- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-856/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00103-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Dalia Kačinskienė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“, uždarosios akcinės bendrovės „JBK“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-988-125/2013 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „JBK“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl nuomininko atsakomybės už netinkamos būklės patalpų grąžinimą.
Šalies argumentai
Ieškovai UAB „Kleta“ ir UAB „BJK“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 2-10), kuriame prašė priteisti iš atsakovo UAB „Europa Group“ ieškovo UAB „Kleta“ naudai 425 679,59 Lt žalos atlyginimą, o ieškovo UAB „BJK“ naudai 227 580,31 Lt žalos atlyginimą, taip pat 6 procentus metinių palūkanų nuo byloje priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas UAB „BJK“ 2013-08-22 pateikė pareiškimą (t. 3, b. l. 100-101), kuriuo atsisakė savo reikalavimo dėl 227 580,31 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo.
Ieškovas UAB „Kleta“ (nuomotojas) patikslintame ieškinyje (t. 3, b. l. 90-97) prašė iš atsakovo UAB „Europa Group“ (nuomininko) priteisti 670 157,29 Lt žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo byloje priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2002-09-01 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos sutartis Nr. N-3. Patalpos buvo nuomojamos viešbučio veiklai. 2011-04-28 atsakovas išsikraustė iš nuomotų patalpų. Nuomos laikotarpiu atsakovas pablogino patalpų būklę ir padarė ieškovui žalos. Pagal mainų sutartį nuo 2011-06-29 UAB „BJK“ nuosavybėn perėjo 6552/14909 dalis ieškovui priklausiusių patalpų, kuri sutartyje, atsižvelgiant į padarytus ankstesniojo nuomininko pažeidimus, įvertinta 2 497 440 Lt suma, nors šio turto rinkos vertė buvo 2 975 000 Lt, taigi ieškovas dėl atsakovo kaltės patyrė ir tokių nuostolių. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas nuostolius atlyginti atsisakė, nesutikdamas, kad patalpos buvo pablogintos dėl jo kaltės. Ieškovo teigimu, remiantis CK 6.499 straipsnio 1 dalimi, 6.500 straipsniu bei nuomos sutarties 7.1 punktu, atsakovas turėjo pareigą grąžinti nuomojamą daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą bei sutartimi prisiimtas pareigas naudoti patalpas tvarkingai ir tinkamai, taip pat atsakyti už jų tyčinį ar neatsargų jų sugadinimą. Atsakovas įrangą išmontavo ir pašalino iš patalpų per itin trumpą laiką (50 kambarių veikiantis viešbutis buvo iškraustytas per 3 dienas), ją išmontuodamas patalpų nesaugojo, be to, per 9 nuomos metus tinkamai patalpų ir įrangos neprižiūrėjo, neatliko einamojo patalpų remonto, nors buvo sutartimi įsipareigojęs. Atsakovo padaryta žala buvo užfiksuota 2011-04-28 antstolės A. R. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 75-11-03, 2011-05-02 UAB „Pineka" defektiniu aktu Nr. KP_201102-01 bei UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras" vidaus apdailos, stalių gaminių, statybinių konstrukcijų ir inžinerinės įrangos defektų lentele. Minėtuose dokumentuose užfiksuoti įvairūs patalpų pažeidimai leidžia tvirtinti, kad didžioji dalis šių nuostolių buvo atlikta būtent išsikraustymo iš patalpų metu, nesaugant ieškovo turto. Surašant šiuos aktus šalys nustatytus trūkumus, kurių nelaikė patalpų natūraliu nusidėvėjimu, pripažino. Kadangi atsakovas toliau nebendradarbiavo, norėdamas atstatyti patalpų būklę į tinkamą naudojimui, ieškovas sudarė su rangovais atitinkamas sutartis, o atsakovą apie atliktus patalpų atkūrimo darbus informavo. Siekdamas atstatyti nuomotų patalpų būklę į tinkamą naudojimui bei turėdamas sumažinti pardavimo kainą dėl daikto trūkumų, ieškovas patyrė 670 157,29 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 444 152,23 Lt patalpų būklės atkūrimo išlaidos ir 227 580,31 Lt UAB „BJK“ patirtos remonto išlaidos, sąlygojusios patalpų kainos dėl trūkumų sumažinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-04 sprendimu (t. 3, b. l. 112-117) ieškovo UAB „Kleta“ ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo UAB „Europa Group“ 670 157,29 Lt nuostoliams atlyginti; priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisė 10 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 11 134 Lt žyminio mokesčio išlaidų; ieškovo UAB „BJK“ atžvilgiu civilinę bylą nutraukė pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą.
