Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. U., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas:

1. 2012 m. gruodžio 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį - 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, 2016 m. liepos 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, nesumokėtos baudos dalis 91,30 Eur pakeista 12 valandų viešųjų darbų bausme;

2. 2015 m. birželio 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimu ir 106,71 Eur bauda;

3. 2015 m. gruodžio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 12 MGL (451,92 Eur) bauda;

4. 2015 m. gruodžio 11 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimu ir 106,71 Eur bauda, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam, dirbti ar registruotis darbo biržoje ir gydytis nuo alkoholizmo. 2016 m. spalio 27 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirti papildomi įpareigojimai – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat papildomai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėnesius atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

5. 2016 m. gruodžio 1 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant: be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, dirbti ar registruotis darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; teistumas išnykęs;

6. 2020 m. gegužės 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmės sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 28 d. BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilio „S. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 700 (septyni šimtai) eurų,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje esantis Gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad kaltinamasis M. U. yra nepilnamečio vaiko D. U. tėvas, o nukentėjusioji J. L. – D. U. motina (b. l. 47).

Ukmergės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtino ieškovės J. L. ir atsakovo M. U. taikos sutartį, pagal kurią atsakovas M. U. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., po 150 Eur nuo 2016 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės (b.l. 48-49, 50). Nutarties pagrindu J. L. (duomenys neskelbtini) išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo priteisimo iš M. U. jo nepilnamečio sūnaus D. U. išlaikymui (b. l. 51).

Apžiūrėjus nukentėjusiosios J. L. pateiktoje USB laikmenoje esančius vaizdo įrašus nustatyta, kad Vaizdo įraše pavadinimu video_1622552792 matyti įtariamasis M. U.. Jis sėdi ant kėdės, dainuoja, rankoje laiko alkoholio butelį. Vaizdo įrašo trukmė 7 sekundės. Vaizdo įraše pavadinimu video_1622552808 matyti angaro (patalpos) vidaus vaizdas, vaizdo įrašo trukmė 10 sekundžių. Vaizdo įraše pavadinimu video_1622553423 matyti kabelio, lentų vaizdas, vyriškas balsas sako „parūkai biški, padedi“. Vaizdo įrašo trukmė 5 sekundės. Vaizdo įraše pavadinimu video_1622553427 matyti įtariamasis M. U., kuris rūko cigaretę. Vaizdo įrašo trukmė 4 sekundės. Vaizdo įraše pavadinimu video_1622553433 matyti įtariamasis M. U.. Jis be marškinėlių, dėvi skrybėlę, rankoje laiko cigaretę. M. U. dainuoja „saulė šviečia ir vėl išgerti kviečia...“. Vaizdo įrašo trukmė 13 sekundžių. Vaizdo įraše pavadinimu video_1622553442 matyti įtariamasis M. U.. Jis be marškinėlių, dėvi skrybėlę. M. U. sako „atsigaunu, malūnai vėl sukasi, lauke dirbu, biški lijo lietus, bet pjaunu, kasekus rūkau, dirsės (necenzūrinis žodis)..“. Vaizdo įrašo trukmė 13 sekundžių (b.l. 73-75).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 164 straipsnį

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad M. U., žinodamas apie (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis taikos sutartimi įsipareigojo mokėti alimentus sūnaus D. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., išlaikymui po 150 Eur periodinėmis išmokomos mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki sūnaus D. U. pilnametystės, nuo 2015 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. liepos 1 d., būdamas darbingas, niekur nesidarbino, tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko iki 2021 m. gegužės 11 d. susidarė 2770,30 Eur dydžio įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir iki 2021 m. gegužės 1 d. - 9243,00 Eur dydžio įsiskolinamas J. L. naudai sūnaus D. U. išlaikymui, viso M. U. įsiskolinimas sūnaus D. U. išlaikymui yra 12013,30 Eur.

Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtino ieškovės J. L. ir atsakovo M. U. taikos sutartį, pagal kurią atsakovas M. U. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., po 150 Eur nuo 2016 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Nutarties pagrindu J. L. (duomenys neskelbtini) išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo priteisimo iš M. U. jo nepilnamečio sūnaus D. U. išlaikymui. Priverstinį skolos išieškojimą vykdo antstolė J. B. Iš antstolės J. B. pateiktų duomenų matyti, kad M. U. išlaikymo įsiskolinimas dėl sūnaus D. U. J. L. naudai, 2021 m. gegužės 1 d. sudaro 9243 Eur. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. U. su kaltinime nurodyta skola sutiko, nurodė žinojęs, jog (duomenys neskelbtini) buvo priimta nutartis pagal jo ir J. L. sudarytą taikos sutartį. Sutartimi kaltinamasis įsipareigojo išlaikyti sūnų D. U., teikti jam išlaikymą, teikiant jam po 150 Eur nuo 2015 metų. Šiuo metu kaltinamasis neįgalumo pažymėjimo neturi, nedirba. Užimtumo tarnyba jam daug kartų siūlė įvairius darbo pasiūlymus, tačiau dėl sveikatos problemų kaltinamasis jų atsisakydavo, negalėdavo praeiti medicininės apžiūros. Prieš tris – keturis metus buvo nedarbingas, turėjo neįgalumo pažymėjimą, tačiau jo neprasitęsė. Šiuo metu yra darbingas. Kaltinamasis patvirtino, kad vaikui nieko nėra nupirkęs, galėjo fiziškai padėti, bet to nedarė. Keturis paskutinius mėnesius moka vaikui išlaikymą po 150 Eur, t.y. tik prasidėjus bylai. Tiek iš kaltinamojo M. U. duotų parodymų, tiek iš teisme ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis savo sūnumi nesirūpino ir išlaikymo jam neteikė piktybiškai, o ne dėl objektyvių priežasčių – sveikatos problemų, darbo ar pajamų neturėjimo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pats pripažino, kad dalies darbų dirbti negali dėl sveikatos problemų, kitų darbų dirbti nenori, jų atsisakė, iš gaunamo atlyginimo antstoliai išskaičiuos skolas, kurių viena susidarė dėl nesumokėtų pinigų skirtų vaiko išlaikymui. Tokie kaltinamojo parodymai laikytini siekiu pateisinti savo neteisėtą elgesį ir išvengti atsakomybės. Teismas pažymi, kad pinigų trūkumo faktas pats savaime neatleidžia tėvo nuo atsakomybės jų uždirbti ir tokiu būdu sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Be to, pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis po patirto insulto turi sveikatos problemų, neleidžiančių jam dirbti, ar jam būtų nustatytas neįgalumas. Priešingai, kaltinamasis yra jauno amžiaus, fiziškai darbingas asmuo, teisiamojo posėdžio metu nurodė fiziškai padedantis tėvams buityje savo darbu. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis kelis kartus sumokėjo nukentėjusiajai už sūnaus išlaikymą 120 Eur ir moka keturis paskutinius mėnesius nuo baudžiamosios bylos iškėlimo, rodo, jog jis žinojo apie pareigą išlaikyti sūnų. Pavieniai reti išlaikymo teikimo atvejai nepašalina jo atsakomybės pagal BK 164 straipsnį ir negalima daryti išvados, kad M. U. savo pareigą vykdė tinkamai.

Pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, 2K-20/2014, 2K-327-303/2015, 2K-246-648/2016, 2K-164-699/2017). Konkrečiu atveju nustatant baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra šio nesunkaus nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė, kuri pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama M. U. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei dėl vengimo išlaikyti vaiką įrodyti. Šioje byloje M. U. kaltės turinys atskleidžiamas ne tik jo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir pagal objektyviuosius veikos požymius – kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį ir kt. M. U. tyčios turinį, jo sąmoningą vengimą teikti sūnui išlaikymą atskleidžia jo elgesys. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas sveikas ir darbingas, turėdamas pagrindinį išsilavinimą, ilgą laiką oficialiai niekur nedirbo (nuo 2019 metų), atsisakė jam Užimtumo tarnybos siūlomo darbo, nesiekė įgyti naujos kvalifikacijos, nesikreipė dėl galimo neįgalumo nustatymo ir nedėjo jokių realių pastangų, kurios liudytų jo ketinimus prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad net ir pradėjęs dirbti, išlaikymo vaikui atskirais laikotarpiais nemokėjo, išskyrus 120 Eur sumą. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. U. teismo nutarimu nustatytos pareigos mokėti sūnui D. U. išlaikymą nevykdė piktybiškai, nesant jokių svarbių priežasčių. Kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės – darbo ir pajamų neturėjimas, sveikatos problemos – teismo nelaikytos svarbiomis ir pateisinamomis priežastimis nevykdyti teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaiką. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius, t. y. žinodamas apie (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis taikos sutartimi įsipareigojo mokėti alimentus sūnaus D. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., išlaikymui po 150 Eur periodinėmis išmokomos mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki sūnaus D. U. pilnametystės ir būdamas darbingas, niekur nesidarbino, tokiais savo veiksmais vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką ir norėjo taip elgtis. Taigi aptariamą nusikalstamą veiką M. U. padarė tiesiogine tyčia.

M. U. kaltinamas tuo, jog žinodamas apie (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis taikos sutartimi įsipareigojo mokėti alimentus sūnaus D. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., išlaikymui po 150 Eur periodinėmis išmokomos mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki sūnaus D. U. pilnametystės, nuo 2015 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. liepos 1 d., būdamas darbingas, niekur nesidarbino, tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, tarp J. L. ir kaltinamojo M. U. (duomenys neskelbtini), ne (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta ir Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina taikos sutartis. Minėta sutartimi kaltinamasis M. U. įsipareigojo teikti savo nepilnamečiui sūnui D. U. kas mėnesį po 150 Eur išlaikymą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgiant į tai, kad suklysta nurodant Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo datą, laikotarpį nuo kada kaltinamasis turėjo pareigą mokėti išlaikymą ir į tai, kad šios aplinkybės neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 164 straipsnyje bei neblogina kaltinamojo padėties, inkriminuotas kaltinimas tikslinamas, nurodant kad Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimta (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis turėjo pareigą mokėti išlaikymą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d., kurios pagrindu iki 2021 m. gegužės 11 d. susidarė 2770,30 Eur dydžio įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir iki 2021 m. gegužės 1 d. - 9243,00 Eur dydžio įsiskolinamas J. L. naudai sūnaus D. U. išlaikymui.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama M. U. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas M. U. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 164 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo M. U. padarytas nusikaltimas pagal BK 164 straipsnį yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamasis M. U. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jos atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. U. anksčiau teistas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, vagystės, neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu, transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, viešosios tvarkos pažeidimo, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, paskutinį kartą teistas 2020 m. gegužės 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1dalį, bausmę atlikęs (b. l. 161-169). Kaltinamasis penkerių metų laikotarpyje septynis kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie nuobaudų sumokėjimą nėra (b. l. 170-175), nėra įrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 176, 177).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į M. U. padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad jis padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą vaikui. Teismas šio nusikaltimo atžvilgiu nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę – areštą, paliekant prokuroro siūlomą arešto trukmę (BK 49 straipsnis). Kaltinamajam M. U. už nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, skirtina 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajai M. U. galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. U. sulaikymo vykdant šį teismo nuosprendį dienos.

Civilinė ieškovė J. L. pareiškė ieškinį kaltinamajam M. U., prašydama priteisti iš kaltinamojo M. U. jo sūnaus D. U. naudai 12013,30 Eur. Ieškinyje nurodoma, jog tarp J. L. ir kaltinamojo M. U. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta taikos sutartis, kuri patvirtinta Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi. Minėta sutartimi kaltinamasis M. U. įsipareigojo teikti savo nepilnamečiui sūnui D. U. kas mėnesį po 150 Eur išlaikymą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaltinamasis M. U. nemokėjo lėšų sūnaus išlaikymui, išskyrus tai, kad 2019 m. per tris kartus sumokėjo 120 Eur. Nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio lėšas vaiko išlaikymui po 72 Eur moka Vaikų išlaikymo fondas. Skolos išieškojimą iš M. U. vykdo antstolė J. B.. Kaltinamojo M. U. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 metų lapkričio 18 d. iki 2021 m. liepos 1 d. sudaro 12013,30 Eur suma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtino ieškovės J. L. ir atsakovo M. U. taikos sutartį, pagal kurią atsakovas M. U. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., po 150 Eur nuo 2016 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Nutarties pagrindu J. L. (duomenys neskelbtini) išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo priteisimo iš M. U. jo nepilnamečio sūnaus D. U. išlaikymui. Priverstinį išlaikymo įsiskolinimą iš M. U. jo nepilnamečiui sūnui D. U. vykdo antstolė J. B. Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė prašomą priteisti turtinę žalą (12013,30 Eur) įvardina kaip pinigų sumą, kurią kaltinamasis yra skolingas jai kaip nesumokėtą išlaikymo skolą (apie 9500 Eur), likusią dalį (apie 2513,30 Eur) prašo priteisti jos naudai iš kaltinamojo, nors nurodo, kad šią sumą jai išmokėjo valstybė. Taigi civilinis ieškinys yra susijęs su jau civilinio proceso tvarka priteistu išlaikymu ir valstybės išmokėtomis sumomis civilinei ieškovei.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tam, kad turtinė žala būtų atlyginta, jos dydis turi būti įrodytas. Nagrinėjamu atveju alimentų įsiskolinimas nepatenka į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą turtinės žalos sąvoką, todėl BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimo klausimą, netaikomos.

Teismas, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jog procesas dėl tapataus ieškinio yra nutraukiamas, procesą dėl J. L. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1066-759/2021 nutraukia.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 3 dalimi, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - garso įrašo laikmena, pridėta ir saugoma byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendė:

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, M. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. U. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 3 dalimi, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - garso įrašo laikmena, pridėta ir saugoma byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Procesą dėl J. L. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1066-759/2021 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.