Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-253-954/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-22
Bylos Nr.: 1A-253-954/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35382-2023-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Giedraitis, Gytis Večerskas, Aušra Vingilė
Nuteistasis: R. R.
Nukentėjusysis: A. R.
Advokatai: Aušra Ručienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-954/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35382-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.10.1; 1.2.14.9.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,dalyvaujant prokurorei Dangirai Vidutienei,nuteistojo R. R. gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK): 165 straipsnio 1 dalyje ir skirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda; BK 187 straipsnio 2 dalyje ir skirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš R. R. nukentėjusiajai A. R. 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. R. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 29 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.12 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančioje privačioje namų valdoje, nuosavybės teise priklausančioje A. R., turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą, neteisėtai slapta pateko į čia esantį garažą ir tyčia, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, padegė jame stovėjusį, svetimą, A. R. nuosavybės teise priklausantį, automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 856 Eur vertės, kuriam degant, buvo sugadintos garaže esančios patalpos, padarant nukentėjusiajai 5 552,07 Eur turtinę žalą ir sugadinti, garažo patalpoje buvę A. R. priklausantys daiktai: oro kompresorius, dviratis „MINERVA“, dviratis „REX“, benzininė žoliapjovė, benzininis trimeris „STIHL“, akumuliatorinis trimeris „MAISTER“, metalinis įrankių vežimėlis bei sugadinti garažo pastate esančios virtuvėlės baldai, padarant nukentėjusiajai 1 606 eurų turtinę žalą, t. y. R. R. neteisėtai slapta pateko į asmens būstą ar jo priklausinius ir padegdamas, tokiu visuotinai pavojingu būdu, sunaikino svetimą turtą, tuo nukentėjusiajai A. R. padarydamas 19 014,07 Eur turtinę žalą.

2. Apylinkės teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu nurodė, kad neįrodyta ta versija, kad gaisras galėjo kilti blogai kontaktuojančio priekinio kairės pusės žibinto, kad gaisrą galėjo suketi pati nukentėjusioji, nes jai tai buvo naudinga, kad telefoną rado ir gaisro vietoje, siekiant apkaltinti kaltinamąjį, padėjo pati nukentėjusioji A. R. ar vaikai. Priešingai, kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių buvimą patikimai patvirtina ne tik paminėtų liudytojų A. R., nepilnametės G. R., nepilnametės Ž. V., A. R., gaisrą gesinusių gaisrininkų, taip pat visi kiti šiame procesiniame sprendime aptarti įrodymai. Teismo vertinimu, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos R. R. naudai. Teismui nekyla abejonių, kad šiuo atveju automobilio padegimas yra tyčinis veiksmas, kurį atlikdamas R. R. neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų bus sunaikintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp R. R. veiksmų ir kilusių padarinių – automobilio sudeginimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, taip pat jis suprato, kad neteisėtai prieš savininko įsibrauna į kito žmogaus garažą, nes tuo metu jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo gyvenamasis namas su priklausiniais, žemės sklypu atiteko nukentėjusiajai A. R., ir norėjo taip veikti.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2025 m. vasario 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį baudžiamojoje byloje ir priimti naują procesinį sprendimą – R. R. išteisinti.

1.1. Skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išvadas byloje grindė prielaidomis, o ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko nepagrįstai R. R. veiksmus kvalifikavo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus iš esmės vadovavosi tik selektyviai atrinktais ir kaltinimui palankiais prieštaringais baudžiamosios bylos duomenimis, nuosprendį pagrindė prielaidų pobūdžio teiginiais, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra išlikę daug neaiškumų, kurių Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai nesiaiškino, byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą šiuose nusikaltimuose.

1.2. Skunde pažymi, kad vien tai, jog 2023 m. rugpjūčio 29 d. tarp jo ir nukentėjusiosios A. R. vyko pokalbis dėl įmonei „A“ priklausančių telefonų grąžinimo, sąskaitų apmokėjimo, tik patvirtino faktą, kad nukentėjusioji yra nesąžininga, todėl neatmestina aplinkybė, kad tokiu būdu neteisėtai apkaltindama apeliantą ji jam atkeršijo, tuo labiau, kad tuo metu buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija ne tik tarp jos ir R. R., bet ir tarp nuteistojo bei jo sūnaus ir dukters, kuri davė parodymus, pykdama, kad tėtis nenupirko jai automobilio. Iš nukentėjusiosios A. R. parodymų akivaizdu, kad ji nuteistojo kaltę dėl tyčinio jai priklausančio automobilio padegimo grindė tik subjektyviu manymu, įtakotu ankstesnių tarpusavio konfliktinių situacijų.

1.3. Skundo autorius mano, kad pirmosios instancijos teismas apklaustų nepilnamečių liudytojų G. R., Ž. V. parodymus nepagrįstai vertino nuteistojo nenaudai, kadangi šių nepilnamečių asmenų parodymai nepagrindžia nuteistojo R. R. kaltės, nors jos ir nurodė, jog matė R. R. pravažiuojantį pro veterinarijos kliniką ir sukantį link „Varpo“ mokyklos, tačiau jos jį pamatė jau po to, kai į namus buvo atvažiavusios gaisrinės, kurios gesino gaisrą. Šių liudytojų parodymų nepatikimumas kyla dar ir dėl to, jog G. R. galimai galėjo apkalbėti savo tėvą R. R., kadangi jis jai atsisakė nupirkti automobilį, santykiai tarp jų buvo blogi.

