negalėjo miegoti ant tos pusės. Bijojo. Peilis buvo lankstomas per delną, kaip jis atrodė, nepamena. Pamena tik, kad lankstomas ir ilgio per delną. Jis buvo J.. Kad jis nepilnametis, J. turėjo žinoti, draugas nežino, ar žinojo. Jį matė pirmą kartą. J. pažįsta jo klasioką, su juo bendrauja. Išgerti jam pasiūlė J., kieno alkoholis nežino. Išgertuvės prasidėjo apie trečią, ketvirtą nakties, miegoti nuėjo apie penktą-šeštą valandą. Jis buvo išėjęs, jie numigo. Buvo nuėjęs į autobusų stotį, autobuso nebuvo. Parašė J., ką veikti, liepė grįžti, tada grįžo. Jie galvojo, kad duris išlaužė, sakė parduos cigaretę, telefoną ir sutvarkys duris. Jie liepė padėti daiktus. Elektroninės cigaretės vertė 30 eurų. Telefono vertė 100 eurų. Telefonas Samsung A13. Aplinkybės atsimena daugmaž gerai, nebuvo prigėręs, mąstė ką daro. Civilinio ieškinio nereiškė. Gėrė degtinę, daugiau nieko nepamena. Jis atsimena, atrodo litrą išgėrė. Mano, kad J. draugas nepripažįsta, nes beveik nieko nedarė, viską darė J.. J. draugas vieną kartą sakė, ramintis kai norėjo išmesti per langą. Butas buvo antrame aukšte atrodo. Žino, kad aukščiau nei pirmas aukštas. Grįžęs iš stoties lipo į antrą aukštą.(1 t. b.l.194-196)
Įstatyminė atstovė J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepažįsta kaltinamųjų, negiminės, nepiktuoju, nukentėjęs yra jos sūnus. Išaiškinus BPK 278 straipsnio 1 dalyje numatytą jo teisę, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad J. tą vakarą 9 val. išėjo pas kaimynę, kiek pabuvęs grįžo, ji visada jam liepdavo grįžti. Grįžęs sakė, kad kaimynė prašė pasaugoti vaikus. Ji liepė kaimynei ateiti patvirtinti, kad ji tikrai prašo. Ji atėjo ir patvirtino, kad prašė pasaugoti vaikus. Ryte atsikėlė 5 val., sūnaus J. nebuvo, galvojo, gal miega pas kaimynę. Išvyko į darbą. Apie 10 val. atėjo meistrė ir pranešė, kad jos vaikas J. yra policijoje, kad iš jo yra atimtas telefonas. Nuvežė ją meistrė į policiją, pamatė, kad sūnui prakirsta lūpa, ant skruostikaulio yra mėlynė ir prie ausies 4 žymės. Klausė kas atsitiko. Jis sakė, kad jį sumušė ir atėmė telefoną. Nuvažiavo, padarė ekspertizę. Jis sakė, kad buvo pas J., jį pirmą kartą mato, sakė jam liepė duris sutvarkyti, dėl to atėmė telefoną, sumušė. Norėjo per langą išmesti ir ausį nupjauti. Nurodė, kad J. buvo pagiringas. Jį matė policijoje. Turėjo išvažiuoti mėnesiui dirbti į Švediją. Sakė važiavo išleistuves švęsti, sakė, kad gėrė visi kartu. Sakė, kad J., tai kai Tytuvėnuose mokėsi apgindavo sūnų, nes jo brolis mokinosi, nes sūnus nenorėdavo eiti į mokyklą. Žala padaryta, bet nežada nieko reikšti. Materialinės žalos nepadarė, jie nieko neturi, nieko neprašo. Nurodė, kad kartais sūnus meluoja, bet pasikeitė į gerą, yra problemiškas vaikas. Telefonas atimtas, turėjo tik kortelę. Į policiją kreipėsi dėl telefono, nes jis naudojasi bankininkyste telefone, o sumušimai užgis. Sumuštas sūnus, sakė, kad bijojo J. S. ir melavo, kad pats susižalojo ausį. Pamelavo, kad išvažiavo, tai ne pirmas kartas kai meluoja. Policijai nelabai meluoja, ji sakydavo, kad policijoje nemeluot, sakė, kad jis dėl telefono, kad liko pas S..
Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metais, liepos mėnesį, tikslios dienos nepasakys, įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Buvo įdėjęs skelbimą dėl ieškomų darbuotojų miško darbams ir su juo susisiekė J. S.. Jis su J. S. susitiko ir jis jam pasakė, kad yra neseniai grįžęs iš kalėjimo ir neturi kur gyventi. Jis, turėdamas butą Raseiniuose, įleido J. S. gyventi 2024 m. birželio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepasakys, nes nepamena. Jis aprodė butą, padavė buto raktus, dokumentų dėl nuomos jokių nepildė, buvo žodinis susitarimas, kad mokės į mėnesį po 100 eurų. Už birželio mėnesį sumokėjo, o toliau nemokėjo, vasaros laiku pats buvo išvykęs į Švediją. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini). Jis trumpam buvo grįžęs į Lietuvą ir vėl išvyko šių metų rugsėjo 9 dieną. Jam iš to paties bendrabučio gyvenanti D., pavardės nežino, iš antro aukšto, pasakė, kad jo bute lyg buvo triukšmas-konfliktas, daugiau nieko nepasakė. Jis grįžo iš Švedijos 2024 m. spalio 22 d. ir nuvyko į butą Raseiniuose pasižiūrėti, kas ten kaip. Bute rado netvarką, visi daiktai, drabužiai išmėtyti, matėsi vykusios išgertuvės, kraujo dėmių kažkokių nepastebėjo. Sugadintas buto durų užraktas, tačiau jis jokių pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, civilinio ieškinio neteiks. Kiek žino, bendros bendrabučio durys lyg buvo apgadintos, sulaužyta kažkokia lentelė durų, tačiau jos sekančią dieną buvo pačio J. S. sutvarkytos ir net nesimatė, kad būtų buvę apgadintos. Namo kaimynai dėl to pretenzijų neturi. Namą administruoja Raseinių komunalinės paslaugos, kurios tų durų kiek žino net netvarkė. Namų raktai buvo palikti pačio J. S., nes kiek žino iš buto jį paėmė policija. 2024 m. rugsėjo 11 d. jo bute vykusias išgertuves ir konfliktus bei kokie asmenys buvo, jis nieko pasakyti negali, nes nieko nežino, galbūt kažką gali pasakyti daugiau kaimynai (2 t., b. l. 3-5).
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai:
Iš 2024 m. rugsėjo 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. J. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d., apie 02 val. 00 min., nakties metu per programėlę messenger jam parašė jo draugas J. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). J. pakvietė jį atvykti pas jį ir jis sutiko. Jis su savo draugu, kurio jis nepažįsta, atvažiavo automobiliu Audi A4, sidabrinės spalvos, valstybinių numerių jis nematė, į (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, susitiko prie autobusų stotelės. Jie jį pasiėmė ir nusivežė pas J. į namus, jis nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), butas yra bendrabučio tipo kambarys. Pas jį namuose buvo apie 03 val. 00 min., ten dar atvažiavo jo draugas L., atsivežė alkoholinių gėrimų (4 vnt. butelius degtinės, talpos tiksliai nežino), kitus alkoholinius gėrimus t.y. alų ir sidrą turėjo J., taip pat jis turėjo ir cigarečių. Gėrimus ir cigaretes J. ir L. leido jam vartoti, jis tai ir darė. Jie nuėjo miegoti apie 04 val. 30 min., o apie 06 val. 45 min. jis pabudo, apsirengė striukę, pasiėmė savo asmeninius daiktus, t.y. telefoną, pinigus ir jau ketino išeiti, tačiau tuo metu pabudo J. ir jam įžengus į laiptinę jis atėjo iš paskos ir nieko nesakęs dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veidą bei prakirto viršutinę lūpą, tada kaire koja spyrė jam į kairį šoną. Tada atėjo J. draugas L., padavė jam baltos spalvos rankšluostį ir liepė jam išsivalyti kraują, kurio buvo pribėgę, nes kraujavo jo prakirsta lūpa. Jis paėmęs rankšluostį išvalė kraują, jie jam liepė eiti į vidų, jis atėjęs atsisėdo ant lovos ir J. jam pasakė, kad kažkas išspyrė buto duris, jis turi išsiaiškinti kas tai padarė. Jis parašė savo pusbroliui M. Ž., kad jį gelbėtų, nes jį muša J. ir M. parašė J., kad jį paleistų. Dėl tos žinutės J. ir L. supyko, L. priėjo prie jo sėdinčio ir trenkė jam dešinės ir kairės rankos delnais po vieną smūgį galvos srityje kairėje ir dešinėje pusėse ir pasakė, kad už "ožinimą" atsiims bei atėmė iš jo telefoną ir elektroninę cigaretę, tuos daiktus turėjo kairės pusės striukės kišenėje. J. liepė jam