- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- e2A-381-618/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00829-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- I. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. G. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2022 m. birželio 10 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo nurodymo pašalinti I grupės nesudėtingojo statinio priestato prie sandėlio savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, I. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2022 m. birželio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), privalomąjį nurodymą pašalinti I grupės nesudėtingojo statinio priestato prie sandėlio savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), nes priestatas prie sandėlio (pažymėtas plane 3I1p) žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatytas daugiau kaip prieš 10 metų, pastatų savininku ieškovas nėra nuo 2011 m. lapkričio mėn. ir atsakovas neturi įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas 2005 m. ūkio būdu savavališkai pastatė I grupės nesudėtingąjį statinį – priestatą. Nurodo, kad statinių savininku buvo nuo 1996 m. kovo iki 2011 m. lapkričio mėn. Statiniai pastatyti iš valstybės nuomojamame žemės sklype. 2022 m. gegužės 17 d. gavo privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) vykdo tyrimą pagal 2021 m. gruodžio 15 d. skundą dėl galimai savavališkai atliktų statinių ((duomenys neskelbtini)) statybos darbų. Inspekcija 2022 m. vasario 9 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad prie žemės sklype esančio sandėlio (pažymėjimas plane 3I1p) pastatytas priestatas, kurio išoriniai matmenys: ilgis apie 3,58 m, plotis apie 1,33 m, aukštis apie 2,9 m, kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir nėra nurodytas 2004 metų kadastrinių matavimų byloje. Tyrimo metu nepavyko nustatyti žemės sklype esančio sandėlio priestato statytojo ir statybos laiko. Jis pateikė informaciją, kad priestatas pastatytas dar iki 1996 metų, t. y. kai sandėlio savininku buvo (duomenys neskelbtini). Priestatas buvo medinis ir be pamatų, avarinės būklės ir tikriausiai 2005 metais priestatas, remontuojant sandėlį, buvo perstatytas, vykdant darbus ūkio būdu. Sandėlio remonto darbus talkos būdu padėjo vykdyti ieškovo šeimos nariai ir V. R.. Naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymo) 2 straipsnio 26 dalis). Taigi, naujo statinio statyba yra tokia statybos rūšis, kai yra sukuriamas visiškai naujas objektas (naujas statinys) arba atstatomas visiškai sugriuvęs, sunaikintas, nugriautas statinys. Tai reiškia, kad nauja statinio statyba gali būti konstatuota tik nustačius, kad teisėtai pastatytas statinys anksčiau neegzistavo. 2022 m. birželio 10 d. ieškovui kaip priestato prie sandėlio statytojui 2005 metais buvo surašyti savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomasis nurodymas pašalinti I grupės nesudėtingojo statinio priestato prie sandėlio savavališkos statybos padarinius. Šie nurodymai negalėjo būti surašyti, nes pagal teisės aktų reikalavimus Inspekcija privalėjo nutraukti skundo nagrinėjimo procedūrą, nes visi statiniai žemės sklype pastatyti daugiau kaip prieš 10 metų. Šie nurodymai taip pat surašyti neteisėtai, nes pastatų savininku ieškovas nėra nuo 2011 m. lapkričio mėn. 2011 m. lapkričio 10 d. notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi ginčo statiniai buvo padovanoti I. B.. Ieškovas, nebūdamas nei sklypo, nei statinių nuomojamame sklype savininku, neturi jokio teisinio pagrindo atlikti neteisėtos statybos padarinių pašalinimo darbų sklype, kuris yra valstybės nuosavybė, nuomos teise valdoma trečiojo asmens I. B..