1.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nukentėjusiosios A. R. ir liudytojos R. R. nurodytų aplinkybių, kurios prieštarauja viena kitai. Nukentėjusioji A. R. 2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje parodė, kad pamačiusi dūmus dukra jai paskambino, o sužinojusi, kad gaisras kilo pas juos, parbėgo namo. Tuo tarpu R. R. 2024 m. gruodžio 2 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sėdėjo miškelyje prie X ežero, kai pamatė dūmus, gaisrinę ir policiją važiuojant. Tuo metu draugė užsimanė į tualetą. Kadangi abi gyvena kaimynystėje, tai pradėjo eiti link jos namų. Šių duomenų prieštaringumas nebuvo vertinamas pirmos instancijos teisme. Pasisakytina ir tai, kad nukentėjusioji A. R. 2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje parodė, kad bijojo išeiti į lauką pažiūrėti, nes buvęs sutuoktinis jai skambino būdamas neblaivus, o neblaivus jis yra neprognozuojamas. Nors nukentėjusioji teigia, kad bijojo apelianto, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jis jos atžvilgiu būtų vartojęs fizinį smurtą ar pan. Tuo tarpu R. R. 2024 m. gruodžio 2 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad einant pamatė, jog iš V. gatvės atvažiuoja jos tėtis su „BMW X3“, tamsiai žaliu, tačiau jau po to, kai pamatė dūmus, o apeliantas važiavo ne nuo įvykio vietos, o link įvykio vietos. Nei duomenys užfiksuoti apžiūros protokoluose, nei specialistų išvadose, nei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos X priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateikta informacija nepatvirtina, kad gaisro kilimo priežastis buvo neteisėti R. R. veiksmai.

1.5. Apeliantas pažymi, kad šioje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nei vienas liudytojas tyčinės žmogaus veiklos pėdsakų neaptiko, degių skysčių požymio nerado. Versija, jog A. R. priklausantis automobilis buvo padegtas R. R. buvo iškelta praėjus net 13 dienų po įvykio. Kaip matyti sodybos savininkės dukra beveik po dviejų savaičių, šluodama grindis rado mobilųjį telefoną. Jokių duomenų šiuo konkrečiu atveju patvirtinančių, kad jis būtų įsibrovęs į A. R. nuosavybės teise priklausančią namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, jog būtų matę kaltinamąjį A. R. nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje.

1.6. Skunde pažymima, kad garaže, o ir name yra daiktai, kurie nepriklauso nukentėjusiajai, jie priklauso bendrovei, kurios vieninteliu savininku yra nuteistasis, todėl daiktai, kurie sudegė garaže yra ne nukentėjusiosios, UAB šioje byloje proceso dalyviu nėra įtraukta, jokių pretenzijų nuteistajam nepareiškė, nors šie faktai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nurodyti, todėl ir šioje dalyje nuosprendis yra aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis prielaidomis, nesant byloje įrodymų, kurie patvirtintų jo dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, padaryme. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, t. y. teisiamajame posėdyje privalo kruopščiai ištirti visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus bylai reikšmingus rašytinius duomenis, juos sugretinti tarpusavyje, pašalinti esančius prieštaravimus, įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu priimti teisėtą ir pagrįstą BPK reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-529/2013, 2K-41-648/2019, 2K-234-489/2022, 2K-78-1073/2023). Nuosprendyje daromos išvados turi būti grindžiamos ne prielaidomis, savaip interpretavus įrodymų turinį, o įrodymais, kurių turinys nėra iškreipiamas ir pritaikomas pagal poreikį konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149-648/2023, 2K-1-813/2025).

Žemesnės instancijos teismas

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, jog R. R. kaltinime nurodytu laiku privačioje namų valdoje, nuosavybės teise priklausančioje A. R., turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą, neteisėtai slapta pateko į čia esantį garažą ir tyčia, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, padegė jame stovėjusį, svetimą, A. R. nuosavybės teise priklausantį, automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam degant, buvo sugadintos garaže esančios patalpos ir sugadinti garažo patalpoje buvę A. R. priklausantys daiktai bei virtuvėlės baldai. R. R. savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neigė, nurodydamas, kad yra visiškai nekaltas, tačiau apylinkės teismo vertinimu, tai, kad automobilis buvo padegtas tyčia, o jį padegė R. R., įrodo nukentėjusiosios A. R., nepilnamečių liudytojų G. R., Ž. V., A. R. parodymai, kurie yra papildantys vieni kitus ir leidžiantys nustatyti vieningą įvykių seką, taip pat liudytojo G. Š. ir kitų liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai.

9. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės vadovavosi tik selektyviai atrinktais ir kaltinimui palankiais prieštaringais baudžiamosios bylos duomenimis, išvadas byloje grindė prielaidomis, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, be to, nepašalino kilusių neaiškumų. Nuteistasis taip pat laikosi pozicijos, kad jokie tiesioginiai įrodymai nepatvirtina jo kaltės jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu.

10. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad šioje byloje tiesioginių įrodymų patvirtinančių nuteistųjų kaltę iš esmės nėra, tačiau pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti nuosprendžio, taip pat ir apkaltinamojo, netiesioginiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

11. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis viso proceso metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir savo kaltę neigė, tačiau parodymų nedavė pasinaudodamas teise tylėti. Tuo tarpu nukentėjusioji A. R. apklausta bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad įvykio metu buvo namuose, apie 18 valandą jai skambino buvęs sutuoktinis, galimai neblaivus, kuris jos klausė, aš dabar yra laiminga bei kalbėjo apie nukentėjusiosios naudojamas telefono korteles. Pokalbis buvo nemalonus, todėl nenorėdama jo tęsti, pokalbį pabaigė. Po to dar pora kartų jis jai skambino, bet ji neatsiliepė. Vienu momentu, laike tarp po skambučio ir kilusio gaisro, pasigirdo, kad šuo cypia, lyg matytų pažįstamą žmogų. Tuo metu dukra su savo drauge buvo išėjusi į miestą, bijojo išeit į lauką pažiūrėti, nes buvęs sutuoktinis jai skambino būdamas neblaivus, o neblaivus jis yra neprognozuojamas. Po valandos ar poros valandų išgirdo bumbtelėjimą, atsidariusi koridoriuko duris per langą pamatė iš garažo besiveržiančius dūmus, skambino pagalbai. Įvykio dieną automobilį į garažą pastatė apie 16-17 valandą, dukra buvo garaže ir padėjo saugiai įvažiuoti, nes garaže yra duobė. Duobė buvo visiškai atvira ir tik po gaisro kažkuris iš gaisrininkų užmetė ant duobės tas lentas, kad kas nors neįkristų. Garažas nebuvo užrakintas. Namų teritorija nėra filmuojama, nėra pilnai aptverta. Pamačiusi dūmus dukra jai paskambino, o sužinojusi, kad gaisras kilo pas juos, parbėgo namo. Dukra papasakojo, kad matė tėtį (R. R.) pravažiuojantį pro veterinarijos kliniką, jis nusuko link „Varpo“ mokyklos. Sūnus buvo kariuomenėje tą dieną ir jo namuose nebuvo. Gaisrininkai gaisro gesinimo dieną jai pasakė, kad tai galimai savaiminis užsidegimas. Degių medžiagų garaže nebuvo, išskyrus benzino žoliapjovės bakelį su kuru. Tą dieną matė, kad bakelis gaisrininkų buvo išneštas į kiemą ir jis buvo be kamštelio. Pašalinis žmogus nepastebėtas į garažą gali įeiti, nes kiemas nėra aklinai užtvertas ir į kiemo teritoriją per bet kur galima įeiti, tačiau ant nepažįstamų asmenų šuo loja, o pamatęs jam žinomus asmenis – būna linksmas. Po užgesinto gaisro į garažą niekas nėjo, nes viskas buvo aprūkę ir išsilydę, pilna vandens. Gal tik po 13 dienų nusprendė sutvarkyti garažą. nebuvo lengva susirasti kas užterštą vandenį ištrauktų, nes ne visi tai gali daryti. Ji pjovė žolę, o dukra šlavinėjo garaže. Praeinant pro šalį dukra pasakė, kad rado tėčio telefoną, toje vietoje kur iki gaisro stovėjo automobilis, prie vairuotojo pusės priekinio rato. Grindys padengtos suodžiais, tepalais, o ta vieta, kur buvo telefonas – ant duobės kampo, buvo likusi telefono formos šviesesnė vieta. Telefonas apdegęs ir apsilydęs. Automobilis po gaisro buvo išvilktas į kiemą, o tas telefonas kažkaip tai liko toje vietoje gulėti. Dukra žinojo kokiu telefonu tėtis naudojosi. Nuo pat automobilio nupirkimo jis turėjo elektros gedimą – nekontaktavo viena lempa automobilio kairėje pusėje priekyje. Šis gedimas buvo taisytas, tačiau sutaisyti nepavyko. Šiaip automobilis buvo techniškai tvarkingas, pagal reikalavimus praėjęs technikinę apžiūrą. Anksčiau yra buvę, kad vyras ateidavo be jos žinios į namų kiemą. Sprendimas dėl jos ir R. R. santuokos nutraukimo įsigaliojo 2023 m. liepos 7 d., gaisro dieną buvusio sutuoktinio turto pas ją nieko nebuvo likę. Po santuokos nutraukimo UAB „A“ liko buvusiam sutuoktiniui. Įrankių vežimėlis buvo dovana sūnui, tačiau pirktas įmonės vardu. Iki skyrybų proceso buvęs sutuoktinis išsivežė daiktus, kurių jam atrodė, kad reikės, o kurie liko, tai liko. Pagal teismo sprendimą kas liko tuo adresu, tai liko ir priklauso jai. Nebuvo jokio pareikalavimo, kad turi grąžinti. Jeigu būtų pareikalauta, tai būtų daiktus grąžinusi. Dėl įvykio jai padaryta ir turtinė, ir neturtinė žala. 11 506 Eur dydžio turtinę žalą atlygino draudimas, todėl ieškinį reiškia tik neturtinei žalai atlyginti, kurią vertina 20 000 Eur dydžio suma. Patyrė moralinę žalą, nes ilgą laiką po įvykio jautėsi nesaugi savo namuose, kasdien matė kieme stovintį sudegusį automobilį, socialiniuose tinkluose ir laikraščiuose rašė apie gaisrą, buvo paviešintos jos kiemo ir garažo nuotraukos, taip pat patyrė nepatogumų netekus automobilio. Dėl šio įvykio buvo sutrikęs miegas, atsiradusi baimė būti namuose. Pas specialistus nesikreipė (2 t., b. l. 67-70, 88, 115-116, 135).

12. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nepilnametė liudytoja G. R. parodė, kad R. R. yra jos tėtis. Įvykio dieną su mama įvarė mašiną į garažą, mamai padėjo, kad ji į duobę su mašina neįkristų. Tada su drauge Ž. V. išėjo į miestą. Sėdėjo miškelyje prie X ežero, kai pamatė dūmus, gaisrinę ir policiją važiuojant. Tuo metu draugė užsimanė į tualetą, abi gyvena kaimynystėje, ėjo link jos namų, link tos pusės, kur policija ir gaisrinės važiavo. Eidamos pamatė, kad iš V. gatvės atvažiuoja jos tėtis su X3, tamsiai žaliu. Galvojo, kad sustos, nes visą laiką važiuodamas pro šalį sustoja, pamatė vienas kitą, tačiau nesustojęs labai greitai nuvažiavo link „Varpo“ mokyklos pusės. Kai iš draugės sodo pamatė, kad dūmai rūksta iš jos namų garažo, puolė skambinti mamai. Po kiek laiko garaže tvarkė sudegusias detales, jas dėjo į kibirą ir pamatė kažkokį apdegusį daiktą. Pakėlusi pažiūrėti pamatė, kad tai tėčio telefonas. Telefoną rado garažo viduje, prie duobės iš mašinos vairuotojo pusės. Prieš kelias savaites iki gaisro jis dar turėjo tą telefoną. Telefonas buvo „Blackview“, modelio neatsimena. Prieš gaisrą po skyrybų, tėtis kartais apsilankydavo pas juos naktimis. Vieną kartą girdėjo kaip jis šnekėjo su mama, jautė, kad tėtis yra neblaivus. Būdamas blaivus jis nevaikšto prie namų naktimis. Kitą kartą buvo su drauge namuose, kai tėtis atėjo, bet jo į namus neįsileido, nes išsigando, bijo jo girto ir apsvaigusio, nes jis būna kitas žmogus. Prašė tėtės nupirkti AM klasės automobilį, kurį galima vairuoti nuo 16 metų, tačiau jis sakė, kad nepirks. Buvo konfliktas tarp jos ir tėčio kilęs, bet ne dėl automobilio pirkimo, o labiau dėl to, kad kalbantis pradėjo ant mamos kažką sakyti. Po šio pokalbio daugiau su tėčiu nekalbėjo (2 t., b. l. 106-109).