atiduoti telefoną ir elektroninę cigaretę, jis jam atidavė tuo daiktus, nes jis tuo metu rankoje laikė sulankstomą peilį, kurį lankstė. Vėliau jo pusbrolis jam vis rašė, kad jį paleistų, tada L. paėmė iš J. peilį, apvertė į neaštrią pusę ir pasakė jam, kad nupjaus jam ausį, tuo metu jis peilį laikė rankoje ir stovėjo priešais jį neaštrią geležtės pusę uždėjęs jam ant ausies. Tada J. jį suėmė už striukės kraštų ties užtrauktuku ir svėrė per buto langą, juokdamasis sakė, kad jį išmes per langą ir jo niekas neatpažins. L. pasakė, J., kad nedarytų nesąmonių ir J. atsitempė jį atgal į butą. Jis jiems pamelavo, kad nesiskundė, tada J. jam parodė savo telefoną ir L. iš dešinio kelio trenkė jam į kaktą vieną kartą. J. paklausė, ar dar ilgai meluos, jis jo atsiprašė ir paklausė, ar gali išeiti namo, tada J. jam tris kartus kairės rankos kumščiu trenkė jam į kairės pusės skruostą. Praėjus 15-20 min. L. ir J. išgėrinėjo turimus alkoholinius gėrimus, jis pasiėmęs rankšluostį valėsi lūpą ir J. jam vėl trenkė dešinės rankos kumščiu jam į dešinės pusės skruostą, klausdamas ar jis mergaitė ir bijo kraujo. Dar du kartus jam J. trenkė delnu į kaklo sritį nugaros pusėje. J. nuėjo į tualetą, o L. rūkė per langą, jis tuo metu pabėgo iš buto ir atbėgo į Raseinių policijos komisariatą papasakoti kas jam nutiko. Tuo metu, kai valėsi lūpą rankšluosčiu, į butą užėjo J. kaimynė, kuri matė juos visus ir skundėsi dėl triukšmo, jos vardo jis nežino. Kitų asmenų, mačiusių šį įvykį, nebuvo. Apie šį įvykį jis paliudijo viską, kas jam yra žinoma. Jį mušdami L. ir J. sukėlė jam fizinį skausmą, praskėlė lūpą. Ikiteisminio tyrimo byloje dėl jam sukelto fizinio skausmo ir patirtų sužalojimų prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Civilinį ieškinį reikšti atsisako (1 t., b. l. 20-26).
2024 m. rugsėjo 13 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini) matoma 4 aukštų pilkos ir geltonos spalvų gyvenamąjį daugiabutį namą, su dvejomis į laiptinę vedančiomis rudos spalvos dvivėrėmis durimis. Stovint priešais daugiabutį namą, užlipus kairėje pusėje esančiais laiptais pro dvivėres rudos spalvos duris patenkame į daugiabučio namo laiptinę. Laiptinėje matome geltonos spalvos sienas ir betoninius laiptus vedančius į gyvenamojo daugiabučio namo aukštus. Užlipus laiptais iki 3 daugiabučio namo aukšto, laiptų aikštelėje dešinėje pusėje ant grindų matome tamsesnę dėmę, panašią į krauju išteptą vietą. Trečiame aukšte patekus pro baltos spalvos duris ir pasukus į kairę matome rudos spalvos duris pažymėtas skaičiais „23 24 25“. Atidarius duris apžiūrint jų staktą matome ties spyna esantį pažeidimą, panašu į išlaužimą. Pravėrus šias duris matome koridorių žaliomis sienomis, kairėje pusėje matome tamsiai rudos spalvos duris, kurias pravėrus patenkame į butą Nr. 23. Kairėje kambario pusėje matome prie sienos esančią dujinę viryklę (baltos spalvos), ant jos įvairūs namų apyvokos daiktai ir maisto produktai. Ant grindų prie viryklės šiukšlių dėžėje ir šalia jos matome tuščius butelius nuo alkoholinių gėrimų (degtinės, vyno). Priešais save matome baltos spalvos plastikiniu rėmu su plastiko paketu trijų dalių langą, vidurinė dalis atvira. Ant palangės matome butelį su oranžinės spalvos skysčiu ir užrašu „Fanta“, alkoholinio gėrimo (degtinės) butelį „Gintarinė“ su skaidriu skysčiu, stiklinę taurelę, kitus įvairius daiktus. Kairėje kambario pusėje matome viengulę lovą su ant jos esančiomis pagalvėmis ir antklode. Gale lovos matome ant grindų sudėtus įvairius rūbus. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Apžiūros metu fotografuota, stebima girtavimo pėdsakų, nieko nepaimta (1 t., b. l. 34-46).
2024 m. rugsėjo 11 d. asmens apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota J. J. kūno apžiūra ir apžiūrint J. J. kūną ant jo apatinės lūpos viduryje matosi įtrūkimas ir tamsiai raudona dėmė panaši į sukrešėjusį kraują, ant viršutinės lūpos dešinėje pusėje matoma mėlyna dėmė panaši į sumušimą, raudonos spalvos dėmė panaši į kraują. Ant kairės pusės skruosto stebimas paraudimas, ant kaktos stebimas paraudimas. Kitų išoriškai matomų sužalojimų nestebima (1 t., b. l. 47-55).