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimais į pradinį ir patikslintą ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti, taip pat taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes. Nurodė, kad ieškovas be svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius apskundimo terminą. Ginčijami privalomieji individualūs aktai ieškovui el. paštu išsiųsti ir įteikti 2022 m. birželio 10 d. 15:02:38. Termino kreiptis į teismą skaičiavimo pradžia laikytina 2022 m. birželio 11 d. Ieškinys teismui pateiktas 2022 m. liepos 13 d., t. y. praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Ieškovas nenurodė priežasčių dėl kurių praleistas apskundimo terminas, taip pat neprašė atnaujinti praleisto termino. Nesant prašymo atnaujinti ieškinio pateikimo terminą, ieškinys turi būti atmestas vien šiuo pagrindu, nes pateiktas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų pagrindžiančių teiginius, kad ginčo priestatas buvo pastatytas iki 1996 m., taip pat nepateikti įrodymai, kad priestatas iki 1996 m. buvo pastatytas teisėtai, teisės aktų nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybą leidžiantį dokumentą (jeigu jis buvo privalomas) ir statyba buvo užbaigta pagal tuo metu galiojusias teisės normas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklype nėra registruotas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtinas pagalbinio ūkio paskirties statinys – priestatas. Ginčo priestatas nebuvo pažymėtas Žemės sklype esančių statinių Kadastrinių matavimų byloje. Iš Kadastrinių matavimų byloje esančių 1989 m. sausio 3 d. sudaryto statinių išdėstymo plano ir 2004 m. rugsėjo 24 d. sudaryto statinių išdėstymo plano matyti, kad šalia sandėlio, planuose žymimo 3I1p, vietoje, kur yra pastatytas ginčo priestatas, nėra atvaizduotas ginčo priestatas. Ginčo priestatas nebuvo atvaizduotas ir 1996 m. sudarytame žemės sklypo plane. Net ir vertinant, kad ginčo priestatas buvo pastatytas iki 1996 m., tai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad priestatas buvo pastatytas teisėtai ir bet kokie toliau vykdomi statybos darbai statinyje galėtų būti laikomi jo rekonstravimu ar priskiriami kitai statybos rūšiai. Statytojas, teigdamas, kad jis atliko jau buvusio statinio statybos darbus, turi įrodyti, kad anksčiau statinys buvo pastatytas teisėtai. Nenustačius statinio užbaigimo fakto ir įteisinimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad bet kokie toliau vykdomi statybos darbai statinyje yra jo rekonstravimas ar remontas. Nenustačius ir neįrodžius, kad statinys pastatytas ir jo statyba užbaigta pagal teisės aktų reikalavimus, bet kokie toliau atliekami statybos darbai vertinami ir kvalifikuojami kaip nauja statyba. Ieškovas vykdė ne ginčo priestato rekonstrukciją, o naujos statybos darbus. 2005 m. priestato statybos metu galiojęs reglamentavimas, statybai privalomų dokumentų nediferencijavo pagal statybos rūšį. Vadovaujantis statybos metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 punktu ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi konstatuota, kad ginčo priestatas priskirtinas I grupės nesudėtingiesiems statiniams ir dėl to byloje ginčo nėra. Pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą nesudėtingųjų statinių statybai nebuvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1.1. papunktyje buvo numatyta, kad nesudėtingiesiems statiniams nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aplinkybę, kad ginčo priestatas patenka į kultūros paveldo vietovę – (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) ir yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), nagrinėjamu atveju ginčo priestato statybai nebuvo privaloma gauti statybos leidimo, tačiau buvo privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti savivaldybės administracijos ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškus pritarimus. Reikalavimas parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškus pritarimus buvo taikomas nepriklausomai nuo to kokie statybos darbai buvo atliekami. Ieškovo pareiga įgyvendinti nustatytus reikalavimus nesikeitė, nepaisant to ar būtų buvusi vykdoma nauja statyba ar rekonstrukcija. Neturint parengto supaprastinto statybos projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais sutikimais, ieškovas atliko savavališkos statybos