13. Nepilnametė liudytoja Ž. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė tokias pačias aplinkybes apie išėjimą pasivaikščioti į miestą kaip ir liudytoja G. R., papildomai nurodydama, kad ėjo B. gatve nuo parko, kai prie veterinarijos pamatė G. R. tėtį, išsukantį iš V. gatvės. Jis pirmas stovėjo, kad jas praleistų per pėsčiųjų perėją. Jis išvažinėjo iš V. gatvės, o jos ėjo B. gatve link jos namų. Atsisukusi pamatė, kad jis iš V. gatvės pasuko į dešinę pusę link „Varpo“ mokyklos. Kai jas lauke pamatydavo, jis visada sustodavo pasikalbėti su G. R., tada greitai nuvažiavo, o tai buvo kažkiek keista. Abi grįžo pas ją į kiemą, pamatė, kad visi dūmai sklinda iš tos vietos, kur G. R. gyvena. Per jos namų sodą nubėgo iki G. R. namų, kieme pamatė atvažiavusias gairines, labai daug žmonių buvo susirinkę. Po kelių dienų G. R. jai rašė, kad eina tvarkyti garažo, o po kokių dviejų ar trijų valandų parašė, kad rado tėčio telefoną, kad atvažiavo policija. Be šio įvykio G. R. tėtis buvo miesto šventės metu į namus atėjęs (2 t. b. l. 109-111).

14. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad įvykio metu namie nebuvo. Apie gaisrą sužinojo, kai grįžęs namo pamatė kieme stovintį sudegusį automobilį. Po kiek laiko sugalvojo sutvarkyti garažą. Buvo kažkur išvažiavęs, o kai grįžo namo pamatė verkiančias sesę ir mamą. Jos garaže ant grindų rado telefoną, sakė, kad garažo duobės kairėje pusėje. Garažo duobė tuo metu buvo atvira ir pilna vandens, visur ant betono buvo išmėtytos apdegusios lentos, kurios buvo naudojamos duobei uždengti. Atsimena, kad visos grindys buvo tepaluotos, pakėlus lentas telefono buvimo vietoje buvo švariau, ta švaresnė vieta buvo telefono formos. Žino, kad tėčio telefonas yra išskirtinis, kažkokia įdomi telefono firma (2 t., b. l. 87).

15. 2023 m. rugpjūčio 31 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos X priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto R. P. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo, nurodyta, kad lengvasis automobilis priklauso A. R., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Gaisro vieta – (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato garažo patalpoje, kur ir stovėjo automobilis. Apie gaisrą BPC pranešė savininkė A. R. 2023 m. rugpjūčio 29 d. 20 val. 11 min. Į įvykio vietą atvykus pirmai AC, iš garažo patalpos, pro uždarytas duris, rūko dūmai. Atidarius garažo duris, jo viduje, automobilis degė atvira liepsna. Užgesinus liepsnas automobilis buvo ištrauktas iš garažo patalpos į lauką. Gaisro metu sudegė lengvasis automobilis „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. laidos, dyzelis, juodos spalvos. Suskilo garažo patalpos dviejų langų stiklo paketai, aprūko patalpos lubos, sienos, įvairūs įrankiai, smulkūs namų apyvokos daiktai, apsilydė du elektros šviestuvai. Aiškinantis gaisro kilimo aplinkybes pastato ir automobilio savininkė žodžiu paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 17.00 val., su minėtu automobiliu grįžo namo iš darbo, o apie 19.00 val. automobilį įvarė į garažo patalpą, uždarė garažo pakeliamus vartus ir nuėjo į namą. Apie 20.00 val. būdama namuose išgirdo pokštelėjimą, pamatė, kad iš garažo patalpos pro pakeliamus vartus rūksta dūmai, telefonu apie kilusį gaisrą pranešė BPC, tačiau pati į garažo patalpą nėjo ir vartų neatidarinėjo. Taip pat A. R. sakė, prieš gaisro kilimą ir jo pastebėjimo metu jokių pašalinių asmenų sodyboje nebuvo, garaže ar aplink jį niekas atvira liepsna nesinaudojo. Apžiūrint gaisro vietą ir sudegusį automobilį matosi sudegusi automobilio priekinės pusės lempa, pradegusi priekinė kairės pusės padanga iš vidinės pusės. <...>. Taip pat dešinėje pusėje apdegęs galinis sparnas, tačiau ten yra kuro bakas su užpylimo vieta. Užpylimo angos dangtelis nudegęs. <...>. Pagal medinių konstrukcijų sudegimą ir anglėjimą, automobilio detalių išdegimą, jo priekinės dalies kairėje pusėje gaisro židinio zona automobilio priekyje kairėje pusėje. Automobilio savininkė A. R. su gaisro priežastimi sutinka, rašyti pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsisakė. Patikrinimo metu, kitų gaisro kilimo priežasčių ar nusikalstamos veikos požymių nenustatyta, todėl ikiteisminis tyrimas nepradedamas (1 t., b. l. 178-179).

16. Apklaustas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas G. Š., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos X priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas, atliekantis viršininko funkcijas, parodė, jog 2023 m. rugsėjo 9 d. gavo pranešimą, kad garažo savininkai tvarkydami patalpą aptiko mobilų telefoną. Patikslindami informaciją atliko vietos apžiūrą, fotofiksaciją ir įvykio vietos schemą, o gaisro medžiagą kartu su telefonu perdavė į X policijos komisariatą. Pagal gaisrų tyrimo tvarkos aprašą, tai buvo gaisro informacijos patikslinimas. Ant garažo duobės buvo uždėta medžio pjuvenų plokštė ir ant tos plokštės buvo padėtas telefonas. Kitoje vietoje buvo fiksuota žymė, pagal matmenis atitinkanti telefono korpuso dydį. Gaisro židinio zona buvo priekinio kairio sparno zonoje. Trumpo jungimo požymių nepastebėjo, kadangi automobilyje yra varinė elektros instaliacija, o variniai laidai palieka tam tikras žymes. Gaisro kilimo priežastis labiausiai tikėtina yra pašalinis ugnies šaltinis, padegimas. Buvo kuro bako dešinės pusės kairiame sparne stipriai išdegę, bet tai galėjo būti antrinis gaisro židinys. Telefono aparatą apžiūrinėjo tik vizualiai, telefono korpusas buvo apdegęs, stiklas buvo aprūkęs ir korpuso nugarinė pusė apsilydžiusi (2 t., b. l. 85-86).