Vertindamas nuomininko (atsakovo) grąžintų nuomotojui (ieškovui) patalpų būklę, teismas rėmėsi antstolės surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, UAB „Pineka“ defektiniu aktu bei liudytojų E. S., A. S., A. M., A. P. parodymais, padaręs išvadą, kad patalpos ieškovui buvo grąžintos netinkamos būklės, su trūkumais, kurie negali būti laikomi natūraliu nusidėvėjimu, trūkumai yra atsiradę esant nuomininko neteisėtiems veiksmams bei kaltei. Pagal nuomos sutarties 7.1, 7.3, 7.4 punktus nuomininkas įsipareigojo tvarkingai ir tinkamai eksploatuoti jam nuomojamas patalpas ir esantį inventorių, materialiai atsakyti už jų tyčinį sugadinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo, padengiant turto atkūrimo kaštus, taip pat savo kaštais vykdyti einamąjį vidaus remontą. 2002-09-01 patalpų ir įrangos perdavimo –priėmimo aktas bei 2002-12-19, 2003-02-24, 2004-11-04 patalpų perdavimo-priėmimo aktai patvirtina, kad patalpos nuomininkui buvo perduotos kokybiškos. Nuomos sutartį nutraukiant, nuomotų patalpų perdavimo-priėmimo 2011-04-28 akte bei 2011-04-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti patalpų trūkumai. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad atsakovui išsikrausčius patalpų funkcinė paskirtis nepasikeitė ir ieškovas galėjo patalpas naudoti pagal paskirtį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nuomos laikotarpiu (2002-09-01 iki 2011-04-28) nebuvo atlikęs patalpų einamojo remonto, nes liudytojo A. M., A. P. parodymai bei rašytiniai įrodymai (nuomos laikotarpiu atliktų remontų ir priežiūros darbų išklotinės) patvirtina ne atliktus einamuosius remontus o rūpestį kasdienėmis ir būtiniausiomis prekėmis, reikalingomis normaliai viešbučio veiklai. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 10 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, prašomas priteisti išlaidas sumažinęs atsižvelgdamas į advokato darbo sąnaudas bei bylos sudėtingumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas UAB „Europa Group“ apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 2-18) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-04 sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino natūralaus (normalaus) patalpų nusidėvėjimo sampratą ir netinkamai sprendė dėl daikto būklės pabloginimo. Išnuomotos patalpos buvo skirtos viešbučio veiklai, prekybai ir ofiso bei parduotuvių nuomai. Bendriausia prasme daikto natūralus nusidėvėjimas – tai daikto būklės pakitimas (pablogėjimas) per tam tikrą laikotarpį dėl jo naudojimo. Toks nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į daikto naudojimo laiką, jo naudojimo intensyvumą bei naudojimo paskirtį. Patalpų naudojimo pobūdis ir atsakovo veikla lėmė, kad patalpomis naudojosi didesnių žmonių srautas. Be to, patalpų pritaikymas nuomininko veiklai nelaikytinas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali būti atskiriami ir pašalinami ir tai nelemtų patalpų funkcionalumo dalies netekimo ar ekonominės vertės sumažėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-487/2008). Po nuomos sutarties pasibaigimo nuomininkas išmontavo prietaisus ir įrangą, kuria buvo siekiama pritaikyti nuomininko veiklai (pvz. atviri laidai išmontavus elektros prietaisus, karnizų pašalinimas ir likusios žymės ir pan.).