darbus, todėl Inspekcija, nustačiusi savavališkos statybos faktą, pagrįstai surašė ginčijamus administracinius aktus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) (vadovaujamasi 2021 m. lapkričio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. galiojusia redakcija) 25 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Statybos įstatymo 52¹ straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad su statyba susijusį viešąjį interesą sudaro kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, visuomenės sveikatos apsauga, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas. Ginčo priestatas pastatytas 2005 m., t. y. daugiau kai prieš 10 metų, tačiau statyba vykdyta žemės sklype, kuris yra kultūros paveldo vietovėje, todėl laikytina, kad tokia statyba susijusi su viešojo intereso pažeidimu ir Inspekcija turėjo pagrindą nenutraukti tyrimo. Ieškovas, būdamas žemės sklypo nuomininku ir jame esančių statinių savininku, 2005 m. organizavo ir ūkio būdu atliko priestato statybos darbus, todėl būtent ieškovas ir buvo priestato statytojas ir jam kaip statytojui Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pagrindu surašyti ginčijami administraciniai sprendimai. Ieškovas, neatitikdamas reikalavimų, taikomų statytojo teisei įgyvendinti, gali vykdyti privalomajame nurodyme numatytą įpareigojimą, nes vykdant privalomąjį nurodymą atliekamiems statinio griovimo darbams, netaikomi reikalavimai statytojo teisei įgyvendinti. Priestatas pastatytas savavališkai, todėl jis netapo nuosavybės teisės objektu ir ieškovui žemės sklype esančius statinius perleidus trečiajam asmeniui I. B., ji netapo ginčo priestato savininke. Šiuo atveju įpareigojus nugriauti tokį statinį neegzistuojanti nuosavybės teisė nėra ribojama.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys nepagristas, todėl prašo jį atmesti. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta, jog pastato – valgyklos su administracinėmis patalpomis kadastro duomenų nustatymo data 2004 m. rugsėjo 14 d., pastato – katilinės, pastato – sandėlio ir kitų inžinerinių statinių – lauko tualeto – 1995 m. vasario 18 d., kas reiškia, jog ieškovas nepateikė seniūnijos ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai buvo pastatyti galimai iki 1991 ar 1995 metų. Statytojas privalo Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo atveju tokio dokumento nėra išduota. Ieškovas vykdė ne ginčo priestato rekonstrukciją, o naujos statybos darbus, kadangi nebuvo ir nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo statyba buvo vykdoma ir užbaigta pagal teisės aktų reikalavimus, todėl vėliau vykdomi statybos darbai savavališkai pastatytame statinyje negali būti laikomi statinio rekonstravimu. Ieškovas įrodymų teismui, kad statytojas buvo (duomenys neskelbtini), nepateikė.
4. Trečiasis asmuo I. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinį palaiko visa apimtimi. Patvirtina, kad ne ieškovas yra ginčo priestato statytojas. Priestatas pastatytas dar iki 1996 metų, kai jo savininku buvo (duomenys neskelbtini). Priestatas buvo medinis ir 2005 metais perstatytas, vykdant darbus ūkio būdu. Statybos darbus talkos būdu padėjo vykdyti jos šeimos nariai ir V. R.. Priestatas nebuvo pastatytas kaip nauja statyba, o perstatytas, jį renovuojant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2023 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 10 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomąjį nurodymą pašalinti I grupės nesudėtingojo statinio priestato prie sandėlio savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 94 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). Pagrindiniai pirmosios instancijos sprendimo argumentai:
5.1 Teismas padarė išvadą, kad ieškovas vieno mėnesio skundo padavimo teismui termino nepraleido. Pažymėjo, kad ieškovui atsakovės priimti sprendimai buvo siunčiami elektroniniu paštu ir registruota pašto siunta. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovas sutiko gauti sprendimus elektroniniu paštu, todėl teismas sprendė, kad negalima laikyti, jog ieškovui atsakovės priimti sprendimai buvo tinkamai įteikti elektroniniu paštu. Registruota pašto siunta ieškovui įteikta 2022 m. birželio 15 d. Ieškinys teismui pateiktas 2022 m. liepos 13 d., t. y. nepraleidus vieno mėnesio skundo padavimo teismui termino.