17. Iš naujo įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir aukščiau įrodymų visumą, teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad iš nukentėjusiosios A. R., liudytojų G. R., Ž. V., A. R. parodymų ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešimuose užfiksuotos informacijos galima matyti logišką įvykių seką, jog kaltinime nurodytą dieną apie 16-17 val. nukentėjusioji A. R. dukrai G. R. padedant pastatė savo automobilį į jai nuosavybės teises priklausančios namų valdos garažą. Garažo neužrakino. Dukra su drauge išėjo į miestą. Apie 18 valandą jai paskambino nuteistasis (buvęs sutuoktinis), galimai neblaivus, kalbėjo dėl įmonei priklausančios telefono kortelės ir telefono grąžinimo. Po to dar pora kartų nuteistasis skambino nukentėjusiajai, tačiau ji neatsiliepė. Vienu momentu pasigirdo šuns cypimas, lyg matytų pažįstamą žmogų, tačiau nuteistoji bijojo išeiti į lauką pažiūrėti. Po valandos ar poros išgirdo bumbtelėjimą, atidariusi koridoriaus duris per langą pamatė iš garažo besiveržiančius dūmus, skambino pagalbai. Tuo tarpu liudytoja G. R., padėjusi nukentėjusiajai įvaryti automobilį į garažą, su drauge sėdėjo miškelyje prie X ežero, kai pamatė dūmus, gaisrinę ir policiją važiuojant. Grįžtant link namų B. gatve nuo parko, ties pėsčiųjų perėja prie veterinarijos pamatė iš V. gatvės atvažiuojantį R. R. su „BMW X3“, tamsiai žaliu. Jis pirmas stovėjo gatvėje jas praleidžiant per pėsčiųjų perėją. Nuteistasis išvažinėjo iš V. gatvės ir pasuko į dešinę pusę link „Varpo“ mokyklos J. B. g. Kai G. R. iš draugės sodo pamatė, kad dūmai rūksta iš jos namų garažo, puolė skambinti mamai (nukentėjusiajai) ir nubėgo namo, kieme pamatė gaisrą gesinančias gaisrines. Gaisrininkai, įvertinę ant garažo grindų buvusių medinių lentų sudegimą ir anglėjimą, automobilio detalių išdegimą jo priekinės dalies kairėje pusėje sprendė, kad gaisro židinio zona automobilio yra priekyje kairėje pusėje, pagal automobilio apdegimą padarė išvadą, kad tai galimai savaiminis užsidegimas. Nukentėjusioji su gaisro priežastimi sutiko, rašyti pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsisakė. Patikrinimo metu kitų gaisro kilimo priežasčių ar nusikalstamos veikos požymių nenustatyta, todėl ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Iš garažo ištraukus užterštą vandenį, po 13 dienų, nukentėjusios dukra G. R. tvarkė garažą ir vietoje, kur iki gaisro stovėjo automobilis, prie vairuotojo pusės priekinio rato, ant duobės kampo rado tėčio (R. R.) telefoną. Grindys buvo padengtos suodžiais, tepalais, o toje vietoje buvo likusi telefono formos šviesesnė vieta. Telefonas buvo apdegęs ir apsilydęs. Iš nukentėjusiosios telefono buvo paskambinta BPC ir pranešta apie gaisro vietoje rastą svetimą telefono aparatą.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas vadovaujasi nukentėjusiosios parodymais kaip patikimais, kadangi jie išliko nepakitę viso proceso metu, be to, jos parodymus patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistams. Versija, jog automobilį galėjo padegti į garažo patalpą neteisėtai patekęs nuteistasis, nukentėjusiajai kilo tik po to, kai liudytojai G. R. po gaisro tvarkant garažą, jame toje vietoje, kur iki gaisro stovėjo automobilis, prie vairuotojo pusės priekinio rato ant duobės krašto rado apdegusį ir apsilydžiusį būtent nuteistajam priklausiusį mobilųjį telefoną. Reikia pažymėti, kad nukentėjusioji su pirmine gaisro priežastimi sutiko ir pretenzijų niekam neturėjo, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad ji galėjo nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį kerštaudama dėl ankstesnių nesutarimų. Tai, kad telefonas buvo rastas praėjus beveik 2 savaitėms po gaisro, nukentėjusiosios ar kitų liudytojų suinteresuotumu apkaltinti nuteistąjį taip pat nerodo. Byloje neginčijamai nustatyta, jog rastas telefonas buvo apdegęs, jo korpuso nugarinė pusė apsilydžiusi, o vieta, kurioje jis rastas, yra aiškiai švaresnė nei grindys aplink, todėl teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, jog šis telefonas įvykio vietoje buvo pamestas iki gaisro ir ugnies bei karščio buvo paveiktas, o ne atneštas ir padėtas jau po įvykio.