2024 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1902/2024 (02) nurodyta, kad J. J. konstatuota viršutinės lūpos sumušimas su kraujosruva ir muštine žaizdele, poodinės kraujosruvos kairės ausies srityje, kairio skruosto sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, nemažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. rugsėjo 11 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 59-61).
2024 m. lapkričio 12 d. daiktų apžiūros protokole, foto lentelėje matyti, kad apžiūrėtas peilis, kuris yra atlenkiamas, visas metalinis, sidabrinės spalvos. Peilio kriauna yra rudos spalvos. Bendras peilio ilgis 20 cm. Peilio geležtė 9 cm. ilgio. Po to apžiūrėta elektroninė cigaretė, kurios viena pusė yra mėlynos spalvos, kita marga (mėlyna, raudona, geltona). Ant abiejų pusių matomi užrašai "Havok", bei apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas Samsung, jo galinė nugarėlė yra sidabrinės spalvos. Ekrano stiklas yra pabraižytas, kairiame apatiniame kampe ir šone įskilęs. Telefonas įjungtas, veikiantis, nustatymuose užfiksuota telefono gamyklinė informacija - Galaxy A05s IMEI (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta (1 t., b. l. 74-82).
2024 m. lapkričio 18 d. iš pakvitavimo matyti, kad telefonas Samsung A13 yra grąžintas J. J. (1 t., b. l. 83-84).
2024 m. lapkričio 21 d. iš daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad atlenkiamas peilis ir elektroninė cigaretė priduota saugojimui į daiktų saugyklą (1 t., b. l. 87-88).
2025 m. kovo 19 d. iš specialisto išvados Nr. IBPS-V-771877-25 matyti, kad tirti pateiktas peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės – buitinės paskirties, gamykliniu būdu pagamintas lenktinis peilis (1 t., b. l. 98-101).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiais nusikaltimais kėsinamasi į žmogaus sveikatą ir kūno neliečiamumą. Objektyviai tai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017, Nr. 2K-128-895/2019).
L. B. kaltė dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje įrodyta nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga. Be to ir kaltinamasis L. B. pripažino, kad patapšnojo (mostelėjo) du kartus J. J. per galvą, tačiau nemanė, kad tai galėjo sukelti J. J. skausmą.
Kaltinamojo J. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojos J. S. parodymais, nukentėjusiojo J. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kita ikiteisminio tyrime metu byloje surinkta medžiaga.
Kaltinamasis L. B. kaltės nepripažino, nurodė, kad jis atvyko jau tuomet, kai J. J. iš lūpos bėgo kraujas. Tuo tarpu J. S. nurodė, kad L. B. buvo nuo pat pradžių, tik pavartojus alkoholio nuėjo miegoti, o tuomet jis pasikvietė J. J.. Nukentėjusysis nurodė, kad lūpą jam prakirto J. S., liudytoja J. S. patvirtino, kad matė iš lūpos bėgantį kraują, kurį mažas vaikinukas su akiniais valėsi skuduru. Kaltinamasis J. S. neneigė sudavęs J. J. veido sritį kumščiu ir prakirtęs lūpą, paaiškino, kad taip pasielgė susijaudinęs, kai pamatė išlaužtas duris. J. S. tik nepripažino, kad sudavė tris smūgius į veido sritį, pripažino tik vieną smūgį. Taip pat liudytoja nurodė, kad buvo trys vaikinai, į įvykio vietą atėjo, nes girdėjo didelį triukšmą. Nukentėjusysis nurodė, kad gavo tris kartus iš L. B. delnu į galvą. Pripažino, kad tuo kartu jam mažai skaudėjo L. B. patvirtino, kad sudavė (kaip pats nurodė patapšnojo) J. J. per galvą, tik nurodė tapšnojęs du kartus. Dar nukentėjusysis nurodė, kad gavo du smūgius kumščiu į veidą iš J. S., tačiau to J. S. nepripažino. Pripažinta, kad J. J. taip pat buvo suduota į petį, tačiau tai didesnio skausmo nukentėjusiajam nesukėlė. Šias aplinkybes patvirtina asmens apžiūros protokolas, kur nurodyta, kad ant apatinės J. J. lūpos viduryje matomas įtrūkimas ir tamsiai raudona dėmė panaši į sukrešėjusį kraują, apačioje dešinėje mėlyna dėmė panaši į sumušimą; ant kairės