5.2 Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovė skundo nagrinėjimui privalėjo taikyti Priežiūros įstatymo nuostatas, galiojusias skundo nagrinėjimo pradžioje iki jo pakeitimų, įsigaliojimų 2022 m. gegužės 1 d., vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2022 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 1V-34 Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios, 2.2. papunktyje numatyta norma, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.) Inspekcijai pateikti prašymai, skundai baigiami nagrinėti pagal teisės aktus, galiojusius jų pateikimo metu.
5.3 Teismas nurodė, kad Priežiūros įstatymo 25 straipsnyje (nuo 2022 m. gegužės 1 d. 25¹ straipsnyje) įstatymų leidėjas įvardijo konkrečius atvejus, kada Inspekcija, atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, nenagrinėja skundų ar pranešimų, kartu nurodydamas ir tam tikrus terminus. Pažymėjo, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigalioję Priežiūros įstatymo pakeitimai, įskaitant skundų nutraukimo atvejus, ne galėjo, o privalėjo būti taikomi, nes įstatymu Inspekcijai buvo suteikta tik įstatymo įgyvendinimo reguliavimo funkcija, kuriai galiojančių teisės aktų taikymo apribojimas nepriskiriamas.
5.4 Teismas konstatavo, kad savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ieškovui 2022 m. birželio 10 d. buvo surašyti neteisėtai, pažeidžiant (neteisėtai netaikant) nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ straipsnį, reglamentuojantį skundų nenagrinėjimo atvejus ir jų nagrinėjimo nutraukimo procedūras.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nesutinka su teismo padaryta išvada dėl nagrinėjamu atveju taikytinos Priežiūros įstatymo redakcijos. Inspekcija savo poziciją dėl taikytinos Priežiūros įstatymo redakcijos grindė tuo, kad pats įstatymas nėra retrospektyvus ir negalioja atgal, bylos nagrinėjimo teismo posėdžių metu nurodė, kad teismų praktikoje pasisakoma, jog esant situacijai, kai skundo pateikimo metu galiojo vienoks teisinis reguliavimas, o sprendimo priėmimo metu – kitoks, skundas turi būti išnagrinėtas taikant jo pateikimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, taikant reglamentavimą įsigaliojusį vykdyto tyrimo metu ir priimant skundžiamus administracinius sprendimus būtų pažeisti lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) ir teisėtų lūkesčių principai, tačiau teismas šių Inspekcijos argumentų nevertino. Teismas padarė klaidingas išvadas, nes neįvertino ir nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl įstatymo galiojimo, nesprendė dėl taikytinos Priežiūros įstatymo redakcijos vertinant ją lex retro non agit principo aspektu, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.
6.2. Teismas sprendime rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 suformuota praktika, tačiau administracinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, nagrinėjamu atveju buvo vertinama ne Inspekcijos priimto norminio administracinio akto, o individualių administracinių sprendimų teisėtumas. Byloje yra kilęs ginčas dėl teisinio reguliavimo taikymo, kuris yra įtvirtintas įstatyme, o ne žemesnės galios teisės akte, tačiau šalys palaikė pozicijas dėl skirtingos redakcijos Priežiūros įstatymo nuostatų reglamentuojančių tą patį, skundų nagrinėjimo nutraukimo, kai statyba yra atlikta daugiau nei prieš 10 metų, klausimą.