19. 2023 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokole, kuriame užfiksuota apdegusio ir apsilydžiusio juodos spalvos telefono, rasto įvykio vietoje, apžiūra, 2023 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokole bei 2024 m. kovo 13 d. apžiūros protokole, kuriame užfiksuota papildoma telefono Nr. 8 6xx xxxx6 išklotinės apžiūra, užfiksuota, kad telefono aparate esanti SIM kortelė veikė numeriu 8 6xx xxxx6, juo naudojosi R. R.. Šių aplinkybių pagrįstumo nuteistasis proceso metu neneigė. Taip pat nustatyta, kad įvykio dieną iš šio telefono numerio nukentėjusiajai į telefono numerį 8 6xx xxxx3 buvo skambinta 18:30:21 val., (sujungimo laikas 551 sek.), 18:44:21 val. (sujungimo laikas 49 sek.), 18:47:52 val., sujungimo laikas 0 sek., 18:53:59 val., sujungimo laikas 0 sek., telefonui jungiantis prie bokšto – (duomenys neskelbtini). Nuo 19:29:23 iki 20:00:28 val. telefono numeris naudoja tik internetinius duomenis, veikiant nuo bokšto (duomenys neskelbtini). Toliau telefono numerio 8 6xx xxxx6 veikimo nesimato iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. 15:10:58 val., kai minėtas numeris pradėjo veikti su nauju telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. 20:00:28 telefono numeris veikė telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Iš nurodytų duomenų yra akivaizdu, kad įvykio dieną, kaip ir nurodė nukentėjusioji, nuteistasis jai skambino ir jie kalbėjosi. Po to nuteistasis dar porą kartų skambino nukentėjusiajai, tačiau ji neatsiliepė. Nuo 19:29:23 iki 20:00:28 val. matomas nuteistojo su mobiliuoju telefonu judėjimas (telefonas jungėsi prie kito ryšio bokšto), o nuo 20.12 val. R. R. telefonas nesijungia prie jokio bokšto (1 t., b. l. 147-149). Sekančią dieną po nagrinėjamo įvykio, t. y. 2023 m. rugpjūčio 30 d. 11.34 val. nuteistojo naudotam telefono numeriui 8 6xx xxxx6 buvo atliktas SIM kortelės keitimas (1 t., b. l. 164) ir kortelė pradėjo veikti naujame telefono aparate. Reikia pažymėti, kad priešingai nei tai vertina nuteistasis, liudytojų G. R. ir Ž. V. parodymai nors tiesiogiai ir nepatvirtina nuteistojo kaltės jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu, tačiau neabejotinai patvirtina tai, kad jis jau esant iškviestiems gaisrininkams buvo netoli įvykio vietos, tačiau važiavo ne link jos kaip teigiama skunde, o nuo jos – J. V. gatvėje, į kurią patenkama iš Ž. gatvės (įvykio vieta – (duomenys neskelbtini)), ties veterinarija (J. B. g. X) praleidęs liudytojas per pėsčiųjų perėją, išsuko į J. B. gatvę ir nuvažiavo link „Varpo“ mokyklos, esančios J. B. g. X. Taigi nors byloje nėra asmenų, įvykio metu mačiusių nuteistąjį nukentėjusiajai priklausančiame garaže, teisėjų kolegijos vertinimu, šie netiesioginiai įrodymai neabejotinai pagrindžia, kad nuteistasis savo mobilųjį telefoną pametė nukentėjusiosios garaže kaltinime nurodytu laiku, t. y. jis faktiškai buvo nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausančiame garaže prieš kylant gaisrui.

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nukentėjusiosios ir liudytojos G. R. parodymai nesutampa, yra prieštaraujantys, tačiau su tokia nuteistojo pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi šių asmenų parodymai esminėse detalėse sutampa. Tai, kad nukentėjusioji parodė, jog jai dukra paskambino pamačiusi dūmus, kai vadovaujantis G. R. parodymais, ji paskambino mamai draugės kieme pamačiusi, kad dūmai rūksta iš jų garažo, nelaikytina esminiu parodymų nesutapimu ir parodymų esmės nekeičia. Byloje nenustatyta, kad G. R. galėjo siekti nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį kerštaudama dėl jai nenupirkto automobilio, tai pagrindžiančių duomenų, apart deklaratyvių teiginių, nenurodė ir nuteistasis apeliaciniame skunde. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusioji ir nuteistasis yra nutraukę santuoką, jų santykiai blogi, nuteistasis turėjo konfliktų ir su jų bendrais vaikais (G. R., A. R.), savaime nerodo nukentėjusiosios ir liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį nusikalstamos veikos padarymu, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų parodymai sutampa tiek tarpusavyje, tiek juos patvirtina kiti tarpiniai bylos duomenys.

21. Kaip jau minėta, 2023 m. rugpjūčio 31 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos X priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto R. P. tarnybiniame pranešime nurodyta gaisro židinio zona automobilio priekyje kairėje pusėje. Nukentėjusioji tiek atvykusiems gaisrininkams, tiek apklausiama teisme nurodė, kad automobilis turėjo elektros gedimą – nekontaktavo viena lempa automobilio kairėje pusėje priekyje. Priešingai nei teigė nuteistojo gynėja bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, šis gedimas buvo taisytas, nors sutaisyti nepavyko, tačiau automobilis buvo techniškai tvarkingas, pagal reikalavimus praėjęs technikinę apžiūrą.

22. 2023 m. lapkričio 14 d. įvykio vietos apžiūros, dalyvaujant Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vyriausiesiems ekspertams Edvard Dabulevičiui ir Raimondui Bagdzevičiui, protokole nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį galima spręsti, kad galėjo būti du gaisro židiniai. Vienas židinys galimai galėjo būti ties automobilio priekiniu kairiuoju (vairuotojo pusė) žibintu, ir kitas gaisro židinys – ties dešiniuoju galiniu automobilio sparnu iš vidinės pusės. Priekinis kairysis automobilio sparnas dėl aukštos temperatūros poveikio dalinai deformuotas, dažai nudegę, metalas išbalęs. Šie požymiai taip pat parodo, kad šioje vietoje degimas galėjo būti ganėtinai intensyvus ir ilgalaikis. Apžiūrint el. instaliacijos laidus, šalia žibinto buvo aptikti el. laidų fragmentai su trumpo jungimo požymiais. Šie fragmentai buvo išimti, supakuoti ir perduoti policijos pareigūnei. Ties dešiniuoju galiniu automobilio sparnu panaši būklė kaip ir automobilio priekio kairioji pusė. Tai taip pat parodo, kad šioje vietoje degimas galėjo būti ganėtinai intensyvus ir ilgalaikis (lyginant su kitomis, mažiau gaisro paveiktomis automobilio vietomis). Ši automobilio dalis galėjo būti ilgai veikiama itin aukštos temperatūros. Apžiūrint šią vietą buvo aptiktas smarkiai apdegęs bei susilydęs vienas iš automobilio saugiklių blokų. Taip pat šioje vietoje buvo aptikti susilydę el. laidai su trumpo jungimo požymiais. Šių el. laidų fragmentai su trumpo jungimo požymiais taip pat buvo išimti, supakuoti ir perduoti policijos pareigūnei. Apibendrinant surinktą informaciją ir analizuojant apžiūros metu nustatytus faktus, galima spėti, kad gaisras galėjo kilti dėl trumpo jungimo automobilio elektros instaliacijoje. Taip pat negalima atmesti versijos, kad gaisrą galėjo sukelti buvęs automobilio savininkės sutuoktinis. Tikslinga atlikti išimtų elektros instaliacijos laidų fragmentų laboratorinį tyrimą (metalografinį) (1 t., b. l. 187-189).

23. Byloje buvo gautos dvi specialisto išvados – Lietuvos teismo ekspertizės centro ir Gaisrinių tyrimo centro. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gruodžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2xx1(23) konstatuota, kad tyrimui pateiktoje vienoje laido atkarpoje yra trumpojo jungimo požymių. Trumpasis jungimas tirti pateiktoje laido atkarpoje įvyko gaisro metu. Kitose pateiktose laidų atkarpose trumpajam jungimui būdingų požymių nėra (1 t., b. l. 195-197). Gaisrinių tyrimų centro 2024 m. balandžio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 3x-x (SI) konstatuota, kad tyrimo metu nustatyti du gaisro židiniai. Vienas židinys ties automobilio priekiniu kairiuoju (vairuotojo pusės) žibintu. Kitas gaisro židinys – ties dešiniuoju galiniu automobilio sparnu iš vidinės pusės. Gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo arba dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio (1 t., b. l. 198-217).

Žemesnės instancijos teismas

24. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Raimondas Bagdzevičius nurodė, kad byloje teikė dvi išvadas, jas palaiko bei paaiškino, jog nustatė du gaisro židinius: vienas buvo priekyje ties kairiu priekiniu žibintu, kitas buvo dešinėje bagažinės gale. Abu židiniai gali būti atsiradę dėl vienos priežasties, nes yra surišti tarpusavyje. Specialisto išvadoje, surašytoje Jolitos Strakšienės, yra pažymėta, kad laiduose yra trumpo jungimo pėdsakų, bet jie įvykę gaisro metu. Jeigu jie būtų įvykę prieš gaisrą, tai tada būtų pasakę, kad gaisras kilo dėl šios priežasties. Pagal laidus, kuriuos išėmė įvykio vietoje su vizualiais požymiais, jie nepatvirtino, kad tai elektros instaliacijos gedimas, jie tik patvirtino, kad gaisro metu tas laidų apsilydymas atsirado. Negali tvirtinti, kad buvo trumpas jungimas dėl elektros instaliacijos gedimo. Versija dėl pašalinio gaisro šaltinio yra pagrįsta tuo, kad gautoje medžiagoje buvo nurodyta, jog automobilio savininkė ir dukra valydamos garažą iš karto po gaisro rado tėvo, vadinkime vyro, telefoną, kuris ten negalėjo būti, rasto plastikinio indo su degiu skysčiu. Antras dalykas, kad dar vykstant gaisrui, mergaitė buvo pastebėjusi tėvą netoli įvykio vietos. Tokią kaip ir tikėtiną versiją parašė, nes jeigu būtų tikrai įsitikinę, kad tai buvo trumpas jungimas, šios išvados net nebūtų lietę, būtų ją išnagrinėję ir paneigę. Pagal turimus duomenis, pagal specialisto išvadą, parašė, kad abi gaisro atsiradimo versijos yra lygiareikšmės, nes negali nei taip, nei taip pasakyti (2 t., b. l. 111-113).

25. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, tais atvejais, kai byloje reikalingos specialios žinios tam tikroje srityje, skiriamas objektų tyrimas. Atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas, specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, pateiktas specialistų išvadas ir vieno iš ekspertų paaiškinimus teisme, taip pat šiuos duomenis įvertinusi kitų bylos įrodymų kontekste, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis buvo pastebėtas netoli įvykio vietos, kurioje buvo rastas nuteistajam priklausantis apdegęs mobilusis telefonas, be to, gaisro gesinimo metu iš garažo buvo išnešta plastikinė talpa su benzino likučiu, kuri buvo be užsukamo dangtelio, sprendžia, jog nesant konstatuota, kad gaisras kilo dėl elektros instaliacijos gedimo, R. R. pagrįstai pripažintas kaltu dėl nukentėjusiajai priklausiusio automobilio sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu. Teismo vertinimu, baudžiamosios bylos aplinkybių visuma, jas siejant į vientisą logišką įvykių grandinę, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog kaltinime nurodytą dieną tarp 18 ir 19 val. keletą kartų skambinęs nukentėjusiajai ir priekaištavęs dėl jos naudojamo telefono aparato bei numerio, nuteistasis apie 20 val. atvyko prie nukentėjusiosios namų, neteisėtai slapta pateko į nukentėjusiajai priklausantį garažą ir tyčia tiksliau nenustatytu būdu padegė jame stovėjusį nukentėjusiajai priklausiusį automobilį, tuo metu garaže pamesdamas savo mobilaus telefono aparatą. Byloje nėra duomenų, tokių nenurodė ir nuteistasis ar jo gynėja, kad dėl automobiliui nustatyto elektros gedimo priekiniame žibinte iki aptariamo gaisro būtų įvykęs panašus atvejis ar kad šis gedimas buvo tiek pavojingas, jog kėlė realią trumpojo jungimo riziką. Nukentėjusioji parodė, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas ir naudojamas, turėjo galiojančią techninę apžiūrą, todėl teismas atmeta gaisro kilimo priežastį dėl gedimo elektros instaliacijoje kaip nepasitvirtinusią.

27. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo R. R. apeliacinis skundas nėra pagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

28. Nuteistasis prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

Dėl bausmės

29. Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. R. R. skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas skyrė straipsnių dalių sankcijose numatytą antrą pagal švelnumą bausmės rūšį – baudą, jų dydį nustatydamas artimą minimaliam.

30. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. R. tiek bausmės rūšį, tiek nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą – padaryti su nesunkūs nusikaltimai, labai sunkių pasekmių nesukelta, tačiau buvo sugadintas 19 014,07 Eur vertės turtas; nuteistasis kaltės nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, žalos neatlygino; jis kelis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Šių duomenų visumoje teismas sprendė, kad bausmės tikslai R. R. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už abu nusikaltimus baudą, jos dydžius nustatydamas artimus minimaliam – pagal BK 165 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio bauda, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 80 MGL dydžio bauda. Paskirtas bausmes (baudas) subendrinęs apėmimo būdu esant idealiai nusikaltimų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nuteistajam nustatė galutinę subendrintą bausmę – 80 MGL, t. y. 4 000 Eur dydžio baudą.

31. Reikia pastebėti, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti du nesunkūs nusikaltimai. R. R. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir BK 187 straipsnio 2 dalyje (tačiau ne 1 dalyje kaip nurodyta nuosprendyje), kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirta 80 MGL dydžio bauda, t. y. mažesnė nei už apysunkį nusikaltimą skirtinos baudos minimumas. BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nagrinėjamoje byloje nenustatyta, tačiau ištaisant apylinkės teismo padarytą klaidą ir paskiriant artimą minimaliai baudą pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas (t. y. nuo 100 MGL), būtų pabloginta nuteistojo teisinė padėtis. BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtina nuostata, kad pabloginti nuteistojo <...> padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliaciniai skundai. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, todėl nesant apeliacinio skundo dėl priimto nuosprendžio sunkinančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti nuteistojo padėties ir keisti tiek pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirtos, tiek galutinės subendrintos bausmės dydžio.

32. Įvertinusi visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, dirba, taip pat įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, sukeltas pasekmes, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. R. paskirta bausmė atitinka bausmės tikslus, yra proporcinga padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės pavojingumui, todėl yra teisinga ir nekeistina. Bausmės bendrinimo klaidų nenustatyta.

Dėl civilinio ieškinio

33. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir A. R. priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir nekyla abejonių, kad R. R. savo tyčiniais veiksmais sunaikino nukentėjusiajai priklausantį turtą, todėl egzistuoja visi civilinės atsakomybės pagrindai.

34. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vis tik, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti – kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-227-697/2022). Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

35. Grįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nukentėjusioji nurodė, kad automobilis buvo padegtas tyčia įsibrovus į patalpą, visai netoli gyvenamojo namo, kuriame gyvena su vaikais, todėl patyrė didelį išgąstį ir jaučia baimę, kad tai gali pasikartoti. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji papildomai nurodė, kad ilgą laiką po įvykio jautėsi nesaugi savo namuose, kasdien matė kieme stovintį sudegusį automobilį, socialiniuose tinkluose ir laikraščiuose rašė apie gaisrą, buvo paviešintos jos kiemo ir garažo nuotraukos, taip pat patyrė nepatogumų netekus automobilio. Dėl šio įvykio buvo sutrikęs miegas, atsiradusi baimė būti namuose. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertino tai, kad dėl nuteistojo tyčinių veiksmų buvo sunaikintas ir sugadintas nukentėjusiajai priklausantis turtas, nukentėjusioji turėjo pagrindą išsigąsti, bijoti, patirti stresą ir kitus gaisro sukeltus nepatogumus. Vis tik atsižvelgdamas į padarytos turtinės žalos dydį, kuri buvo draudimo bendrovės atlyginta, į tai, kad nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta nebuvo, į nuteistojo turtinę padėtį, taip pat remdamasis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį vertino kaip aiškiai per didelį, todėl civilinį ieškinį tenkino iš dalies.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikaltimų pobūdis ir jų padarymo aplinkybės sudaro pagrindą tikėti, kad nukentėjusioji galėjo patirti jos nurodomus neigiamus išgyvenimus (išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, taip pat kitus su nusikalstamų veikų padarinių šalinimu susijusius nepatogumus). Laikytina, kad nukentėjusiajai skundžiamu nuosprendžiu priteista 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui, nuteistojo asmenybei bei nukentėjusiosioms nurodytoms aplinkybėms dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, sukeltų nepatogumų, taip pat atitinka teismų praktikoje priteistinų neturtinių žalų dydžius bylose dėl atitinkamo pobūdžio (BK 165 straipsnio ir BK 187 straipsnio) nusikalstamų veikų.

37. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad garaže sudegę daiktai priklausė ne nukentėjusiajai, o UAB „A“, kurios vieninteliu akcininku yra nuteistasis, tačiau įmonė byloje nėra proceso dalyvis, nuteistajam pretenzijų nepareiškė.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog koks nors nukentėjusiosios garaže sudegęs turtas priklausė UAB „A“, nepateikti duomenys apie tokio turtą apskaitymą įmonės apskaitoje. Kaip nurodė ir pats nuteistasis, įmonė jo atžvilgiu šioje byloje nėra pareiškusi pretenzijų, ji nėra proceso dalyvis. Vadovaujantis nukentėjusiosios parodymais, UAB „A“ po santuokos nutraukimo liko buvusiam sutuoktiniui. Pagal teismo sprendimą kas liko jos adresu, priklauso jai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą jai yra atlyginęs draudimas, turtinės žalos atlyginimo klausimas, taip pat ir jos pagrįstumas, šioje byloje sprendžiamas nebuvo. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu nuosprendžiu tam tikros aplinkybės buvo įvertintos netinkamai, ar išvis neįvertintos.

39. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. vasario 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

40. 2025 m. balandžio 2 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. pažyma Nr. APD-2025-03859 dėl 150 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

41. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Į teismo posėdį atvyko tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta gynėja, tiek nuteistojo pasirinkta gynėja pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta gynėja teismo posėdyje dalyvavo vos kelias minutes, teisėjų kolegijos protokoline nutartimi nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime ji buvo atleista. Dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. R. 150 Eur sumai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. R. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo R. R. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisGytis VečerskasAušra Vingilė