2. Teismas netinkamai įvertino įrodymus – pateiktą priežiūros ir remonto darbų išklotinę, konstatuodamas, kad nuomininkas neatliko einamojo patalpų remonto. Atsakovo pateikta išklotinė įrodo, kad išlaidos apėmė ir patalpų nuolatinę techninę priežiūrą bei remontą, terasų remontą, stogelio remontą, elektros instaliacijos darbus ir remontą, vandentiekio sistemos tvarkymą ir kt. Šalys sutartyje neaptarė einamojo remonto periodiškumo ir apimties, todėl laikytina, kad jis turėjo būti atliekamas esant poreikiui. Iš antstolės konstatavimo protokole užfiksuotų žurnalų duomenų matyti, kad atsakovas rūpinosi ir vėdinimo, šildymo sistema, žaibosauga, priešgaisriniais prietaisais, signalizacija.
3. Teismo išvada dėl antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pripažinimo oficialiu įrodymu prieštarauja CPK nuostatoms. Antstolė, filmuodama ekspertų komentarus dėl patalpų, savarankiškai nekonstatavo faktinių aplinkybių. Fotonuotraukas, esančias konstatavimo protokolo dalimi, taip pat darė antstolio padėjėjas. Nors protokolas surašytas 2011-04-28 data, jame nurodoma, kad 2011-05-02 tęsiamas faktinių aplinkybių konstatavimas. Patalpų defektų būklei ir atsiradimo priežastims nustatyti reikalingos specialios žinios, todėl antstolis, nebūdamas inžinierius, architektas ar statybos darbų specialistas iš esmės negali nustatyti patalpose esančių pakitimų atsiradimo priežasčių. Antstolės surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti ne tik trūkumai, bet ir atliktas šių trūkumų atsiradimo vertinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, vertindamas protokolo duomenis kaip įrodymus, turi patikrinti, ar tai nėra tik prielaidos, kuriomis negali būti grindžiamas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-11/2013).
4. UAB „Pineka“ ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ surašyti dokumentai ir liudytojų parodymai nelaikyti objektyviais įrodymais. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ duomenis apie patalpų būklę fiksavo defektų lentelėje, tačiau su ja nepateikta jokių duomenų bei nepaaiškinta, kokiu būdu buvo užfiksuoti duomenys, nėra konstatuota, dėl kokių priežasčių atsirado defektai. Inžinierio E. S. turima kvalifikacija nesuteikė teisės atlikti vidaus apdailos, stalių gaminių, statybinių konstrukcijų ir inžinerinės įrangos ekspertinių vertinimų. UAB „Pineka“ surašytas defektinis aktas dėl vėdinimo sistemos negali būti laikomas objektyviu, nes kartu su defektiniu aktu buvo pateikta ir sąmata-pasiūlymas atstatymo darbų atlikimui. Teikiantis pasiūlymą dėl savo paslaugų yra suinteresuotas pastebėti trūkumus. Pats UAB „Pineka“ teikė atsakovui vėdinimo sistemos priežiūros paslaugas, todėl defektų akte esantys duomenys yra neatitinkantys tikrovės.
5. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė dėl priežastinio ryšio buvimo. 2002-2004 metais pasirašyti nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktai patvirtino, kad statybos darbai laikytini atliktais tinkamai tik patalpų perdavimo dieną, tačiau šalys nepatvirtino, kad laikytini tinkamais visą nuomos laikotarpį (9 metus). Ieškovo nurodomi stogo čerpių pažeidimai, fasado pažeidimai, dėl drėgmės ant sienų atsiradęs pelėsis, pūslės, atšokę tapetai ir pan. galėjo atsirasti ir dėl statybinio broko. Patalpų perdavimo-priėmimo aktas, pasirašytas pasibaigus nuomos santykiams, negali būti laikomas įrodymu, jog atsakovas sutinka su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ išvados turiniu. Perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas 2011-04-28, tačiau jame nurodyti protokolas bei išvada atsakovui 2011-04-28 nebuvo įteikti.
6. Ieškovas prašė priteisti 444 152,23 Lt nuostolius patalpų būklės atkūrimui bei 226 005,06 Lt išlaidų fasado atkūrimui, kurių pagrindu ieškovas sumažino UAB „BJK“ perleidžiamo daikto kainą, tačiau teismas, priteisdamas visą žalos sumą, sprendime dėl žalos dydžio pagrindimo ir įrodytinumo visiškai nepasisakė. Teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų. Pats teismas pasisakydamas, kad tik dalis žalos patalpoms buvo padaryta paskubomis išsikraustant, išmontuojant įrangą, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl žalos dydžio ir ieškovui priteisė visą prašomą žalą.