6.3. Pažymėjo, kad įstatymas negalioja atgaline tvarka, jeigu pats įstatymų leidėjas nėra padaręs aiškios išlygos dėl retrospektyvaus teisinio reguliavimo, įtvirtinto įstatyme, galiojimo, taip pat naujai priimtas teisinis reglamentavimas taikomas tik tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda po jo įsigaliojimo. Įstatymo 17 straipsnio l dalyje numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės l d. Vertinant šią normą matyti, kad nėra įstatymų leidėjo nurodymo dėl Įstatymo, tame tarpe ir Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio nuostatų, galiojimo santykiams susiformavusiems ar atsiradusiems iki aptariamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, taigi nėra nustatyta jokia išlyga dėl įstatymo galiojimo atgal, Įstatymas ir jame nustatyti Priežiūros įstatymo pakeitimai yra perspektyvaus galiojimo, kas reiškia, kad nuo įsigaliojimo momento galioja tik į priekį ir iki jo įsigaliojimo kilusioms teisėms ir pareigoms netaikomi, t. y. netaikomi tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie kilo ir egzistavo iki jų priėmimo. Inspekcijos tyrimas turėjo būti atliekamas pagal skundo ir skundo papildymo pateikimo metu galiojusios Priežiūros įstatymo (nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. galiojusi redakcija), o ne pagal ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo (nuo 2022 m. gegužės 1 d.) galiojusios Priežiūros įstatymo nuostatas, taigi Inspekcija neturėjo jokio teisinio pagrindo, kilus įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, nutraukti skundo nagrinėjimo. Taikydama nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį reglamentavimą ir nutraukusi skundo nagrinėjimą Inspekcija būtų pažeidusi lex retro non agit principą, nes tokiu atveju faktiškai būtų pabloginta pareiškėjo, pateikusio 2021 m. gruodžio 15 d. skundą ir 2022 m. sausio 5 d. skundo papildymą, padėtis, pažeista jo teisė į visapusišką, objektyvų ir teisingą skundo išnagrinėjimą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
7.1.Nurodė, kad 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Priežiūros įstatymo pakeitimai, pagal šio įstatymo 25¹ str. 2 dalies reikalavimus nuo 2022 m. gegužės 1 d. skundas visais atvejais netiriamas, jeigu jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo, skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų.
7.2. Pažymėjo, kad atsakovo nuomonė, kad įstatymas negalioja atgaline tvarka, jeigu pats įstatymų leidėjas nėra padaręs aiškios išlygos dėl retrospektyvaus teisinio reguliavimo, įtvirtinto įstatyme, galiojimo, yra paneigiami Priežiūros įstatymo 25¹ str. 3 dalimi, kur nustatyta taisyklė – jeigu šio straipsnio l dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama.
8. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo
12. Civilinėje byloje nustatytos tokios reikšmingos toliau dėstomos faktinės aplinkybės. Inspekcija atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. kovo 28 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo papildytas 2022 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2022 m. birželio 10 d. ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, jog statytojas I. G. 2005 m. ūkio būdu savavališkai pastatė I grupės nesudėtingąjį statinį priestatą prie sandėlio (pažymėtas plane 3I1p) žemės sklype (statytojas žemės sklypą nuomos sutartimi naudojo nuo 1997 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d.), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kuriam 2005 m. statybos leidimas buvo neprivalomas, tačiau privalomas supaprastintas statinio projektas ir raštiški pritarimai. Taip pat nustatyta, jog atsakovė 2022 m. birželio 10 d. surašė ieškovui Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo ieškovą nevykdyti jokių savavališkai pastatyto I grupės nesudėtingojo statinio priestato prie sandėlio žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti savavališkos statybos akte ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas įpareigotas iki 2022 m. gruodžio 10 d. nugriauti savavališkai (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą prie sandėlio (pažymėtas plane 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) I grupės nesudėtingąjį statinį priestatą, dėl kurio statybos surašytas savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir nagrinėjant bylą ginčo nekilo, kad sandėlio priestatas pastatytas (perstatytas) 2005 m., ieškovas žemės sklype esančių statinių savininku buvo nuo 1996 m. kovo 14 d. iki 2011 m. lapkričio 10 d. Nuo 1995 m. birželio 7 d. pastatai priklausė (duomenys neskelbtini), iš kurio pastatus ieškovas nupirko 1996 m. kovo 14 d. Iš VĮ Registrų centras 2022 m. sausio 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad statinių savininke nuo 2011 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) tapo I. B..
13. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti pagrindai (1 punktas) arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (2 punktas).
14. Nagrinėjamos bylos atveju aktualus yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindas, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl šios normos aiškinimo ir taikymo.
15.Kasacinio teismo praktika dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota. Visų pirma kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Kasacinis teismas ne kartą yra nuosekliai pabrėžęs, kad, siekdamas įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 29 punktas).