pusės skruosto paraudimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1902/2024 (02) nurodyta, kad J. J. konstatuotas viršutinės lūpos sumušimas, poodinė kraujosruva kairės ausies srityje, kairio skruosto sumušimas ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš esamų aplinkybių matyti, kad tiek L. B., tiek J. S. sudavė J. J., o tai kiek kartų ar kaip esminės reikšmės neturi. Abu kaltinamieji pripažino sudavę: J. S. nurodė, kad sudavė vieną kartą į lūpą ir tuomet bėgo kraujas, L. B. pripažino, kad du kartus patapšnojo per galvą J. J. ir skausmą J. J. įvertino 1 balu iš 10. Iš specialisto išvados matyti, kad J. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis L. B., bendrabučio kambaryje, veikdamas bendrai su J. S., t.y. J. S. tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė į veidą ir vieną kartą sudavė į petį nukentėjusiajam, o L. B. ne mažiau kaip du kartus sudavė delnu nukentėjusiajam į galvą, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam viršutinės lūpos sumušimą su kraujosruva ir muštinę žaizdelę, poodinę kraujosruvą kairės ausies srityje, dešinio skruosto srityje, kairio skruosto sumušimą, t.y. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo L. B. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo L. B. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis J. S., bendrabučio kambaryje, veikdamas bendrai su L. B., t.y. J. S. tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė į veidą ir vieną kartą sudavė į petį nukentėjusiajam, o L. B. ne mažiau kaip du kartus sudavė delnu nukentėjusiajam į galvą, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam viršutinės lūpos sumušimą su kraujosruva ir muštinę žaizdelę, poodinę kraujosruvą kairės ausies srityje, dešinio skruosto srityje, kairio skruosto sumušimą, t.y. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo J. S. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo L. B. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Pagal kaltinimą nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 11 d., apie 06.45 val., (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambaryje, veikdami bendrai, konflikto metu, J. S. ir L. B. laikydami J. J. ir grasindami jį išmesti per antro aukšto langą, J. S. jį persverdamas per buto langą, pridėjęs peilio geležtę prie ausies spaudė ir grasino nupjauti ausį, tokiu būdu sudarė nukentėjusiajam J. J. realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Bylos duomenimis akivaizdžiai nustatyta, kad butas, kuriame gyvena J. S. ir kuriame vyko veika yra ne antrame aukšte, o trečiame. Tai matyti iš bylos duomenų: liudytoja J. S. nurodė, kad ji gyvena ketvirtame aukšte, o viskas vyko bute žemiau jos gyvenamo, liudytoja D. D. nurodė, kad ji gyvena antrame aukšte, o įvykis buvo virš jos. Nustatyta, kad J. S. gyvena nuomotame bute, nuomotojas R. B., kuris nurodė, kad jo butas yra trečiame aukšte. Be to iš 2024 m. rugsėjo 13 d. įvykio vietos iš apžiūros protokolo matyti, kad 23 butas yra trečiame aukšte, o iš kaltinimo matyti, kad veika atlikta (duomenys neskelbtini). Iš aptarto matyti, kad veika atlikta trečiame aukšte, o ne antrame kaip nurodyta kaltinime – ši aplinkybė taisytina.
Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas tikslina aplinkybę kaltinime nurodydamas, kad J. S. ir L. B. laikydami J. J. grasino jį išmesti per trečio aukšto langą.
Atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 341/2010, Nr. 2K-542/2011, Nr. 2K-198/2013, Nr. 2K-347/2014).
13. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Svarbu ir tai, jog šios veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Be to, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2014, Nr. 2K-410-693/2015, Nr. 2K-553-942/2015, Nr.2K-238-699/2016, Nr. 2K-172-788/2017, Nr. 2K-90-689/2018, Nr. 2K-269-303/2020).
14. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).