7. Ieškovo patirtos išlaidos buvo susijusios su antstolės ir ekspertų konstatuotų trūkumų šalinimu, tačiau ieškovas tinkamai nepagrindė savo patirtų išlaidų patalpų būklės atkūrimui ir neįrodė išlaidų priežastinio ryšio su atsakovo neva padaryta žala. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytų sutarčių sudarymo datas, laikytina, kad ieškovas, pirkdamas įvairius darbus, siekė ne pašalinti atsakovo padarytus trūkumus, o pritaikyti patalpas savo reikmėms, todėl neįrodė konkretaus nuostolių dydžio ir išlaidų pagrįstumo.
8. Teismas netinkamai įvertino žalos sumą, priteisdamas ir PVM. Teismų praktikoje išaiškintina, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Kadangi ieškovas yra PVM mokėtojas, tai jo galimu nuostoliu, remontuojant turtą, pripažintina remonto vertė be PVM. UAB „BJK“ patirta išlaidų suma taip pat mažintina mažiausiai mokėtinu PVM mokesčiu.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Kleta“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 70-84) prašo jį atmesti, palikti Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-04 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nors atsakovas patalpomis naudojosi devynerius metus, tačiau didžioji nuostolių dalis padaryta atsakovui netinkamai išsikraustant iš patalpų, todėl apie normalų nusidėvėjimą neverta kalbėti, kadangi išsikraustydamas siekė sukelti kuo daugiau žalos. O atsakovo minima ieškovo pareiga atlikti kapitalinį patalpų remontą nuomos sutartyje nebuvo nurodyta. Nuomos sutarties 6.3 punkte ieškovas buvo įsipareigojęs savo kaštais vykdyti remonto darbus, reikalingus atlikti dėl statybinių pastato rekonstrukcijos darbų trūkumų.
2. Atsakovui išsikrausčius iš didelio ploto patalpų per tris dienas, akivaizdu, kad veikiant atsargiai ir rūpestingai, nėra įmanoma. Pertvarkymų ar daiktų pašalinimas iš patalpų nesilaikant atsargumo reikalavimų, sumažino ne tik funkcionalumą, bet ir ekonominę vertę. Atsakovas yra kaltas dėl liekamųjų reiškinių (skylės sienose, atviri laidai ir pan.) ir savo kaltės nepaneigė.
3. Atsakovo iš finansinės apskaitos programos atspausdinta lentelė, kurioje nurodė, kad tai remonto darbai, nepatvirtina, kad jie buvo atlikti. Atsakovo požiūris į nuomotų patalpų kokybės reikalavimus tik patvirtina, kad atsakovas laiku neatliko einamojo remonto, nes patalpos ir be išsikraustymo pažeidimų neatitiko geros reprezentacinės išvaizdos viešbučio patalpų (dažais sutepta kiliminė danga, neveikianti ventiliacija ir pan.).
4. Faktinių aplinkybių konstatavime nedraudžiama dalyvauti kitiems asmenims. Antstolė neužfiksavo jokių neegzistuojančių patalpų sugadinimų arba nefiksavo aplinkybių, kurios nelaikytinos faktais ir kurių pati antstolė nematė ir nefiksavo atitinkamomis priemonėmis. Atsakovo teiginys, kad antstolė nustatinėjo defektų kilimo priežastis, nepagrįstas. Tai, jog antstolė konstatavo apie ant sienų esančias nuo drėgmės atsiradusias pūsles, pelėsį, mechaniškai pažeistas duris, nereikalauja specialių žinių turėjimo. Antstolės surašyti 2011-04-26 ir 2011-04-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai priskirtini prie oficialių įrodymų, kadangi atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo oficialiam rašytiniam įrodymui nustatytas sąlygas.
5. Nors UAB „Pineka“ ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ buvo samdyti ieškovo užsakymu, tai nesuponuoja išvados apie jų pateiktų duomenų šališkumą. Patalpų trūkumų fiksavimas konfliktinėje situacijoje yra aktualus trumpą laiką, todėl suderinti ekspertų kandidatūras neįmanoma.