16.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tačiau vien šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 46 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą pats ištirti ir įvertinti neištirtas bylos aplinkybes. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016, 27 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 32 punktas).
18. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro 2022 m. sausio 21 d. duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuriame yra skunde Inspekcijai nurodomi statiniai ir dėl kurių (ne)teisėtumo buvo atliekamas patikrinimas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teisė priklauso NŽT. Žemės sklypas suformuotas, atlikus kadastrinius matavimus. Žemės sklype yra registruoti keturi statiniai: pastatas – valgykla su administracinėmis patalpomis, pastatas – katilinė, pastatas – sandėlis ir kiti inžineriniai statiniai –lauko tualetas. Nustatyta, kad Žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta su I. B., kuri šioje civilinėje byloje dalyvauja trečiojo asmens procesiniu statusu. Žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad patikrinus Kultūros vertybių registrą (toliau – KVR), nustatyta, kad Žemės sklypas yra kultūros paveldo vietovėje, (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), įregistravimo registre data: 1993 m. gruodžio 12 d.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs proceso dalyvių byloje įrodinėtinas aplinkybes, jų procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose išdėstytą poziciją, taip pat pirmosios instancijos teismo motyvus bei padarytas išvadas, kasacinio teismo formuojamą praktiką, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apie procesą neinformavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, negavus jų atsiliepimo į patikslintą ieškinį, neišsiaiškino jų pozicijos nagrinėjamu klausimu, t. y. sprendimu nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos būtina įtraukti į bylos nagrinėjimą ir išsiaiškinti minėtos institucijos poziciją dėl pareikštų reikalavimų. To nepadarius, šioje proceso stadijoje nėra galimybės spręsti kokias konkrečiai pasekmes Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos teisėms ir pareigoms gali sukelti ieškinio reikalavimų išsprendimas.
20.Pažymėtina, jog ieškovas ieškinį grindė dviem pagrindais, t. y. kad skundo nagrinėjimas turėjo būti nutrauktas remiantis Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punkto, 2 dalies ir 3 dalies nuostatomis ir tuo, kad ginčijami administraciniai sprendimai jam surašyti neteisėtai, nes pastatų savininku ieškovas nėra nuo 2011 m. lapkričio 10 d., kai I. B. tapo statinių savininke. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai neanalizavo ir nevertino aplinkybių, kurios susijusios su tuo, ar ginčijami administraciniai sprendimai ieškovui surašyti (ne)teisėtai, o pasisakė tik dėl to, ar skundo nagrinėjimas turėjo būti nutrauktas, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punkto, 2 dalies ir 3 dalies nuostatomis.
21.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas, NŽT, Kretingos rajono savivaldybė. Šioje civilinėje byloje pareiškėja prašo nustatyti, kad ji įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtą kodu 1i1/p nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ši civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje.
22. Pirmosios instancijos teismas nevertindamas ieškovo nurodomų aplinkybių apie tai, kad jis nėra statinio, kuriam surašyti administraciniai aktai savininku, neatsižvelgė į tai, jog teisme nagrinėjama civilinė byla dėl statinio, kuriam surašyti administraciniai aktai, pripažinimo I. B. nuosavybe. Bylos duomenimis ieškovas pastatų savininku nėra nuo 2011 m. lapkričio 10 d. t. y. nuo tada, kai I. B. tapo statinių savininke. Minėta, kad I. B. Plungės aplinkės teisme nagrinėjamoje byloje siekia nustatyti juridinį faktą, kad ji įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtą kodu 1i1/p nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. į statinį, kuriam surašytas Inspekcijos savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai dėl kurių teisėtumo sprendžiama šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje visiškai nevertino minėtų aplinkybių. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. B. įgijus nuosavybės teisę į statinį dėl kurio savavališkos statybos vyksta ginčas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, ji įgis teisę nekilnojamojo turto registre registruoti nuosavybės teise į statinio, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) priestatą, pastatytą iki 1991 m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtą kodu 1i1/p nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, tenkinus I. B. pareiškimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ji bus pripažinta savininke statinio, kurį Inspekcija prašo griauti.