L. B. ir J. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje įrodyta nepilnamečio nukentėjusiojo J. J., jo atstovės pagal įstatymą J. J., liudytojo M. Ž. parodymais, kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga:
Kaltinamieji savo kaltės nepripažino, nepripažino grasinę J. J. išmesti per buto langą, kaip ir nepripažino grasinę nupjauti ausį, peilį pridėję prie ausies. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo išlaužtos durys ir J. S. iš susijaudinimo sudavė J. J. į veido sritį, kraujavo lūpa. Po to J. S. parsivedė J. J. į butą. Kaip nurodė kaltinamasis J. S., sakė vietoje viską išsiaiškins. Kaltinamieji nurodė, kad langas buvo pravertas į viršų, atidarė tik tuomet kai norėjo išeiti į parduotuvę, kai nebebuvo J. J.. L. B. iš viso neigė grasinęs J. J.. Tačiau liudytoja, kaimynė J. S. nurodė, kad matė išlaužtas duris, matė tris vaikinukus, aukščiausias ir vyriausias stovėjo prie lango, sėdėjo tas, kuriam bėgo kraujas. Visi jie šūkavo vienas ant kito. Kaltinamieji teigia, kad buvo peilis, bet su juo niekas negrasino. Liudytojas M. Ž. nurodė, kad jam parašė J. J., prašė pagalbos, nes jį J. užrakinęs muša, grasina nupjauti ausį, išmesti pro langą. Važiavo pas J. S., nes J. J. sms žinute įmetė koordinates. Pripažino, kad jis rašė J. S., prašė paleisti J. J., bet J. S. sakė atvažiuoji jam ir tuomet paleis. M. Ž. patvirtino, kad su niekuo apie įvykį nekalbėjo. Su J. S. nesiaiškino, nes kai nuvažiavo, jam J. J. parašė, kad jis policijoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. J. iš J. S. buto pabėgo, kai J. S. nuėjo į tualetą, o L. B. buvo prie lango parūkyti. Šią aplinkybę patvirtina visi, tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamieji. Nukentėjusysis nurodė, kad melavo, nes bijojo, kad nemuštų daugiau. J. J. nurodęs, kad J. S. buvo suėmęs jį už drabužių ir persvėręs per langą grasino išmesti, po to įtraukė atgal. Taip pat J. S. L. B. davė sulenkiamą peilį, norėdamas dar labiau pagąsdinti. L. B. buvo pridėjęs peilį neaštria geležtės puse J. J. prie ausies, klausė ar nori, kad nupjautų ausį, po to patraukė. Kaltinamieji taip pat pripažino, kad laukė M. Ž.. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1902/2024 (02) matyti, kad J. J. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės ausies srityje. Iš 2024 m. rugsėjo 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. J. kreipėsi į policiją pagalbos. Nepilnamečio nukentėjusiojo J. J. atstovė pagal įstatymą, mama J. J. nurodė, kad jai būnant darbe, apie 10 val. atėjusi meistrė pasakė, kad jos sūnus policijoje, bei ją ten nuvežė. Iš visų aplinkybių matyti, kad viskas vyko 2024 m. rugsėjo 11 d. ryte, kaip kaltinime nurodyta 6.45 val., o policijoje J. J. buvo apie 10 val. Esant nustatytoms aplinkybėms teismui nekyla abejonių, kad J. S. pamatęs išlaužtas duris buvo susijaudinęs, nustatyta, kad J. S. sudavė iš susijaudinimo J. J. ir praskėlė lūpą, bėgo kraujas. Bylos duomenimis nustatyta, kad buto langas buvo praviras, o pagal specialisto išvadą, J. J. nustatytas poodinės kraujosruvos kairės ausies srityje. Pasisakant dėl grasinimų realumo, teismui nekyla abejonių, kad J. J. galėjo manyti grasinimams esant realiems: J. J. kreipėsi pagalbos į pusbrolį M. Ž., M. Ž. rašė sms J. S., kuris sakė J. J. paleis kai jis atvažiuos, tai gi nukentėjusysis buvo laikomas. Be to J. J. nurodė, kad L. B. buvo prie išėjimo durų, kad jis negalėtų išeiti ir pasitraukė tuomet, kai ėjo prie lango parūkyti. J. J. pats pabėgo iš J. S. buto palikęs mobiliojo ryšio telefoną ir elektroninę cigaretę ir ėjo ne kur kitur, o į policiją, kur parašė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką. Kaip kaltinime nurodyta, veika vyko ryte apie 6.45 val., apie 10 val. apie sūnų policijoje buvo informuota nukentėjusiojo mama J. J.. Iš aptarto akivaizdu, kad J. J. galėjo jausti realią grėsmę, kad bus išmestas pro langą, ar, kad bus nupjauta ausis, nes be kita ko pažymėtina ir tai, kad iš bylos aplinkybių nustatyta, kad J. S. J. J. mokykloje buvo kaip gynėjas, tai gi akivaizdu, kad J. J. psichologiškai silpnas, jam reikalingas asmuo, kuris jį gintų, padėtų susidoroti su sunkiomis situacijomis. Ta aplinkybė, kad grasinta išmesti buvo ne iš antro aukšto, kaip nurodyta kaltinime, o iš trečio, esminės reikšmės neturi.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis L. B., bendrabučio kambaryje, veikdamas bendrai kartu su J. S., konflikto metu, J. S. ir L. B. laikydami nukentėjusįsjį ir grasindami jį išmesti per trečio aukšto langą, J. S. jį persverdamas per buto langą, pridėjęs peilio geležtę prie ausies spaudė ir grasino nupjauti ausį, tokiu būdu sudarė nukentėjusiajam realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo L. B. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo L. B. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis J. S., bendrabučio kambaryje, veikdamas bendrai kartu su L. B., konflikto metu, J. S. ir L. B. laikydami nukentėjusįsjį ir grasindami jį išmesti per trečio aukšto langą, J. S. jį persverdamas per buto langą, pridėjęs peilio geležtę prie ausies spaudė ir grasino nupjauti ausį, tokiu būdu sudarė nukentėjusiajam realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo J. S. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo J. S. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, į tai, kad L. B., būdamas teistas, neatlikęs bausmės, t.y. nesumokėjęs baudos, ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė du naujus tyčinius nusikaltimus (šiuo atveju nusikaltimai prieš žmogaus sveikatą ir gyvybę), taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Kaltinamasis L. B. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikas padarė dar neatlikęs bausmės už ankstesnė nuosprendį ir neišnykus teistumui. Praeityje kaltinamasis teistas, 2022 m. gruodžio 15 d. už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatyta virš 1,51 prom. girtumas (2 t., b. l. 188-199), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (3 t., b. l. 1-4), nedirbantis (3 t., b. l. 5-6), nėra duomenų, kad būtų registruotas įskaitose dėl priklausomybės ligų ar psichikos sutrikimų. L. B. nevedęs. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikų pavojingumą. Kaltinamasis L. B. dėl abiejų veikų savo kaltės nepripažino. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymą, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad jis naują veiką padarė dar neįvykdęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos baudos bausmės, skirtina sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, t.y. už nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirtina devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimą numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Jų vykdymą atidedant.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant ir skirtina bausmė – vieneri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo.
L. B. 2022 m. gruodžio 15 d. teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 60 MGL dydžio bauda, į bausmės laiką įskaityta viena para laikinojo sulaikymo ir nustatyta galutinė bausmė 58 MGL (2 900 Eur) bauda. Bauda nesumokėta.
Atsižvelgiant į tai kas nurodyta aukščiau, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi bausmės bendrintinos visiškai jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo pridedant visą 2022 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu skirtą bausmę – 58 MGL (2 900 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. 9.50 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. 11.47 val. (2 t., b. l. 110-111, 112) (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).
Teismų praktikoje pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-388-895/2016).
Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017)
Šiuo atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis L. B. padarė du nesunkius nusikaltimus, nors kaltės nepripažino viso proceso metu, tačiau teismo vertinimu kaltinamasis yra jauno amžiaus, turintis atlyginti kitu nuosprendžiu skirtą baudą, siekiant, kad prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus ir suteikiant galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neizoliuojant L. B. nuo visuomenės ir suteikiant galimybę įrodyti, jog jis gali elgtis tinkamai ir gyventi nepažeidžiant įstatymų, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Intensyvios priežiūros skyrimas ar jos neskyrimas yra teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 5 p.), todėl atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta ikiteisminio tyrimo metu paskirtų kardomųjų priemonių pažeidimų, taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, netaikoma intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Paskiriant bausmės vykdymo atidėjimą, L. B. skiriami įpareigojimasi: per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos be probacijos vykdymą kontroliuojančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (75 straipsnio 5 dalis, 6 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktai). Vadovaujantis BK 73 straipsniu, toliau tęsti 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirtas baudžiamojo poveikio priemones.
Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu L. B. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos, jis privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
L. B. skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 118-141), dokumento (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 142-147) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 151-154), kurios panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, į tai, kad J. S., būdamas teistas, neatlikęs bausmės ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė du naujus tyčinius nusikaltimus (šiuo atveju nusikaltimai prieš žmogaus sveikatą ir gyvybę), taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Kaltinamasis J. S. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikas padarė dar neatlikęs bausmės už ankstesnius nuosprendžius ir neišnykus teistumui. Praeityje kaltinamasis teistas trylika kartų, paskutinį kartą 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu už sukčiavimą. Jau anksčiau yra teistas už smurtą kito asmens atžvilgiu, taip pat teistas už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (2 t., b. l. 63-80), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 81-91), nedirbantis (2 t., b. l. 92), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra duomenų, kad būtų registruotas įskaitoje dėl psichikos sutrikimų, yra įskaitoje dėl priklausomybės ligų, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. kovo 13 d. specialisto Nr. 93TPK-369/2025 nurodyta, kad nėra duomenų, jog J. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 97, 98, 103). J. S. nevedęs. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikų pavojingumą. Kaltinamasis J. S. dėl vienos veikos, t.y. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, prisipažino, siekiant ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymą, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad iš nubaudimų išvadų visiškai nedaro, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, naują veiką padarė dar neįvykdęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, skirtina sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, t.y. už nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimą numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo.
