Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas 2018 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą už akių (b.l. 64-67), kuriuo ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo ieškovo naudai skolą už būsto nuomą – 400,00 Eur, baudą – 400,00 Eur, skolą už šilumos energiją, karštą vandenį, elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas – 475,06 Eur, žalos atlyginimą – 155,87 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 430,93 Eur sumą nuo 2018 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 280,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.

2018 m. spalio 12 d. nutartimi teismas nutarė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą už akių panaikinti (b.l. 99-102). Šiame sprendime teismas nurodė, kad atskiru pagrindu tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios su plytelių nukritimu vonios kambaryje (atsakovas teigia, kad plytelės vonios kambaryje nukrito dėl vonios kambariui būdingos drėgmės, ko ieškovas teikdamas atsiliepimą iš esmės neneigia), kurios kelia teismui abejones buvus visas sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei dėl vonios kambario sienų sugadinimo kilti. Mat pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.249 straipsnis).

Į teismo posėdį atvyko ieškovas, jo atstovė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas atsakovui įteiktas jo nurodytam asmeniui A. Š. (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Teismui nežinomos atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu prašė tenkinti jo ieškinį. Paaiškino, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie plytelių nukritimo vonios kambaryje aplinkybes. Ieškovas paaiškino, kad butas atsakovui buvo išnuomotas tvarkingas, jokios plytelės bute nebuvo nukritę. Apie tai, kad nuomos metu tam tikros plytelės nukrito ieškovas atsakovo buvo informuotas, tačiau atsakovas žadėjo pats plyteles suklijuoti, tačiau savo pažado neįvykdė. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad šios plytelės nukrito dėl natūralaus buto nusidėvėjimo. Ieškovo manymu, tai sąlygojo netinkama buto eksploatacija: didelės drėgmės vonios kambaryje sukėlimas, nes ieškovo žiniomis butu naudojosi ne vien tik atsakovas, o daugiau asmenų, iki tol plytelės, nors ir buvo senos, nekrito.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. K. ir ieškovui (b.l. 62-63). 2017 m. rugpjūčio 21 d. nuomos sutartimi (b.l. 33) (toliau – Sutartis) ieškovas išnuomojo šį butą atsakovui vienerių metų terminui už 400 Eur mėnesinį nuomos mokestį (Sutarties 1 ir 2 punktai). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas jam tenkančią pareigą perduoti butą naudotis atsakovui įvykdė tinkamai. Sutarties 7 punktu atsakovas įsipareigojo nuomos mokestį mokėti kas mėnesį už ateinantį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 400 Eur nuomos mokestį už pirmąjį buto nuomos mėnesį nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. (b.l. 6), taip pat 400 Eur avansą, kurį ieškovas užskaitė kaip nuomos mokestį už atsakovo naudojimąsi butu nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 21 d., o 2017 m. lapkričio mėnesio paskutinėmis dienomis, neperspėjęs ieškovo, iš buto išsikraustė anksčiau Sutartyje numatyto termino. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalį, 6.576 straipsnį, 6.583 straipsnį nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už mokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo sutartinę prievolę sumokėti nuomos mokestį už 2017 m. lapkričio mėnesį yra įvykdęs (CPK 178 str.). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 400 Eur skolos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą 2017 m. lapkričio mėnesį yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.576 straipsnis, 6.583 straipsnis).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Iš Sutarties turinio nustatyta, kad šalys sulygo dėl vienkartinės 400 Eur dydžio baudos tais atvejais, kai viena iš šalių nutraukia ją anksčiau Sutartyje nustatyto termino – 2018 m. rugpjūčio 21 d. (Sutarties 11 punktas). Atsakovas, išsikraustydamas iš buto (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio mėn. paskutinėmis dienomis, vienašališkai nutraukė Sutartį. Aplinkybės, kad atsakovas iš buto išsikraustė neįspėjęs ieškovo, atsakovas neneigė, prievolę mokėti Sutartimi sulygtą 400 Eur baudą ieškovui pripažino (b.l. 69-70). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 400,00 Eur baudą yra tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra tiekiami centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas (b.l. 62-63). Atsakovas Sutarties 6 punktu įsipareigojo mokėti mokesčius už butui tiekiamą elektros energiją, šilumos energiją, karštą ir šaltą vandenį, internetinio ryšio, kabelinės televizijos ir kitas komunalines paslaugas. Pareiga sumokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) nustatyta ir CK 6.584 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas, būdamas buto (duomenys neskelbtini), nuomininku, neapmokėjo šių mokesčių: 235,04 Eur už butui suteiktas šilumos energiją ir karštą vandenį (b.l. 43-45, 46); 172,43 Eur ? administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (b.l. 38, 36, 39, 37); 13,60 Eur – geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą (b.l. 44-46) ; elektros energiją – 52,90 Eur (b.l. 42-45), iš viso 473,97 Eur. Ieškovas pateikė įrodymus (kasos kvitus), kad jis apmokėjo paslaugų tiekėjams 473,97 Eur sumą, taip pat patyrė 1,09 Eur minėtų mokesčių sumokėjimo išlaidų (b.l. 37, 39, 45), todėl 475,06 Eur skola priteistina ieškovo naudai iš atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės dėl paslaugų tiekėjų duomenų teikimo ne buto nuomininkui, o jo savininkui, neturi reikšmės sprendžiant dėl atsakovo pareigos mokėti mokesčius už butui tiekiamą elektros energiją, šilumos energiją, karštą ir šaltą vandenį, internetinio ryšio, kabelinės televizijos ir kitas komunalines paslaugas, šios pareigos nešalina. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prašo prievolės įvykdymo natūra. Pagal CK 6.38 straipsnio 3 dalį, 6.200 straipsnio 2, 3 dalis kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 4 d.). Byloje nustatyta, šios aplinkybės neginčija ir atsakovas, kad iš buto atsakovas išsikėlė anksčiau Sutartyje numatyto termino, apie tai ieškovo neinformavęs. Todėl dėdamas maksimalias pastangas iš šios Sutarties kylančias pareigas (Sutarties 6, 13 punktai) įvykdyti tinkamai bent jau Sutarties nutraukimo momentu, būtent, atsakovas turėjo imtis priemonių susisiekti su ieškovu, išsiaiškinti aplinkybes, kiek jis yra likęs skolingas už butui nuomos laikotarpiu tiektą elektros energiją, šilumos energiją, karštą ir šaltą vandenį, internetinio ryšio, kabelinės televizijos ir kitas komunalines paslaugas, bei jas ieškovui apmokėti. Byloje nėra duomenų apie tokias atsakovo dėtas pastangas. Jų nebuvimą liudija ir tai, kad nuo prieštaravimų dėl sprendimo už akių pateikimo teismui (2018 m. birželio 21 d.) yra praėjęs ilgas laiko tarpas, tačiau skola už minėtas paslaugas, kurios fakto, dydžio atsakovas byloje neginčija, atsakovo ieškovui nėra sumokėta iki šiol.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo didesnę 483,21 Eur skolą už šilumos energiją, karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad į šią sumą ieškovas taip pat įskaičiuoja 2017 m. gruodžio 7 d. jo sumokėtą 11,24 Eur sumą už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą (kvitas Nr. 232907, b.l. 41), kuri pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išrašytą sąskaitą už 2017 m. lapkričio mėn. kaip likutis už spalio mėnesį (b.l. 44, 40) yra įskaičiuota į ieškovo 2017 m. gruodžio 19 d. sumokėtą 13,60 Eur sumą už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą (kvitas Nr. 250338, b.l. 46). Todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas priteisimo dalyje dėl 8,15 Eur (483,21-475,06) sumos atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.499 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Teismų praktikoje, aiškinant šią bendrąją nuomos teisinius santykius reglamentuojančią teisės normą, yra nurodoma, kad sprendžiant kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties sąlygos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. Taigi šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Sutartyje šalys neaptarė grąžintino buto (duomenys neskelbtini), būklės, todėl konstatuotina, kad jis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovui tokios būklės, kokios buvo perduotas. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo perduotas tinkamos būklės, jo vonios kambaryje plytelės nebuvo nukritusios. Abejoti šia ieškovo nurodyta aplinkybe teismas neturi pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai). Liudytoja byloje apklausta T. L., kuri butą (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise iki ieškovo (b.l. 141-142), juo pati, vėliau jos mama faktiškai nuolat naudojosi, nurodė, kad perleidžiant butą ieškovui 2017 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JK-4605 vonios plytelės buvo vietoje, jos nuo sienų nekrito. Tuo tarpu iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad apžiūrėjęs butą (duomenys neskelbtini), po atsakovo išsikraustymo 2017 m. lapkričio paskutinėmis dienomis vonios kambaryje plytelės nuo sienos buvo nukritusios (b.l. 49). Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neneigė fakto, kad šios plytelės vonios kambaryje nukrito jam naudojantis butu pagal Sutartį, tačiau prašė įvertinti faktą, kad jis jų nenudaužė, o jos nukrito nuo sienų savaime dėl normalaus naudojimosi vonios kambariu buto nuomos pagal Sutartį laikotarpiu. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Atsakovo pareiga atlyginti padarytą žalą butui ir jo inventoriui šalių buvo įtvirtinta ir Sutarties 9 punkte. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Kaip jau nurodyta, jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus nusidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Įrodyti faktines aplinkybes apie įprastą nusidėvėjimą (nuomos objekto būklės pasikeitimą ne dėl nuomininko kaltės) tenka nuomininkui, o ne nuomotojui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-856/2014). Įrodymų, kad plytelės buto (duomenys neskelbtini), vonioje nuo sienos nukrito dėl normalaus buto naudojimo ar jo natūralaus nusidėvėjimo, atsakovas į bylą nepateikė. Kita vertus, ieškovo paaiškinimai apie tai, kad jo žiniomis bute gyveno ne vien tik atsakovas, o daugiau asmenų, kad pats atsakovas ieškovui žadėjo savo jėgomis ir lėšomis priklijuoti nukritusias plyteles į vietą, tuo pripažindamas savo kaltę, liudija tokių atsakovo teiginių nepagrįstumą.

Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Teismų praktikoje yra išaiškina, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 730,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).