6. Atsakovas neįrodė, kad patalpų defektai būtų atsiradę dėl statybos darbų, be to, esant realiems patalpų trūkumams, atsakovas būtų pasinaudojęs teise kreiptis į nuomotoją dėl trūkumų pašalinimų. Atsakovo pareiga yra įrodyti, kad defektai atsirado ne dėl jo kaltės.
7. Tiesioginiais nuostoliais, nuomininkui tinkamai neįvykdžius pareigos grąžinti daiktą atitinkamos būklės, pripažįstamos nuomotojo išlaidos dėl grąžinamų patalpų būklės atkūrimo. Žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jeigu remontas dar neatliktas. Tai, kad sprendime teismas pasisakė, kad ne visa, o dalis žalos buvo padaryta paskubomis išsikraustant iš patalpų, reiškia, kad kita dalis žalos padaryta naudojantis devynerius metus daiktu ir jo neprižiūrint. Būtent atkūrimo kaštų išlaidų priteisimo ieškovas ir prašo. Patalpų įkūrimas naujam naudotojui kainavo daugiau, nei ieškovas prašo priteisti ieškiniu.
8. Atsakovas skunde nepagrįstai ginčija PVM įskaičiavimą į nuostolių sumą, nes pirmosios instancijos teisme šis klausimas nebuvo ginčijamas. Atsakovas plečia ginčo ribas. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad ieškovas būtų susigrąžinęs PVM, todėl atsakovo teiginiai dėl PVM įskaičiavimo į nuostolių sumą atmestini kaip nepagrįsti, neįrodyti ir išeinantys iš ginčo dalyko.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisės normos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą teisiniu ir faktiniu aspektais ir tik atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keliamus klausimus bei juos pagrindžiančius argumentus, jeigu nenustatomas pagrindas peržengti skundo ribas, t. y. arba teismo sprendimo absoliutus negaliojimas, arba viešasis interesas (CPK 320 str.). Tokių aplinkybių nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl CK 6.500 straipsnio nuostatų taikymo prielaidų ir teismo nustatyto žalos dydžio pagrįstumo.
Dėl nuomininko atsakomybės už daikto pabloginimą
Šalis nuo 2002-09-01 siejo negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai (t.1, b.l. 11-15), kuriuos reglamentuoja CK 6 knygos XXVIII skyriaus nuostatos. Sutartimi UAB „Kleta“ išnuomojo UAB „Europa Group“ negyvenamąsias viešbučio, restorano, administracines ir prekybines patalpas, esančias (duomenys neskelbiami), Klaipėdoje, su įranga, baldais ir buitine technika, skirta viešbučio komplekso veiklai. Sutarties 4.2. p. buvo numatyta, kad nuomos termino pasibaigimo dieną nuomininkas (apeliantas) privalo perduoti patalpas nuomotojui (ieškovui) pagal abiejų šalių pasirašytą patalpų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktą, kuriame turi būti įvertinta nuomojamų patalpų būklė, atsižvelgiant į natūralų patalpų bei įrangos nusidėvėjimą. Sutarties 7.1. p. nuomininkas įsipareigojo tvarkingai ir tinkamai naudoti bei eksploatuoti patalpas ir jose esantį inventorių, priešingu atveju materialiai įsipareigojo atsakyti už tyčinį arba neatsargų jų sugadinimą, padengiant turto atkūrimo kaštus. Taip pat šioje sutartyje buvo numatyta ir nuomininko pareiga savo sąskaita vykdyti visų jam nuomojamų patalpų einamąjį vidaus remontą (7.3. p.) bei atsakomybė už jam nuomojamų patalpų higieninį stovį, priešgaisrinę apsaugą, šildymą ir elektros priežiūrą (7.4. p.).
