Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1655-819/2019 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl skolos, netesybų ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

12. Atsiliepimu į atsakovo A. K. apeliacinį skundą ieškovas A. K. prašo skundo netenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (605 Eur advokato išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), paskirti atsakovui 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

18. Apeliantas su skundu pateikė VMI informacinį pranešimą apie ieškovui išduotus verslo liudijimus už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-15, nurodo, kad šio įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui dėl to, kad jam netinkamai buvo informuotas apie teismo posėdžius. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad šis rašytinis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl nepriimtinas, be to, atsakovo prievolė atsiskaityti kyla iš šalių laisva valia pasirašytos sutarties.

20. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas, išduotas 2019 m. sausio 17 d., atsakovo galėjo būti pateiktas dar pirmosios instancijos teismui, jo nurodomi teiginiai apie tai, kad buvo netinkamai informuotas apie įvyksiančius teismo posėdžius laikytini nepagrįstais, kadangi teismo šaukimas į 2019-03-13 vykusį teismo posėdį įteiktas atsakovo nurodytam asmeniui A. Š. (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, duomenys apie ieškovui išduotus verslo liudijimus už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-15, sprendžiant šalių ginčą, kilusį iš gyvenamųjų patalpos nuomos teisinių santykių, neturi teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčijama šalių sudaryta 2017 m. rugpjūčio 21 d. nuomos sutartis, nėra vertinamas ieškovo vykdomos veikslos teisėtumas. Dėl nurodyto teismas atsisako priimti ir vertinti atsakovo pateiktą raštą.

21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista skola nesumokėjus nuomos mokesčio už butą, netesybos, nuostolių atlyginimas bei procesinės metinės palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria iš jo ieškovui priteista 475,06 Eur skola už butui teiktą šilumos energiją, karštą vandenį, elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau šiuo klausimu nepasisako.

22. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. nuomos sutartimi ieškovas išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui vienerių metų terminui už 400 Eur mėnesinį nuomos mokestį (Sutarties 1 ir 2 punktai). Sutarties 7 punktu atsakovas įsipareigojo nuomos mokestį mokėti kas mėnesį už ateinantį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos. Atsakovas sumokėjo ieškovui 400 Eur nuomos mokestį už pirmąjį buto nuomos mėnesį nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d., taip pat 400 Eur avansą, kurį ieškovas užskaitė kaip nuomos mokestį už atsakovo naudojimąsi butu nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 21 d., o 2017 m. lapkričio mėnesio paskutinėmis dienomis, neperspėjęs ieškovo, iš buto išsikraustė anksčiau Sutartyje numatyto termino. Šalys sutarė dėl vienkartinės 400 Eur dydžio baudos tais atvejais, kai viena iš šalių nutraukia ją anksčiau Sutartyje nustatyto termino – 2018 m. rugpjūčio 21 d. (Sutarties 11 punktas). Byloje taip pat neginčijama, kad butas atsakovui buvo perduotas tinkamos būklės, jo vonios kambaryje plytelės nebuvo nukritusios, tačiau tas buvo pastebėta po atsakovo išsikraustymo. Ieškovas suremontavo vonios kambarį, dėl ko patyrė 155,87 Eur išlaidų medžiagoms, reikalingoms vonios kambario būklei į pradinę padėtį atstatyti, įsigyti (2017 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra serija V-HPT Nr. 0012533, 2017 m. gruodžio 13 d. kvitas Nr. 165371), taip pat 300 Eur išlaidų už plytelių klijavimo darbus.

23. Apeliantas skunde nurodo, kad iš jo nepagrįstai priteista 400 Eur skola už buto nuomą, kadangi pasirašant nuomos sutartį atsakovas sumokėjo ieškovui 800 Eurų, t.y. 400 Eurų nuomos mokestį už pirmąjį buto nuomos mėnesį bei 400 Eurų avanso, kuris turėjo būti ieškovo panaudotas, kaip užstatas ir užskaitytas už paskutinį buto nuomos mėnesį. Teigia, kad jis atsiskaitė su ieškovu, sumokėdamas už visus buto nuomos mėnesius, kai faktiškai naudojosi išsinuomotu būstu. Be to, priimdamas piniginės prievolės įvykdymą iš atsakovo, ieškovas neišdavė jam nė vieno rašytinio pakvitavimo apie įvykdytą prievolę (CK 6.65 str. l d.), o pakvitavimo neišdavęs kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir jam atsiranda CK 6.64 straipsnyje nustatyti padariniai.

24. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl kreditoriaus išduodamo pakvitavimo teisinės reikšmės, kadangi byloje neginčijama, jog ieškovui atsakovas sumokėjo 800 Eur sumą. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovas nuomojosi butą nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d., neįspėjęs ieškovo iš jo išsikraustė 2017 m. lapkričio mėnesio paskutinėmis dienomis, t.y. butu naudojosi 3 mėnesius. Atkreiptinas dėmesys, kad šį faktą apeliantas iš dalies pripažįsta neginčydamas teismo sprendimo dalies, kuria iš jo priteisti mokesčiai už komunalines paslaugas nurodytu laikotarpiu. Kadangi atsakovas sumokėjo ieškovui 400 Eur nuomos mokestį už pirmąjį buto nuomos mėnesį nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d., taip pat 400 Eur avansą, kurį ieškovas užskaitė kaip nuomos mokestį už atsakovo naudojimąsi butu nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 21 d., pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad liko nesumokėta 400 Eur suma už buto nuomą. Atsakovas nepateikė duomenų, kad savo sutartinę prievolę sumokėti nuomos mokestį už 2017 m. lapkričio mėnesį būtų įvykdęs. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.38 straipsnio, 6.477 straipsnio 1 dalies, 6.576 straipsnio, 6.583 straipsnio nuostatomis, priteisė iš atsakovo 400 Eur skolos už buto nuomą 2017 m. lapkričio mėnesį.

25. Kadangi sumokėtas avansas ieškovo užskaitytas kaip nuomos mokestis už atsakovo naudojimąsi butu nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 21 d., nepagrįstu pripažintinas atsakovo teiginys, kad 400 Eur bauda už sutarties sąlygų nesilaikymą gali būti kompensuojama ieškovui iš avansu sumokėtų 400 Eur sumos. Byloje neginčijama, kad atsakovas iš buto išsikraustė neįspėjęs ieškovo anksčiau numatyto Sutartyje termino. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, savo pareigos sumokėti baudą apeliantas taip pat neneigia, tik nepagrįstai laikosi pozicijos, kad ji gali būti dengiama iš avansu sumokėtos sumos.

26. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad sutartyje nurodytas baudos dydis, numatytas už sutarties nutraukimą anksčiau laiko, būtų neadekvatus. Dėl nurodyto pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 400 Eur baudą.

29. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip. Tam, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala.

30. Pažymėtina, kad apeliantas neneigia, jog plytelės nuo sienos nukrito tuo laikotarpiu, kai jis naudojosi butu, o butas sugrąžinas nuomotojui jau šioms plytelėms nukritus, todėl būtent jam kilo pareiga teikti į bylą įrodymus, kad tai atsitiko dėl natūralaus daikto nusidėvėjimo, kas nebuvo padaryta. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad ieškovui butas grąžintas jau esant nukritusioms nuo vonios sienos plytelėms, nors butas perduotas esant tvarkingam vonios kambariui. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti nemažas sienos plotas, kuriame trūksta vonios plytelių, todėl akivaizdu, kad po sutarties pasibaigimo butas grąžintas nuomotojui netinkamos būklės, su trūkumais, kurių, nors atsakovas buvo pažadėjęs, tačiau neištaisė.

31. Pripažintina, kad šiuo atveju priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir dalies ieškovo patirtų nuostolių yra tiesioginis, kadangi naudojantis vonios patalpomis jos nebuvo saugomos, esant nukritusioms plytelėms bei neatlikus remonto nebuvo galima naudotis vonios patalpomis pagal paskirtį, kadangi toks naudojimasis nesant ant sienos priklijuotų plytelių dėl vandens, drėgmės poveikio galėtų sukelti dar daugiau nuotolių. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju atsakovui neįvykdžius savo įrodinėjimo pareigos, pačiam pripažįstant, kad plytelės nukrito jam naudojantis butu, esant liudytojos T. L. parodymams, ieškovo paaiškinimams nebuvo pagrindo plytelių nukritimo pripažinti normaliu nusidėvėjimu ir tai vertintina kaip daikto pabloginimas, už kurį prieš nuomotoją yra atsakingas nuomininkas (CK 6.499 straipsnio 1 dalis, 6.500 straipsnis).