23. CPK 163 straipsnio 3 punkte aptariamas negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol neišnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir pats negali jų nustatyti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovui ginčijant jam surašytus administracinius aktus argumentuojant tuo, kad jis nėra statinių savininku, o I. B. kitoje byloje siekiant nustatyti juridinį faktą, kad statinys priklauso jai, ji jį įgijo įgyjamosios senaties būdu, turi būti įvertinta, ar įrodinėjimo dalyką sudarantys faktai apie tai, kam priklauso statiniai, kuriuos Inspekcija prašo griauti, neturėtų būti pirmiau nustatyti išnagrinėjus civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
24. Apeliacinės instancijos teismo taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjos I. B. skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 29 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę nutraukti 2021 m. gruodžio 15 d. skundo (reg. data 2021 m. gruodžio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2022 m. sausio 5 d. skundo papildymo (reg. data 2022 m. sausio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) nagrinėjimo procedūrą. Būtent šių skundų pagrindu buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai ieškovui apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje. Faktas apie Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamą bylą pirmosios instancijos teismui buvo žinomas, teismui buvo teikiami prašymai sustabdyti šią apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtų prašymų netenkino. Vilniaus apygardos administracinis teismo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 4 d. priimtas sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.
25. Administracinis teismas priimdamas sprendimą, vertino, kuri Priežiūros įstatymo redakcija turėjo būti taikoma ir konstatavo, kad Priežiūros įstatymas negalioja atgaline tvarka, jeigu pats įstatymų leidėjas nėra padaręs aiškios išlygos dėl retrospektyvaus teisinio reguliavimo, įtvirtinto įstatyme, galiojimo. Pažymėjo, kad šiuo atveju Inspekcija neturėjo jokio pagrįsto pagrindo nukrypti nuo minėtos lex retro non agit principu pagrįstos taisyklės ir taikyti nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio redakciją, kuri, kaip minėta, skundo ir skundo papildymo nagrinėjimo metu nebuvo priimta ir negaliojo. Skundžiamu sprendimu šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Inspekcija nepagrįstai netaikė nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio, reglamentuojančio skundų nenagrinėjimo atvejus ir jų nagrinėjimo nutraukimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas tuo pagrindu ieškovo ieškinį tenkino, kitų aplinkybių neanalizavo ir panaikino atsakovės priimtus savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi LVAT praktika, kuri, nėra aktuali nagrinėjamoje byloje, o ne sustabdė bylos nagrinėjimą ir nesulaukė LVAT išaiškinimo būtent aktualaus nagrinėjamoje byloje klausimo kontekste.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), privalomasis nurodymas pašalinti I grupės nesudėtingojo statinio priestato prie sandėlio savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui surašyti (ne)teisėtai. Išdėstytos aplinkybės nutarties 25 punkte taip pat suponuoja išvadą, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kai bendrosios kompetencijos teismo ir specializuotas teismas priėmė skirtingus sprendimus, skirtingai vertino lex retro non agit principą ir teisiniuose santykiuose, kuriuose dalyvauja tie patys asmenys priėmė iš esmės skirtingus sprendimus. Be to, civilinėje byloje nepasisakyta dėl ieškinio argumentų, kad privalomi nurodymai surašyti asmeniui, nesančiam statinio savininku, nes kaip minėta, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog I. B. teigia ir siekia patvirtinti juridinį faktą, kad statinys, kuriam surašyti ieškovo skundžiami atsakovės savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, nuosavybės teise priklauso jai, t. y. I. B..
27. Atsižvelgdama į nustatytas proceso teisės pažeidimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas, be kita ko, ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimą, kuriems esant laikoma, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo, dėl to kyla būtinybė šį procesą pakartoti.
28. Panaikinus skundžiamą sprendimą nurodytais pagrindais, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
29. Apeliacinės instancijos teismo klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme nesvarstytinas, kadangi nepateikta duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.