Toks šalių susitarimas atitiko teisinį reguliavimą, juo labiau, kad specialių reikalavimų grąžinamam daiktui, kai nuomos sutarties objektas yra pastatas (statinys, įrenginys), CK nenustatyta (CK 6.535 str.). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Vadinasi, šalims nesusitarus dėl to, kokios būklės daiktas turi būti grąžintas, pasibaigus nuomos sutarčiai taikytina ši bendroji nuomos teisinius santykius reglamentuojanti taisyklė, pagal kurią nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Pareiga perduoti pastatą (statinį) laikoma įvykdyta, kai šis faktiškai perduotas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas (CK 6.535 str. 2 d.). Kitame šalių inicijuotame teisminiame ginče buvo nustatyta, kad nuomotojas (ieškovas) dar prieš vienerius metus pranešė nuomininkui (apeliantui ) apie savo ketinimą sutartį nuo 2011-05-01 nutraukti prieš terminą pagal sutarties 9.3.3 p., t. y. dėl ilgiau nei 2 mėnesius iš eilės nemokamo nuomos mokesčio (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-7017-464/2011). Tai reiškia, kad išsikraustymo terminas apeliantui buvo žinomas ilgą laiką, o patalpos nuomotojui faktiškai buvo grąžintos 2011-04-28 patalpų ir įrangos priėmimo-perdavimo aktu (t.1, b.l. 16). Šiame abiejų nuomos teisinių santykių dalyvių pasirašytame akte nurodyta, kad perduodamų patalpų būklę, dalyvaujant apelianto atstovams, užfiksavo antstolė A. R. Ž. bei UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“, atstovaujamas A. S. ir E. S., o Faktinių aplinkybių konstatavimo aktas bei UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ išvada nuomotojui (apeliantui) UAB „Europa Group“ bus išsiųsti iki 2011-05-10.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas pablogino išsinuomotą daiktą (patalpas) ir padarė ieškovui nuostolių, todėl jam kyla atsakomybė pagal CK 6. 500 straipsnį ją atlyginti. Apeliacinio skundo argumentai bei juos pagrindžiantys motyvai tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Kaip jau nurodyta, jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus nusidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui. Esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-02-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-37/2011). Taigi tik tuomet, jeigu sutartyje yra iš anksto numatytas išnuomojamo daikto galimas pabloginimas, nuomotojas negalėtų pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju šalys tokių išlygų, net ir atsižvelgdamos į nuomininko patalpose vykdytos veiklos pobūdį (apgyvendinimo, maitinimo paslaugas, prekybą), kuri neabejotinai suponavo didelius žmonių srautus tose patalpos ir, atitinkamai, intensyvesnį patalpų naudojimą bei neišvengiamai didesnį poveikį patalpų būklei (didesnį jų dėvėjimąsi), sutartyje nenustatė. Priešingai, aptarė būtent nuomininko pareigą savo sąskaita (kaštais) palaikyti tinkamą higieninį patalpų stovį, įrenginių priežiūrą, vykdyti einamuosius remonto darbus, kurie, pasak teisme liudytojais apklaustų E. S., A. S., A. M., A. P., nebuvo atliekami ir tą liudija susiformavęs pelėsis ir kitų defektų pobūdis, sugedę vėdinimo (šaldymo) sistemos įrenginiai, pačios patalpos neprižiūrėtos, nors kitų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos, liudytojų teigimu, turi būti kas 2-3 metus atnaujinamos (t. 3, b. l. 83-87).