32. Tačiau tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, kad ieškovas vonią remontavo ir pakeitė visas vonios plyteles ženkliai pagerindamas vonios būklę. Ankstesnės plyteles, kas matyti iš fotonuotraukų, tikėtina, buvo klijuotos ankstesnių buto savininkų dar tuo metu, kai buvo pastatytas gyvenamasis namas (1981 m.). Byloje nepaneigtas atsakovo teiginys, kad ieškovo bute buvo paliktos nukritusios nuo sienos plytelės, duomenų, kad jos negalėjo būti pakartotinai užklijuotos ant sienos, į bylą nepateikta. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima ignoruoti nurodytos aplinkybės, nustatant konkretų žalos dydį. Kadangi ieškovas neįrodė, jog nukritusios vonios plytelės negalėjo būti priklijuotos atgal, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstomis išlaidomis, kurias ieškovas patyrė įsigydamas naujas vonios plyteles. Pagal UAB „Hansa plytelių turgus“ kvitą sienos plytelių Sabbia kaina sudarė 143,78 Eur, todėl šia suma, iki 312,09 Eur, mažintinas teismo nustatytas ir priteistas žalos dydis.

33. Nors apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistos procesinės palūkanos, tačiau konkrečių savo nesutikimo argumentų nenurodo. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Pripažintina, kad pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sumažinus iš atsakovo priteistą žalos atlyginimo dydį, pakeistina galutinė suma, nuo kurios skaičiuojamos šios palūkanos, nurodant, kad ji sudaro 1587,15 Eur.

34. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui padarytos žalos dydį neįvertino aplinkybės, jog vonios kambarys ieškovo buvo išklijuotas naujomis plytelėmis, dėl ko iš esmės buvo pagerinta vonios kambario būklė, ir nepagrįstai pilnai tenkino ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Dėl nurodyto skundžiama sprendimo dalis, kuria priteistas žalos atlyginimas, keistina sumažinant iš atsakovo ieškovui priteistą žalos atlyginimą nuo 455,87 Eur iki 312,09 Eur, taip pat patikslintina, kad galutinė suma, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos sudaro 1587,15 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35. Kadangi sprendimas keičiamas, atitinkamai spręstina dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė išlaidas: sumokėjo 39 Eur žyminio mokesčio ir 847 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso ieškovas patyrė 886 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 91 proc. ieškinio reikalavimų), iš atsakovo ieškovui priteistina 806,26 Eur bylinėjimosi išlaidų (886 Eur x 91/100). Kadangi pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 13,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, jos paskirstytinos šalims proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Iš atsakovo priteisiama valstybei 12,68 Eur šių išlaidų. Iš ieškovo likusi dalis pašto išlaidų nepriteistina, kadangi ji neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos.

36. Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą (11 proc.), spręstina dėl šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas apeliacinį skundą apmokėjo 37,68 Eur žyminiu mokesčiu, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 4,14 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovas patyrė 605 Eur advokato išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, iš dalies patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovui priteistina 538,45 Eur šių išlaidų.

37. Ieškovas taip pat prašo atsakovui paskirti 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi jis vilkina procesą. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Nenustačius, kad atsakovas elgtųsi nesąžiningai, taip pat, kad jo teikiamas apeliacinis skundas būtų visiškai nepagrįstas (skundas tenkinamas iš dalies), ar būtų sąmoningai siekiama kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), pripažintina, kad baudos skirti apeliantui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo A. K. ieškovui A. K. priteistas žalos atlyginimas, procesinės palūkanos, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos:

Sumažinti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistą žalos atlyginimą iki 312,09 Eur sumos;

Ieškovui A. K. iš atsakovo A. K. priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanas už laiką nuo 2018 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamas nuo priteistos 1587,15 Eur sumos;

Sumažinti iš atsakovo A. K. priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. K. iki 806,26 Eur bei sumažinti iš atsakovo A. K. priteistas valstybės naudai išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, iki 12,68 Eur.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 538,45 Eur bylinėjimosi išlaidų apliacinėjė instancijoje.

Priteisti iš ieškovo A. K. atsakovui A. K. 4,14 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

Ieškovo A. K. prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atsakovui A. K. netenkinti.