Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant ieškovei N. O. B., atsakovo A. B. atstovui advokatui K. R., o atsakovams A. B., A. M. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. O. B. ieškinį atsakovams A. B., A. M. dėl išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovė N. O. B. ieškiniu prašė priteisti jai išlaikymą 200,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo.

Ieškovė, prašydama ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad ji yra nedarbinga ne tik dėl to, kad yra sulaukusi pensinio amžiaus, tačiau ir dėl to, kad yra neįgali. Jos gaunamų pajamų neužtenka tam, kad ji galėtų apsigyventi pensionate arba pasamdytų žmogų, kuris jai padėtų buityje. Yra įsitikinusi, kad savo pareigą vaikams yra atlikusi tinkamai, todėl atsakovai privalėtų ją paremti materialiai, nes jų turtinė padėtis leidžia teikti jai išlaikymą.

Atsakovas A. B. nurodė atsiliepime į ieškinį bei jis ir jo atstovas paaiškino, kad su ieškiniu iš esmės nesutinka, nes ieškovė jį išvarė iš namų, kai jam tebuvo 14 metų, nuo tada jis gyvena savarankiškai, tačiau, nežiūrint į tai bei į tai, kad jis yra bedarbis, turi sveikatos sutrikimų, ieškovei padėjo gera valia, ieškovę galėtų paremti tačiau tik 100 Lt dydžio išmokomis.

Atsakovė A. M. atsiliepimo nepateikė, bylą nagrinėjant nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Viena tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir LR CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kuomet asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Materialinės paramos teikimo prievolė yra asmeninio pobūdžio, o tai reiškia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už išlaikymo teikimą bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. LR CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus.

Šioje byloje šalių pateiktais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad ieškovę ir atsakovus sieja giminystės ryšys - ieškovė yra abiejų atsakovų motina (6, 35 b.l.), šių aplinkybių šalys neginčijo.

Pagal LR CK 3.205 str. 1 d. tėvams teisė reikalauti priteisti išlaikymą iš pilnamečių vaikų yra siejama su kelių juridinių faktų egzistavimu, t. y. pirma, išlaikymo reikalaujantys tėvai turi būti nedarbingi ir, antra, jų materialinė padėtis turi objektyviai neleisti jiems patenkinti savo poreikių.

Šioje byloje ieškovė yra ne tik sulaukusi senatvės pensinio amžiaus (gimusi 1943-05-28), tačiau taip pat yra neįgali – nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (9 b.l.), o tai reiškia, jog yra nedarbinga dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės, dėl to socialinio draudimo prasme ieškovė įgijusi teisę į nedarbingų asmenų pensinį aprūpinimą. Tai reiškia, kad išlaikymo ieškovei reikalingumas yra preziumuojamas. Atsakovai šios prezumpcijos nenuginčijo.

Ieškovė nuosavybės teise valdo 48.900,00 Lt vidutinės rinkos vertės butą, esantį Utenos mieste, kas mėnesį gauna 626,48 Lt dydžio pensiją ir 153,00 Lt tikslinę kompensaciją, taigi jos pajamos per mėnesį sudaro 779,48 Lt. Ieškovės teigimu, šios sumos neužtenka jos poreikiams patenkinti, neskaitant to, kiek išleidžia maistui, mokesčiams už butą, dar moka už socialines paslaugas, perka vaistus (kompensuojami ne visi vaistai) ir nuolat naudojamas higienos priemones. Be to, kadangi jai dėl sveikatos būklės reikalinga kito asmens priežiūra, ji ketina apsigyventi socialinės globos namuose arba samdyti žmogų, kuris jai padėtų namuose, arba ji galėtų užsisakyti daugiau socialinių paslaugų, tam papildomai reikėtų lėšų, nes gaunamų išmokų nepakanka.

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri iki 2012-08-01 buvo 800 Lt, nuo šios datos iki 2013-01-01 buvo 850 litų, o nuo 2013-01-01 yra 1.000 litų. Taigi ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma – 400 Lt (iš abiejų vaikų po 200 Lt), kuri jai leistų užtikrinti oraus gyvenimo galimybę, nėra neprotingai didelė.

Šioje byloje yra pažymėtina tai, kad ieškovė savo reikalavimą įpareigoti atsakovus ją paremti materialiai sieja iš esmės su jos neįgalumo faktu, nes būtent dėl to ji patiria didesnių išlaidų, nei jų patirtų būdama pensinio amžiaus, tačiau geros sveikatos. Minėta, kad jai nuo 2011-11-30 iki 2013-06-19 nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, pensinio amžiaus asmenims didelių specialiųjų poreikių lygis nustatomas jei darbingumo lygis yra 0-25 proc. (9 b.l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Šioje byloje ieškovės pateikti įrodymai, teismo vertinimu, yra pakankami nustatyti CK 3.205 str. 1 d. įtvirtintas aplinkybes, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja tėvų teisę gauti išlaikymą iš pilnamečių vaikų teisinio įpareigojimo forma (LR CPK 185 str.).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, atitinkančioms įstatymo apibrėžtas minėtas sąlygas, dėl kurių atsiranda būtinumas mokėti išlaikymą, asmeniui išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias bylos aplinkybes, tačiau bet kuriuo atveju priteisiamo išlaikymo dydis yra apskaičiuojamas taip, kad išlaikymą gaunančio asmens visų rūšių jo pajamų suma leistų užtikrinti to asmens oraus gyvenimo galimybę. Ieškovės siekis turėti normalias gyvenimo sąlygas neabejotinai yra jos gyvybiškai svarbus interesas.