Tokia grąžintų patalpų būklė bei skubotai iš jų išsikraustant padaryti apgadinimai (apgyvendinimo veikla vykdyta iki pat termino išsikraustyti pabaigos), be minėtų liudytojų paaiškinimų taip pat buvo užfiksuota ir antstolės surašytuose Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose (t. 1, b. l. 17-24) bei UAB „Pineka“ ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ , kurių atstovai dalyvavo antstolei bei šalims apžiūrint patalpas, suraytuose defektiniuose aktuose (t. 1, b. l. 26-27, 40). Pažymėtina, kad apeliantas neneigia užfiksuotos patalpų faktinės būklės, konkrečių nustatytų jų trūkumų (defektų) ar mechaninių pažeidimų, tvirtindamas tik apie jų priskirtinumą normaliam nusidėvėjimui. Tačiau, viena vertus, šie jo teiginiai neįrodyti, atsižvelgiant į tokioje situacijoje būtent nuomininkui, o ne nuomotojui tenkančią pareigą įrodinėti faktines aplinkybes apie įprastą nusidėvėjimą (CPK 12 str., 178 str.), kita vertus, aiškiai nepagrįsti, atsižvelgiant į poreikio patalpų atnaujinimui mastą ar atnaujinimo kaštų dydį - 670 157,29 Lt. Tokios ženklios ieškovo (nuomotojo) investicijos į patalpų būklės atkūrimą po nuomininko išsikraustymo iš nuomotų patalpų leidžia teisėjų kolegijai padaryti tikėtiną išvadą apie ginčo patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies netekimą ir ekonominės vertės sumažėjimą (CPK 185 str.), negalėjimą naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį, priimant domėn ir prarastas ieškovo pajamas pagal mainų sutartį su UAB „BJK“, sumažinant perleidžiamų šia sutartimi patalpų kainą, lyginant ją su turto vertintojų nustatyta rinkos verte (t. 3, b. l. 47- 52, sutarties 4.2. p., t.3, b.l. 43, turto vertės nustatymo pažyma). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai susiejo defektų ginčo patalpose atsiradimą (priežastinis ryšys su atsiradusiais padariniais) tiek su ilgą laiką buvusia jų nepriežiūra, tiek su išsikraustymo metu nesaugotu nuomotojo turto, kuo buvo padaryta ieškovui žalos (nuostolių). Nustatyti defektai lemia apelianto pareiga kompensuoti ieškovui patalpų atkūrimo kaštus tiek įstatyminiu (CK 6.263 str., 6.281 str., 6.500 str.), tiek sutartiniu (sutarties 7.1. p.) pagrindu, šiam prisiėmus atsakomybę tiek už tyčinį, tiek ir už netyčinį jų sugadinimą (t.y. nepriklausomai nuo apelianto kaltės formos).
Dėl įrodinėjimo pareigos ir žalos dydžio
Reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (kaltę, veiksmų neteisėtumą, žalos padarymą ir dydį, priežastinį ryšį). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nurodytų sąlygų visuma byloje yra nustatyta. Apeliacinio skundo argumentai, kad žalos dydis bei atsakovo veiksmų ir pasekmių priežastinis ryšys neparemti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, atmestini kaip nepagrįsti. Žalos dydį ieškovas įrodinėjo rašytiniais įrodymais (antstolės ir specialistų apžiūros metu nustatytomis aplinkybėmis, defektiniais aktais, sutartimis su rangovais, jų pateiktų sąskaitų apmokėjimo dokumentais, mainų sutartimi ir turto vertinimu, liudijančiu ieškovo prarastas dėl nustatytų defektų pajamas), taip pat jau aptartais liudytojų paaiškinimais. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, tokios įrodinėjimo priemonės yra tinkamos ir leistinos (CPK 177 str.), o jų pagrindu konstatuotos faktinės aplinkybės kitomis, didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo priemonėmis byloje nepaneigtos. Kolegija jau pasisakė, kad būtent apeliantui (nuomininkui) teko pareiga įrodyti normalaus patalpų nusidėvėjimo aplinkybę (nuomos objekto būklės pasikeitimą ne dėl jo kaltės) ir taip paneigti ieškovo pateiktus į bylą duomenis, grindžiamus įskaitytinai ir specialistų išvadomis, kad nustatyti patalpų defektai pagal savo pobūdį neeliminuoja nuomininko kaltės ir jo atsakomybės nuomotojui. Kadangi apeliantas šios pareigos neįgyvendino (CPK 12 str., 13 str.), jam pačiam ir tenka tokio pasyvaus procesinio elgesio rizika. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kėlė galimos teismo ekspertizės paskyrimo byloje klausimą, kuri būtų galėjusi pateikti atsakymus, ar kurie nors nustatyti defektai bei apgadinimai negalėtų būti vertinami kaip patalpų normalus nusidėvėjimas, atsižvelgiant į specialiuosius teisės aktus bei statybos techninius reglamentus (STR). Tačiau apeliantas jos skirti neprašė, apsiribodamas vien teigimu, kad patalpas grąžino tinkamos būklės (t. 3, b.l. 110). Ieškovas pagrįstai atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad apeliantas nebendradarbiavo su nuomotoju ir tuomet, kai iki teismo jam buvo pareikšta pretenzija dėl žalos atlyginimo ir pateikti visi duomenis apie patalpų būklės atkūrimo kaštus (t. 1, b. 31-39). Atsakymas į pretenziją patvirtina, kad apeliantas visiškai nusišalino nuo defektų nustatymo priežasčių įrodinėjimo, nepagrįstai šią naštą perkeldamas nuomotojui.