Atsižvelgiant į tai, kad J. S. nuteistas 2025 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendžiu, kuris subendrintas 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nutartimi su 2025 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir skirta bausmė 4 metai laisvės atėmimo, tai vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu skirta bausmė 2 metai laisvės atėmimo, bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu skirta bausme, kuri 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų Kaišiadoryse nutartimi subendrinta su 2025 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir skirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes bendrinant iš dalies jas sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – penkerius metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. 9.50 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. 16.00 val. (2 t., b. l. 17-18, 21-22) (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat įskaityti visus atliktus ir įskaitytus laikotarpius pagal 2025 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendį ir pagal 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno Kaišiadoryse rūmų nutartį.
J. S. kardomosios priemonės neskirtos, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime.
Civiliniai ieškiniai nepareikšti.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam nepilnamečiui J. J. buvo paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinės pagalba, atstovas advokatasA. Zakrasas. 2025 m. birželio 4 d. priimta nutartis dėl nepilnamečio J. J. atstovavimo, ir vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi ir 55 straipsniu (atstovautas nepilnametis) paskirtas įgaliotas atstovas advokatas Algirdas Zakrasas (3 t., b. l. 65). Iš pateiktos patikslintos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymos 2025 m. liepos 16 d. Nr. APD-2025-08200 matyti, kad J. J. pagal sprendimą 2025 m. birželio 3 d. Nr. KTS-2025-03816, suteiktos advokato A. Zakraso teisinės paslaugos ir pagal pateiktą prašymą Nr. ATP-2025-31092 apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis – 661,07 Eur (3 t., b. l. 107).
BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad atstovaujamas buvo nepilnametis, advokatas jį atstovavo tiek ikiteisminiame procese, tiek bylą nagrinėjant teisme, yra pagrindas priteisti prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Kaltinamieji nedirbantys, J. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau abu darbingi, jiems nenustatyti neįgalumai ar nėra apribotos darbinės galimybės, todėl turi prisiimti atsiradusias pasekmes, kilusias dėl jų nusikalstamų veiksmų. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos priteistinos iš abiejų kaltinamųjų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą – iš J. S. priteisti 330,54 Eur, iš L. B. – 330,53 Eur.
Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 160 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. ir L. B. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam J. S. gynėjas paskirtas vadovaujantis BK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t.y. tuomet kai kaltinamasis nagrinėjant bylą yra suimtas (J. S. atlika laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime) (3 t., b. l. 66). Siekiant, kad nebūtų interesų prieštaravimo, atsižvelgiant į tai, kad J. S. turint gynėją įstatymas numato, kad ir kito kaltinamojo interesus turi ginti advokatas ir jo dalyvavimas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 2025 m. birželio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi, L. B. skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir paskirta gynėjas advokatas S. Jankauskas (3 t., b. l. 67). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji yra bedarbiai, J. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jie pajamų neturi, be siekiant, kad tinkamai būtų ginami jų interesai, pripažinta, kad gynėjų dalyvavimas būtinas, patirtos išlaidos iš kaltinamųjų j. S. ir L. B. nepriteistinos.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. atlenkiamas peiliukas (1 vnt.) ir elektroninė cigaretė (1 vnt.) (1 t., b. l. 85-89) perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami kaip menkaverčiai.
2. Kompaktiniai diskai su J. S. ir J. J. apklausomis (2 vnt.), esantys prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), L. B. pripažinti recidyvistu.
L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, pridėti 2022 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę – 2 900 Eur baudą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir 2 900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. 9.50 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. 11.47 val. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: per šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsniu, toliau tęsti 2022 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu skirtas baudžiamojo poveikio priemones.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. B. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus L. B. grąžinti jo asmens dokumentą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), J. S. pripažinti recidyvistu.
J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę - 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu skirta bausme, kuri 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nutartimi subendrinta su 2025 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir skirta 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo, jas iš dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti visus atliktus ir įsikaitytus laikotarpius pagal 2025 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nuosprendį ir pagal 2025 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nutartį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. 9.50 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. 16.00 val. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš J. S. 330,54 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 54 ct) valstybės patirtų išlaidų už J. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš L. B. 330,53 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 53 ct) valstybės patirtų išlaidų už J. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nepriteisti iš L. B. išlaidų už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Nepriteisti iš J. S. išlaidų už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. atlenkiamas peiliukas (1 vnt.) ir elektroninė cigaretė (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
2. Kompaktiniai diskai su apklausomis (2 vnt.), esantys prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
L. B. skirta bauda toliau vykdoma pagal 2022 gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų priimtą nuosprendį.
L. B. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistasis, kuriam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsniu, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Raseiniuose – Vakarų Lietuvos skyrius, Maironio g. 8, Raseiniai, tel. +370 672 86107, el. paštas: vakaru.skyrius@probacija.lt);
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.