Atsakovė A. M. visiškai nesidomėjo šia civiline byla, jokių prieštaravimų nepareiškė.

Ieškovė paaiškino, kad atsakovę augino iki pilnametystės, parėmė jos siekį įsigyti išsilavinimą, padėjo įsikurti, jai skyrė 40 tūkstančių litų gyvenamajam būstui įsigyti. Tokį faktą buvus patvirtino liudytoja S. P. (72 b.l.), viešojo registro duomenys patvirtina, kad atsakovė yra įgijusi nuosavybės teises į gyvenamąjį namą Utenos mieste (78 b.l.), o taip pat turi paveldėto nekilnojamojo turto, esančio Utenos mieste (80-85 b.l.). Atsakovė gyvena ir dirba užsienyje, tai leidžia manyti, kad ji ten turi darbinių pajamų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai dėl jos turtinės padėties, ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai (71-72 b.l.) patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra tokia, kad ji galėtų paremti savo neįgalią ir materialinės paramos reikalingą motiną 200,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis.

Atsakovas A. B. pateikė rašytinius įrodymus, kad turi sveikatos sutrikimų, tačiau dėl to nedarbingu nėra pripažintas, yra bedarbis, nuosavybės teise valdo dalį nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypo, gyvenamojo namo), esančių Utenos mieste (37-38, 41-44 b.l.), o taip pat pateikė rašytinių įrodymų, kad buvo išregistruotas iš gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno ieškovė (56-59 b.l.). Nors ieškovė teigė, kad sūnumi iki jo pilnametystės rūpinosi tinkamai, tačiau nepaneigė atsakovo nurodytų faktų, kad jis nuo 14 metų gyveno kartu su tėvu. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė nepriekaištingai atlikusi savo pareigas sūnaus atžvilgiu nuo 14 metų iki jam sulaukiant pilnametystės, tačiau atsakovas taip pat neįrodė, kad yra pagrindas jį atleisti nuo pareigos išlaikyti motiną, t.y., kad ieškovė vengė atlikti savo pareigas jam (LR CK 3.206 str.), todėl iš atsakovo priteistina 100 Lt dydžio periodinės išmokos ieškovei, t.y. tiek, kiek jis gera valia nurodė sutinkąs paremti motiną, nežiūrint į savo sveikatos būklę, turtinę padėtį bei nuoskaudas, jaunystėje patirtas iš motinos pusės. Kitoje dalyje ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestinas.

Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos (atsakovės atžvilgiu nuo 2012-04-17, atsakovo – 2012-07-10) iki ieškovei bus nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, nes ieškovė materialinės paramos reikalingumą sieja būtent su šiuo faktu. Šiuo metu specialiųjų poreikių lygis yra nustatytas iki 2013-06-19, tačiau priteisus išlaikymą tik iki minėtos konkrečios datos, ieškovė, jei bus nustatytas specialiųjų poreikių lygis kitam laikotarpiui, vėl privalėtų kreiptis į teismą, kad būtų priteistas išlaikymas.

Sprendimas dalyje dėl priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d.1p.).

Ieškinys patenkintas iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1d. 1p.) yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai žyminis mokestis ir išlaidos už ieškovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-11-16 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-02475 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (11 b.l.), minėtos institucijos 2012-04-01 pažyma Nr. PP-447 (12 b.l.) patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos atsakovei suteikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 400,00 Lt (100 proc.). Vertintina, kad minėtų išlaidų kiekvienam ieškinio reikalavimui tenka po 200,00 Lt. Iš atsakovės priteistina 200,00 Lt, o iš atsakovo 100,00 Lt (50 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (LR CPK 99 str.). Iš atsakovės priteistina 72,00 Lt žyminio mokesčio (200,00 Lt x 12 mėn. = 2.400,00 Lt x 3 proc. = 72,00 Lt), o iš atsakovo – 36 Lt (100,00 Lt x 12 mėn. = 1.200,00 Lt x 3 proc. = 36,00 Lt), nes bendra ieškinio suma – 4.800,00 Lt, žyminio mokesčio dydis nuo šios sumos – 144 Lt (LR CPK 85 str.).

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų – 250,00 Lt sumokėjo už advokato teisinę pagalbą (48 b.l.) (LR CPK 98 str.).

Atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2p. (už atsiliepimą į ieškinį – 2.550,00 Lt ), 8.18p. (už vieną atstovavimo teisme valandą - 150,00 Lt) pripažintina, kad atsakovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis – 250,00 Lt atitinka protingumo kriterijus.

Iš ieškovės, ieškinį atsakovo atžvilgiu patenkinus 50 proc., atsižvelgiant, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, priteistina viso 125,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą (LR CPK 93 str., 98 str.).

Byloje susidarė 10,07 Lt išlaidų (po 5,04 Lt kiekvienam reikalavimui), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,00 Lt (50 proc., suapvalinus), o iš atsakovės - 5,00 Lt (100 proc., suapvalinus) šių išlaidų (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 88 str. 1d. 3p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, 282 str. 2d.1p., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. O. Blaževičienei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą 200,00 Lt dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, už laikotarpį nuo 2012-04-17 iki N. O. B. bus nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą 100,00 Lt dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, už laikotarpį nuo 2012-07-10 iki N. O. B. bus nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 72,00 Lt žyminio mokesčio, 5,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 200,00 Lt už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 36,00 Lt žyminio mokesčio, 3,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 100,00 Lt už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą.

Priteisti iš ieškovės N. O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125,00 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660), išlaidas už antrinę teisinę pagalbą ( įmokos kodas - 5630) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įrodymą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.