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos padarymo faktą bei nuostolių dydį, įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir pirmosios instancijos teismo klaida, antstolės surašytam Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui nepagrįstai priskyrus oficialaus rašytinio įrodymo reikšmę (CPK 197 str. 2 d.). Kolegija sutinka su apeliantu, kad didesnės įrodomosios galios toks dokumentas neturi ir nepriskirtinas prie oficialiųjų įrodymų kategorijos, nes tik teismo pavedimu toks antstolio surašytas dokumentas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu (Antstolių įstatymo 23 str. 4 d.). Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Garso ar vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi (Antstolių įstatymo 23 str. 1 d., CPK 635 str. 1 d.). Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apžiūros, stebėjimo, patikrinimu ar kitu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrą faktinę padėtį, esančią fiksavimo metu. Šios veiklos rezultatas yra faktinių duomenų, informacijos, žinių, gautų nenaudojant tyrimo būdų, kuriuos taikant būtų reikalingos specialios žinios, įtvirtinimas įstatymo nustatyta tvarka ir forma – protokolu. Kadangi tai yra faktinės padėties fiksavimo procesas, tai iš esmės nustatoma padėtis, kuri yra fiksavimo metu. Antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Todėl nagrinėjamu atveju duomenys, užfiksuoti 2011-04-28 antstolės A. R. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 75-11-03, neabejotinai yra tinkama įrodinėjimo priemonė ir patvirtina teisiškai reikšmingas ginčui spręsti aplinkybes – patalpų būklę nuomos teisinių santykių pabaigoje, lemiančią nuomotojo nuostolių atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs antstolės surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis (su priedais) kartu su kitais bylos įrodymais, pagrįstai pripažino, kad asmuo, kuriam nustatyta tam tikrų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (ieškovas) įrodė tą, ką privalėjo įrodyti, t. y. aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus – nuostolių atsiradimą bei jų priežastis (apelianto neteisėtus veiksmus ir neveikimą). Nuostolių dydis įrodytas dokumentais apie pastatų būklės atkūrimo kaštus. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neteisingai įvertino žalos sumą, priteisdamas ir PVM, bei juos pagrindžiantys motyvai nepriimtini domėn dėl CPK 142 straipsnio 3 dalyje bei 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo apeliacinį skundą grįsti tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokios atsikirtimo į ieškinį pozicijos apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nebuvo suformulavęs, todėl šie motyvai vertintini kaip naujos aplinkybės.
Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir kilusį ginčą išspręsti taip, kaip to siekia apeliantas. Todėl sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, patikslinant tik jo rezoliucinę dalį, jog 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos apeliantui pradedamos skaičiuoti nuo 2013-02-18. Teismas, nurodydamas jų skaičiavimo pradžią nuo bylos iškėlimo dienos, neįvardijo bylos iškėlimo datos, kas vertintina kaip aiškus rašymo apsirikimas (CPK 276 str., 328 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Iš apelianto UAB „Europa Group“ priteistinas 8 027 Lt žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą valstybės naudai, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas 2013-11-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ( t.3, b. l. 187-188) iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (CPK 84 str., 96 str.).
Taip pat iš dalies tenkintinas ieškovo prašymas priteisti jam su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme susijusias išlaidas (t. 4, b. l. 165-174). Sprendžiant dėl tokių išlaidų kompensuojamosios dalies, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytus kriterijus bei dydžius. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina 1500 Lt (Rekomendacijų 8.11. p.) ir už atsiliepimo į apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą priteistina 500 Lt (Rekomendacijų 8.15. p.) (CPK 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad 6 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2013 m. vasario 18 d.
Priteisti iš UAB „Europa Group“ 8 027 (aštuonis tūkstančius dvidešimt septynis) litus žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš UAB „Europa Group“ 2 000 (du tūkstančius) litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Kleta“ naudai