Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-09-07 · Civilinė byla Nr. 2S-679-280/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-07
Bylos Nr.
2S-679-280/2017
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00142-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
N. O. B.
Civilinė byla Nr. 2S-679-280/2017Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00142-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.5.1; 3.5.19; 3.3.1.14; 3.3.2.3.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 7 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų, suinteresuotam asmeniui N. O. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. B. pateikė teismui skundą dėl antstolės A. Mikulėnienės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2016 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. S-984 vykdomojoje byloje Nr. 0104/15/00782, kuriuo buvo atsisakyta nutraukti bei užbaigti vykdomąją bylą ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0104/15/00782, nes antstolė tęsia išieškojimą nesant vykdomojo dokumento. Nurodė, kad 2013 m. vasario 18 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą dėl išlaikymo jis įvykdė, o Utenos rajono apylinkės teismui 2015 m. gegužės 22 d. pakeitus sprendimą nebuvo išduotas vykdomasis raštas, todėl antstolė negalėjo tęsti išieškojimo.Antstolė Aistė Mikulėnienė 2017 m. sausio 19 d. priėmė patvarkymą, kuriuo skundo netenkino ir skundą su vykdomąją byla perdavė teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo.Teismas nustatė, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1265-356/2015 tik pakeitė 2013 m. vasario 18 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį, bet nepanaikino anksčiau civilinėje byloje Nr. 2-61-356/2013 išduoto vykdomojo dokumento, kuris buvo vykdymo pagrindas, todėl antstolė teisingai 2016 m. gruodžio 13 d. patvarkymu atsisakė nutraukti ir užbaigti vykdomąją, kadangi nėra CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto pagrindo, t.y. vykdomasis dokumentas, kuris buvo vykdymo pagrindas, nėra panaikintas. Šiuo atveju vykdomas tęstinis, t.y. išlaikymo, išieškojimas, o duomenų, kad išieškotoja būtų atsisakiusi išieškojimo, sudariusi taikos sutartį su skolininku, nėra.Tačiau pažymėjo, kad į vykdomąją bylą nėra pateiktas teismo 2015 m. gruodžio 23 d. išduotas naujas vykdomasis raštas ir nėra patvarkymo dėl jo priėmimo vykdyti. Išieškotojos valios priverstinai vykdyti naują sprendimą pagal teismui pateiktus duomenis nėra, todėl antstolė turėtų spręsti dėl tolimesnės vykdomosios bylos eigos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas prašo patenkinti skundą, panaikinti 2017 m. birželio 16 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinti A. B. skundą ir panaikinti kaip neteisėtą antstolės A.Mikulėnienės pasirašytą 2016-12-13 patvarkymą Nr.S-984, kuriuo antstolė atsisakė tenkinti skolininko prašymą nutraukti ir užbaigti vykdomąją bylą pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų reikalavimus, pripažinus, kad skundžiamos nutarties absoliutų negaliojimo pagrindą, nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš antstolės, pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad antstolė A.Mikulėnienė pagal 2005-05-27 išieškotojos N.O. B. prašymą priėmė priverstiniam vykdymui 2013 m. vasario 18 d. teismo išduotą vykdomąją raštą dėl 100 Lt periodinio išlaikymo išieškojimo, užvesta vykdomoji byla Nr. 0104/15/00782.Pagal šį vykdomąjį raštą išlaikymo išieškojimas turėjo būti vykdomas nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. Už šį laikotarpį apeliantas turėjo sumokėti 995,941 Eur (3438,71 Lt). Apeliantas 2013 m. kovo-gegužės mėnesį sumokėjo 70 Lt, o 2016 m. rugpjūčio mėnesį 1855,26 Eur sumą, t.y. visiškai atsiskaitė pagal nurodytą vykdomąjį raštą už laiką iki 2015-05-21.2015 m. gegužės 22 d. Utenos rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1265-356/2015 pakeitė 2013 m. vasario 18 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį – nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iš apelianto priteistas 1/5 MMA dydžio, bet ne mažiau nei 60 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis. Įsiteisėjus šiam sprendimui apeliantui išnyko prievolė mokėti išieškotojui materialinį išlaikymą, kuris buvo priteistas 2013 m. teismo sprendimu. Jokie priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje pagal šį negaliojantį vykdomąją raštą yra negalimi.Vykdomojoje byloje nėra nei išieškotojos pareiškimo, nei prašymo, kuriais ji kreiptųsi į antstolę dėl naujų priverstinio vykdymo veiksmų pradėjimo. Vykdomojoje byloje nėra vykdomojo rašto, išduoto pagal 2015 m. lapkričio 18 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą, nėra antstolės patvarkymo dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti.Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1265-356/2015 kardinaliai pakeitė 2013 m. vasario 18 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį, suformavo apeliantui naujas pareigas bei finansines prievoles išieškotojos atžvilgiu. Įsiteisėjus sprendimui, ginče su išieškotoja apeliantas turėjo du įsiteisėjusius teismo sprendimus.Teismo sprendimas yra privalomas visiems ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Galioja vienintelis vėliausiai priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris automatiškai panaikina visus ankščiau buvusius, nors ir įsiteisėjusius, teismo sprendimus. Todėl laikyti, kad šioje byloje vyksta tęstinis apelianto skolos išieškojimo procesas, negalima, nes tuomet tektų pripažinti, kad apeliantas turi pareigą teikti išlaikymą ir pagal 2013 m. ir pagal 2015 m. sprendimus.2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu buvo panaikintas 2013 m. vasario 18 d. sprendimas, todėl naikinamas ir vykdomasis raštas išduotas 2013 m. sprendimo pagrindu.Šioje byloje antstolė vykdo išieškojimą pagal 2015 m. sprendimą neturėdama vykdomojo dokumento, nepriėmusi patvarkymo dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti. CPK 586 str. 2 d. yra draudžiamas priverstinio vykdymo veiksmai atlikti be vykdomojo rašto pateikimo.Apelianto nuomone, skundžiama teismo nutartis yra be motyvų, nes teismas nepasisakė dėl apelianto skunde nurodyto CPK 632 str. 1 d. 1 p. vykdomosios bylos užbaigimo pagrindo, t.y. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.Antstolė, nurodydama, kad šiuo pagrindu vykdomoji byla negalėjo būti nutraukta, nes išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, o teismas dėl šių apelianto skundo argumentų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti apelianto atstovo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip nukrypdamas nuo CPK 185 str., 1 d. reikalavimų, kas padarė teismo išvadas šališkas ir nepagrįstas.Nutartyje teismas nurodė, kad apelianto skundas tenkinamas, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė, kad skundas atmestas, tai daro nutartį nesuprantamą.Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad antstolės veiksmai yra teisėti, nes sprendimas , pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, yra nepanaikintas, tačiau pripažino, kad priverstinis vykdymas atliekamas pagal 2015 m. teismo sprendimą. Esant tokioms konstatuotoms aplinkybėms, teismas negalėjo padaryti išvados, kad vykdomoji byla gali būti tęsiama pagal 2013 m. išduotą vykdomąjį raštą, todėl turėjo vykdomąją bylą nutraukti.Teismas pripažino, kad vykdomojoje byloje nėra vykdomojo rašto pagal naujai priimtą teismo sprendimą, nėra antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį raštą. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas pripažino visus antstolės įstatymo pažeidimus dėl kurių vykdymo veiksmai yra negalimi, tačiau padarė priešingą nustatytoms aplinkybėms išvadą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė Aistė Mikulėnienė prašo A. B. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį.Nurodo, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal 2013 m. vasario 18 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 57,92 Eur išlaikymo priteisimo iš A. B. N. O. B. nuo 2012 m. liepos 10 d. iki N.O. B. bus nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis.2015 m. lapkričio18 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu pakeistas 2013 m. vasario 18 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis, nustatant, kad A. B. turi mokėti N.O. B. išlaikymą 1/5 MMA dydžio, bet ne mažesnėmis kaip 60 Eur dydžio išmokomis, nuo 2015-05-22 iki N.O. B. bus nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis.Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. išduotame vykdomajame rašte nurodyta, kad bylos esmė – dėl išlaikymo priteisimo. 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu teismas sprendė klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir jį pakeitė.Teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu išlaikymo nepriteisė, o tik jį pakeitė, vykdomoji byla nebuvo užbaigta, išieškotojos pateiktas sprendimas pridėtas į vykdomą išlaikymo bylą ir vykdymo veiksmai tęsiami toliau skaičiuojant kito dydžio periodines išmokas.Nurodo, kad Kasacinis teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje Nr. 3k-3-184/2012 yra išaiškinęs, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimu ar nutartimi priteistų sumų sumažinimas kasacinės instancijos teisme, jeigu nesant teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo buvo išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas vykdymo procesas, nepanaikina vykdomojo dokumento, kuris yra vykdymo pagrindas. Antstolės nuomone, kasacinis teismas, šia nutartimi konstatavo, kad antstolei reikalauti, kad išieškotojas pateiktų naują vykdomąjį dokumentą, teisinio pagrindo nėra.Apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrįstas, nes nėra nurodyta, kiek tiksliai jis jų turėjo, kada patyrė, todėl šį reikalavimą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakytą tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, nes teismas nepasisakė dėl savarankiško antstolės veiksmų neteisėtumo pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkinamas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai neužbaigė bylos, nes vykdomasis dokumentas, kuris yra vykdymo pagrindas, nėra panaikintas, todėl vykdymas turi būti tęsiamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje atsakė į pagrindinius išnagrinėto klausimo aspektus, pripažinęs, kad tai yra tęstinio pobūdžio išieškojimas, todėl vykdomoji byla neturėtų būti užbaigta. Tai negali būti laikoma absoliučiu teismo nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.). Nors nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad skundas tenkintinas, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodoma, kad teismas nutaria pareiškėjo A. B. skundą atmesti. Kadangi apeliantas nutartį apskundė, laikytina, kad jam nutartis yra suprantama. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde kaip dar vieną procesinį pažeidimą nurodo pirmosios instancijos teismo atsisakymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos, rašytinio proceso tvarka (CPK 442 str., 443 str. 5 d.). Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visos reikšmingos bylai aplinkybės bei įrodymai, kuriais tos aplinkybės grindžiamos, buvo nurodytos šalių procesiniuose dokumentuose, prieduose prie skundo papildomai pateiktuose įrodymuose, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliantas nenurodė ir nenurodo, kokios konkrečiai aplinkybės, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nebuvo ar nebus atskleistos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė A.Mikulėnienė vykdo priverstinį išieškojimą pagal 2013 m. vasario 18 d. teismo išduotą vykdomąją raštą dėl 57,92 Eur dydžio periodinių išmokų išieškojimo iš A. B. išieškotojos N. O. B. išlaikymui, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0104/15/00782.Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1265-356/2015 pakeitė 2013 m. vasario 18 d . sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir nuo 2015-11-18 iš apelianto priteisė 1/5 MMA dydžio, bet ne mažiau nei 60 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis.Antstolė iš išieškotojos gavusi įsiteisėjusį 2015 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimą, jį pridėjo prie bylos ir toliau tęsė išieškojimą iš skolininko, skaičiuodama naujai nustatyto dydžio išlaikymą.Apeliantas nesutinka su nurodytais antstolės veiksmais ir mano, kad 2016 m. gruodžio 13 d. patvarkymas Nr. S-984, kuriuo antstolė atsisakė nutraukti vykdomąją bylą turi būti panaikintas, o užvesta vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, nes vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, o naujo vykdomojo rašto, pagal 2015 m. sprendimą antstolei nėra pateikta. Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586, 587 straipsniai). Įstatymas draudžia be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus (CPK 586 str. 2 d.). Tačiau CPK 587 str. 3 p. nustato, kad vykdomaisiais dokumentais gali būti teismo sprendimai ir nutartys-kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais.Teismų sistemos „Liteko“ duomenimis išieškotojos atstovui buvo išduoti vykdomieji raštai ir pagal 2015 m. teismo sprendimą. Išieškotoja šį naują vykdomąją raštą turėjo pateikti antstolei, kad ji jo pagrindu galėtų toliau tęsti vykdymo veiksmus. Nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei CPK nėra numatyta, kad pakeitus sprendimą, vykdymo veiksmus galima tęsti be naujai išduoto vykdomojo dokumento. Kadangi naujas sprendimas, kuriuo pakeistas 2013 m. sprendimas yra įsiteisėjęs, antstolė turi informuoti skolininkę, kad ji turi pateikti naują vykdomąjį raštą. Išduotas vykdomasis raštas yra dokumentas, kuris turi būti vykdomas, t. y. vykdomasis raštas tampa vykdomuoju dokumentu, oficialiu teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotu dokumentu, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586, 587 straipsniai). Toks dokumentas, atitinkantis CPK 648 straipsnio reikalavimus, negali būti tikslinamas ar naikinamas; vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas plačiąja prasme.Nagrinėjamu atveju buvo pakeistas teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, o tai formaliai yra vykdomojo rašto panaikinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015). Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, yra pagrindas bylą nutraukti, o bylos nutraukimas yra vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas (CPK 632 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju sprendimas ir vykdomasis dokumentas nėra panaikinti, pakeistas išieškojimo dydis nuo atitinkamos datos. Taigi, atsižvelgiant į išlaikymo išieškojimo specifiką, teismo nuomone, teismo sprendimu pakeitus sprendimą dėl periodiškai išieškomos sumos, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, pradėta vykdomoji byla neturėtų būti užbaigiama, nes prievolė teikti išlaikymą nepasibaigė, pasibaigė tik išlaikymo dydis.Pakeitus sprendimą, antstolis turėtų vykdymo veiksmus tęsti pagal naujai pateiktą vykdomąjį raštą, jei jis išduotas ar pagal teismo sprendimą, jei pakeistas tik išieškojimo dydis. Kitu atveju, pradėjus vykdymo procesą iš naujo, kaip reikalauja apeliantas, būtų pažeidžiamos išieškotojos teisės, nes kiekvieną kartą, pakeitus teismo sprendimą, išieškotojai reiktų mokėti antstoliui būtinąsias vykdymo išlaidas. Be to, nebūtų užtikrintas išlaikymo išieškojimo nepertraukiamumas.Pareiškėjo manymu, jis yra pilnai įvykdęs teismo sprendimą, todėl antstolė turėjo nutraukti vykdomąją bylą. Su tokiu apelianto argumentu negalima sutikti, nes išlaikymą motinai jis turi mokėti toliau. Tai netrukdo jam daryti gera valia, tuomet nebus ir papildomų išlaidų.2013 m. teismo sprendimu iš apelianto buvo priteistas išlaikymas motinai iki bus nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Išieškotojai didelis specialiųjų poreikių lygis yra nustatytas neterminuotai. Todėl nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti, kad išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir yra susieta su išieškotojos sveikatos būkle. Kadangi išieškotojos specialių poreikių lygis nustatytas neterminuotai, tai prievolė teikti išlaikymą motinai A. B. išlieka iki išieškotojos mirties. Tai, kad A. B. 2016 m. rugpjūčio 25 d. sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą (855,56 Eur) pagal 2013 m. sprendimą, negalima laikyti, kad jis pilnai įvykdė sprendimą, nes prievolė teikti išlaikymą išliko ir todėl nėra pakankamo teisinio pagrindo nutraukti vykdomosios bylos.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsisakydamas tenkinti apelianto skundą. Atskirajame skunde nurodytais motyvais pirmosios instancijos nutarties naikinti nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė