- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- e2-8588-1006/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04220-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Kliučinskienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. K., M. K.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Vaikų
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
- Kategorijos
- 2.3.4.5Vaikų ir tėvų atskyrimas
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.9.2.2Nuolatinė vaiko globa (rūpyba)
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ilonai Ramaškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. K. ir M. K. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, trečiasis asmuo – VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, (toliau – ir Skyrius, Tarnyba) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atskirti motiną M. K., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – atsakovė), nuo jos mažamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini); 2) neterminuotai apriboti A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovas), tėvo valdžią mažamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovės M. K. išlaikymą mažamečiam vaikui D. K. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą mažamečiam vaikui D. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) patenkinus ieškinį dėl motinos atskyrimo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, D. K. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, į. k. 300594171, adresu (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinyje nurodoma, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra M. K. ir A. K. mažametis vaikas. Pagrindas atskirti motiną M. K. nuo jos mažamečio vaiko D. K., yra motinos netinkamas rūpinimasis savo vaiku, piktnaudžiavimo alkoholiu, fizinio smurto naudojimo vaiko atžvilgiu bei pašalinių asmenų lankymasis, darantis žalingą poveikį mažamečiam vaikui atsakovės gyvenamoje vietoje. Atsakovei nustatytas lengvas protinis atsilikimas ir 45 proc. darbingumo lygis (įtakojančios diagnozės (duomenys neskelbtini). Atsakovė nėra pajėgi tinkamai rūpintis savo vaiku ir visokeriopai tenkinti jos poreikių dėl savo gebėjimo ir suvokimo trūkumo negali vaiko auginti savarankiškai. Atsakovė bendravo su Tarnybos specialistais ir nurodė, kad ji jaučia, jog negeba tinkamai pasirūpinti dukra, sutinka su D. K. skiriama laikina globa. Taip pat moteris pažymėjo, jog anksčiau yra smurtavusi prieš dukrą, bet šiuo metu to nedaro, nes nenori nemalonumų su policija. Būnant su motina, vaikui kyla pavojus sveikatai ir net gyvybei.
3. Pagrindas apriboti A. K. neterminuotai tėvo valdžią mažametės D. K. atžvilgiu, yra atsakovo vengimas atlikti savo konstitucinę pareigą prižiūrėti ir rūpintis savo mažamečiu vaiku. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo pareigų savo vaikui vykdymo. Atsakovas su vaiku nebendrauja nuo jos gimimo, nesirūpina, neteikia išlaikymo.
4. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, M. K. šeimai nuo (duomenys neskelbtini) šeimai taikoma atvejo vadyba BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriuje. Sudarytas pagalbos šeimai planas, numatyti įpareigojimai. Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. šeima Tarnybai žinoma nuo (duomenys neskelbtini) dėl vaiko teisių pažeidimų D. K. atžvilgiu, kurie nustatomi ne pirmą kartą: (duomenys neskelbtini) nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; (duomenys neskelbtini) nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; (duomenys neskelbtini) nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; (duomenys neskelbtini) nustatytas galimas smurtas prieš vaiką; (duomenys neskelbtini) nustatytas galimas smurtas prieš vaiką; (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas teismo leidimas paimti mažametę D. K. iš M. K. ir A. K..
Žemesnės instancijos teismas
5. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta mažametės D. K. laikinoji globa ir nustatyta gyvenamoji vieta VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centre, adresu (duomenys neskelbtini).
6. Tarnyba buvo gavusi pranešimą iš atvejo vadybininkės ir socialinės darbuotojos kad nuo 2022 m. kovo mėn. D. K. iš mokyklos į dienos centrą atkeliauja viena, savarankiškai, mergaitė labai nori eiti pati, toks yra susitarimas su mama, mažametė D. K. turi mobilų telefoną, kad su ja galima būtų susisiekti, taip ugdomas mergaitės savarankiškumas. Pradėjus iš mokyklos į dienos centrą ateiti savarankiškai, nelydint mamai, pastebėta, kad D. K. pradėjo beveik kiekvieną dieną vagiliauti, pas ją randami jai nepriklausantys daiktai, pinigai. Paklausus iš kur ji šiuos daiktus turi, mergaitė teigia, kad nusipirko, o pinigus rado, arba tiesiog teigia, jog nesakys, nes jai gėda.
7. 2022 m. balandžio 21 d. Tarnybos specialistai reaguodami į gautą informaciją nuvyko į vaiko gyvenamąją vietą, kur buvo bendraujama su D. ir jos motina. Paminėtina, kad vaiko gyvenamoji aplinka skurdi, motina su dukra ir motinos sugyventiniu gyvena viename bendrabučio tipo kambaryje.
8. Su vaiku bendrauta atskirai, nedalyvaujant motinai. Mergaitė nebuvo linkusi daug kalbėti (pokalbio pradžioje rodė žaislus, taip bandydama nukreipti temą). D. teigė, jog dažnai pykstasi su motina, pasak mergaitės, kažkada seniai motina ją mušė diržu, tačiau, pasak jos, šiuo metu jos jau motina nebemuša, nes mergaitė diržą atidavė vadybininkei. Mergaitė nurodė, jog namuose dar gyvena mamos draugas J., kurį ji vadina „J.“, kurį pokalbio metu mergaitė vadino tėčiu. Mergaitė paminėjo Tarnybos specialistams, jog J. geria degtinę ir alų, vėliau pokalbio metu patikslino, kad alų J. geria visada po darbo. Mergaitė pažymėjo, kai patėvis būna neblaivus, negražiai vadina motiną. Pasak jos, yra buvę kažkada, kad J. būdama neblaivus apipylė jai ranką karšta arbata, girtas – užmigęs ant jos kojų. Mergaitė paminėjo, jog pas motiną per Šv. Velykas atvyko girta draugė T. ir spardė kartu su J. jos mamą, mamos draugė mamą vadino „šliucha“, „prostitutka“ ir sakė frazę „idi nachui“. Mergaitė pokalbio pabaigoje Tarnybos specialistams užsiminė, kad mama visada būna savo telefone, J. taip pat, mergaitė pripažino, jog kartais mato, kai J. per mobiliąją programėlę „TikTok“ žiūri nuogas moteris. Mergaitė neišsakė konkrečiai, kad nenori gyventi su mama, tačiau teigė, kad jai namuose nepatinka ir kai susipyksta su mama, ji pati muša mamą, o mama ant jos pyksta/ šaukia, nes ji dažnai pasiima daiktus iš parduotuvės nesusimokėjusi.
9. Pabendravus su mažamete Tarnybos specialistai bendravo su atsakove. M. K. pasakojo, jog nesusitvarko su dukra ir nežino ką daryti dėl jos vagysčių, elgesio mokykloje, taip pat pripažino, kad nežino kaip ją tinkamai auklėti, kadangi dukra jos neklauso, tada, pasak jos, ji bando bendrauti su D. K., tačiau tai nepadeda it tada tenka pakelti toną, ignoruoti dukrą. Atsakovės teigimu, ji nenori, tačiau lanko psichologą ir psichiatrą. Pasak M. K., jai „važiuoja stogas“ dėl dukros galimos paauglystės sunkumų. Atsakovė pokalbio metu Tarnybos specialistams patvirtino, jog ją kartais muša mažametė D. K.. M. K. teigė dukrai, kad jeigu ji jos neklausys, ją išveš j vaikų namus. Atsakovės teigimu, ji alkoholio nevartoja, tačiau, pasak jos, sugyventinis vartoja vakarais, vaikui nematant. Pokalbio pabaigoje su Tarnybos specialistais M. K. užsiminė, kad ji jaučia, jog negeba tinkamai pasirūpinti dukra, sutinka su D. K. skiriama laikina globa. Taip pat moteris pažymėjo, jog anksčiau yra smurtavusi prieš dukrą, bet šiuo metu to nebedaro, nes nenori nemalonumų su policija.
10. 2022 m. balandžio 22 d. Tarnyboje gauta informacija (epikrizė) iš VšĮ (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad vaiko klinikinė diagnozė – nepakankama tėvų priežiūra ir kontrolė, specialus patinimas dėl kitų virusinių ligų.
11. (duomenys neskelbtini) M. K. atsisakė laikinosios priežiūros priemonės BĮ Vilniaus miesto Krizių centre (toliau – Krizių centras) kartu su dukra D., nes sutinka su vaiko laikina globa, todėl tą pačią dieną mažametė D. K. viena laikinai apgyvendinta Krizių centre, adresu (duomenys neskelbtini).
12. 2022 m. balandžio 25 d. remiantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 361 straipsnio 3 dalimi, nustačius vaikų apsaugos poreikį sudaryta mobilioji komanda darbui su vaiko motina M. K., tačiau 2022 m. balandžio 25 d. gautas raštiškas M. K. atsisakymas priimti intensyvią pagalbą.
13. 2022 m. balandžio 25 d. Tarnybos vyriausieji specialistai surašė Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurioje nurodoma, kad nustatyti rizikos veiksniai: kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galinti sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai (atvejo vadybininkės pranešime teigiama, jog prasidėjus mokslo metams, progimnazijos pedagogai susidūrė su netinkamu D. elgesiu, mergaitė galimai elgiasi seksualizuotai, provokuoja kitus vaikus, erzina ir liečia juos, bučiuoja Taip pat mokykla pastebi, kad mergaitė pasisavina kitų daiktus, įvairiais būdais bando atkreipti j save dėmesį. Dienos centro darbuotojai pastebi grubų ir šaltą motinos bendravimą su dukra. Motina patvirtino, kad bendrauja su mokyklos specialistais, kurie papasakojo apie mergaitės netinkamą elgesį. Motinos teigimu jai sunku susitarti su dukra, kuri ne visada klausosi motinos, manipuliuoja, meluoja).
14. 2023 m. vasario mėn. Tarnyboje buvo gautas BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro raštas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Pagalbos šeimai skyriuje buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvavo M. K., Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė, su šeima dirbusi socialinė darbuotoja, VšĮ Visų Šventųjų šeimos paramos centro direktorė, Tarnybos vyriausioji specialistė, Vilniaus miesto krizių centro Pagalbos vaikui skyriaus vedėja, globos centro socialinė darbuotoja. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. nepavyko užtikrinti tinkamos dukros priežiūros, kartojosi mergaitės vagystės iš prekybos centrų, vaikas savarankiškai pasišalindavo iš ugdymo įstaigos, nesilaikė susitarimų dėl nuvykimo į dienos centrą, motina negebėjo konstruktyviai reaguoti į netinkamą dukros elgesį, visų atvejo vadybos posėdyje dalyvavusių specialistų bendru sutarimu nuspręsta tęsti laikinąją globą mažametei D. K..
15. (duomenys neskelbtini) vykusio atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta tęsti mažametės D. K. laikinąją globą, leidžiant motinai tik dienos metu išvykti su vaiku iš globos centro. (duomenys neskelbtini) vykusio atvejo vadybos posėdžio metu dalyvavusių specialistų bendru sutarimu buvo nuspręsta, kad mergaitė gali svečiuotis motinos M. K. namuose dienos metu. Po kurio laiko globos centro specialistams įvertinus vaiko elgesį apsilankymų motinos namuose metu ir sugrįžus iš jų, nuspręsta, kad mažametė D. K. savaitgaliais ir atostogų metu gali svečiuotis motinos namuose su nakvyne.
16. (duomenys neskelbtini) organizuoto atvejo vadybos posėdžio metu įvertinus, kad situacija šeimoje negerėja, nuspręsta, jog Tarnyba kreipsis į teismą dėl mažametės D. K. atskyrimo nuo motinos. Minėto posėdžio metu Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja informavo, kad mergaitė socialinei darbuotojai pasakojo, kaip jos su mama leidžia laiką, ką veikia. Atsakovė informavo socialinę darbuotoją, kad išsiskyrė su sugyventiniu, teigė, kad turi daug gerbėjų, su kuriais bendrauja socialiniuose tinkluose bei susitinka su jais savo bute. Iš M. K. pasakojimų ir rodomos vaizdo medžiagos socialinė darbuotoja pastebėjo, kad dukros svečiavimosi metu namuose būna pašaliniai asmenys arba moters draugai. Socialinė darbuotoja ne kartą kalbėjo ir motyvavo atsakovę dukros svečiavimosi metu užtikrinti, kad nepažįstami vyrai namuose nesilankytų, tačiau M. K. į socialinės darbuotojos rekomendacijas neatsižvelgė. M. K. kiekvieną naują savo partnerį dukrai pristato kaip tėvą. Mergaitė su savo tėvu nebendrauja, niekada jo nematė. 2023 m. sausio 23 d. mergaitės mokyklos pedagogai pastebėjo seksualizuotą mažametės D. K. elgesį pamokų metu ir primygtinai rekomendavo, kad vaikas tęstų ugdymą namuose, o ne mokykloje. Globos įstaigos darbuotojai nuvyko su mažamete D. K. gydytojos psichiatrės konsultacijai, kuri mergaitei rekomendavo tęsti ugdymą mokykloje bei neįžvelgė poreikio mažametei D. K. ugdytis namuose. Pažymėtina, kad seksualizuotas mergaitės elgesys kartojasi ne pirmą kartą. Primenama, kad 2021-2022 mokslo metų pradžioje toks mergaitės elgesys reiškėsi, kai ji gyveno motinos namuose. Mažametė buvo tirta globos namų „Užuovėja“ vaikų nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centre.
17. 2023 m. vasario 1 d. skubos tvarka organizuotas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvavo Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja, Tarnybos vyriausioji specialistė, globos centro socialinė darbuotoja. Posėdžio metu buvo aptariamas pasikeitęs mažametės D. K. elgesys, kurį galimai įtakojo vaiko svečiavimasis motinos namuose, posėdžio metu, bendru specialistų nutarimu, nuspręsta nutraukti mergaitės svečiavimąsi motinos namuose.
18. Pažymėtina, kad darbo su šeima metu Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja ir atvejo vadybininkė nuolat konsultuoja M. K., siekiant padėti motinai sukurti saugią aplinką namuose dukros svečiavimosi metu, aptaria bei modeliuoja galimas elgesio su dukra bei vaiko auklėjimo situacijas, tačiau pastebėta, kad motinai teikiamos informacijos nepavyksta įsisavinti bei pritaikyti.
19. Specialistų vertinimu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, todėl tikslinga kreiptis j teismą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
Atsiliepimas
20. Atsakovų atstovė advokatė Aušra Saulėnienė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, teismui nustačius, kad dėl objektyvių priežasčių vaikas negali gyventi su savo mama, neturi pagrindo prieštarauti dėl vaiko atskyrimo nuo mamos ir vaiko gyvenamosios vietos VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. M. K. gyvena iš nedidelės šalpos pensijos 220,80 Eur ir 34,89 Eur vienišo asmens išmokos. Dėl savo ligos ir neįgalumo dirbti negali, todėl prašomo priteisti išlaikymui 100 Eur dydžio suma būtų nepakeliama atsakovei. Ji neturėtų pati iš ko gyventi. Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo prašo atmesti. Taip pat nurodė, kad A. K. kontaktai nežinomi. Nežinoma jo buvimo ir gyvenamoji vieta. A. K. visiškai nedalyvauja dukters D. gyvenime, dukrai neskambina ir su ja nebendrauja. Mergaitė nepamena, kada yra mačiusi tėvą. Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas A. K. visiškai nusišalinęs nuo dukters auginimo, išlaikymo neteikia. Nurodė, kad nėra pagrindo prieštarauti ieškovo prašymui neterminuotai apriboti tėvo A. K. valdžią dukters D. K. atžvilgiu ir gyvenamosios vietos VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre nustatymo.
21. Trečiasis asmuo Vaikų ir paauglių socialinis centras pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad globotinė su biologine motina palaiko pakankamai artimą ryšį, telefonu bendrauja beveik kiekvieną dieną, dažniausiai skambina mama, tačiau jų tarpusavio pokalbių turinys kartais neatitinka vaiko amžiaus ir brandos. Telefoninių pokalbių metu, mama dažnai pažadėdavo D., kad atvažiuos jos aplankyti, vėliau neatsiliepdavo į jos skambučius ir neaplankydavo, pasiteisinimui išsigalvodavo įvairiausius, su realybe nesusijusius dalykus, dėl ko mergaitė nerimaudavo. Nuo 2022 m. gegužės 24 d. mama aplankė D. 16 kartų, mergaitė pagal svečiavimosi tvarką svečiavosi pas motiną 8 kartus (3 kartus dienos metu, 4 kartus su nakvyne). Mergaitė noriai susitinka ir bendrauja su motina, tačiau pastebima, kad po jos apsilankymo, globotinė tampa irzli, su ja sunku susitarti, tampa uždaresnė. Po apsilankymų pas motiną su nakvyne, D. elgesys pastebimai pablogėdavo, mergaitė dažniau vagiliaudavo, išryškėdavo seksualizuotas elgesys, kildavo daug konfliktų su klasiokais, šeimynos vaikais. Nuo (duomenys neskelbtini) svečiavimosi sutartis nutraukta. Pabrėžtina, kad priimant sprendimą buvo įvertinta Centro turima informacija apie vaiko elgesį po svečiavimosi pas motiną bei buvo atsižvelgta į informaciją ir rekomendacijas gautas atvejo vadybos posėdžio metu (Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininko (duomenys neskelbtini) pagalbos planas). Pažymėjo, kad apie mergaitės biologinį tėvą jokios informacijos neturi. D. gyvendama Centre niekada su tėvu nebendravo, su darbuotojais tėvas taip pat ryšio nepalaikė, nei karto nepaskambino ir neaplankė. Mergaitė tėvu vadina kiekvieną naują mamos draugą. Trečiojo asmens nuomone, būtų tikslinga atskirti motiną nuo mergaitės, nes motina dėl savo turimų negalių ir sutrikimų, nesuvokia mergaitės raidos etapų ir negeba atliepti pagrindinių vaiko poreikių tenkinimo. Toks bendravimas su mergaite neigiamai atsiliepia vaiko elgesiui ir bendrai emocinei savijautai, o tėvui neterminuotai apriboti tėvo valdžią, nes tėtis visiškai nevykdo savo, kaip tėvo pareigų vaiko atžvilgiu.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
22. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Taip pat patikslino reikalavimus dėl išlaikymo dydžio. Prašė priteisti iš atsakovės M. K. po 200 Eur, o iš atsakovo A. K. – po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, kadangi vaikui yra nustatyti specialūs poreikiai, vaikas auga ir atsitinkamai poreikiai didės.
23. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė neprieštaravo ieškinio reikalavimams, prašė priimti teisingą sprendimą.
24. Teismo posėdžio metu atsakovė M. K. paaiškino, kad su ieškiniu reikalavimu dėl vaiko atskyrimo nuo jos sutinka, nors pažymėjo, kad vaiku pasirūpinti gebėtų. Atsisakymą dėl dukros pasirašė, nes tuomet buvo sunkus laikotarpis, prieš dvejus metus gydėsi reabilitacijos centre dėl priklausomybės alkoholiui. Pripažino, kad smurtavo prieš dukrą, bet tai buvo tada, kad turėjo problemų dėl alkoholio. Dukra turi problemų dėl vagysčių, kabinėjasi prie vaikų, nusirenginėja prieš juos. Atsakovės teigimu, šiuo metu situacija yra gera, todėl ji sugebėtų pasirūpinti dukra. Pati mergaitė, pasak atsakovės, norėtų grįžti gyventi pas mamą, prašo, kad ją paimtų namo. Su dukra matosi kiekvieną savaitgalį. Dukrą išlaiko, duodama pinigus pačiai dukrai. Šiuo metu dukra nesilanko atsakovės namuose, nes yra uždrausta. Pasak, atsakovės, mergaitė mokosi gerai, tik turi problemų su elgesiu. Prisijungimo prie elektroninio dienyno neturi, mokykloje nesilanko. Dirba indų plovėja, gauna apie 900 Eur atlyginimą ir apie 300 Eur neįgalumo pensiją. Turi skolinių įsipareigojimų. Teigė, kad dėl savo sveikatos būklės vartoja priskirtus vaistus, lanko psichiatrą ir psichologą. Nuo praeitų metų balandžio mėn. iki šios dienos daug kas pasikeitė. Anksčiau šaukdavo ant vaiko kai susinervuodavo, dabar supranta, kad taip daryti negalima. Dėl patikslinto reikalavimo dėl išlaikymo dydžio sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad dukros nėra matęs, jos visiškai nepažįsta, išlaikymo neteikia. Išlaikymas išieškomas per antstolius. Su ieškinio reikalavimais sutinka. Su dukra bendrauti nenori. Išlaikymą po 300 Eur per mėnesį mokėti sutinka. Šiuo metu nedirba, nes serga. Iki operacijos gaudavo 900-1000 Eur atlyginimą. Teigė, kad tėvystės pilnai nepripažino, nes netikėjo, jog vaikas yra jo. Dėl tėvystės nuginčijimo į teismą nesikreipė. Daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Dėl patikslinto reikalavimo dėl išlaikymo dydžio sutinka.
Atsiliepimas
26. Trečiojo asmens atstovė papildomai paaiškino, jog atsakovė neatliepia vaiko poreikių, nes bendrauja su ja kaip su suaugusiuoju žmogumi. Būna aptarinėjami tokie klausimai kaip santykiai su vyrais. Svečiavimosi sutartis buvo nutraukta, kadangi po apsilankymo mamos namuose vaikas tampa labai irzlus, susikalbėti su ja tampa sunku, mokykloje prasideda problemos, vagystės. Nerimą kelia vaiko seksualizuotas elgesys. Vaikas buvo tirtas dėl to. Nutraukus svečiavimosi sutartį, situacija kažkiek pasikeitė. Vaikas turi elgesio sutrikimų, yra aktyvi, linkusi į vagystes. Iki balandžio mėnesio mama lankė vaiką, o paskui nustojo. Atsakovė kartais nuperka vaikui skanumynų, piešimo priemonių, bet išlaikymo neteikia. Tėtį mato pirmą kartą. Pati mergaitė jo nepažįsta, nėra mačiusi. Vaiko mama kiekvieną savo naują draugą pristato kaip tėtį, kas yra skausminga mergaitei. Teigė, kad pritaria atskyrimui ir neterminuotam valdžios apribojimui. Mano, kad mergaitės poreikiams prašomo išlaikymo neužtenka, todėl pritaria išlaikymo padidinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Bylos faktinės aplinkybės
27. Nustatyta, kad atsakovai A. K. ir M. K. yra nepilnamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas teismo leidimas paimti vaiką D. K. iš jo tėvų A. K. ir M. K. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
29. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta mažametės D. K. laikinoji globa ir nustatyta gyvenamoji vieta VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centre, adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.
31. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
32. Be kita ko, pažymėta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 pastraipa). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas). Teisėtas vaiko atskyrimo nuo šeimos tikslas, šios priemonės būtinumas ir proporcingumas paprastai visada pasireiškia, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 24 punktas).
33. Iš bylos medžiagos ir viešų teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė teismo leidimą paimti vaiką D. K. iš atsakovų M. K. ir A. K.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta D. K. laikinoji globa ir nustatyta gyvenamoji vieta VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centre, adresu (duomenys neskelbtini).
34. Pažymėtina, kad atsakovei M. K. nustatytas lengvas protinis atsilikimas ir 45 proc. darbingumo lygis (diagnozė: (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė nėra pajėgi tinkamai rūpintis savo vaiku ir tenkinti jos poreikių, dėl savo gebėjimo ir suvokimo trūkumo negali vaiko auginti savarankiškai.
35. Bylos nagrinėjimo metu atsakovų atstovė neprieštaravo ieškinio reikalavimui dėl vaiko atskyrimo nuo atsakovės, pripažino, kad atsakovė pasirūpinti vaiku objektyviai negali.
36. Teismo posėdžio metu atsakovė iš esmės neginčijo ieškinio reikalavimų dėl vaiko atskyrimo nuo motinos. Ginčo dėl išlaikymo dydžio taip pat nėra. Atsakovė sutiko su prašomu padidintu išlaikymo dydžiu.
37. Trečiojo asmens atstovė parodė, kad vaiko motina dėl savo turimų negalių ir sutrikimų, nesuvokia mergaitės raidos etapų ir negeba atliepti pagrindinių vaiko poreikių tenkinimo. Šiuo metu mergaite yra pasirūpinta, globos įstaigoje ji yra saugi, užtikrinami jos poreikiai. Taip pat iš trečiojo asmens atstovės paaiškinimų matyti, jog vaikui apsigyvenus trečiojo asmens buveinės vietoje, vaikas jaučiasi geriau.
38. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikas gyventi kartu su atsakove negali dėl objektyvių priežasčių, teismas daro išvadą, kad vaiko atskyrimas nuo atsakovės yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, jog vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi, todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo motinos tenkinamas (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).
39. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
40. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
41. Pažymėtina, kad nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
42. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
43. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas A. K. savo dukra D. K. visiškai nesirūpina, ja nesidomi, neteikia išlaikymo. Atsakovo teigimu, jis savo dukros visiškai nepažįsta, nėra matęs bei bendrauti nenori, todėl su ieškiniu sutinka visiškai.
44. Įvertinęs teismui pateiktus duomenis, teismas konstatuoja, kad atsakovas nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių bei pareigų, nebendrauja su vaiku, juo nesidomi, visiškai nesirūpina, todėl, nesant objektyvių duomenų, jog situacija galėtų pasikeisti, atsakovo tėvo valdžia nepilnametei dukrai ribotina neterminuotai (CK 3.3 straipsnio 3 dalis).
45. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo
46. Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (CK 3.256 straipsnis).
47. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis).
48. Pagal CPK 403 straipsnio nuostatas, ieškinyje dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų turi būti nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią (atskirti vaiką nuo tėvų), teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
49. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko D. K. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre.
50. Ginčo dėl šio reikalavimo nėra. Ieškovo atstovė patvirtino, kad vaikas aprūpintas visomis būtinomis priemonėmis ir daiktais, jam yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, laikinasis globėjas tinkamai vykdo pareigas. Priešingų aplinkybių įrodymų byloje nėra. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, D. K. gyvenamąją vietą nustato VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre.
51. Remiantis CK 3.275 straipsniu, globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo laikinasis globėjas skiriamas iš atsakovų nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo administratoriumi.
52. CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl rūpybos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
53. Atskyrus vaikus nuo tėvų ir apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
54. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
55. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
56. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pritesimo, prašydamas priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, o iš atsakovo – po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovai tokiam prašymui neprieštaravo.
57. Pažymėtina, kad ieškovo prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 317 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 316,5 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
58. Minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).
59. Teismo posėdžio metu atsakovai sutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalusis darbo užmokestį, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir galėtų patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, nesant tarp šalių ginčo dėl išlaikymo dydžio, ieškovo prašymas tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokamas po 200 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, iš atsakovo priteisto išlaikymo po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centras.
60. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.
62. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14 punktas). Už reikalavimą dėl 200 Eur periodinio išlaikymo priteisimo žyminis mokestis sudarytų 54 Eur (200x 12) x 3 proc.) - 25 proc.), o už reikalavimą dėl 300 Eur periodinio išlaikymo priteisimo žyminis mokestis sudarytų 81 Eur (300 x 12) x 3 proc.) - 25 proc.). Taip pat nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
63. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.
64. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
65. Byloje pateikta 2023 m. liepos 26 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad šioje byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 366,67 Eur.
66. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).
67. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovai buvo atleisti, išieškomi iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleisti nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais antrinės teisinės pagalbos išlaidos atsakovui atlyginamos 100 proc. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Atskirti nepilnametę D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo jos motinos M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Neterminuotai apriboti atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnametės dukros D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 23 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 23 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, įmonės kodas 300594171, adresu (duomenys neskelbtini), paskiriant ją nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų administratore.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.
Šioje civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teismo pašto išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.